2025-04-02 Nr. AB-5822-3-61-3-09443-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-186-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09443-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 54.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo siuntinių ir perdavimų bei pasimatymų suteikimo biure 2023 m. spalio 21 d. dirbęs pareigūnas savo pareigas atliko netinkamai, kadangi nedėjo jokių pastangų, kad ilgalaikių pasimatymų metu būtų užtikrinti bent minimalūs higienos reikalavimai. Pareiškėjas ilgalaikio pasimatymo metu kreipėsi į pareigūnus, kad būtų į patalpas atneštas šildytuvas, kadangi buvo šalta, jis su į pasimatymą atvykusia sugyventine turėjo vilkėti striukes. Pareigūnai tik ranka patikrino vos šildantį radiatorių, neišmatavo patalpos temperatūros termometru, nesuteikė papildomo šildytuvo, nemandagiai bendravo. Dėl tokių sąlygų pablogėjo pareiškėjo ir jo sugyventinės sveikata, pasimatymas nutrūko, pareiškėjas po pasimatymo kreipėsi į gydytoją, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, atsakovu byloje nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo (toliau – ir atsakovo atstovas).

Pareiškėjas, reaguodamas į atsakovo atstovo atsiliepimą, teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atsiliepimo papildymu. Pareiškėjas šiame dokumente prašė išreikalauti papildomus įrodymus iš atsakovo atstovo, detalizavo aplinkybes, susijusias su apsilankymais pas gydytojus po nutrūkusio pasimatymo, paskirtu gydymu ir sveikatos būkle, skundėsi, kad dėl nutrūkusio pasimatymo patyrė ir kitų nuostolių (išlaidos maistui, kelionei, bloga savijauta, nemiga ir pan.), tad prašomą priteisti 500 Eur žalą laiko tik simboline suma. Pareiškėjas prašė skirti papildomą pasimatymą.

Regionų administracinis teismas (prieš tai buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2024 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2024 m. sausio 29 d. pašalinti procesinio dokumento, pavadinto atsiliepimo papildymu, trūkumus. Teismo vertinimu, aptariamas pareiškėjo dokumentas buvo painus, tad nebuvo aišku, ar pareiškėjas teikia papildomus paaiškinimus su prašymu dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ar siekia patikslinti skundą. Teismas išaiškino, kad neištaisius nustatytų trūkumų, pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas rašytiniais paaiškinimais.

Teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. spalio 30 d. 13.10 val., nutarė išsiųsti proceso dalyviams teismo šaukimus. Teismo procesiniai dokumentai, siųsti pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti.

Teismas 2024 m. spalio 30 d. posėdžio metu nustatė, kad į teismo posėdį šalys neatvyko, pareiškėjui teismo šaukimas neįteiktas paskutiniu žinomu adresu, atsakovo atstovas neatvyko, jam pranešta tinkamai. Teismas nutarė atidėti teismo posėdį 2024 m. lapkričio 27 d. 9.10 val., teismo šaukimą pareiškėjui siųsti paskutiniu žinomu adresu, apie teismo posėdį paskelbti viešai bei pripažinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) 2024 m. spalio 30 d. 13.10 val.; teismas 2024 m. spalio 30 d. žodinio teismo posėdžio metu nutarė atidėti nuotolinį teismo posėdį 2024 m. lapkričio 27 d. 9.10 val., teismo šaukimą siųsti pareiškėjui paskutiniu žinomu adresu, apie posėdį paskelbti viešai bei pripažinti pareiškėjo T. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; pareiškėjas į teismo posėdį, įvykusį 2024 m. lapkričio 27 d. 9.10 val., neatvyko.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 5 punktu. Teismas pažymėjo, kad teismas pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Kadangi pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neturtinę žalą, teismas laikė, jog būtina pareiškėją apklausti ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui apie teismo posėdį (numatytą 2024 m. lapkričio 27 d. 9.10 val.) buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, taip pat pareiškėjui teismo šaukimas išsiųstas pareiškėjo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)).

