Legislator Case Law & Legislation
ac586eac-75dd-45c0-8a99-66fc07e77e4a AI generated

ac586eac-75dd-45c0-8a99-66fc07e77e4a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ac586eac-75dd-45c0-8a99-66fc07e77e4a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bedrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-274-392/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

ac586eac-75dd-45c0-8a99-66fc07e77e4a · Lietuvos apeliacinis teismas: - 6 800,94 Lt per mėnesį, o už 2008 m. atsakovas turi sumokėti papildomai ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 42 595,38 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-725/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.; 50.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Baranskiui, atsakovo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bedrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-274-392/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2009 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 116 785,94 Lt skolÄ už patalpų nuomÄ , 12,7 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas b. l. 1-6). IeÅ¡kinyje ir dublike (b. l. 74-76) nurodė, kad bylos Å¡alys 2007 m. rugsėjo 7 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b. l. 8-14). 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties 4.3 punktas numatė, kad nuomos mokesčio dydis be PVM yra 35 Lt/m2; 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimas - kad nuomojamų patalpų plotas lygus 2 242,76 m2, taigi kasmėnesinio nuomos mokesčio dydis lygus

78 496,60 Lt be PVM. Kadangi infliacija gali augti, o sutartis sudaryta 10 m. terminui, nuomos sutarties 4.3. punkte bylos Å¡alys inter alia nustatė, kad „patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2008 m, Patalpų nuomos mokestį už einamÄ jį laikotarpį nuo liepos 1 d. indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (toliau - VKI), lyginant praėjusių ir užpraėjusių Patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant Patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 metų ir 2007 metų VKI), tačiau visais atvejais patalpų nuomos mokestis nuomininkui indeksuojamas (didinamas) tik 2/3 padidėjusio VKI daliai“. Anot ieÅ¡kovo, padidėjusi nuomos mokesčio dalis skaičiuotina atsižvelgiant į vidutinį metinį VKI.

Nuomos mokestis už 2008 m. apskaičiuojamas tokiu būdu: 2007 m. vidutinis metinis VKI, lyginant jį su 2006 m. vidutiniu metiniu VKI, buvo 105,7, kitaip tariant, infliacija sudarė 5,7 %. 2/3 (padidėjimo riba) nuo 5,7 % sudaro 3,8 %. Todėl nuomos mokestis (be PVM) papildomai išaugo

2 982,87 Lt/mėn. (78 496,60 Lt/mėn. x 3,8 %) arba 35 794,44 Lt per metus, su PVM

- 6 800,94 Lt per mėnesį, o už 2008 m. atsakovas turi sumokėti papildomai ieškovui iš viso 42 595,38 Lt.

2008 m. vidutinis metinis VKI, lyginant jį su 2007 m. vidutiniu metiniu VKI, buvo 110,9, kitaip tariant, infliacija sudarė 10,9 %. 2/3 nuo 10,9 % yra 7,27 %. Nuomos mokestis (be PVM) už vienÄ mėnesį 2009 m. iÅ¡augo iki 87 403,03 Lt (be PVM) {[(78 496,60 Lt + 2 982,87 Lt) x 7,27 %] + 78 496,60 Lt}, su PVM sudarė 11 845,55 Lt, todėl atsakovas už 2009 m. sausio - liepos mėn. papildomai turėjo sumokėti 74 190,56 Lt.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 48-52) ir tripliku (b. l. 82-84) su ieÅ¡kiniu sutiko tik iÅ¡ dalies, t. y. dėl 18 130,15 Lt skolos už patalpų nuomÄ priteisimo. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nuomos mokestį perskaičiavo nuo 2008 m. sausio 1 d., o ne nuo 2008 m. liepos 1 d. Be to, apskaičiuodamas PVM dydį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kovas nepagrįstai taikė 19 % PVM, nes taikomas toks PVM, koks buvo paslaugų suteikimo, o ne PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo metu, t. y. 18 %. Galiausiai atsakovas prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo pateiktam nuomos mokesčio 4.3 punkto aiÅ¡kinimui. Formuluotė „lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 metų ir 2007 metų VKI)“ reiÅ¡kia skirtumÄ (ne dalijimÄ ) tarp praėjusių metų ir užpraėjusių metų vidutinių metinių VKI.

2006 m. vidutinis metinis VKI buvo 3,7 %, 2007 m. vidutinis metinis VKI buvo 5,7 %, tad skirtumas tarp 2007 m. ir 2006 m. vidutinių metinių VKI yra 2 % (5,7 % – 3,7 %). 2/3 dalys nuo 2 % sudaro 1,33 %. Atsakovo skaičiavimais, nuomos mokestis nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo padidėti 1 044 Lt/mėn. (78 496,60 Lt/mėn. x 1,33 %) be PVM arba 1 231,92 Lt/mėn. su 18 % PVM. Nuomos mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birelio 30 d. turėjo padidėti 1 242,36 Lt/mėn. su 19 % PVM; iš viso už 1 kalendorinius metus ieškovui priklauso

14 845,68 Lt (7 391,52 Lt + 7 454,16 Lt).

2007 m. vidutinis metinis VKI buvo 5,7 %, 2008 m. vidutinis metinis VKI buvo 10,9 %, tad skirtumas tarp 2008 m. ir 2007 m. vidutinių metinių VKI yra 5,2 % (10,9 % – 5,7 %). 2/3 dalys nuo 5,2 % sudaro 3,47 %. Nuomos mokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo padidėti 2 760,06 Lt/mėn. (79 540,60 Lt x 3,47 %) be PVM arba 3 284,47 Lt/mėn. su 19 % PVM. Taigi už 2009 m. liepos mėn. ieškovui priteistina 3 284,47 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu (b. l. 102-104) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 15 607,43 Lt bei 12,7 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos Å¡alis siejo nuomos santykiai. Ginčas byloje kilo dėl 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties 4.3 punkto, kuris reglamentuoja nuomos mokesčio perskaičiavimÄ , aiÅ¡kinimo. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo motyvus ir, iÅ¡ esmės vien jais remdamasis, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovui priteistinÄ sumÄ - 18 130,15 Lt teismas sumažino

2 522,72 Lt atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Teismas nesivadovavo ieškovo pateiktu Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr. 195 (b. l. 21-22), nes tai nėra teisės šaltinis, be to, šiam departamentui nėra pavestos privačių ūkio subjektų oficialaus sutarčių aiškinimo funkcijos.

IeÅ¡kovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu (b. l. 107-113) praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 49 465,45 Lt skolÄ už patalpų nuomÄ su procesinėmis palÅ«kanomis, perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad kilus ginčui dėl nuomos sutarties 4.3 punkto aiÅ¡kinimo, teismas turėjo taikyti sutarties aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193-6.195 straipsniuose, siekdamas nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Nuomos sutarties 4.3 punktas nustatė, kad: 1) nuomos mokestis

indeksuojamas taikant Statistikos departamento apskaičiuotÄ vartotojų kainų indeksÄ (VKI); 2) paaiÅ¡kino,

kaip ir kokios rūšies VKI turi būti taikomas bei kokių kalendorinių metų (praėjusių ir užpraėjusių) VKI imamas; 3) nubrėžė nuomos mokesčio kainos didinimo ribas (2/3 VKI).

Daugiausia ginčų sukėlė frazė „lyginant praėjusių ir užpraėjusių Patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant Patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 metų ir 2007 metų VKI)“. AiÅ¡kinant nuomos sutarties 4.3 punktÄ lingvistiniu

aspektu, Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokias žodžio „lyginti“ reikÅ¡mes: statyti greta, norint nustatyti panaÅ¡umÄ arba

skirtumÄ , norint kÄ patikrinti. Lyginant nustatoma, ar vienas dydis (reikÅ¡mė) yra didesnis ar mažesnis už kitÄ . Taigi

skirtumas šiuo atveju suprantamas kaip daikto skirtingumas nuo kito, o ne aritmetinis veiksmas (atėmimas).

Vartotojų kainų indeksas (VKI) - santykinis rodiklis, kuriuo iÅ¡reiÅ¡kiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias namų Å«kiai perka vartojimo poreikiams tenkinti, bendrasis kainų pokytis per tam tikrÄ laikotarpį. VKI

pagal savo pobūdį yra lyginamasis dydis, kuris gaunamas dviejų dydžių pokyčio per tam tikra laikotarpį

palyginimu. VKI parodo, kiek per tam tikrÄ laikotarpį kainos pakilo (infliacija) ar nukrito (defliacija).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad turi būti taikomas vidutinis metinis VKI. Statistikos departamentas 2009 m. kovo 19 d. pažymoje Nr.

195 detaliai išaiškino ir pavyzdžiais parodė VKI apskaičiavimo

tvarkÄ . Skaičiuojant 2008 m. vartotojų kainų pokytį, vidutinė metinė 2008 m VKI reikÅ¡mė, kuri

nustatoma lyginant su baziniais 2005 m. (121,7), lyginama su vidutine metine 2007 m. VKI reikšme, kuri nustatoma lyginant su baziniais 2005 m. (109,7). Jų santykis (121,7 ÷109,7 x

100 = 110,9) parodo 2008 m. kainų procentinį pokytį, t. y. 2008 m. pinigai, lyginant su 2007 metais, nuvertėjo 10,9 %. Statistikos

departamento skelbiamas objektyviai nustatytas oficialus ekonominis rodiklis turi būti suprantamas

ir aiškinamas bei taikomas vienodai visiems ūkio subjektams. Oficialūs rodikliai skelbiami tam, kad ūkio

subjektai atsiribotų nuo subjektyvių vertinimų bei interpretacijų ir esant susitarimui naudotų visiems vienodai suprantamas kategorijas ir indeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „BaltischesHaus“, bylos Nr. 3K-3-274/2009).

Priteistinos skolos dydį ieškovas apskaičiuoja taip: nuomos mokestis nuo 2008 m. liepos 1 d. turėjo padidėti 3,8 % (5,7 % x 2/3), Nuomos mokesčio (be PVM) padidėjimas yra 2 982,87 Lt/mėn. (78 496,60 Lt/mėn. x 3,8 %). Nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojo 18 %; nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. - 19 % PVM tarifas. Todėl už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iš atsakovo turi būti priteista 21 118,72 Lt  {[(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) + [(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) x 18 %]}. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iš atsakovo priteistina 21 297,69 Lt {[(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) + [(2 982,87 Lt/mėn. x 6 mėn.) x 19 %]}.

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis 2008

m. vidutinis metinis VKI, lyginant su 2007 m., yra 110,9, todėl nuomos mokestis nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo padidėti 7,27 % (10,9 % x 2/3) skaičiuojant jį nuo 2008 m. padidėjusios (78

496,60 Lt/mėn. + 2 982,87 Lt/mėn.) nuomos kainos. Taigi nuomos mokesčio (be PVM) padidėjimas 2009 m. liepos mėnesį

lsudarė 5 923,56 Lt (81 479,47 Lt x 7,27 %) arba 7 049,04 Lt (5 923,56 Lt x 19 %) su PVM.

Vadinasi, iš viso iš atsakovo priteistina 49 465,45 Lt (21 118,72 Lt + 2 1297,69 Lt+

7 049,04 Lt) nesumokėto nuomos mokesčio įskaitant PVM.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 122-125) skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys atmestas, palikti nepakeistÄ . Atsakovo teigimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nuomos sutarties 4.3 punktas turi bÅ«ti suprantamas kaip nuomos kainos didinimas proporcingai praėjusių metų VKI, nelyginant jo su užpraėjusių metų VKI. Bylos Å¡alys susitarė, kad einamųjų metų nuomos mokestis perskaičiuojamas lyginant praėjusių ir užpradėjusių metų VKI. Jeigu Å¡alys bÅ«tų siekusios susitarti, jog einamųjų metų nuomos mokestis bÅ«tų perskaičiuojamas tik pagal praėjusių metų infliacijos koeficientÄ ar VKI, o ne „lyginant praėjusių ir užpradėjusių metų VKI“, taip ir bÅ«tų nurodžiusios sutartyje.

Nuomos mokesčio perskaičiavimas pagal apelianto paaiÅ¡kinimus neteisingas, nesÄ Å¾iningas ir neprotingas (CK 1.5 str.). Remiantis apelianto skaičiavimais, nuomos mokestis už 1 m2 turėtų didėti nuo 35 Lt iki 38,97 Lt (87 403,03 Lt ÷ 2 242,76 Lt/m2). Tačiau infliacijos ir VKI didėjimas neatitinka negyvenamųjų patalpų nuomos kainų tendencijų. Negyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainos nuo 2008 m. II pusmečio atvirkščiai proporcingos infliacijos ir VKI didėjimui, t. y. didėjant infliacijai ir VKI, negyvenamųjų patalpų nuomos kainos dėl ekonominės krizės nuolat smunka. Be to, įtakÄ krentančiai negyvenamųjų patalpų nuomos kainai daro ir iÅ¡augusi negyvenamųjų patalpų pasiÅ«la. Infliacijos ir VKI didėjimas neveikia apelianto nuomojamų patalpų iÅ¡laikymo ir kitų su tuo susijusių iÅ¡laidų, nes atsakovas už komunalines paslaugas moka proporcingai nuomojamų patalpų plotui.

Statistikos departamento 2009 m. kovo 19 d. raštas Nr. 195 traktuotinas tik kaip rašytinis įrodymas apie 2006-2008 m. buvusį vidutinį metinį VKI.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, tad sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pozicijÄ teisinga laikyti atsakovo pateiktÄ 2007 m. rugsėjo 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.3 punkto, susijusio su nuomos mokesčio perskaičiavimu, interpretacijÄ .

Sutartis aiÅ¡kinama tada, kai kyla jÄ sudariusių Å¡alių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193–6.195 straipsniai ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnyje yra įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai; pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (subjektyvus sutarties aiÅ¡kinimo metodas); jei Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (objektyvus, loginis sutarties aiÅ¡kinimo metodai); sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes (sisteminis, istorinis sutarties aiÅ¡kinimo metodai); reikia atsižvelgti taip pat į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sÄ vokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mę; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (contra proferentem taisyklė); visais atvejais sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai; taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-49/2010).

Ginčo nuomos sutarties 4.3. punktas suformuluotas taip: „Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį, kurio dydis yra 35 Lt/m2. Kasmėnesinis nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nuomojamų patalpų plotÄ [...]. PVM turi bÅ«ti sumokėtas papildomai. Å alys susitaria, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2008 metų, Patalpų nuomos mokestį už einamÄ jį laikotarpį nuo liepos 1 d. indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu (toliau - VKI), lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 m. ir 2007 m. VKI), tačiau visais atvejais patalpų nuomos mokestis nuomininkui indeksuojamas (didinamas) tik 2/3 padidėjusio VKI daliai“.

Taigi nuomos sutarties 4.3. punktas nedviprasmiÅ¡kai nustato, kad: 1) 2007 m. 1 m2 patalpų nuomos kaina (bazinė) buvo 35 Lt; 2) į nuomos kainÄ PVM neįtrauktas – jis skaičiuojamas atskirai; 3) pradinė nuomos kaina apskaičiuojama tokiu bÅ«du: NM = {[PP x 35 Lt/m2] + ([PP x 35 Lt/m2) x x PVM]}, kur NM – nuomos mokestis, PP – patalpų plotas; 4) ateityje (nuo 2008 m. liepos 1 d.) bazinė patalpų nuomos kaina (35 Lt/m2 be PVM) didės arba mažės, priklausomai nuo to, ar bus infliacija ar defliacija; 5) nuomos mokestis indeksuojamas taikant VKI, apskaičiuotÄ Statistikos departamento; 6) leistinas nuomos mokesčio padidėjimo maksimumas - 2/3 padidėjusio VKI dalies.

Pasak ieškovo, nustatydamas patalpų nuomos mokesčio perskaičiavimo formulę, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Statistikos departamento 2009 m. kovo 19 d. raštu Nr.

195 „Dėl vartotojų kainų indeksų ir jų apskaičiavimo tvarkos“. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovo motyvus. 2009 m. kovo 19 d. raÅ¡te Nr. 195 Statistikos departamentas nepateikė nuomos mokesčio perskaičiavimo formulės. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo Statistikos departamentui 2009 m. kovo 15 d. adresuoto raÅ¡to Nr. 03/15 „Dėl VKI skaičiavimo“ (b. l. 20), ieÅ¡kovas kreipėsi į Statistikos departamentÄ praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti: 1) koks turėtų bÅ«ti taikomas VKI, norint apskaičiuoti nuomos mokesčio pasikeitimÄ 2008 ir 2009 m.; 2) kaip apskaičiuojamas metinis VKI, ar tai yra, pavyzdžiui, 2007 m. vartotojų kainų pokyčio palyginimas su 2006 m. Statistikos departamentas 2009 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. 195 paaiÅ¡kino, kaip traktuojamas vidutinis metinis VKI ir metinis VKI; nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ nuomos sutarties redakcijÄ nuomos mokestis yra perskaičiuojamas taikant vidutinį metinį VKI, kokie vidutiniai metiniai VKI buvo 2007 m. ir 2008 m.; pateikė vidutinio metinio VKI skaičiavimo pavyzdį. Dėl to, kad perskaičiuojant nuomos mokestį turi bÅ«ti taikomas bÅ«tent vidutinis metinis VKI, ginčo nėra

- pateikdamas savÄ jÄ nuomos mokesčio perskaičiavimo formulės versijÄ , atsakovas irgi remiasi Statistikos departamento nustatomu vidutiniu metiniu VKI, todėl teisėjų kolegija plačiau tuo klausimu nepasisako ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.

birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „BaltischesHaus“ (bylos Nr. 3K-3-274/2009) neanalizuoja.

Pagrindinis ginčas, interpretuojant nuomos sutarties 4.3. punktÄ , kilo dėl to, kaip traktuoti frazę „lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 m. ir 2007 m. VKI)“.

Atsakovo nuomone, nuomos mokesčio perskaičiavimas turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal tokiÄ formulę:

NMP = [NM x (vidutinis metinis VKIpraėjusių metų – vidutinis metinis VKIužpraėjusių metų) x 2/3max] + PVM, kur

NMP – nuomos mokesčio perskaičiavimas; NM – nuomos mokestis (bazinis)

Kaip matyti, Statistikos departamento praėjusiais ir užpraėjusiais metais nustatytÄ vidutinį metinį VKI dydį atsakovas atima ir vidutinių metinių VKI skirtumÄ daugina iÅ¡ kitų daugiklių.

IeÅ¡kovo nuomone, nuomos mokesčio perskaičiavimas turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal tokiÄ formulę:

NMP = {[NM x _vidutinis metinis VKI praėjusių metų  x 2/3max] + PVM

                                     vidutinis metinis VKIužpraėjusių metų

Statistikos departamento praėjusiais ir užpraėjusiais metais nustatytÄ vidutinį metinį VKI dydį ieÅ¡kovas dalina ir gautÄ vidutinį metinį VKI daugina iÅ¡ kitų daugiklių.

PirmÄ kartÄ (2008 m.) perskaičiuodamas nuomos mokestį, ieÅ¡kovas taiko 2007 m. vidutinį metinį VKI, nes 2007 m. vidutinis metinis VKI savo ruožtu susietas su 2006 m. vidutiniu metiniu VKI (5,7 %); skaičiuodamas nuomos kainos padidėjimÄ 2009 m., - 2008 m. vidutinį metinį VKI, nes 2008 m. vidutinis metinis VKI savo ruožtu susietas su 2007 m. vidutiniu metiniu VKI (10,9 %).

KartÄ jau

perskaičiuoto nuomos mokesčio padidėjimÄ vėlesniais metais ieÅ¡kovas skaičiuoja ne nuo bazinės nuomos kainos

(78 496,60 Lt/mėn.), o nuo praėjusiais metais padidintos nuomos kainos, pvz.:

2009 m. liepos mėnesio nuomos kainos padidėjimas sudaro 5 923,56 Lt [(78 496,60 Lt + 2 982,87 Lt) x 7,27 %] arba 7 049,04 Lt (5 923,56 Lt x 19

%) su PVM.

Metinis VKI – vidutinio kainų lygio santykinis pokytis tarp ataskaitinio mėnesio ir praėjusių metų atitinkamo mėnesio. Vidutinis metinis VKI – tai paskutinių dvylikos mėnesių ir ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis. Metinį VKI Statistikos departamentas nustato atitinkamų metų atitinkamÄ mėnesį dalindamas iÅ¡ praėjusių metų to paties mėnesio, vidutinį metinį VKI - atitinkamų metų 12 mėnesių VKI dalindamas iÅ¡ praėjusių metų 12 mėnesių VKI. Nors dabartiniu metu baziniais metais laikomi 2005 m. (2005 m. = 100), vidutinis metinis VKI atspindi atitinkamų 12 mėn. ir prieÅ¡ juos buvusių 12 mėn. (o ne buvusių prieÅ¡ 24, 36, 48 mėn., kas teoriÅ¡kai įmanoma) vidutinio kainų lygio santykinį pokytį. Tai yra nuo 2005 m. iki 2007 m. vidutinis metinis VKI skiriasi 9,7 % (109,7 % - 100 %), nuo 2005 m. iki 2008 m. – 21,7 % (121,7 % -

100 %), bet, tarpusavyje palyginus 2007 m. ir 2008 m. vidutinius metinius VKI {[(121,7 % ÷ 109,7 %) – 1] x 100 %}, jie skiriasi 10,9 % (b. l. 22). Ar skaičiavimai teisingi, galima įsitikinti atliekant prieÅ¡ingus veiksmus, t. y. dalybÄ keičiant daugyba, atėmimÄ â€“ sudėjimu: 109,7 % + [109,7 % x 10,9 %] = 121,6573 % arba suapvalinus 121,7 %.

Pažymėtina, kad Statistikos departamentas nepateikė ir nebÅ«tų galėjęs pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimo, kaip reikia suprasti nuomos sutarties 4.3 punktÄ . Tačiau kadangi dalis nuomos sutarties 4.3 punkto („lyginant praėjusių ir užpraėjusių patalpų nuomos metų VKI (2008 metais perskaičiuojant patalpų nuomos mokestį lyginami 2006 m. ir 2007 m. VKI)“) buvo suformuluota iÅ¡ esmės pasinaudojant Statistikos departamento pateiktu vidutinio metinio VKI apibrėžimu, nuomos mokesčio padidėjimo formulė taip pat nustatoma atsižvelgiant į Statistikos departamento vidutinio metinio VKI apskaičiavimo principÄ .

Apeliacinės instancijos teisme nebuvo ginčo dėl atskaitos taÅ¡ko, nuo kurio pradedamas skaičiuoti padidintas nuomos mokestis, ir taikytinų PVM dydžių. Nenustačius klaidų apeliaciniame skunde pateiktuose aritmetiniuose skaičiavimuose ar taikomuose daugikliuose, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo 49 465,45 Lt nuomos mokesčio skolÄ (CK 6.38 str. 1 d.) ir 12,70 % (5,7 % VILIBOR palÅ«kanų norma, galiojusi 2009 m. birželio 30 d., padidinta 7 % punktais) procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d.).

IeÅ¡kovo pateiktÄ 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties 4.3 punkto aiÅ¡kinimÄ atsakovas neigia tuo, kad nuo 2008 m. II pusmečio dėl ekonominės krizės ir padidėjusios pasiÅ«los Å iauliuose negyvenamųjų patalpų nuomos kainos atvirkščiai proporcingos infliacijos ir VKI didėjimui, t. y. didėjant infliacijai ir VKI, negyvenamųjų patalpų nuomos kainos ženkliai krito. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais. Dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo bylos Å¡alys susitarė iÅ¡ anksto, nežinodamos, kuria linkme ir kiek pasikeis vidutinis metinis VKI, todėl Å¡i sutarties sÄ lyga yra rizikinga ir vienais metais gali bÅ«ti palankesnė vienai Å¡aliai, kitais – kitai. Jei atsakovo netenkino iÅ¡augęs nuomos mokestis, jis galėjo inicijuoti derybas su ieÅ¡kovu dėl sutarties pakeitimo arba jos nutraukimÄ , tačiau daugiau kaip metus naudojosi ginčo patalpomis ir nemokėjo jokio (pagal savo ar ieÅ¡kovo skaičiavimus) apskaičiuoto nuomos mokesčio padidėjimo, nekompensuodamas ieÅ¡kovui piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimo.

Tai, kad infliacijos ir VKI didėjimas neveikia nuomojamų patalpų išlaikymo ir kitų su tuo susijusių išlaidų, nes atsakovas už komunalines paslaugas moka proporcingai nuomojamų patalpų plotui, byloje dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo (padidėjimo) neturi esminės teisinės reikšmės.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino nuomos sutarties 4.3 punktÄ , todėl neteisingai apskaičiavo nuomos mokesčio perskaičiavimÄ (padidėjimÄ ). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas keičiamas (CPK 330 str.).

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 401 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį [(49 465,45 Lt ÷116 785,94 Lt) x (1 336 Lt + 2 000 Lt) x 100 %] (b. l. 7, 46) ir 1 484 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (b. l. 114) (CPK 93 str. 1-2 d.).

IeÅ¡kovui abiejų instancijų teismuose atstovavo adv. A. Baranskis (b. l. 93), ieÅ¡kovas jam už paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 6 050 Lt su PVM honorarÄ . Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , keltų klausimų kiekį ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas (rengė apeliacinį skundÄ , dalyvavo viename teismo posėdyje), į

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl

civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9 ir

8.19 punktus, ieškovui iš atsakovo priteisina 2 520 Lt [(3 x 800 MMA) + (1 val. x 0,15)] apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 1-2 d.).

Atsakovui iš ieškovo priteistina 2 105,40 Lt (3 630 Lt x 0,58) atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 96 str.) (b. l. 94-95).

Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, nes jis Å¡ioje instancijoje bylÄ pralaimėjo.

Ä® valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 19,72 Lt (34 Lt x 0,58), iÅ¡ atsakovo - 14,28 Lt (34 Lt x 0,42) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (b. l. 0). IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ taip pat priteistina 1,55 Lt (b. l. 130) paÅ¡to iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 49 465,45 Lt (keturiasdešimt

devynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus 45 ct.) skolÄ už negyvenamųjų

patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomÄ laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. imtinai, 12,70 % (dvylika ir septyniasdeÅ¡imt Å¡imtųjų procento) metinių palÅ«kanų, skaičiuojant už priteistÄ sumÄ (49 465,45 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 401 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus vienÄ litÄ ) žyminį mokestį, sumokėtÄ už ieÅ¡kinį.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2 105,40 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkis litus 40 ct.) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 19,72 Lt (devyniolika litų 72 ct.), iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 14,28 Lt (keturiolika litų 28 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 4 004 Lt (keturis tūkstančius keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ 1,55 Lt (vienÄ litÄ 55 ct.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                     Virginija

Čekanauskaitė

                                                                                                                Â

Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                 Â

Donatas Å ernas