ac5e1308-dbb9-4412-bad8-dee8a4f4e23e · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                          Baudžiamoji bylos Nr. 1A-197-116/2015 (S)                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01267-2009-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.5.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.1.2.7.; 1.2.14.10.; 2.1.14.; 2.4.6.3.3.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Raimundo Jurgaičio, Ernestos Montvidienės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Petrui Labanauskui, Sauliui Alysui,nuteistajam D. S.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

P. gynėjo advokato Petro Labanausko ir nuteistųjų R. K. bei D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo              R. P. nuteistas:              pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas bausmę 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose,vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę R.

P. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2011 m. kovo 4 d., nuo 2014 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2015 m. sausio 29 d., bei laikas, iÅ¡bÅ«tas Anglijoje sulaikius pagal iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, 2012 m. balandžio 24 d., nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. gegužės 29 d., bei 2014 m. liepos 10 d.R. K. nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir R.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65, 66 straipsniais, į bausmę R. K. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2011 m. spalio 19 d., nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. spalio 16 d., nuo 2014 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2015 m. sausio 29 d., bei pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendį atlikta bausmė.D. S. nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose,vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę D. S. įskaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendį iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Priteista solidariai iÅ¡ R. P., D. S. ir R. K. 645,85 Eur turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam A. Å ..IÅ¡ R. P. priteista 2215,01 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi iÅ¡taisyta Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendyje esanti techninė klaida, patikslinant rezoliucinę dalį ir papildant jÄ R.

K. paskirtų bausmių už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, bendrinimu, nurodant: „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams“. Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi iÅ¡taisyta Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendyje esanti techninė klaida, patikslinant rezoliucinę dalį:

„Kaltinamajam R. P. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo“; „Kaltinamajam R. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. P., R. K. ir D. S. nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu iÅ¡skirta byla, dalyvaudami organizuotoje grupėje pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ bei sugadino svetimÄ turtÄ , t. y.

R. K. bei D. S. organizavo nusikalstamÄ veikÄ â€“ surinko informacijÄ apie A. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ ir turtÄ , surado nusikalstamos veikos padarymo padėjėjÄ â€“ asmenį, kurio atžvilgiu iÅ¡skirta byla, ir vykdytojÄ R. P. bei 2009 m. gruodžio 6 d., laikotarpiu tarp 00 val. 00 min. ir 2 val. visiems kartu važinėjant automobiliu „Mercedes Benz C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu D. S., (duomenys neskelbtini) mieste, aptarė nusikalstamos veikos padarymo planÄ , R. K. ir D. S. per asmenį, kurio atžvilgiu iÅ¡skirta byla, nurodė R.

P. per iÅ¡daužtÄ namo langÄ Ä¯sibrauti į A. Å . gyvenamÄ jį namÄ bei iÅ¡ namo pagrobti seifÄ su jame laikomais 100 000 litų, ir, D. S. davus R. P. metalinį strypÄ , R. P. 2009 m. gruodžio 6 d., apie 2 val., R. K. ir D. S. saugant gatvėje prie A. Å . namų, kad nepamatytų paÅ¡aliniai asmenys, asmeniui, kurio atžvilgiu iÅ¡skirta byla, laukiant prie A. Å . gyvenamojo namo sklypo tvoros, akmeniu ir metaliniu strypu iÅ¡daužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų stiklÄ , taip A.

Å . padarydamas 1000 Lt turtinę žalÄ , taip pat sugadindamas užuolaidÄ , ir taip padarydamas 800 Lt turtinę žalÄ , sugadindamas grindų keramikinę plytelę, kurios vertė 100 Lt ir televizorių „Samsung”, kurio vertė 500 Lt, ir tokiu bÅ«du sugadindamas 2400 Lt vertės A. Å . turtÄ , R. P. įsibrovė į A. Å . gyvenamÄ jį namÄ , tačiau nusikalstamos veikos – A. Å . priklausančio didelės vertės turto vagystės neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes namuose buvęs A.

Å . pradėjo Å¡aukti, pagrasino Å¡ausiantis, dėl to R. P. pabėgo iÅ¡ gyvenamojo namo.             Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas P. Labanauskas praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. P. pripažintas kaltu, pakeisti ir Å¡iÄ nuosprendžio dalį iÅ¡dėstyti taip: R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams;

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti R. P. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę papildomai įskaityti R. P. suėmimo laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ Å iaurės Airijoje nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gegužės 17 d.; panaikinti nuosprendžio dalį dėl 2215,01 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ R.

P..             Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas jo ginamajam R. P. už padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtas bausmes. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje R. P. iÅ¡ dalies prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų veikų, padarė atitinkamas iÅ¡vadas, jaučiasi pasikeitęs į gerÄ jÄ pusę – tapo atsakingesnis, supratingesnis, rÅ«pestingesnis, nebedaro nusikaltimų.

Taip pat nurodo, kad tuo metu, kai padarė nusikalstamas veikas, R. P. buvo itin jauno amžiaus, neatsakingas. Iki suėmimo R. P. gyveno kartu su drauge V., jiems gimė sÅ«nus. IÅ¡vykęs į užsienį, R. P. nepadarė nė vieno nusikaltimo, visÄ laikÄ dirbo ir iÅ¡laikė savo Å¡eimÄ . Pažymi, kad R. P. nori kuo greičiau grįžti į Å¡eimÄ , pasirÅ«pinti savo drauge ir sÅ«numi, kaip ir kiekvienas atsakingas tėvas. Kadangi bÅ«nant nelaisvėje R. P. sudėtinga atlyginti nukentėjusiajam A.

Å . padarytÄ turtinę žalÄ , Å¡iÄ Å¾alÄ atlygins R. P. draugė V.              Be to, pasak advokato P. Labanausko, teismas, skirdamas R. P. bausmę, neatsižvelgė į tai, kad buvo tik pasikėsinta pagrobti nukentėjusiojo A. Å . turtÄ , žala A. Å . padaryta nedidelė – 645,85 Eur. Teigia, kad teismo posėdžio metu pasitvirtino R. P. parodymai, kad buvo pasikėsinta pagrobti nedidelės vertės turtÄ , nes nukentėjusysis A. Å . teisme patvirtino, kad seife nebuvo pinigų.

             Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, advokato P. Labanausko įsitikinimu, teismas turėjo paskirti R. P. Å¡velnesnes bausmes: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimÄ 1 metams, o pagal 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams.              Be to, nuteistojo gynėjo teigimu, teismas į bausmę R. P. įskaitė ne visÄ jo suėmimo laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ Å iaurės Airijoje. Neįskaitytas laikas yra nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gegužės 17 d.

Nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai priteisė iÅ¡ R. P. 2 215,01 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų.             Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 178 straipsnio 3 dalies, ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.                          Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo kaltę grindė R.

P. parodymais ir neatsižvelgė, kad nukentėjusiojo A. Å . parodymuose yra aiÅ¡kiai užfiksuota labai svarbi aplinkybė, kuri paneigia BK 178 straipsnio 3 dalies bÅ«tinÄ jÄ sÄ lygÄ taikant laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad nukentėjusysis A. Å . teisme nurodė, jog namuose 2009 m. gruodžio 6 d. naktį buvo neplanuotai, 100 000 Lt jo namuose nebuvo, nes jis pinigus laiko banke, o ne seife. Seife buvo tik papuoÅ¡alai ir Å¡aunamasis ginklas. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pirmajame aukÅ¡te, ant stalelio, buvo 10 000 svarų, tačiau jų niekas nepaėmė.

Taip nukentėjusysis A. Å . patvirtino, kad iÅ¡ jo niekas nieko nepavogė ir apie jokius pinigų dingimus iÅ¡ jo namų negali bÅ«ti kalbų.              Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis A. Å . teisme pripažino jo duotų parodymų teisme pagrįstumÄ . Nurodo, kad iÅ¡ jo (R. K.) parodymų matyti, jog jis pyko ant A. Å . dėl įvykio klube ir norėjo pastarajam atkerÅ¡yti iÅ¡daužant jam langus. Atkreipia dėmesį, kad apie didelės vertės svetimo turto vagystę nieko nurodyti negalėjo ir liudytojas, tyrėjas G.

Č.              Skunde pažymima, kad įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami ir kita bylos medžiaga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ punkte 3.1.5. yra nurodęs, kad: „Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai“. Å iuo atveju, nuteistojo R. K. teigimu, jo kaltės įrodymų, iÅ¡skyrus asmens, kuris davė tikrovės neatitinkančius parodymus, nėra, jokie duomenys to nepatvirtina, todėl teismas pažeidė minėtÄ praktikÄ bei BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio nuostatas.

             Apelianto manymu, nuosprendis dalyje dėl 178 straipsnio 3 dalies turi bÅ«ti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal kaltinamÄ jį aktÄ , kuris neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad jo veikoje yra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

Esant paminėtoms aplinkybėms, R. K. įsitikinimu, nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.             R. K. taip pat atkreipia dėmesį, kad konstitucinė nuostata, įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcija, kol įstatymo tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiÅ¡kia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o kaltu asmenį gali pripažinti tik teismas. Kaltinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra pakankami, patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Apelianto teigimu, jo atveju teismas minėtų nuostatų nesilaikė.             Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti: jį iÅ¡teisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirtÄ bausmę subendrinus apėmimo bÅ«du su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme.

             Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino dalį įrodymų ir dėl to padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei skyrė bausmę, nesubendrinęs jos su anksčiau skirtomis ir jau pradėtomis vykdyti bausmėmis.             Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 178 straipsnio 3 dalies             Skunde pažymima, jog BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Tai reiÅ¡kia, kad asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain Judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Pasak D. S., Å iaulių apylinkės teismo iÅ¡vada, kad jis pasikėsino pavogti 100 000 Lt iÅ¡ A.

Å . namo, grįsta prielaidomis, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje laikytinas nepagrįstu.             Apeliantas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, jis nuosekliai teigė, kad nesibrovė į A. Å . priklausantį namÄ , adresu: (duomenys neskelbtini). Teisme jis paaiÅ¡kino, kad dėl anksčiau, t. y. 2009 m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) naktiniame klube „M.“ kilusio konflikto jis pyko ant A. Å ., todėl nutarė atkerÅ¡yti iÅ¡dauždamas jo namo langus.

Ä®vykio naktį susitiko jis (D. S.), R. K., D. D., R. P.. Automobiliu „Mercedes Benz“ jie privažiavo prie nukentėjusiojo namo. R. P. sutiko iÅ¡daužti namo langus, tad iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, gavęs iÅ¡ jo gelžgalį, perlipo per tvorÄ ir iÅ¡daužė A. Å . namo langÄ . Apie nukentėjusiojo name laikytÄ seifÄ jis (D. S.) nežinojo, jie tarpusavyje dėl vagystės nesitarė. Nuteistojo teigimu, Å¡iuos jo parodymus teisme patvirtino kaltinamieji R. K. ir R. P.. Pirmasis kaltinamasis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, paaiÅ¡kino, kad dėl praeityje kilusių muÅ¡tynių pyko ant A.

Å ., todėl norėjo sugadinti nukentėjusiojo turtÄ . Ä®vykio naktį kartu buvęs R. P. pats pasisiÅ«lė atlikti šį darbÄ . R. P. perlipo per tvorÄ ir iÅ¡daužė gyvenamojo namo langÄ . R. K. taip pat nurodė, kad jokio tarimosi dėl seifo vagystės nebuvo. Kitas kaltinamasis – R. P. – teisme parodė, kad dėl pinigų stygiaus nutarė pats vienas pasinaudoti proga ir, įsibrovus į svetimÄ namÄ , kÄ nors pavogti. Nukentėjusiojo name buvo vienas, ieÅ¡kojo vertingų daiktų, bet iÅ¡girdęs vyriÅ¡kio Å¡auksmÄ , iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo lauk.

R. P. taip pat teigė, jog apie A. Å . namuose laikomÄ konkrečiÄ didžiulę pinigų sumÄ nežinojo, kartu vogti su niekuo nesitarė. Savo parodymų keitimÄ kaltinamasis motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu siekė kuo greičiau iÅ¡ suėmimo iÅ¡eiti į laisvę.             Apeliantas taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis A. Å . parodė, jog iÅ¡girdęs dūžtančius stiklus, išėjo iÅ¡ miegamojo ir namo viduje pamatė vienÄ Å¾mogų.

Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad jis (D. S.) nukentėjusiojo namuose bÅ«tų palikęs savo rankų, batų ar kraujo pėdsakus. Mano, kad elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo  ir kaupimo protokoluose nėra užfiksuota jo pokalbių, o kitų asmenų pokalbių turinys nėra informatyvus, jų pokalbiuose nuotrupomis, trumpai pasisakyta apie vagystės A. Å . name bylos tyrimo eigÄ . IÅ¡ minėtų pokalbių nematyti, kad jis bÅ«tų prisidėjęs prie vagystės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojai D.

V. ir D. V. parodė, jog R. P., kurį jie gerai pažįsta, nes yra kilę iÅ¡ to paties kaimo, jiems apie jokiÄ vagystę nėra pasakojęs.              Dėl vagystės objekto              Byloje, anot apelianto, taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo kėsintasi vogti didelės vertės turtÄ , t. y. seife laikytus 100 000 Lt. Pažymi, kad nukentėjusysis A. Å . ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog name įvykio metu laikė 300 000 Lt, vėliau, apklaustas teisme, parodė, kad pinigus paprastai laiko banke, o namie tÄ kart seife pinigų nebuvo.

Nukentėjusiojo teigimu, pirmame aukÅ¡te ant stalelio buvo 10 000 svarų, tačiau jų niekas nepavogė. Nukentėjusiojo A. Å . namo valytoja, jos pažįstamos apklausų metu nenurodė, kad kam nors bÅ«tų suteikusios informacijÄ apie nukentėjusiojo namo seife laikytus pinigus. Liudytojas V. D. teigė, kad R. P., pasakodamas jam apie nepasisekusiÄ vagystę, nenurodė konkrečiai, kÄ Å¾adėjo pavogti. Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose taip pat nėra užfiksuota pokalbių, kuriuose bÅ«tų aptarinėtas vagystės objektas.D.

S. taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik R. P. ir tik ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie iÅ¡ anksto planuotÄ 100 000 Lt vagystę iÅ¡ svetimo namo. Teisme kaltinamasis R. P. minėtus parodymus paneigė. Mano, kad vertinant R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys į tai, kad pirminėse apklausose jis teigė apie rezgamÄ vagystę iÅ¡ svetimo namo, apie ketinimÄ pavogti 100 000 Lt sužinojęs iÅ¡ D. D., kuris atskirai nuo R. P. bendravo su juo (D.

S.) ir R. K.. Pažymi, kad D. D. byloje neapklaustas, o jo (D. S.) ir R. K. parodymai paneigia pirminius R. P. parodymus. Taigi, apelianto įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kad R. P. bÅ«tų taręsis su kitais dėl 100 000 Lt vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo A. Å . namo.Dėl organizuotos grupės BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

D. S. teigimu, jo atveju buvo tartasi su D. D., R. P., R. K. tik dėl svetimo turto sugadinimo, t. y. vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 187 straipsnio 1 dalis) padarymo. Dėl pasirinkto nesunkaus nusikaltimo darymo jų bendrininkų grupė negali bÅ«ti pripažinta organizuota grupe. Dėl netinkamai paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas skiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

Minėto straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė tÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BPK 347 straipsnis numato, kad, kai nuteistajam yra kitų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausiÄ nuosprendį priėmęs teismas, Å¡is teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukÅ¡tesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietÄ privalo priimti sprendimÄ , kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.Apeliantas pažymi, kad Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę bendrino tik su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad: Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskyrė 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bei, subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimÄ 9 metams; Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi subendrino bausmes, paskirtas 2011 m. gegužės 18 d. ir 2011 m. gegužės 18 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais ir nustatė galutinę subendrintÄ 9 metų laisvės atėmimo bausmę; į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas bausmės atlikimo laikas pagal abu 2011 m. gegužės 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžius; Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažino jį kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį ir, subendrinus bausmes su Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, skyrė galutinę subendrintÄ bausmę – 12 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Esant tokioms aplinkybėms, D. S. teigimu, Å iaulių apylinkės teismas, skirdamas Å¡ioje byloje bausmę, privalėjo jÄ bendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. S. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti. Nuteistojo R. P. gynėjo advokato P. Labanausko ir nuteistųjų R. K. bei D. S. bei apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistųjų R.

K. ir D. S. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl nusikalstamos veikos padarymo veikiant organizuota grupe. Kaip jau minėta, apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. K. ir D. S. nurodė, kad jie nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, nepadarė ir prašė juos dėl minėto nusikaltimo iÅ¡teisinti.Pažymima, kad pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimÄ turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kai vagystės bÅ«du kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant kaip įtariamÄ jį 2011 m. vasario 18 d. (parodymai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje), pastarasis nurodė, kad 2009 m. gruodžio 5 d. jam bÅ«nant pas D. D., D.

D. kažkuriuo metu išėjo į laukÄ , o grįžęs jam pasakė, kad kalbėjosi su R. K., R. K. jam pasiÅ«lė apvogti seimo nario A. Å . namÄ . D. D. jam pasakė, kad R. K. sakęs, jog A. Å . namo antrajame aukÅ¡te yra nedidelis, maždaug dviejų galvų dydžio seifas, kuriame yra 100 000 Lt. D. D. pasiÅ«lė visiems dalyvauti seifo su 100 000 Lt vagystėje iÅ¡ A. Å . namo. Jie sutarė, kad vagystėje dalyvaus keturiese, tačiau pinigus dalinsis į penkias lygias dalis, penktÄ jÄ dalį reikės duoti kažkokiam vyrui už informacijÄ apie seifÄ su pinigais ir informacijÄ , kad tÄ naktį A.

Å . nebus namuose. 2009 m. gruodžio 5 d., apie 24 val., prie jo, t. y. R. P., namo privažiavo sidabrinės spalvos automobilis „Mercedes Benz“, kurį vairavo D. S., automobilyje taip pat buvo R. K. ir D. D.. PrieÅ¡ vagystę jie važinėjo automobiliu po miestÄ ir aptarinėjo, kaip vogs seifÄ su 100 000 Lt. Važiuojant D. D., D. S. ir R. K. pasakė, kad jie vakare jau buvo nuvažiavę prie A. Å . namo apsižiÅ«rėti. Jie sakė, kad namo signalizacija neveiks, jie ilgai neužtruks. Jie po (duomenys neskelbtini) važinėjo maždaug iki 2 val. ir kalbėjosi apie planuojamÄ vagystę. 2009 m. gruodžio 6 d., apie 2 val., jie nuvažiavo į gatvę, kurios pavadinimo jis nežino, automobilį pasistatė apie 600 m atstumu nuo A.

Å . namo, kad niekas jų nepastebėtų, tuomet visi keturi, t. y. jis, D. D., R. K. ir D. S. nuėjo prie A. Å . namo ir aplink jį apėjo. Nei namo viduje, nei aplink namÄ Å¾monių nebuvo. D. D., R. K. ir D. S. tarėsi, kur kiekvienas stovės ir stebės aplinkÄ , tuo atveju, jeigu kažkas eis ar važiuos, jie sakė, kad paskambins D. D., o pastarasis paskambins jam (R. P.). Buvo sutarta, kad jie visi trys saugos aplinkÄ , o jis (R. P.) įsibraus į A. Å . namÄ . Jis apsimovė su savimi turėtas medžiagines pirÅ¡tines, ir, kartu su D.

D. perlipę per tvorÄ , pateko į A. Å . namo sklypÄ . Jie kartu su D. D. nusprendė, kad jis iÅ¡dauÅ¡ akmeniu langÄ ir taip pateks į namo vidų. Jis dar turėjo ir D. S. duotÄ â€žmonteruotę“. D. D. jam pasakė, kad iÅ¡daužęs langÄ jis pateks į namo vidų, tuomet turės užbėgti į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , kur miegamojo kambario spintoje turėtų bÅ«ti seifas su 100 000 Lt, šį seifÄ turės iÅ¡neÅ¡ti į laukÄ , permesti per tvorÄ , tuomet jie visi, iÅ¡skyrus R. K., nubėgs į D.

S. automobilį. R. K. tuo metu stebės tolimesnę gatvę, jis atvažiuos į D. D. namus vėliau, tuomet jie visi kartu apžiÅ«rės pavogtÄ seifÄ su pinigais. Taip jiems viskÄ aptarus, D. D. perlipo per tvorÄ atgal ir pasilipęs ant netoli esančio angaro laiptelių laukė. Tuomet jis (R. P.) akmeniu iÅ¡daužė lango stiklÄ , su „monteruote“ nudaužė stiklus, kad galėtų patekti į namo vidų, tuo metu netyčia susižalojo rankÄ ir kraujas nulašėjo ant stiklų. Kaip suprato, jis iÅ¡daužė virtuvės langÄ , nes prabėgęs pro virtuvę lipo laiptais į namo antrÄ aukÅ¡tÄ .

Likus maždaug porai pakopų iki antro aukÅ¡to, jis iÅ¡ miegamojo kambario iÅ¡girdo stiprų vyro riksmÄ : „Aaa! Kas čia?“ ir iÅ¡girdo, kaip užsitrenkė miegamojo kambario durys. Kad ten buvo miegamasis kambarys, jis žinojo, nes jam D. D., D. S. ir R. K. buvo pasakoję, jog miegamasis yra antrame namo aukÅ¡te, užlipus iÅ¡ karto deÅ¡inėje pusėje. IÅ¡girdęs vyro Å¡auksmÄ , jis iÅ¡ karto iÅ¡bėgo į laukÄ , perlipo per tvorÄ ir kartu su D. D. nubėgo prie D. S. automobilio. Bebėgdami jie pakeliui sutiko D.

S., kuris toje vietoje saugojo aplinkÄ , ir visi trys nubėgo link automobilio. D. S. automobiliu jie nuvažiavo į D. D. namus. Jis su D. D. nuėjo į pastarojo butÄ , o D. S. nuvažiavo paimti R. K.. Maždaug po 10-15 min. į D. D. namus atvažiavo D. S. ir R. K., jis (R. P.) papasakojo buvusiÄ situacijÄ ir jie iÅ¡siskirstė. Po Å¡io bandymo apvogti A. Å . namÄ , 2009 m. gruodžio mėnesį jis kartu su D. D. buvo nuėjęs pas pastarojo svainį V. D. ir jam papasakojo, kad jis, t. y. R. P., taip pat D.

D., R. K. ir D. S. bandė apvogti seimo nario A. Å . namÄ (2 t. 186-187 b. l.). Savo parodymus R. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 195-196 b. l., 3 t. 1-16 b. l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes R. P. nurodė ir 2011 m. kovo 8 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme). Pastarasis nurodė, kad 2009 m. gruodžio 5 d. jam bÅ«nant pas D. D., ten atvažiavo D. S. ir R. K.. D. D. jam (R. P.) pasiÅ«lė padaryti vagystę, papasakojo, kad A. Å . namuose yra seifas. 2009 m. gruodžio 6 d. naktį pas jį atvažiavo R.

K. ir D. S., jie automobiliu, vairuojamu D. S., nuvažiavo pas D. D.. Kadangi tuo metu žmonės dar nemiegojo, jie važinėjo po Å iaulius, važinėdami aptarė, kaip pateks į A. Å . namÄ . Automobilyje jie aptarė, kad iÅ¡dauÅ¡ namo langÄ iÅ¡ kiemo pusės, tai padaryti turėjo jis (R. P.). Jis turėjo laužtuvÄ , kuris buvo D. S. automobilyje, D. S. jam buvo sakęs, kad maÅ¡inoje yra laužtuvas, taip pat turėjo pirÅ¡tines. Prie A. Å . namo jie nuvažiavo apie 2 val. Jis nuėjo į namÄ , per tvorÄ buvo perlipęs ir D.

D., bet po to pastarasis grįžo atgal, o kiti asmenys pasiliko stebėti aplinkos. Mesdamas akmenį jis (R. P.) iÅ¡daužė langÄ , laužtuvu apdaužė Å¡ukes ir įėjo į vidų. Užlipęs į antrÄ namo aukÅ¡tÄ ir iÅ¡girdęs garsÄ â€žaaa“, iÅ¡bėgo lauk. D. D. jam sakė, kad seife turi bÅ«ti 100 000 Lt. Jo užduotis buvo iÅ¡lupti seifÄ , permesti jį per tvorÄ . 100 000 Lt jie turėjo pasidalinti į 5 dalis: pinigai turėjo tekti jam, D. S., D. D., R. K. ir dar vienam asmeniui, kurio jis nežino.

Dar prieÅ¡ vagystę D. D. jam sakė, kad buvo nuvažiavęs ir apžiÅ«rėjo A. Å . namÄ . Po bandymo apvogti namÄ , jie nuvažiavo pas D. D. į namus, jis, D. D., R. K. ir D. S. aptarė įvykį, t. y. tai, kad namuose buvo žmogus. Atsakydamas į prokuroro klausimus, R. P. nurodė, kad apie tai, jog bandė apvogti A. Å ., jis kalbėjo su V. D., pokalbio metu buvo jis (R. P.), D. D. ir V. D.. Jis (R. P.) V. D. nurodė visus asmenis, kurie dalyvavo vagystėje, V. D. juos visus pažinojo (2 t. 190-191 b. l.).Apklausiamas 2011 m. gegužės 10 d., R.

P. patvirtino, kad jis organizuotoje grupėje su D. S., R. K. ir D. D. bandė iÅ¡ seimo nario A. Å . namo pavogti seifÄ su 100 000 Lt. Pažymėjo, kad R. K. ir D. S. organizavo nusikaltimÄ , jie sužinojo, iÅ¡ ko vogti seifÄ su 100 000 Lt, sužinojo, kada namuose nebus Å¡eimininko, taip pat sužinojo vietÄ , kur konkrečiai yra seifas. Dar kartÄ patvirtino, kad D. S. jam davė metalinę „monteruotę“, kad jis galėtų iÅ¡daužti A. Å . namo langÄ ir taip patekti į namo vidų. R. P. taip pat pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį R.

K. jam yra sakęs, kad „jeigu tu nuo mūsų pabėgsi, pats supranti, kas tau bus“ (3 t. 161 b. l.). Įvertinus visus nuteistojo R. P. parodymus akivaizdu, kad jo parodymai yra nuoseklūs, jis iš esmės analogiškai nurodė esmines įvykio aplinkybes. R. P. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtų parodymų teisingumu nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. D. patvirtino, kad 2009 m. gruodžio mėnesio viduryje pas jį atėję D.

D. ir R. P. jo ir jo žmonos paklausė: „Ar matėte per žinias apie įsilaužimÄ Ä¯ seimo nario A. Å . namÄ ?“ ir pasakė, kad jie keturiese bandė apvogti A. Å . namÄ , tačiau apvogti nepavyko, nes tuo metu A. Å . buvo namuose. Jie sakė, kad tuo metu A. Å . namuose neturėjo bÅ«ti, tačiau, įsibrovus į jo namÄ paaiÅ¡kėjo, kad pastarasis visgi yra namuose, antrame namo aukÅ¡te esančiame miegamajame kambaryje. D. D. ir R. P. pasakojo, kad apvogti A. Å . namÄ Ä—jo keturiese: D.

D., R. P., R. K. ir D. S.. D. D. ir R. P. taip pat sakė, kad pirmame namo aukÅ¡te esančios virtuvės langÄ iÅ¡daužė akmeniu ir taip įėjo į namo vidų, antrame namo aukÅ¡te iÅ¡ miegamojo iÅ¡girdo A. Å . riksmÄ ir visi pabėgo. Jis (V. D.) suprato, kad D. D. ir R. P. pasakojo teisybę, nes papasakojo visas smulkmenas – kaip daužė stiklÄ , kaip A. Å . iÅ¡sigandęs suÅ¡uko (2 t. 126-127 b. l., parodymai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje). Nukentėjusysis A. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį jis turėjo skristi į LondonÄ , į namus grįžo neplanuotai ir, vos tik spėjo atsigulti, iÅ¡girdo dūžtančius langus ir žingsnius į antrÄ namo aukÅ¡tÄ .

Spėjo uždaryti duris, suÅ¡uko, kad turi ginklÄ . Ä®sibrovęs žmogus iÅ¡ namo iÅ¡bėgo. Jo namuose 100 000 Lt nebuvo, pirmame aukÅ¡te ant stalelio buvo padėti bilietai, brangus laikrodis, pinigai, kompiuteris, tačiau niekas nebuvo paimta (5 t. 177 b. l.). Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklausiamas vyresnysis tyrėjas G. Č. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. viskÄ nuosekliai paaiÅ¡kino, apklausoje dalyvavo advokatė L. RiÅ¡kutė. Nuvykus į įvykio vietÄ â€“ A. Å . namÄ , R.

P. rodė kaip viskas buvo, kalbėjo apie bendrininkus, parodė, kaip perlipo per tvorÄ , iÅ¡daužė langÄ . Sakė, kad į namÄ Ä—jo dėl seife buvusių pinigų. Parodymus R. P. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Klausinėjamas smulkmenų, R. P. smulkmeniÅ¡kai viskÄ nurodė, nefantazavo. Spaudimas jam nebuvo daromas, jis geranoriÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes (6 t. 24-25 b. l.). Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad parvežant R. P. iÅ¡ Didžiosios Britanijos, jis gailėjosi dėl to, kÄ padarė, buitine kalba prisipažino, kÄ yra padaręs, sakė, kad į namÄ Ä—jo dėl seifo ir pinigų apie kuriuos jam buvo pasakę draugai (6 t. 24-25 b. l.).

Nuteistojo R. P. parodymus patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad kalbėdamas telefonu R. P. jog skambinusiam asmeniui nurodė, jog įvykio vietoje buvo rasta jo DNR, nes jis „prasikruvino“, taip pat nurodė, kad „visi yra iÅ¡aiÅ¡kinti“, bet „kiti neprisipažįsta kiek supratau“, reikia įsidarbinti, Å . skolÄ grÄ Å¾inti (1 t. 168-178 b. l.). IÅ¡ byloje esančios telefoninių skambučių iÅ¡klotinių, gautų pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimų analizę, matyti, kad 2009 m. gruodžio 6 d.

D. S., R. K., R. P., D. D. nuo 1.40 val. iki 2.16 val. bendravo mobiliojo ryÅ¡io telefonais (1 t. 150-152 b. l.). Taigi byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad visi nuteistieji, t. y. R. P., R. K. ir D. S. turėjo tikslÄ Ä¯sibrovę į nukentėjusiojo A. Å . namus pagrobti didelės vertės turtÄ â€“ A. Å . priklausančiame seife jų žiniomis turėjusius bÅ«ti 100 000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad tuo metu namuose buvęs nukentėjusysis A.

Å . pradėjo Å¡aukti, pagrasino, kad Å¡aus. Tai, kad nukentėjusysis A. Å . teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo namuose 100 000 Lt nebuvo, pinigus jis laiko banke, nuteistųjų R. K. ir D. S. kaltės pasikėsinus padaryti BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nepaneigia. Nuteistojo D. S. kaltės nepaneigia ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiojo namuose nebuvo rasta jo rankų, batų ar kraujo pėdsakų, kad liudytojai V. parodė, jog R. P. jiems apie vagystę nepasakojo, taip pat tai, kad V.

D. jis nenurodė, kÄ konkrečiai buvo sumanyta pavogti. Kaip jau minėta, nuteistieji turėjo duomenų, kad A. Å . namuose yra seifas su 100 000 Lt ir tarėsi pagrobti seifÄ bÅ«tent su tokia pinigų suma. BÅ«tent tokį nuteistųjų tikslÄ patvirtina, o ne paneigia nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad, nors jo namuose, pirmame aukÅ¡te ant stalo buvo padėtas brangus laikrodis, pinigai, kompiuteris, tačiau jie liko nepagrobti. Å i aplinkybė patvirtina, kad R. P. kėsinosi pagrobti bÅ«tent seifÄ su jame turėjusiais bÅ«ti pinigais – 100 000 Lt, o ne kitus daiktus ar pinigus.

Byloje nustatytos aplinkybės paneigia nuteistųjų R. K. ir D. S. skundų argumentus, kad jie pyko ant A. Å . ir dėl to norėjo pastarajam atkerÅ¡yti tik iÅ¡daužiant jo namo langus.              Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumÄ , R. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog jis dėl to, kad jam reikėjo pinigų, pats vienas, su niekuo nesitaręs nusprendė pagrobti svetimÄ turtÄ , nežinojo, kad tai yra bÅ«tent A.

Å . namas, pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kaip pastarojo pasirinktÄ gynybinę versijÄ . Juolab, kad teisiamajame posėdyje duoti kaltinamųjų parodymai akivaizdžiai skyrėsi – R. P., kaip minėta, nurodė, kad jis, važiuodamas kartu su D. D., D. S. ir R. K., paprašė sustoti prie namo, nežinodamas, kad tai A. Å . namas, ir sumanė iÅ¡ jo pagrobti vertingus daiktus, kad, juos nunešęs į lombardÄ , gautų pinigų (5 t. 174-175 b. l.), o R. K. ir D. S. parodė, kad jie iÅ¡ anksto buvo sugalvoję nuvažiuoti prie A.

Å . namo ir iÅ¡daužyti namo langus dėl to, kad dėl anksčiau klube įvykusio konflikto ant pastarojo pyko, o R. P. sutiko važiuoti kartu ir iÅ¡daužti langÄ (5 t. 175-176 b. l.). Nuteistojo R. P. parodymus, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokių pageidavo tyrėjas, paneigė teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas vyresnysis tyrėjas G. Č..Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje bÅ«tų iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus atskirai, taip pat jų visumÄ . Taigi, neteisus nuteistasis R. K. teigdamas, kad jo kaltės nepatvirtina jokie bylos duomenys, o pirmosios instancijos teismas jo kaltę nepagrįstai grindė tikrovės neatitinkančiais asmens parodymais, netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos įrodymus ir taip pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies bei BPK 20 straipsnio nuostatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo D. S. skundo argumentas, kad teismas jo kaltę pasikėsinus pagrobti 100 000 Lt grindė tik prielaidomis. Duomenų, kad kaltinamasis aktas neatitiktų BPK 219 straipsnio reikalavimų, byloje nėra, be to, R. K. savo teiginio, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, visiškai neargumentavo, todėl minėtas apelianto skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Kaip jau minėta, nuteistasis D. S. skunde nurodė, kad su D.

D., R. P. ir R. K. buvo tartasi tik dėl svetimo turto sugadinimo, t. y. tik dėl vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taigi dėl to jų bendrininkų grupė negalėjo bÅ«ti pripažinta organizuota grupe. Pažymima, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ankstinis susitarimas daryti nusikaltimÄ ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra bÅ«tinas organizuotos grupės požymis. BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotÄ grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atliktų tam tikrÄ užduotį ar turėtų skirtingÄ vaidmenį. Tačiau nebÅ«tina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 178 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinkÄ , užtikrinti atsitraukimÄ po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtÄ turtÄ ar pačius grupės narius ir pan.

Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nesiremiant papildomai BK 24 straipsnio atitinkamomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2013). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad sunkiam nusikaltimui – didelės vertės turto vagystei – daryti buvo suburta keturių asmenų grupė, buvo aptartas nusikaltimo padarymo planas, susitarta dėl jo padarymo būdo, vietos ir laiko, grupės nariai buvo pasiskirstę užduotimis, kiekvienas jų suprato, kad veikia kartu su kitais grupės nariais ir siekė bendro tikslo.

Nuteistųjų D. S., R. K. ir R. P. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Dėl nuteistiesiems R. P., R. K. ir D. S. paskirtų bausmių Nuteistojo R. P. gynėjas skundu prašė suÅ¡velninti jo ginamajam paskirtÄ bausmę: R. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį nuteisti laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį nuteisti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti R. P. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę papildomai įskaityti R. P. suėmimo laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ Å iaurės Airijoje nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gegužės 17 d., taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl 2215,01 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ R. P..Nuteistasis R.

K. apeliaciniame skunde prašė suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis D. S. prašė iÅ¡teisinus jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir Å¡iÄ bausmę subendrinti su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taip pat pažymima, kad konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .             IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R.

P., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto bÅ«damas anksčiau ne kartÄ teistas, neiÅ¡nykus teistumui (3 t. 29-31, 34-37, 40-19, 50-51 b. l., 5 t. 135-142 b. l.), pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas patenkinamai (3 t. 58 b. l.).

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. PraÅ¡ydamas skirti jo ginamajam Å¡velnesnes bausmes, advokatas P. Labanauskas prašė atsižvelgti į tai, kad R. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas, spręsdamas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės pripažinimo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi įvertinti, kokiÄ reikÅ¡mę kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, turėjo teisingo sprendimo byloje priėmimui. IÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (2 t. 186-187, 190-192 b. l., 3 t. 161 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡ esmės pakeitė parodymus, teigdamas, kad apie nusikaltimus jis iÅ¡ anksto nežinojo, vagystės jie neorganizavo, jokių susitarimų vykdyti nusikalstamas veikas su kitais nuteistaisiais nebuvo, jis vienas nusprendė pagrobti svetimÄ turtÄ (5 t. 174-175 b. l.).

Akivaizdu, kad taip R. P. siekė suklaidinti teismÄ ir padėti sau bei bendrininkams iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi R. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai visiÅ¡kai neatskleidžia nusikaltimų padarymo aplinkybių. Toks nuteistojo neva prisipažinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip jo nuoÅ¡irdus prisipažinimas ir gailėjimasis, ir negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R.

P. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 3 metams ir 1 metams, yra mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (vidurkiai yra 4 metai 1 mėnuo 15 dienų ir 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi teigti, kad šios bausmės per griežtos ir jas mažinti iki tokio dydžio, kokio pageidavo nuteistojo gynėjas, nėra pagrindo.

Pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtas bausmes nesudaro ir pastarojo gynėjo advokato P. Labanausko nurodytos aplinkybės, kad R. P. nusikaltimų padarymo metu buvo jauno amžiaus, iÅ¡vykęs į užsienį dirbo, iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, įvertino ir tai, kad vienas nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, taigi advokato skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo tik pasikėsinta pagrobti nukentėjusiojo turtÄ , negali bÅ«ti pripažįstamas teisingu.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad už abi nusikalstamas veikas R. P. paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. P. padarė 2009 m. gruodžio 6 d., t. y. iki Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžio priėmimo, teismas nauju ir minėtu ankstesniu nuosprendžiais R. P. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis. Teismas į bausmės laikÄ R. P. taip pat teisingai įskaitė jo sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2011 m. kovo 4 d. (3 t. 21, 26 b. l.), suėmimo laikÄ nuo 2014 m. liepos 11 d. (5 t. 70 b. l.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei laikÄ , R.

P. iÅ¡bÅ«tÄ Jungtinėje Karalystėje, jį sulaikius pagal Europos areÅ¡to orderį: 2012 m. balandžio 24 d., bei nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. gegužės 29 d., taip pat 2014 m. liepos 10 d. (5 t. 194 b. l.). Duomenų, patvirtinančių advokato P. Labanausko skundo teiginį, kad R. P. Å iaurės Airijoje buvo suimtas ir nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gegužės 17 d., byloje nėra, prieÅ¡ingai, bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. liepos 10 d. R. P. buvo paleistas už užstatÄ .

Nuteistojo R. P. gynėjas taip pat prašė panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 2215,01 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ R. P., nurodydamas, kad Å¡ios iÅ¡laidos priteistos nepagrįstai, tačiau Å¡io savo teiginio visiÅ¡kai nemotyvuodamas. Kadangi bylos duomenys liudija, kad R. P. po nusikaltimų padarymo pasislėpė, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka (4 t. 63-65 b. l.), jo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (4 t. 71, 72-78 b. l.), dėl R. P. ekstradicijos iÅ¡ Jungtinės Karalystės valstybė patyrė 7648,00 litų iÅ¡laidas (5 t. 120, 123, 124 125 b. l.), teismas, teisingai konstatavęs, kad ekstradicijos iÅ¡laidas sÄ lygojo pats R.

P., minėtas iÅ¡laidas pagrįstai pripažino proceso iÅ¡laidomis ir priteisė iÅ¡ R. P. 2215,01 Eur ekstradicijos iÅ¡laidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Skirdamas bausmę nuteistajam R. K., teismas įvertino tai, kad pastarasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsino padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai (3 t. 120 b. l.), R.

K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos matyti, kad R. K. nedirba (3 t. 111 b. l.), duomenų, kad jis būtų užsiregistravęs darbo biržoje nėra. Kolegijos vertinimu, teismas, atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. K. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K. nusikalto neišnykus teistumui (nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs, jis buvo nuteistas po nusikaltimų padarymo, 3 t. 98-99, 102-103 b. l., 4 t. 48-50 b. l., 5 t. 128-134 b. l.), būdamas recidyvistu, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog pastarajam bausmės rūšis parinkta netinkamai.

Skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę neprašė ir pats apeliantas, kaip minėta, skundu jis prašė suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės yra mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose numatyti Å¡ių bausmių vidurkiai, todėl teigti, kad paskirtos bausmės per griežtos, ir jas Å¡velninti, nėra pagrindo.

Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. K. padarė 2009 m. gruodžio 6 d., t. y. iki Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas. Paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Skirdamas bausmę nuteistajam D. S., teismas atsižvelgė į tai, kad D.

S. nusikalto bÅ«damas neteistas, tačiau buvo nuteistas po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (3 t. 139-140, 141-143 b. l., 5 t. 143-149 b. l.), Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (3 t. 157 b. l.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Viena iÅ¡ BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. S. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atlygino dalį – 216 Eur – nukentėjusiajam padarytos žalos (6 t. 172 b. l.), BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė pripažįstama nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl to nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai D.

S. bus pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes ir už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, D. S. pagrįstai paskyrė bausmes, mažesnes negu šių straipsnių dalių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės aiškiai per griežtos ir jas švelninti. D. S. už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskirtÄ subendrintÄ bausmę bendrino su Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. IÅ¡ byloje esančiame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡e užfiksuotų duomenų (5 t. 143-149) matyti, kad po minėto Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo D. S. dar buvo nuteistas ir kitais nuosprendžiais, įskaitant Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį, ir bÅ«tent su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme Å iaulių apylinkės teismas turėjo bendrinti skundžiamu 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu D.

S. paskirtÄ bausmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad patenkinus apelianto skundÄ ir subendrinus D. S. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bÅ«tų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis (jam paskirta galutinė subendrinta bausmė savo dydžiu taptų didesnė), o nei prokuroro, nei nukentėjusiojo skundo dėl to nėra, nuosprendžio dalis dėl dviem nuosprendžiais D. S. paskirtų bausmių subendrinimo nekeičiama (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad nuosprendžio vykdymo metu kilę neaiškumai, tarp jų – ir dėl bausmių subendrinimo, gali būti išspręsti BPK 362, 364 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:              Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti:nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Petro Labanausko ir nuteistųjų R. K. bei D. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Raimundas Jurgaitis                                                                                                                                   Ernesta Montvidienė