2021-01-06 Nr. AB-550-3-61-3-01274-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1705-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01274-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. (teisių perėmėjai – B. V., V. V. ir M. V.) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V.bei L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – L. V. ir V. V.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-648 (toliau – ir Vilniaus AVMI Sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 68-61 (toliau – ir VMI Sprendimas).

2. Vilniaus AVMI konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,3 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,60 Lt, 2012 m. – 19 790,90 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų sumas, kurių nedeklaravo ir neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM).

3. Pareiškėjas teigė, kad jis 2015 m. balandžio 20 d. pateiktame paaiškinime nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius namo (toliau – ir Namas) statybų eigą, visų medžiagų kainas, darbus, kuriuos vykdė savo jėgomis (rangos bei ūkio būdu), pateikė pakoreguotas statybų sąmatas, kurias jis koregavo, atsižvelgdamas į savo lėšomis įsigytas medžiagas, savo jėgomis atliktus statybos darbus, ir nurodė, kad Namo statybai 2009 m. išleista 147 606 Lt, gyvenamojo namo vidui įrengti, valymo įrengimų montavimo išlaidoms, pirties vidaus apdailai, inžinieriniams tinklams pajungti 2010 m. išleista 103 800 Lt. Teigė, jog iš viso Namo statybos darbams išleista 251 406 Lt nuosavų lėšų bei 49 200 Lt tėvai išleido medžiagoms pirkti.

4. Pareiškėjas nesutiko su Vilniaus AVMI apskaičiuotomis vartojimo išlaidomis už 2010 m., 2011 m. ir 2012 m., kurios, jo nuomone, yra padidintos paskolos ir palūkanų išlaidomis. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas pareiškėjas nurodė išlaidas „Viso preliminariai“, į kurias buvo įskaičiuotos visos pareiškėjo patirtos išlaidos: mokami mokėjimai V. V. (12 000 Lt per metus), draudimo išlaidos (3 551 Lt per metus), maisto, komunalinės, transporto išlaidos bei paskolos ir palūkanų grąžinimo bei mokėjimo išlaidos. Nurodė, kad visas šias išlaidas pareiškėjas susumavo ir papildomai atskirai iš tos sumos išskyrė paskolos mokėjimo išlaidas: 2009 m. – 24 000 Lt, 2010 m. – 32 200 Lt, 2011 m. – 36 000 Lt, 2012 m. – 39 700 Lt. Pareiškėjo teigimu, vartojimo išlaidos 2010 m. buvo 13 359 Lt, 2011 m. – 8 541 Lt, 2012 m. – 8 561 Lt, tačiau patikrinimo akte nurodytos pareiškėjo 2010 m. vartojimo išlaidos – 16 649 Lt, 2011 m. – 20 449 Lt, 2012 m. – 24 149 Lt. Teigė, kad Vilniaus AVMI Sprendime tik iš dalies atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus (įrodymus). Pareiškėjas nesutiko su mokesčių administratoriaus sprendimais, kuriuose konstatuota, jog pareiškėjo išlaidos atitinkamais mokestiniais laikotarpiais 115 360 Lt viršijo pareiškėjo gautas pajamas, nuo kurių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatomis, pareiškėjui apskaičiuoti mokesčiai.

5. Pareiškėjas nesutiko su mokestinės bazės nustatymu. Nurodė, kad, vertindamas Namo statybos išlaidų vertę, mokesčių administratorius jų dydį nustatė, vadovaudamasis UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bei pareiškėjo pateiktais eksperto Ž. J. palyginamaisiais sąmatiniais skaičiavimais, tačiau manė, kad eksperto Ž. J. sudaryti sąmatiniai skaičiavimai įvertinti klaidingai. Teigė, kad jie buvo pateikti kaip lyginamoji medžiaga, siekiant įrodyti, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktas vertinimas yra nepagrįstas, jame nurodytos užaukštintos kainos, tačiau eksperto Ž. J. sudarytos sąmatos jokiu būdu konkrečiai neatspindi individualaus statybų vertės vertinimo, t. y. joje neišskirta, kokie darbai buvo atlikti ūkio būdu, kokius darbus atliko įmonės PVM mokėtojos, o kuriuos – individualią veiklą vykdantys asmenys; už kuriuos darbus turėtų būti skaičiuojamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos, pelnas ir už kuriuos – ne. Nurodė, kad vertinimas yra bendras, komercinio pobūdžio ir šiame mokestiniame ginče galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas išimtinai naudotųsi tik samdoma darbo jėga, ir šiuo atveju negali būti tiesmukiškai naudojamas kaip faktas, t. y. konkrečiai patirtas išlaidas patvirtinantis įrodymas, kai yra neginčijamas faktas, jog dalis statybos darbų buvo atlikti ūkio būdu. Teigė, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą informaciją ir pastabas, kuriose detaliai nurodyta statybų eiga ir faktinės aplinkybės, atliktų darbų kainą turėjo nustatyti pats mokesčių administratorius, įvertindamas jo paties surinktą ir jam pateiktą medžiagą, tačiau jis to tinkamai nepadarė.