Įvertinęs, kad pareiškėjas, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė į nuotolinį posėdį), taip pat neatliko savo pareigos ir nepranešė apie savo galbūt pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą (ABTĮ 76 str. 1 d.), teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

III. Pareiškėjas T. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nuo 2024 m. vasario 22 d. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nuo kurios paskyrimo jo gyvenamosios vietos adresas nepasikeitė. Pareiškėjas pažymi, kad šis adresas ((duomenys neskelbtini)) buvo pateiktas bylą nagrinėjusio teisėjo sekretorei, šiuo adresu buvo atsiųsta skundžiama 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis. Pareiškėjas iš teismo jis nebuvo gavęs šaukimų į planuojamus teismo posėdžius ar kitu būdu nebuvo informuotas, kad privalo juose dalyvauti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo atstovas pastebi, kad 2024 m. spalio 31 d. administracinės bylos šalims, t. y. pareiškėjui ir atsakovui, buvo išsiusti teismo šaukimai, informuojantys apie nuotolinį teismo posėdį, kuris turėjo įvykti 2024 m. lapkričio 27 d. 9.10 val. Teismo šaukime, skirtame pareiškėjui, yra nurodytas toks pat gyvenamosios vietos adresas, kurį pareiškėjas nurodo ir savo 2024 m. gruodžio 2 d. atskirajame skunde, todėl darytina išvada, kad teismas nepadarė jokių techninių klaidų išsiunčiant šaukimą pareiškėjui.

Atsakovo atstovas tvirtina, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ nuostatas, todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas ABTĮ 105 straipsnio 5 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Pagal šią nuostatą skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, teismas turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (liet. pagal pareigas) (ABTĮ 56 str. 4 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012, 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-228/2014).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi baigė pasirengimą nagrinėti administracinę bylą, 2024 m. spalio 10 d. iš atsakovo atstovo elektroniniu laišku teismui buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas iš suėmimo paleistas 2024 m. vasario 22 d., jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, be kita ko, nurodyta nuolat būti gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) 2024 m. spalio 30 d. 13.10 val. ir 2024 m. spalio 11 d. išsiuntė teismo šaukimus (pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini)), teismui siunta, t. y. pareiškėjui siųstas šaukimas, 2024 m. spalio 29 d. grįžo neįteikta (grąžinimo priežastis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą).

Byloje taip pat nustatyta, kad teismas 2024 m. spalio 30 d. žodinio teismo posėdžio metu nutarė atidėti nuotolinį teismo posėdį 2024 m. lapkričio 27 d. 9.10 val., teismo šaukimą siųsti pareiškėjui paskutiniu žinomu adresu, apie posėdį paskelbti viešai bei pripažinti pareiškėjo T. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Iš šio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pats pageidavo žodinio bylos nagrinėjimo, o teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, jog būtina tiesiogiai apklausti pareiškėją dėl ginčui reikšmingų aplinkybių.

Teismas apie paskirtą teismo posėdį pareiškėją informavo 2024 m. spalio 31 d. teismo šaukimu, kurį išsiuntė tuo pačiu adresu, taip pat teismas 2024 m. spalio 31 d. apie posėdžio laiką ir vietą bei tai, kad pareiškėjo dalyvavimas administracinėje byloje pripažintas būtinu, paskelbė specialiame interneto tinklapyje.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjui 2024 m. spalio 31 d. siųstas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) šaukimas grįžo neįteiktas, nurodant, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Regionų administracinis teismas būtų priėmęs rašytinę nutartį, kuria pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu ir konstatuota, jog pagal byloje esančią medžiagą negalima bylos išnagrinėti, ir pareiškėjui apie tai būtų pranešta iki paskirto 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo teiginių, kad pareiškėjas, kuris privalo būti gyvenamojoje vietoje dėl paskirtos kardomosios priemonės, negavo siųstų teismo šaukimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 72 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Viešojo administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

ABTĮ 74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius, įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. Šaukimas asmeniui įteikiamas jam pačiam pasirašytinai (ABTĮ 74 str. 4 d.).

Pagal ABTĮ 74 straipsnio 5 dalį, jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui. Šaukimas gali būti siunčiamas faksimiliniu laišku; asmuo, priėmęs faksimilinį laišką, privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (ABTĮ 74 str. 3 d.).

ABTĮ 74 straipsnio 6 dalis nustato, kad šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas).

Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui siųstą šaukimą gavo jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas). Kartu pažymėtina, kad byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjo nurodytas gyvenamosios vietos adresas proceso metu pasikeitė.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo vadovavosi ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostata, jog pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir teismas gali šaukimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, inicijuoto ginčo pobūdis ir bylos medžiagos apimtis nesuponuoja, kad, atsižvelgiant į priimtą nagrinėti skundą (dalyką ir pagrindą), byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis atskirojo skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi tai, kokia tvarka bus nagrinėjama byla, sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė