ac5a0cb3-1300-498d-b602-e0a53308bb1b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-269-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14972-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; 2.4.2.3; 2.1.3.1; 2.1.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovui N. P., ieškovų atstovui advokatui V.

M., teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų B. P. ir N. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-625-944/2019 pagal ieÅ¡kovų B. P. ir N. P. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl rÅ«sio patalpų pripažinimo butų priklausiniais, dalyvaujant tretiesiems asmenims G. P., M. S., R. S., A. S., A. Å ., G. V., R. N. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

Ieškovai teismo prašė pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais 7-1 (9,42 kv. m.) ir 7- 4 (2,77 kv. m.), esančias gyvenamajame name 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu; pripažinti rūsio patalpas, plane pažymėtas indeksais 7- 2 (14,86 kv. m.) ir 7-3 (8,44 kv. m.), esančias gyvenamajame name 1A2p, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei B. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ä®registruojant butÄ pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad butas įsigyjamas su rÅ«siu. Buto techninėje apskaitos byloje (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nurodyta, kad butui priklauso rÅ«sys. Nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties sudarymo B. P. naudojosi jai priklausančiu rÅ«siu, plane pažymėtu indeksais 7-1 (9,42 kv. m.) ir 7-4 (2,77 kv. m.), esančiu (duomenys neskelbtini), namo pusrÅ«syje.

Å ios rÅ«sio patalpos nėra įregistruotos savininko vardu, nors Nekilnojamajame turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e matyti, kad butas įregistruotas su rÅ«siu. IeÅ¡kovui N. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad N. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu. Nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buto savininkas N. P. naudojosi (duomenys neskelbtini), esančiomis rÅ«sio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 7-2 (14,86 kv. m.) ir 7-3 (8,44 kv. m.).

Šios rūsio patalpos nėra įregistruotos savininko vardu, nors Nekilnojamajame turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad butas įregistruotas su rūsiu. Ieškovai rūsio patalpas naudoja, prižiūri, nors šios patalpos nėra registruotos kaip buto priklausiniai.

3. Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ginčo patalpos nuosavybės teise nuo 1951 m. sausio 23 d. priklauso atsakovei. Å ios patalpos buvo pripažintos netinkamomis (negalimomis) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo ir bus įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintÄ VieÅ¡ajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡Ä . IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad ginčo patalpos yra jiems priklausančių butų priklausiniai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės B. P. valstybei 19 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo N. P. valstybei 19 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

5. Nurodė, kad siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į patalpas daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Reikšminga aplinkybe laikė tai, kad ieškovų prašomų pripažinti priklausiniais patalpų paskirtis yra gyvenamoji.

ŽymÄ â€žsu rÅ«siu“ turi butai Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti buto priklausiniu patalpÄ , kuri yra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo daikto objektas, kurio paskirtis nurodoma kaip gyvenamoji, jam suteiktas unikalus numeris, jo nuosavybės teisė įregistruota Kauno miesto savivaldybės vardu. Nuosavybės teisė Kauno miesto savivaldybei registruota 1951 m. sausio 23 d. Nr. 45 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu 1951 m. vasario 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad nuosavybės teisė atsakovei bÅ«tų panaikinta ar kad Å¡is objektas bÅ«tų privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovei B. P. nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 1992 m. rugsėjo 15 d. sutarties pagrindu. Å ioje sutartyje nurodyta, kad pagal buto įkainavimo aktÄ Nr. 70040, patvirtintÄ Kauno m. valdybos 1992 m. rugsėjo 9 d., pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko dviejų kambarių butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 37,32 kv. m. su rÅ«siu, bei Å«kinius pastatus – 0,16 dalį medinio Å«kinio pastato 4J1m, esančius (duomenys neskelbtini); taip pat naudojasi bendro naudojimo patalpa 1/6 a-1.

Pagal inventorinės bylos duomenis, ieškovei B. P. buto pirkimo sandoriui buvo atskirai įkainojama 0,16 perkamo ūkinio pastato dalis, kuri įkainojimo pažymėjime nurodyta 132,0 rb. Ieškovė nepateikė duomenų, kad patalpos, kurias ji įvardija kaip rūsio, buvo atskirai įkainojamos, kad jos buvo įsigyjamos privatizacijos būdu, už jas sumokėta ir pan. Kadangi ieškovės nurodomos patalpos yra suformuotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, jų paskirtis nurodoma kaip gyvenamoji, atitinkamai jos turėjo būti atskirai nurodomos privatizavimo sandoryje.

IeÅ¡kovas N. P. įsigijo butÄ 2017 m. gegužės 11 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ K. M., kuri butÄ Ä¯gijo paveldėjimo bÅ«du iÅ¡ C. P. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodyta, kad paveldimÄ turtÄ sudaro butas su rÅ«siu ir 16/100 pastato Å«kinio pastato. 1992 m. kovo 27 d. sutartyje nurodyta, kad pagal buto įkainavimo aktÄ Nr. 45211, patvirtintÄ Kauno m. valdybos 1992 m. rugsėjo 27 d., pardavėjas pardavė, o pirkėja nupirko dviejų kambarių butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 35,12 kv. m. su rÅ«siu bei Å«kinius pastatus – 0,16 dalį medinio Å«kinio pastato 4I1m, esančius (duomenys neskelbtini).

Pagal inventorinės bylos duomenis, C. P. buto pirkimo sandoriui buvo atskirai įkainojama 0,16 perkamo ūkinio pastato dalis, kuri įkainojimo pažymėjime nurodyta 135,0 rb. Daugiau duomenų, kad patalpos, kurios ieškovo įvardijamos kaip rūsio patalpos, buvo atskirai įkainojamos, kad jos buvo įsigyjamos privatizacijos būdu, už jas sumokėta ir pan., nėra pateikta. Kadangi ieškinyje įvardintos patalpos yra suformuotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, jų paskirtis nurodoma kaip gyvenamoji, atitinkamai jos turėjo būti atskirai nurodomos privatizavimo sandoryje.

6. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog standartinio tipo sutarties formoje buvo nurodyti žodžiai „su rūsiu“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kartu buvo įsigytos patalpos, pažymėtos indeksais 7-1 (9,42 kv. m); 7-2 (14,86 kv. m), 7-3 (8,44 kv. m), 7-4 (2,77 kv. m). Buto žyma „su rūsiu“ buvo nurodoma ne tik ieškovų nuosavybės dokumentuose, bet ir butams Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčo patalpomis naudojosi tik ieškovė ir buvę buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai.

Ginčo patalpos, nors jų paskirtis ir nurodoma kaip gyvenamoji, niekada nebuvo apgyvendintos, niekas dėl jų nereiÅ¡kė jokių reikalavimų ar pretenzijų. IÅ¡ Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų nustatė, kad tarp kaimynų buvo nusistovėjusi faktinio naudojimosi ginčo patalpomis tvarka, t. y. tik ieÅ¡kovai (prieÅ¡ tai – buvę savininkai) Å¡iomis patalpomis naudojosi ir jas prižiÅ«rėjo. IeÅ¡kovas N. P. butÄ Ä¯sigijo tik 2017 metais. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad butas su rÅ«siu, tačiau asmuo negali įgyti daugiau nuosavybės teisių, nei turėjo prieÅ¡ tai buvę savininkai.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovė B. P. ginčo patalpose yra įrengusi savo buto Å¡ildymo sistemÄ . Teismo nuomone, vien Å¡i faktinio pobÅ«džio aplinkybė negali sukurti nuosavybės teisių, nes nėra pateikta duomenų, kada ir kokiu bÅ«du buvo įrengtas toks ieÅ¡kovės B. P. buto Å¡ildymo bÅ«das, kad jis yra teisėtas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtinos prie rÅ«sio patalpų ir jas asmenys įsigijo privatizavimo pagrindu.

IeÅ¡kovų nurodomas faktinio pobÅ«džio aplinkybes apie naudojimÄ si ginčo patalpomis, jų priežiÅ«rÄ bei tai, kad kiti asmenys į jas nereiÅ¡kė pretenzijų, laikė nesukuriančiomis nuosavybės teisių nei pagal 1964 m., nei pagal Å¡iuo metu galiojančio CK nuostatas.

7. IeÅ¡kovė B. P. butÄ Ä¯sigijo 1992 m. rugsėjo 15 d., reikalavimas dėl rÅ«sio patalpų pripažinimo buto priklausiniu pareikÅ¡tas 2018 m. rugsėjo 10 d., t. y. beveik po dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡erių metų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ji praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė buvo neapdairi, nerÅ«pestinga, neatidi; sudarydama privatizavimo sutartį ji turėjo žinoti ir suprasti, kad patalpos Nr. 7, pažymėtos indeksais 7-1(9,42 kv. m), 7-4 (2,77 kv. m), neprivatizuotos kartu su gyvenamosiomis patalpomis.

Teismas nenustatė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios, užkirto keliÄ laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė buvo aktyvi ir siekė apginti savo teises. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kovės B.

P. ieÅ¡kinio reikalavimÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad ginčo patalpos, kuriomis ieÅ¡kovai naudojosi kaip pagalbinėmis (t. y. sandėliukais gyvenamojo namo rÅ«syje), buvo įtrauktos į butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), inventorines bylas nurodant, kad prie konkretaus buto priklauso rÅ«sys ir Å«kinio pastato dalis, kaip tai buvo numatyta Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 304 2.1 punkte, todėl ginčo patalpos atitiko visus reikalavimus, kuriais vadovaujantis jos buvo privatizuotos kartu su butais. 8.2.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei B. P. nuosavybės teisė į butÄ (duomenys neskelbtini), registruota 1992 m. rugsėjo 15 d. sutarties pagrindu, kurioje nurodyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) jai parduotas su rÅ«siu bei 0,16 dalies medinio Å«kinio pastato 4Jlm. Byloje buvo pateiktos buto (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugpjūčio 31 d. privatizavimo sutartis Nr. 1-796, 2017-05-11 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 1-3324, kuriose nurodyta, kad butas įsigyjamas su rÅ«siu. Tokiu bÅ«du privatizavimo ir buto pirkimo sandoriai patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovai įsigijo butus su priklausiniais, t.y. su rÅ«sio patalpomis. 8.3.

Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo patalpos turėjo būti atskirai nurodomos privatizavimo sandoryje, nes butų (duomenys neskelbtini), privatizavimo sutartys buvo ruošiamos standartinės formos, tuometinės Kauno miesto valdybos (t.y. pardavėjo, o ne pirkėjo) iniciatyva ir tvirtinamos notaro, jose (1 p.) buvo tik įrašas, kad butas su rūsiu bei ūkiniu pastatu, nedetalizuojant rūsio (t.y. nenurodant rūsio patalpos indekso, ploto), skirtingai nei ūkinio pastato. Teismui konstatuojant, kad ginčo patalpos turėjo būti atskirai nurodytos privatizavimo sandoryje, bylos nagrinėjimo metu turėjo būti išsiaiškinta, ar privatizuojant butus tuo laikotarpiu buvo suformuota praktika privatizavimo sandoriuose nurodyti kartu privatizuojamų rūsio patalpų indeksus ir plotus bei kodėl privatizavimo sutartyse net nepalikta vietos privatizuojamų rūsio patalpų detalizavimui. 8.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog ginčo patalpos priskirtinos prie rūsio patalpų ir jas asmenys įsigijo privatizavimo pagrindu, kad ieškovų nurodomos faktinio pobūdžio aplinkybės laikytinos nesukuriančiomis nuosavybės teisių nei pagal 1964 m., nei pagal šiuo metu galiojančio LR CK nuostatas. Savo nuosavybės teises į ginčo patalpas ieškovai grindė ne tik naudojimosi jomis faktu, bet ir turto privatizavimo, įsigijimo sandoriais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad butai parduodami kartu su rūsiais.

Ä®sigydami butus su rÅ«sio patalpomis ieÅ¡kovai turėjo teisėtus lÅ«kesčius, kurie ginčijamu teismo sprendimu yra paneigiami. Be to, iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad pirkėjas įsigijo butÄ be rÅ«sio, nors visuose nenuginčytuose galiojančiuose dokumentuose ir kituose informacijos Å¡altiniuose (įskaitant VÄ® Registrų centro duomenis) nurodyta, kad butas su rÅ«siu, darytina iÅ¡vada, jog butų pirkėjai buvo apgauti, kad butas įsigytas su trÅ«kumu, kuris, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi bei teismų suformuota praktika, laikytinas esminiu, nes ieÅ¡kovai negavo to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarčių, pagal kurias įsigijo butus. 8.5.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė B. P. praleido bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kad buvo neapdairi sudarydama privatizavimo sandorį. 1992 m. rugsėjo 15 d. privatizavimo sutartyje aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad butas (duomenys neskelbtini), privatizuojamas su rÅ«siu ir Å«kinio pastato dalimi. IeÅ¡kovei daugybę metu naudojantis ginčo patalpomis 7-1 ir 7-4, jose įsirengus Å¡ildymo katilÄ , kuriuo apÅ¡ildomas jos butas, ir niekam dėl Å¡ių patalpų niekada nepareiÅ¡kus pretenzijų maždaug 26 metus, jai negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl ginčo patalpų priklausymo pagrindo nebuvimo.

Konstatuodamas praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas neatsižvelgė į tai, kad tik 2018 m. kovo mėn. Kauno miesto savivaldybės atstovai pareiÅ¡kė pretenzijas dėl ginčo patalpų ir tik Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2125 jos buvo pripažintos nereikalingomis ir netinkamomis naudoti. 8.6. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡nagrinėjo privatizavimo sutarčių sudarymo aplinkybių dėl rÅ«sio patalpų, atsakovo įprastos praktikos rÅ«sio patalpų privatizavimo procesuose, Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius dalyje dėl rÅ«sio patalpų, todėl buvo pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostata.

9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovų buto privatizavimo metu į privatizuojamÄ plotÄ nebuvo įtrauktas rÅ«sio patalpų plotas, nors, remiantis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 papunkčiu, į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ buvo įtraukiamas kambarių, virtuvių, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ funkcinį ryšį, plotas.

Pagal inventorizacinius duomenis, rūsio patalpos nebuvo priskirtos prie ieškovės buto. Byloje nėra įrodymų, kad rūsio patalpos teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktos naudotis ieškovei ar kad ji būtų kreipusis dėl jų privatizavimo kartu su ginčo butu. 9.2. Kadangi pirminė ieškovo buto savininkė ginčo patalpų neįgijo, laikytina, kad kiti šio buto buvę ar esami savininkai tokios teisės taip pat neįgijo. 9.3. Nors ieškovai nurodo, kad jie vieninteliai naudojasi rūsio patalpomis, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, ginčo patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas, šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji ir jis visuomet priklausė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, o savivaldybė neperdavė tretiesiems asmenims valdyti šių patalpų nuomos ar kitokiu pagrindu. 9.4. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad butų privatizavimo laikotarpiu patalpos nebuvo detalizuojamos, todėl jos gali būti ir buvo privatizuotos kartu su ginčo butais kaip jų priklausiniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad, nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryÅ¡ys su butu nesuteikia teisės reikalauti pripažinti rÅ«sio patalpas buto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2000 nurodė, kad net ir tuo atveju, kai buto techninės apskaitos byloje ir buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma, kad butas perkamas su rÅ«siu, tačiau nenurodant konkretaus rÅ«sio Å¡ifro ir ploto, tai nėra tinkamas pagrindas rÅ«sį pripažinti buto priklausiniu. 9.5.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo galimai pažeistas teises (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė B. P. butÄ privatizavo dar 1992 m. rugsėjo 5 d., o ieÅ¡kinį dėl galimai pažeistų teisių pareiÅ¡kė tik 2018 m. rugsėjo 27 d., todėl ji praleido ne tik 3 metų, bet ir 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ galiojančiame CK.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti butų priklausiniais rūsio patalpas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. IeÅ¡kinyje nurodytÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovai grindė nuosavybės teise, įgyta butų privatizavimo metu, todėl sprendžiant, ar rÅ«siai yra ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių butų priklausiniai, apeliacine tvarka įvertintinos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie tai, ar rÅ«sio patalpos pagal Butų privatizavimo įstatymÄ buvo privatizuotos 1992 metais butų savininkams įsigyjant butus (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų ginčijamo sprendimo iÅ¡vada, jog pastarojo fakto ieÅ¡kovai neįrodė.

13. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčo patalpos, kuriomis ieškovai naudojosi kaip pagalbinėmis (t. y. sandėliukais gyvenamojo namo rūsyje), buvo įtrauktos į butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), inventorines bylas, nurodant, kad prie konkretaus buto priklauso rūsys ir ūkinio pastato dalis, kaip tai buvo numatyta Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 304 2.1 punkte, todėl ginčo patalpos atitiko visus reikalavimus, kuriais vadovaujantis jos buvo privatizuotos kartu su butais.

14. IÅ¡ ieÅ¡kovų butų inventorinių bylų, parengtų butų privatizavimui, matyti, kad bendras ieÅ¡kovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 37,32 kv. m., kuriame 22,39 kv. m. sudaro gyvenamieji kambariai, 14,93 kv.m. koridoriai, WC ir virtuvė. Grafoje „rÅ«siai ir kiti“ yra įraÅ¡ai „rÅ«sys, Å«kinis past.“, tačiau patalpų eksplikacijoje rÅ«sio patalpos nenurodytos (t. 1 b. l. 57, 123-125, 145). AnalogiÅ¡ki žymėjimai yra C. P., privatizavusiai 35,12 kv. m. ploto butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios jį įsigijo ieÅ¡kovas, buto privatizavimui parengtoje inventorinėje byloje.

IÅ¡ gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įvairių metų nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovams ir kitiems (duomenys neskelbtini) priklausančių nekilnojamųjų daiktų (butų (duomenys neskelbtini), iÅ¡skyrus butus (duomenys neskelbtini)) apraÅ¡yme/pastabose butai žymimi su rÅ«siu, tačiau nei rÅ«sio dalis, nei konkrečios patalpos nėra nurodytos, tuo tarpu Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalys po 16/100 pažymėtos kaip priklausančios Å¡iems butams, įregistravimo pagrindu nurodant 1992-09-15 pirkimo pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-1374, Nr. I-4143 ir kitus įsigijimo sandorius.

Pastebėtina ir tai, kad name (duomenys neskelbtini) rūsys neegzistuoja, ieškovų nurodomos patalpos yra pusrūsyje.

15. IeÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad į jų butų inventorines bylas privatizuojant butus buvo įtrauktos pusrÅ«sio patalpos, kurias jie praÅ¡o pripažinti butų priklausiniais. IeÅ¡kovai remiasi pusrÅ«sio plano iÅ¡traukomis t. 1 b. l. 125, 145, tačiau pažymėtina, kad Å¡is planas yra atsakovei nuo 1951 metų priklausančio pusrÅ«syje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2002 m. kovo 22 d. Tai patvirtina adreso plane žymėjimas (duomenys neskelbtini) ir minėta namo kadastro duomenų byla, iÅ¡ kurios matyti, jog jau pagal 1959 m. gegužės 26 d. atliktus kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) butÄ sudarė pusrÅ«syje esančios patalpos, pažymėtos indeksais 7-1/9,42 kv. m., 7-2/14,6 kv. m., 7-3/8,44 kv. m. ir 7-4/2,77 kv. m. ( iÅ¡ viso 35,49 kv. m), t. y. šį butÄ sudarančios patalpos nekito.

16. Atmestinas apeliantų teiginys, kad butų su ieÅ¡kinyje nurodytais priklausiniais įsigijimÄ patvirtina butų privatizavimo sutartys.

17. Vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkÄ nustačiusių Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktu, privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai Å«kiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis. IÅ¡ namo kadastro ir registro duomenų bylos matyti, kad privatizuojant ieÅ¡kovų butus buvo įkainotas tik 1956 m. statybos Å«kinis pastatas 4J1m. (b. l. 62, 64).

Pagal tÄ patį taisyklių punktÄ , buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ funkcinį ryšį, plotas, rÅ«siuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ neįskaičiuojamas. Tuo remiantis iÅ¡ dalies sutiktina su apeliantais, kad atskirų rÅ«sio patalpų neįvardijimas pirkimo pardavimo sutartyje ne visais atvejais reiÅ¡kia jų neįgijimÄ nuosavybėn kartu su butu.

Visgi pažymėtina, kad Centrinė privatizavimo komisija 1992 m. balandžio 8 d. protokolo Nr. 37 4.2 punktu iÅ¡aiÅ¡kino, jog rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse esančios negyvenamosios patalpos Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jei Å¡ios patalpos yra rÅ«siuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto privatizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai (4.2.1.1.papunktis).

Minėta, kad į ieškovų butų privatizavimo bylas ieškinyje nurodytos pusrūsio patalpos nebuvo ir negalėjo būti įtrauktos, nes jos tuo metu buvo ir dabar yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos atsakovės vardu. Jų plotas buvo apskaitomas kaip naudingas gyvenamasis, o ne namo rūsių (pusrūsių) plotas. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju įrašas standartinio tipo sutarties formoje „su rūsiu“ nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovai (ieškovas N. P. kaip pirminės įgijėjos C.

P. nuosavybės teisių perėmėjas) kartu su butais nusipirko patalpas 7-1/9,42 kv. m., 7-2/14,6 kv. m., 7-3/8,44 kv. m. ir 7-4/2,77 kv. m. Ieškovas N. P. pirkimo pardavimo sutartimi negalėjo įgyti nuosavybės teisių daugiau, nei jų turėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja.

18. Apeliantai nepateikė apeliaciniame skunde nurodomo Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 30, kurio 2.1 punktu remiasi motyvuodami savo reikalavimÄ (toks įpareigojimas jiems buvo nustatytas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi), jų atstovas nurodė Å¡io nutarimo neturintis. Teisėjų kolegijos manymu, įvardijant šį nutarimÄ , tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, nurodant Nr. 304.2.1 punktÄ , tiek apeliaciniame skunde yra padarytas raÅ¡ymo apsirikimas.

Centrinė privatizavimo komisija 1992 m. balandžio 8 d. protokolo Nr. 37 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad į inventorizavimo bylÄ Ä¯trauktos rÅ«sio patalpos parduotinos jas naudojusiems butų nuomininkams kartu su butu, o tos rÅ«sio patalpos, kuriomis nebuvo naudotasi, galėjo bÅ«ti priskiriamos butų savininkams protokole 2.2 punkte nustatyta tvarka. Apelianto nurodomas 2.1 punktas yra įžanginio pobÅ«džio 4.2.1 papunktis, nustatantis, kad „Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu Å¡ios patalpos yra:“ Pagal cituojamo protokolo 4.2.2, 4.2.2.1 punktų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jeigu rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse yra patalpų, kurios pagal butų inventorizacijos bylas nepriklauso nei vienam butui, jos neatlygintinai perduodamos butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai visi butai gyvenamajame name yra privatizuoti, jeigu negyvenamosiose patalpose yra įrengti gyvenamojo namo eksploatavimui ir techninei priežiÅ«rai bÅ«tini mechanizmai, įrengimai bei prietaisai ir tokia atitinkamų patalpų paskirtis (naudojimas) pažymėta namo techninės apskaitos byloje arba kituose namo statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto techniniuose dokumentuose.

Sprendimus dėl negyvenamųjų patalpų perdavimo neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise miesto, rajono valdyba priima butų savininkų praÅ¡ymu, prie kurio turi bÅ«ti pridėti iÅ¡aiÅ¡kinime nurodytas butų savininkų notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas dėl negyvenamųjų patalpų naudojimo bei kitų iÅ¡aiÅ¡kinime įvardintų sÄ lygų.

19. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad kadastro duomenų byloje žymimas bendras namo (duomenys neskelbtini) pusrÅ«sio plotas yra 92,27 kv. m. PusrÅ«syje dar yra patalpų, žymimų indeksais P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-6, P-7, kurių bendras plotas 51,92 kv. m. ir kurios nėra įregistruotos nei vieno name esančio buto priklausiniu. Kadangi bylos nagrinėjimo ribas nustato ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, o ieÅ¡kovai butų priklausiniu praÅ¡o pripažinti ne pastarÄ sias, o atsakovei priklausančias pusrÅ«sio patalpas, nutarties 17 punkte nurodyto protokolo 4.2.2, 4.2.2.1 punktų iÅ¡aiÅ¡kinimas nėra aktualus.

20. Apeliantė nurodė patalpoje 7-1 įsirengusi kieto kuro Å¡ildymo katilÄ , apeliantas patalpoje 7-2 įsidėjo langus. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo patalpos nepanaÅ¡ios ne tik į gyvenamÄ sias, bet ir į apskritai naudojamas (fotonuotraukos rodo, kad jos itin apleistos), tačiau tai nesudaro pagrindo apeliantų reikalavimams patenkinti.

21. Atsakovė nurodė, kad jai priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) namo pusrÅ«sio patalpose 2018 m. birželio 21 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2125 yra pripažintas netinkamu naudoti savivaldybės bÅ«sto nuomai ar kitoms reikmėms ir bus įtrauktas į Kauno m. savivaldybės tarybos patvirtintÄ vieÅ¡ame aukcione parduodavo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡Ä , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien patalpų bÅ«klė nėra pagrindas pripažinti kitam asmeniui priklausantį turtÄ ieÅ¡kovų butų priklausiniais.

22. Namo (duomenys neskelbtini) apÅ¡ildymo bÅ«das vieÅ¡ame registre žymimas kaip vietinis centrinis, bet tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Apeliantė pateikė 2019 m. birželio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame nurodyta, jog vienoje pusrÅ«sio patalpoje yra įrengta metalinė kieto kuro Å¡ildymo krosnelė, vamzdžiai iÅ¡ jos nuvesti į virÅ¡utinį aukÅ¡tÄ virÅ¡ pusrÅ«syje esančios patalpos, toje patalpoje dar įrengtas vandens skaitiklis (atsakovė neginčija, kad Å¡iuo bÅ«du apÅ¡ildomas ieÅ¡kovės butas).

Duomenų, jog naudojantis minėta krosnele apÅ¡ildomi ir kiti butai, byloje nėra, be to, krosnelę apeliantė pusrÅ«syje įsirengė savavaliÅ¡kai. Nors 2018 m. birželio 12 d. atsakovei pateiktame praÅ¡yme t. 1 b. l. 107 ji nurodė, kad jos tėvai 1982 m. gavo leidimÄ Ä¯sirengti vietinį centrinį Å¡ildymÄ , taip pat prieÅ¡gaisrinės apsaugos institucijos leidimÄ , tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, juo labiau nepateikė įrodymų, kad tokie leidimai buvo iÅ¡duoti Å¡ildymo krosnį įrengti ginčo patalpoje.

Apeliantas teismo posėdyje paaiškino, kad jo ir kiti name esantys butai apšildomi kietu kuru butuose esančiomis krosnimis, naudojami dujų balionai, o jo pageidaujamas pripažinti buto priklausiniu pusrūsio patalpas parodė buto pardavėja. Taigi, ginčo patalpos negali būti vertinamos kaip viso namo centrinio apšildymo sistemos dalis.

23. Visi nurodyti duomenys paneigia apeliantų argumentÄ , kad sudarant pirmines butų privatizavimo sutartis butų pirkėjai buvo apgauti (Å¡iuo pagrindu sandoriai nėra ginčijami) ir kad apeliantai ieÅ¡kinyje nurodytas patalpas įsigijo kaip butų priklausinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-451/2003, konstatavo, kad nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryÅ¡ys su butu nesuteikia teisės reikalauti pripažinti rÅ«sio patalpos buto priklausiniu, o 2000 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2000 pažymėjo, jog net ir tuo atveju, kai buto techninės apskaitos byloje ir buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma, kad butas perkamas su rÅ«siu, tačiau nenurodant konkretaus rÅ«sio Å¡ifro bei ploto, tai nėra tinkamas pagrindas rÅ«sį pripažinti buto priklausiniu.

24. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pritaikytų ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo pasekmių kaip savarankiÅ¡ko pagrindo ieÅ¡kiniui atmesti (2018 m. birželio 12 d. savivaldybėje užregistruotas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas R13-1040 apie rengimÄ si „atimti jos rÅ«sį“ pagrindžia, kad realiai apie neteisėtÄ naudojimÄ si ginčo patalpomis ji sužinojo 2018 m., savivaldybės atstovams vietoje tikrinant duomenis apie savivaldybės turimÄ turtÄ ), tačiau nustačius, kad ginčo patalpų ji neįsigijo kaip buto priklausinių butÄ privatizuojant, netinkamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies pritaikymas neturi reikÅ¡mės vertinant galutinę pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ .

25. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

26. Apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 72,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 36,22 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 22 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, Å¡ias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė Albina Rimdeikaitė