6. Pažymėjo, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atliktoje statybų sąnaudos ekspertizėje, kuria vadovavosi mokesčių administratorius, kiti projekte nenurodyti, bet būtini pagal statybos darbų technologiją, kiekiai įvertinti ir suskaičiuoti, vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, kuria negalima vadovautis, nes ji taikoma statyboms, kurios atliekamos remiantis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Pareiškėjo Namo statyba buvo individuali fizinio asmens statyba, kurios dauguma darbų buvo atlikta ūkio būdu. Taip pat nurodė, kad STR 1.14.01: 1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nuo 2015 m. sausio 1 d. yra netekęs galios. Be to, pagal iš Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2015 m. rugsėjo 2 d. gautą atsakymą, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nėra įrašyta į išorės vertintojų sąrašą, o ekspertizės aktą parengusiems asmenims nėra suteikta turto arba verslo vertintojo kvalifikacija. Todėl UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ statybos sąnaudų ekspertizės aktas kelia rimtas abejones dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Taip pat teigė, kad be teisėto pagrindo į pareiškėjo išlaidas įtraukti vidutiniai statistinių vartojimo išlaidų dydžiai. Pagal Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio l dalies nuostatas, surinkti oficialiosios statistikos reikmėms statistiniai duomenys gali būti naudojami tik statistinei informacijai rengti. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų bandoma nustatyti realias pareiškėjo išlaidas. Pajamų ir išlaidų nustatymas ginčytinais metodais (abejotina statybos sąnaudų ekspertizės išvada) bei remiantis ginčytinais šaltiniais (vartojamųjų išlaidų paskaičiavimas, statistinių vartojimo išlaidų įtraukimas) negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus (MAĮ 8 str. 3 d.).

8. Mokesčių administratorius neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas ir, nustatydamas pareiškėjo mokestinę bazę bei priskaičiuodamas GPM bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – ir PSD įmokos) ir su jomis susijusias sumas, pažeidė MAĮ 6 straipsnį, 8 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnį, 10 straipsnį, 67 straipsnį, 70 straipsnį, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles (toliau – ir Taisyklės), GPMĮ 2 straipsnį, 3 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį, 8 straipsnį, 27 straipsnį, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 17 straipsnio 8 dalį.

9. Pateiktame atsiliepime atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad Vilniaus AVMI atlikto patikrinimo metu pareiškėjo 2009–2012 m. GPM bazę nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą, vadovavosi MAĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių, Taisyklių 4 punkto nuostatomis.

11. Teigė, kad Vilniaus AVMI, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais (komercinių bankų informacija apie pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie registruotus sandorius, gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, turimą VĮ Registrų centro informaciją apie pareiškėjo ir jo tėvų vardu registruotą nekilnojamą turtą), ekspertų pateiktais sąmatiniais Namo skaičiavimais bei kita patikrinimo metu surinktą informacija) ir apskaičiavo pareiškėjo 2009–2012 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Pagal Taisyklių 7 punkto nuostatas, apskaičiuodama mokesčio bazę, Vilniaus AVMI vadovavosi išlaidų metodu, t. y. patikrinimo metu vertinimas buvo atliktas lyginant pareiškėjo patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis.

12. Mokestinio patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatytos Namo statybos išlaidos 2009 m. – 210843 Lt, o 2010 m. – 114094 Lt. Mokesčių administratorius, įvertinęs turėtas pareiškėjo pinigines lėšas, pajamas, nustatytas išlaidas 2009 metais nustatė pareiškėjo 62 608,30 Lt, 2010 metais – 20 412,28 Lt, 2011 metais – 12 548,60 Lt, 2012 metais – 19 790,90 Lt ir vertino, kad šios pajamos nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, pareiškėjas šių pajamų nedeklaravo, GPM nuo jų neapskaičiavo ir nemokėjo, todėl pareiškėjui, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 6.3.3 papunktyje nurodytu išlaidų metodu, buvo papildomai apskaičiuotas mokėtinas GPM: 9 392 Lt (2 720,11 Eur) už 2009 m., 3 014 Lt (872,91 Eur) už 2010 metus, 1 883 Lt (545,35 Eur) už 2011 metus ir 3 097 Lt (896,95 Eur) už 2012 metus, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

13. Tretieji suinteresuoti asmenys V. V. ir L. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka.

14. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius konstatavo, jog Namo statybinė vertė, nurodyta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje 2012 m. kovo 30 d., yra 505 100 Lt, pareiškėjui nurodžius, kad minėto nekilnojamojo turto statybos išlaidos sudarė 274 887 Lt (įskaitant trečiųjų suinteresuotų asmenų apmokėtą 49 187,17 Lt išlaidų dalį), nusprendė, kad statybos vertė buvo didesnė, negu buvo deklaruota. Mokesčių administratorius, remdamasis statybine verte, nurodyta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bazėje, savo prielaidas grįsdamas abejotina statybos sąnaudų ekspertizės išvada, paskaičiavęs pareiškėjo vartojimo išlaidas (trečiųjų suinteresuotų asmenų vartojimo išlaidų neskaičiavo), priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo išlaidos, statant minėtus objektus, 115 360 Lt viršijo jo gautas pajamas.

Namo statybą rangos bei ūkio būdu vykdė pareiškėjas su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, paaiškinimus, bet mokesčių administratorius reikalavo pagrįsti Namo statybinę vertę, nurodytą Nekilnojamojo daikto kadastro byloje, tokiu būdu teigdamas, kad pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims statybos kainavo brangiau, reikalaudamas pagrįsti darbus, atliktus ūkio būdu (nors teisės aktai to nenumato). Manė, jog, apskaičiuojant pareiškėjo patirtas išlaidas, nepagrįstai nevertintos trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtos išlaidos.

Mokesčių administratorius nevykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, be teisėto pagrindo į pareiškėjo išlaidas įtraukė tik pareiškėjo vidutinių statistinių vartojimo išlaidų dydžius, kurie realiai neatspindi, kiek piniginių lėšų buvo panaudota statant gyvenamąjį namą su pirtimi. Apskaičiuojant mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikomi ne objektyvūs, pagrįsti duomenys, o orientaciniai išlaidų dydžiai, kas galėtų būti diskusijos objektu jau konstatavus, kad yra pagrindas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų vartojimo išlaidos nebuvo vertintos. Tokį pajamų ir išlaidų nustatymą ginčo laikotarpiu laiko nepagrįstu ir neteisėtu bei neatitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijų. Mokesčių administratorius nepakankamai įsigilino, kokie darbai buvo atlikti ūkio būdu. Atliekant darbus šiuo būdu (juos atlikus), tiesiogiai įstatyme bei poįstatyminiuose aktuose nėra nustatyta imperatyvi forma jiems pagrįsti. Manė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai reikalauja tokius darbus pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais, kai to nereikalauja teisės aktai.

Taip pat teigė, kad mokesčių administratorius tik pareiškėją pripažino GPM mokėtoju, tačiau pajamas GPMĮ prasme gavo ir tretieji suinteresuoti asmenys. Įvertinę visas bylos aplinkybes, teigė, kad teisinių santykių, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, todėl ir ginčo pajamos turėtų būti vertinamos kaip įgytos visų bendra valia. Todėl mokesčių administratoriaus pripažinimas, kad mokestinę prievolę GPMĮ prasme gavo tik pareiškėjas, pažeidžia tiek GPMĮ, tiek SDĮ bei iš to išplaukiančių mokestinių nepriemokų nuostatas.

Bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą teisiniu požiūriu įgijo pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – VMI 2016 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 68-61 ir Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-648 teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Iš ginčijamų mokesčių administratoriaus sprendimų ir Patikrinimo akto teismas nustatė, jog mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo patirtos išlaidos 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. viršijo gautas mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamas pajamas, atitinkamai: 62 608,30 Lt, 20 412,28 Lt, 12 548,60 Lt ir 19 790,90 Lt, t. y. pareiškėjas 2009 –2012 m. laikotarpiu gavo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kuriomis ir dengė patirtas išlaidas, tačiau šių gautų kitų pajamų nedeklaravo bei mokėti į biudžetą priklausančių mokesčių nuo šių pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo. Šie pareiškėjo veiksmai – nevykdymas arba netinkamas vykdymas savo pareigos apskaičiuojant mokesčius (asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas) – ir iš to sekantis – visų sumų nuo priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjimas į biudžetą, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui sudarė pagrindą konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjui mokėtinus mokesčius, pagrįstai rėmėsi MAĮ 70 straipsnio nuostatomis.

18. Įvertinęs ginčijamų mokesčių administratoriaus sprendimų ir Patikrinimo akto turinį, teismas nustatė, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčio bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais, t. y. rėmėsi komercinių bankų informacija apie pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie registruotus sandorius, gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, turimą VĮ Registrų centro informaciją apie pareiškėjo ir jo tėvų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą), ekspertų pateiktais sąmatiniais Namo skaičiavimais bei kita patikrinimo metu surinkta informacija (pareiškėjo, trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei jų pateiktais dokumentais ir kt.).

19. Pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, jog 2009 –2012 m. laikotarpiu pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas jo gautas pajamas, nes netinkamai nustatė Namo statybos išlaidas, t. y. apskaičiavo didesnę Namo statybos išlaidų vertę nei realiai pareiškėjas ir jo tėvai patyrė išlaidų. Remiantis rašytine bylos medžiaga teismas nustatė, jog pareiškėjas pagal 2009 m. gegužės 26 d. žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1/2 dalį 0,0627 ha bendro ploto žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, likusią 1/2 dalį minėto žemės sklypo ir pastato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pareiškėjo tėvai L. V. ir V. V. Sodo pastatas sunaikintas ir išregistruotas pagal 2012 m. birželio 25 d. pareiškėjo prašymą Nr. 3940359. Pareiškėjui, L. V. ir V.V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2009 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naujos statybos vienbučiam gyvenamajam namui adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, statyti pagal UAB „Trys A. M.“ parengtą projektą.

20. Pareiškėjas Kauno AVMI pateiktame 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime Nr. 1 nurodė, kad Namo statyba vykdyta ūkio būdu, patiriant apie 220 000 Lt asmeninių išlaidų. Kartu su paaiškinimu pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Vietos mokesčių administratorius, įvertinęs 2009 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį Nr. 2009-09-14/01, sudarytą su UAB „Micaras“, 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktus, 2010 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį serija MCR Nr. 0000487; 2010 m. balandžio 9 d. ir 2010 m. balandžio 28 d. statybos rangos sutartis, pasirašytas su J. P., pareiškėjo banko sąskaitų išrašus, iš kurių nustatė, kad 2010 m. balandžio 15 d. J. P. pervesta 20 000 Lt, 2010 m. balandžio 29 d. – 19 000 Lt; 2010 m. balandžio 16 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą su A. V., pareiškėjo banko sąskaitų išrašus, pagal kuriuos A.V. pervesta 20 000 Lt, A. V. 2013 m. balandžio 17 d. paaiškinimą, kad už atliktus statybos darbus pareiškėjas 20 000 Lt sumokėjo bankiniu pavedimu, o 3 000 Lt – grynaisiais pinigais; 2010 m. gegužės 5 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą su V. Ig., pareiškėjo banko sąskaitų išrašus, pagal kuriuos V. I. 2010 m. gegužės 7 d. pervesta 25 000 Lt, 2010 m. liepos 28 d. – 10 000 Lt); 2010 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitą serija BLB Nr. 0226944 UAB „Nuotekų priežiūra“, pagal kurį už valymo įrenginio montavimą pareiškėjas sumokėjo 3 000 Lt, nustatė, kad iš viso pagal pateiktus dokumentus sumokėta 120 000 Lt. Pareiškėjas 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytikslias vartojimo bei kitas išlaidas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei papildomai 2014 m. spalio 8 d. pateiktame paaiškinime ir 2014 m. gruodžio 11 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad be minėtų 120 000 Lt išlaidų Namo statybai ir jo įrengimui 2009–2012 m. išleido 105 700 Lt. L. V. 2013 m. vasario 11 d. paaiškinime Nr. 1 ir V. V. 2013 m. vasario 11 d. paaiškinime Nr. 1 mokesčių administratoriui nurodė, jog Namo statybai pirko statybines medžiagas, iš viso už 49 187,17 Lt. Pareiškėjas 2013 m. birželio 12 d. paaiškinime mokesčių administratoriui nurodė, jog jo 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime nurodyta Namo statybų išlaidų suma – 220 000 Lt – yra jo asmeninės išlaidos.

21. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktus dokumentus, jo bei jo tėvų paaiškinimus, Namo statybos išlaidos sudarė 274 887 Lt, tuo tarpu, pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2012 m. kovo 30 d., Namo statybinė vertė yra 505 100 Lt, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai, siekdamas kuo objektyviau ir išsamiau įvertinti pareiškėjo patirtų Namo statybos išlaidų sumą, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atlikti Namo statybos sąnaudų ekspertizę kiekvienų 2009–2012 metų pabaigai. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ pateiktoje Namo statybos sąnaudų ekspertizėje pateikta bendra Namo skaičiuojamoji kaina, į kurią įeina statybos montavimo darbai ir įrenginiai, nustatytas suvestinis statybos kainos apskaičiavimas: 2009 m. – 747 957,19 Lt, 2010 m. – 699 808,29 Lt, 2011 m. – 748 351,13 Lt, 2012 m. – 768 956,59 Lt.

22. Pareiškėjas, išnagrinėjęs UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atliktą Namo ekspertizę, 2015 m. kovo 27 d. rašte (mokesčių administratoriui konstatavo, kad minėtoje ekspertų pateiktoje sąmatoje medžiagų kainos yra „užaukštintos“, dalis nurodytų darbų nedaryta iš viso arba buvo atlikta ūkio būdu, dalis medžiagų buvo įgyta anksčiau (dar prieš statybos pradžią), statybos išlaidų sąmatas reikia koreguoti, nes vidaus įrangos darbai atlikti asmenų, vykdančių veiklą su verslo liudijimais. Kartu su šiuo raštu pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė eksperto Ž. J. sąmatinius skaičiavimus. Pateiktoje sąmatoje nurodyti statybos išlaidų paskaičiavimai 2009–2010 metų įkainiais 638 036,40 Lt sumai, pridedant gyvenamojo namo bei pirties lokalines sąmatas. Pareiškėjas, vykdydamas 2015 m. balandžio 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48) FR0706-2087 pateikti 2015 m. kovo 27 d. rašte mokesčių administratoriui nurodytą numatomą tikslinti informaciją, 2015 m. balandžio 20 d. pateikė paaiškinimą Vilniaus AVMI, kuriame, be kita ko, nurodė dalies medžiagų įsigijimo kainas, tačiau dokumentų, patvirtinančių šių medžiagų įsigijimą, nepateikė.

23. Vilniaus AVMI, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus ir jo pateiktus dokumentus, patvirtinančius Namo statybos išlaidas, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktas eksperto Ž. J. lokalines sąmatas, taip pat į UAB „Micaras“ atliktų darbų priėmimo aktą, pagal kurį sprendė, kad 2009 metais atlikti šie statybos darbai: griovimo darbai; nulinio ciklo darbai; grindys, sienos, pertvaros, perdanga, stogas; fasadai; eksploatuojamas stogas virš garažo; inžineriniai tinklai, bei į rangos sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis bei jų paaiškinimus, pagal kuriuos nustatė, kad 2010 metais atlikti šie statybos darbai: vidaus apdaila; vidaus elektros darbai; elektros tinklai; vandentiekis; nuotekos, vėdinimas ir dalis inžinerinių tinklų darbų, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nustatė Namo statybos išlaidas: 2009 m. – 210 843 Lt, 2010 m. – 114 094 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus nustatytomis Namo statybos išlaidomis, tiek pastabose dėl Patikrinimo akto, tiek skunde VMI dėl Vilniaus AVMI Sprendimo, taip pat ir teismui pateiktuose 2016 m. lapkričio 24 d. paaiškinimuose, nurodydamas vykdytus statybos darbus ir išlaidas, patirtas perkant medžiagas, teigė, kad pareiškėjas Namo statybai išleido 251 406 Lt nuosavų lėšų ir 49 200 Lt išleido pareiškėjo tėvai L. V. ir V. V. medžiagoms įsigyti.

24. Teismas, įvertinęs tai, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas Namo statybai patirtas išlaidas, atsižvelgė į pareiškėjo 2015 m. balandžio 20 d. paaiškinimą, be kita ko, į tai, kad tam tikri pareiškėjo nurodyti darbai nebuvo vykdyti, dalis darbų buvo atlikti ūkio būdu, dalis – asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą, taip pat į tai, kad dalis pareiškėjo nurodytų išlaidų medžiagoms įsigyti nebuvo įtrauktos į jo mokesčių administratoriui su pastabomis ir skundu pateiktas sąmatas, nors realiai buvo patirtos, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, pasisakant dėl aplinkybių, kai keičiasi teikiamų paaiškinimų turinys, pirmenybė teikiama pirminiams paaiškinimams, kurie iš esmės laikytini objektyvesniais ir labiau patikimais, nes nėra įtakoti laiko ir kitų aplinkybių (žr., pvz., 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-301/2007; 2009 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-695/2009; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-783-575/2018), nusprendė, jog mokesčių administratorius tinkamai, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktas eksperto Ž. J. lokalines sąmatas, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiavo Namo statybai patirtas išlaidas. Šiuo aspektu pažymėjo, jog, kaip jau buvo minėta, atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, todėl mokesčių administratoriaus pagal jo įvertinimą apskaičiuotos Namo statybos išlaidos (iš viso 324 937 Lt), atsižvelgus į tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Namo statybai išleido 300 606 Lt, pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos 2012 m. kovo 30 d. duomenis, Namo statybinė vertė yra 505 100 Lt, pripažintinos atitinkančiomis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus.

25. Dėl pareiškėjo skundo teismui motyvų, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Namo statybos sąnaudų ekspertizės aktas kelia abejones dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, nes jį rengusiems asmenims nėra suteikta turto arba verslo vertintojo kvalifikacija, taip pat dėl pareiškėjo papildomai teismui 2018 m. lapkričio 26 d. pateiktos UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados, kurioje vertinta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ lokalinė sąmata, teismas nurodė, jog nagrinėjamame mokestiniame ginče UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Namo statybos sąnaudų ekspertizės akto ir lokalinės sąmatos duomenimis remtasi nebuvo. Todėl tiek minėti pareiškėjo skundo teismui motyvai, tiek papildomai teismui pateikta specialisto išvada nevertintini kaip teisiškai reikšmingi nagrinėjant šią bylą.

26. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentas dėl neteisingai nustatytų vartojimo išlaidų yra nepagrįstas. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjo vartojimo išlaidas, nesirėmė Lietuvos statistikos departamento teikiamais duomenimis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį, tačiau jas nustatė, atsižvelgdamas į paties pareiškėjo 2013 m. kovo 22 d. paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytikslias vartojimo bei kitas išlaidas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nurodytas ir 2014 m. spalio 8 d. bei 2014 m. gruodžio 11 d. paaiškinimuose patikslintas vartojimo išlaidas, iš 2013 m. kovo 22 d. paaiškinimo grafoje „Viso preliminariai“ nurodytos sumos kiekvienais 2009–2012 metais minusuodamas po 12 000 Lt sumą, skirtą dukrai išlaikyti, ir po 3 551 Lt gyvybės draudimo išlaidų sumą.

27. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, priešingai nei teigia pareiškėjas, visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, atsižvelgdamas į pirminius pareiškėjo paaiškinimus, aiškiai, išsamiai ir detaliai pagrindė pareiškėjui apskaičiuoto GPM, taip pat ir PSD įmokų ir su šiais mokesčiais susijusias sumas. Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad pareiškėjo išlaidos atitinkamais mokestiniais laikotarpiais viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas, t. y. kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,30 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,60 Lt, 2012 m. – 19 790,90 Lt pajamų, nepagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, šių pajamų nedeklaravo, GPM nuo jų neapskaičiavo ir nemokėjo.

28. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu vertino, ar pareiškėjas Namo statybai, vartojimo ir kitoms išlaidoms turėjo pakankamai pajamų, kurios jų gavimo metu buvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinęs tikrinamuoju 2009–2012 m. laikotarpiu pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. gavo 62 608,30 Lt, 2010 m. – 20 412,28 Lt, 2011 m. – 12 548,60 Lt, 2012 m. – 19 790,90 Lt kitų nedeklaruotų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo patirtoms išlaidoms padengti buvo naudotos pajamos iš nenustatytų šaltinių, kurios, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio nuostatomis, turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM. Mokesčių administratoriaus sprendimuose konstatuota, kad faktiškai atitinkamą naudą, kuri laikoma pajamomis, gavo pareiškėjas, t. y. pripažinta, kad būtent pareiškėjas, GPMĮ 3 straipsnio, skaitomo kartu su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, požiūriu, faktiškai gavo pajamas iš nenustatytų šaltinių. Taigi nustačius, kad minėtas pajamas gavo pareiškėjas, būtent jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas GPM mokėtoju pagal GPMĮ.

29. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teismų praktika, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo naikinti VMI 2016 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 68–61 ir Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-648 dėl nurodymų pareiškėjui sumokėti 5 035,32 Eur GPM, 2 410 Eur GPM delspinigius, 504 Eur GPM baudą, 1 087,81 Eur PSD įmokas, 648 Eur PSD įmokų delspinigius ir 109 Eur PSD įmokų baudą. Tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 30. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus tenkinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų mokestinį patikrinimą.

31. Teigia, kad teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, jas apibendrino, tačiau jas vertindamas interpretavo savaip ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

32. Pagal MAĮ 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su juo susijusias sumas. Tai atitika ir bendruosius VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam sprendimui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju šios pareigos tiek mokesčių administratorius, tiek teismas, pritardamas VMI pozicijai skundžiamame sprendime – neįvykdė.

33. Trečiųjų asmenų vartojimo išlaidos nevertintos. Toks pajamų ir išlaidų nustatymas ginčo laikotarpiu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus. Mokestiniame ginče ginčo pajamos susidarė mokesčių administratoriui neteisėtai pritaikius MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neteisingai apskaičiavus pareiškėjo išlaidas, t. y. neteisingai ir nepagrįstai nustačius pareiškėjo mokestinę bazę, vėliau nuo kurios buvo paskaičiuotos mokestinės nepriemokos. Mokesčių administratoriaus atliktas gyvenamojo Namo bei pirties statybos sumos (kaštų) apskaičiavimas, kuris yra esminis piniginių lėšų likučiui apskaičiuoti, neatitinka protingumo ir teisingo mokestinės prievolės apskaičiavimo kriterijų, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurio metu iš naujo būtų atlikta minėtų statybų išlaidų (kaštų) apskaičiavimai, nes pareiškėjo atstovas yra įsitikinęs, kad teismo priimtas skundžiamas sprendimas buvo priimtas netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertinus su ginčo aplinkybėmis susijusių įrodymų, todėl minėtas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

34. Viso mokestinio ginčo metu pareiškėjas teikė įrodymus suponuojančią priešingą išvadą nei darė mokesčių administratorius, bet tiek VMI, tiek ir teismas savo skundžiamame sprendime aiškino, kad pareiškėjas iš esmės savo reikalavimus grindžia vien tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais dėl neteisingai paskaičiuotų mokesčių, kurie nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, ir nepaneigia vietos mokesčių administratoriaus surinktų ir administracinėje byloje esančių įrodymų, kuriais mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuotą mokestinę bazę ir su jais susijusias sumas.

35. Pareiškėjas įrodė ir pagrindė, kad mokesčių administratorius neįrodė pareiškėjo mokestinės bazės dydžio, todėl negalima teigti, jog pareiškėjas turėjo pajamų, kurias turėjo deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.

37. Teigia, kad palaiko atsakovo VMI pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.

38. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pateikė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl pareiškėjo 2009–2012 m. laikotarpiu gautų pajamų iš nežinomų šaltinių dydžio nustatymo. Šių pajamų dydis yra siejamas su išlaidomis, kurias pareiškėjas patyrė Namo statybai, t. y. šiuo atveju patirtų Namo statybai išlaidų dydis apsprendžia ir gautų pajamų iš nežinomų šaltinių dydį, nuo kurio turi būti apskaičiuoti į biudžetą mokėtini mokesčiai.

40. Iš bylos matyti, kad išlaidų Namo statybos dydžiui apskaičiuoti buvo naudojamos įvairios įrodinėjimo priemonės – pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų paaiškinimai, dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai (rangos sutartys; statybos atliktų darbų priėmimo aktai, nekilnojamojo turto registro pažymėjimai ir kt.), specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados (UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atlikta Namo ekspertizė; eksperto Ž. J. lokalinės sąmatos; UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada).

41. Iš bylos matyti ir tai, kad pareiškėjo 2009–2012 m. GPM bazę mokesčių administratorius nustatė pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikęs išlaidų metodą, t. y., vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Taisyklių 4 punkto nuostatomis.

42. Įrodinėjimo priemonių prasme, mokesčių bazės nustatymas tokiu būdu atitinka specialisto ar eksperto išvados statusą, nes duomenų apie mokesčių bazės dydį, pobūdį ir pan. gavimas yra susijęs su specialių žinių, ekonomikos ir finansų srityje, panaudojimu bei pritaikymu.

43. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“ Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1. mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2. to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

44. Kita vertus, MAĮ 70 straipsnyje, suteikiančiame mokesčių administratoriui teisę mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal jo įvertinimą, yra apibrėžtas ir mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o būtent, šį apskaičiavimą jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją“ , o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.“

45. Pagal šį reglamentavimą mokesčių administratorius mokesčius pagal savo įvertinimą gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas savo nustatytus įvertinimo metodus (nustatytus Taisyklėse), arba jų netaikydamas. Metodų nustatytų Taisyklėse jis negali taikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. O kai turima informacija yra nepakankama tokio pobūdžio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis, ekonomikos – finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2. – 6.3 p.; 28–29 p. (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-556/2014 ir kt.)).

46. Minėta, kad pareiškėjo mokesčių bazę mokesčių administratorius apskaičiavo pagal savo atliktą įvertinimą, pritaikęs išlaidų metodą, t. y. ne taip, kaip nustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme (netiesiogiai). Iš UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados matyti, kad ja yra nuspręsta, jog mokesčių administratorius netinkamai pritaikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamai duomenų, leidžiančių pakankamai tiksliai apskaičiuoti pareiškėjo mokesčių bazę, o tuo pačiu ir jam mokėtinų mokesčių sumas, t. y., kad pareiškėjo mokesčių bazę, o tuo pačiu ir jam mokėtinų mokesčių sumas galima apskaičiuoti taip, kaip nustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme (tiesiogiai).

47. Iš to kas pasakyta matyti, kad dėl mokesčių bazės apskaičiavimo būdo ir tvarkos tarp mokesčių administratoriaus atlikto vertinimo ir UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados, yra akivaizdūs prieštaravimai.

48. Pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, kaip taisyklė, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.). Šiuo atveju tai reikštų, kad teismas turėjo arba teisme apklausti specialistus teikusius atitinkamas išvadas ir išsiaiškinti jų išvadų neatitikimo priežastis ir jas atitinkamai aptarti bei pašalinti, arba skirti teisme ekspertizę, kuria būtų išspręstos šių prieštaravimų priežastys.

49. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas šių prieštaravimų neaptarė, jų nevertino bei nustatyta tvarka nepašalino. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu, nes yra pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, turinčios įtakos sprendimo pagrįstumui (ABTĮ 56 str.; 86 str.).

50. Kadangi šių prieštaravimų išsprendimas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).

51. Iš naujo nagrinėjant bylą tikslinga atkreipti dėmesį į gyvenamųjų namų statybos ūkio ir rangos būdu ypatumus, į tai, kam atitenka įrodinėjimo našta dėl statybos darbų kaštų (užmokesčio už darbą prasme), kai statyba vykdoma ūkio ir rangos būdu, kokios aplinkybės turi prezumpciją, kaip jos turi būti paneigiamos ir pan.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. (teisių perėmėjai – B. V, V. V. ir M. V.) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V. bei L. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas