ac55dbe2-c37e-41f7-b87f-b29f725e5de0 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-171-825/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00571-2015-7Procesinių sprendimų kategorija: (S) 1.2.4.6.2.2.; 2.1.3.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.; KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Irmai Kveselytei,dalyvaujant prokurorui O. S., nukentėjusiųjų D. K. ir D. K. atstovui advokato padėjėjui R. P., kaltinamajai L. K., jos gynėjai advokatei J. M., psichologei K. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių tarnybos atstovėms E. T., V.

Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, esanti vaiko priežiÅ«ros atostogose, iÅ¡situokusi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (4 veikos). Teismas nustatė: L. K. buvo kaltinama, kad 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie profesinės mokyklos, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė į sprandÄ savo mažamečiui sÅ«nui D.

K. gimusiam 2005 metais, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmÄ ;be to, 2015 m. birželio 12 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini)kieme, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmÄ ;be to, 2015 m birželio 18 dienos ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D.

K., gimusiam 2008 metais, tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimÄ nugaroje, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ;be to, 2015 m birželio 18 d., apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2005 metais, o jam pargriuvus su laidu vienÄ kartÄ sudavė per kojas tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje bei poodines kraujosruvas deÅ¡inėje blauzdoje, kas mažamečiui nukentėjusiajam D.

K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ., t. y., kad Å¡iais savo veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.Teismo posėdžio metu L. K. nepripažino padarytos veikos bei paaiÅ¡kino, kad iÅ¡siskyrė 2011 metais. Turi tris vaikus. D. K., D. K. ir M. M.. Po skyrybų jai vaikus paliko. IÅ¡laikymÄ metus gerai teikė. Po metų visai nemokėjo, susidarė apie 13000 litų skola. Baudžiamoji byla buvo iÅ¡kelta. Å iuo metu neatsiskaitęs. 2015 metų gegužės mėnesio viduryje E. paskambino ir paklausė, ar gali pasiimti vaikus.

Sakė ateiti prie mokyklos. Pasakė vaikams. Aprengė M., D. su D. apsirengė, laukė prie profesinės mokyklos apie 10 - 15 minučių. D. su D. pradėjo stumdytis, D. pastÅ«mė D., D. apspjovė. Paėmė už rankos ir tik sulaikė, kad to nedarytų. Egidijus apie 10 metrų sustojo nuo kelio iki ten, kur jie stovėjo. E. paÅ¡aukė vaikus. Vaikai pabučiavo, ji liko su M. prie profesinės. Atsisveikino. 2015 m. birželio 12 d., apie 19 val., kieme įvykio nebuvo. Sesė V. skrido į AnglijÄ . D. paprašė nakvoti pas močiutę.

D. norėjo krikÅ¡to mamÄ palydėti į oro uostÄ . Sakė, kad su D. ir M. eina namo. Apie 08.30 val. jie grįžo. Ji atsikėlusi buvo, D. su M. miegojo. D. grįžo, nuėjo miegoti. D. su M. atsikėlė. Pavalgė pusryčius. D. prie kompiuterio nuėjo žaisti. 13 val. D. paprašė iÅ¡leisti į kiemÄ pažaisti. Apie 15 val. grįžo ir žaidė iki vakaro su kompiuteriu. Iki vėlumos vieno į laukÄ neiÅ¡leidžia. 19 val. jau vėlu, vieno neleido. D. atsikėlė ir jie abu žaidė prie kompiuterio. 2015 m. birželio 18 d. ryte įvykio nebuvo, nes tÄ rytÄ jie pas tėtį buvo.

Ji namie su Marku buvo. Birželio 13 ar 14 dienÄ jie iÅ¡važiavo pas tėtį, savaitę prabuvo ten. Grįžo tik 18 dienos vakare. Nubrozdinimas galėjo gal nuo treniruotės, gal nuo sÅ«pynių bÅ«ti. 18 dienos vakare atvyko D. pasikeisti apatinių kelnyčių. Buvo grįžę kartu su D.. Klausė, kodėl taip vėlai atėjo. Sakė, D. pritepliojo į kelnytes, atėjo pasikeisti. 20 val. jie vieni atėjo. Klausė, kaip jie vieni atėjo. Atsakė, kad D. juos atvežė, E. žmona. Ji laukė prie laiptinės. Pasakė, kad jų neiÅ¡leis.

Vaikai sakė, kad D. laukia. Pasakė, kad tegul laukia. Klausė, kodėl pas tėtį nesiprausė, atsakė, kad bijojo. Ji vaikų neiÅ¡leido. Po 10 min. paskambino E., klausė, kodėl neleidžia vaikų. Pasakė, kad jo balsas neriÅ¡lus ir jau vakaras, galės ryte pasiimti. D. verkė, kad neiÅ¡leidžia pas tėtį. Jis nuėjo pas jÄ Ä¯ kambarį, jos telefonas buvo padėtas. Su kumščiu, laidu, vaikui netrenkė. Baudė juos tik žodžiais. PrieÅ¡ vaikÄ smurto tikrai nevartojo.D. K., apklausiamas psichologo, paaiÅ¡kino, kad tie įvykiai namuose buvo.

Buvo ir lauke, Vilkijoje, prie mamos namo. Prie profkės. Mama ir brolis mažiukas, M., kartu buvo. Laukė, kol tėtis pasiims. D. pas tėtį buvo. Su juo buvo M. ir mama, laukė tėčio. Spjovė ant žemės ir jam trenkė mama. Matė įvykį tėtis. Tėtis Å¡alia buvo atvažiavęs. Žmonių aplink daugiau nematė. TelefonÄ mobilų turi. Atvažiavo tėtis iÅ¡ darbo su darbininkais. Su autobusiuku atvažiavo. Tėčio autobusiukas. Asmenys autobusiuke įvykio negalėjo matyti. Nepamena ar daugiau tų atvejų buvo.

Namuose buvo. Jie su broliu žaidė su „xbox“ ir jiems sakė sumažinti garsÄ . Juos mušė su kompiuterio laiduku. Dar buvo kai broliui bėgo kraujas iÅ¡ kažkur. Mama dar yra skriaudusi. Tiksliai nepamena, nes seniai buvo.Nukentėjusysis mažametis D. K., apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 tomas, 104 - 105 b. l.), paaiÅ¡kino, kad mama muÅ¡asi, dėl to tėtis sakė, kad neleis mamai jų skriausti. Mama skriaudžia su diržu, ir vienÄ kartÄ davė jam į nugarÄ . Mama vienÄ kartÄ davė jam iÅ¡ kuloko į nugarÄ iÅ¡ deÅ¡inės rankos (nukentėjusysis iÅ¡tiesia deÅ¡inį kumÅ¡tį ir parodo kas yra „kulokas“ ir kaip jam sudavė).

Ä®vykis buvo seniai. Nestipriai dar davė per veidÄ . Tai atsitiko, kai mama skuto bulves, o M. atsikėlė, jie žaidė be garso, tada atėjo mama ir sudavė. Dėl ko taip padarė, nesakė. Jam skaudėjo, kai trenkė į nugarÄ , dar buvo žymės. Tas žymes dar matė daktarė. Kai mama mušė, buvo namie. Kad mama mušė, matė brolis D.. Ir apie tai sakė tėčiui. Daug sykių mama jį mušė. Mano, kad mama specialiai trenkė. Verkė kai trenkė, jam skaudėjo. Kai susipyksta su broliu, tai tėtis atima iÅ¡ jų žaislÄ , o mama muÅ¡a.

Mama mušė su diržu ir per žandÄ . Matė, kai mama davė broliui su diržu. D. bėgo kraujas iÅ¡ dantų smegenų, nes mama jam įdrėskė su nagais. ŽiÅ«rėjo vienÄ naktį televizorių, rėkavo, tada mama iÅ¡girdo iÅ¡ virtuvės, nes plonos sienos, dar Markas nemiegojo, bet atėjo mama su diržu ir jiems su broliu davė per kaldrÄ ir liko žymės.D. K., apklausiamas psichologo, paaiÅ¡kino, kad praeitÄ sykį neapmena apie kÄ kalbėjo. VieÅ¡oje vietoje nebuvo muÅ¡amas, namuose tik.

Kad kas matytų nemušė, o brolį mušė, kai tėtis atvažiavo pasiimti, mama broliui trenkė per veidÄ . Prie mokyklos tai įvyko. Jis buvo Å¡alia brolio. Brolis spjovė ant jo, o mama jam trenkė per veidÄ . TelefonÄ mobilųjį turi. Kalbėjo su tėčiu, kad jei kas atsitiktų, kad paskambintų. Jis jam sakydavo, kad mama jį muÅ¡a, dėl to ir nupirko telefonÄ . Pats tėčiui sakydavo.Nukentėjusysis mažametis D. K., apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 tomas, 106 - 108 b. l.), paaiÅ¡kino, kad mama jį mušė su kabeliuku nuo kompo per kojas.

Dar vienÄ kartÄ mušė su nagais, griebė prie barzdos. VienÄ kartÄ mušė per kojas su kabeliuku, tai buvo labai seniai, jam buvo 9 metai, tada buvo pas mamÄ , kai grįžo iÅ¡ tėčio. Mama supyko, kad taip grįžo, sakė, kad iÅ¡leis, bet neiÅ¡leido važiuoti pas tėtį. Tada paskambino tėtis ir paklausė, kodėl neiÅ¡leidžia, tai tada mama paėmė telefonÄ , ir trenkė per deÅ¡inę kojÄ . Kitas kartas buvo, kai mama įdrėskė, tai buvo dar anksčiau. Atvažiavo pas mamÄ apsirengti gražius drabužius, tėtis paskambino mamai ir paklausė, kodėl neperengė, o ji pasakė, kad rÅ«bai yra pas tėtį ir jie susipyko.

Mama pasakė, kad neiÅ¡leis. Jis paprašė, kad iÅ¡leistų, tai mama jam griebė už dantų smegenų su nagu. Brolis tuo metu jau buvo išėjęs. Skaudėjo, kai mama jam taip padarė, buvo užaugęs guzas ir kai valgydavo sriubÄ jam skaudėjo. TÄ patį vakarÄ , kai mama jam su kabeliuku davė, bėgdamas pargriuvo, užsigavo alkÅ«nę. Mama jį tada laikė su ranka už kaklo, už rÅ«bų. TÄ patį vakarÄ tėtis paskambino mamai ir paklausė, kodėl jo neiÅ¡leido, tai mama pasakė, kad „ne tavo reikalas“, tada tėtis iÅ¡kvietė policijÄ .

Mama vėl trenkė su kabeliuku, niekas to nematė. Kai mama susinervuoja, susipyksta su tėčiu, tai todėl taip įvyksta, o kai nesusipyksta, tai tada bÅ«na viskas gerai. Brolį mama irgi muÅ¡a, davė per veidÄ , kad spjaudo. Kai brolis spjovė jam į veidÄ , tada mama jam trenkė į veidÄ , kad jis spjovė. D. taip pat mušė su kabeliuku. KabeliukÄ ji pasidėjusi stalčiuje laiko. Jis sėdėjo prie „kompo“, o brolis jį erzino, tada mama supyko, atėjo ir jam trenkė. Tėtis jo su broliu nemuÅ¡a, paskiria bausmes, neleidžia prie „kompo“.

MamÄ myli.Liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, kad D. ir D. yra jo sÅ«nÅ«s. L. K. buvusi žmona. Pragyveno 5 metus santuokoje. 2010 metais spalio mėnesį iÅ¡siskyrė. Po skyrybų buvo palikti vaikai su mama. 2015 metais jam D. paskambino iÅ¡ savo telefono. Jis paskambinimo apie 9 valandÄ vakaro, suriko, kad gelbėtų, kad jį daužo. IÅ¡girdo dar Lauros balsÄ ir ryÅ¡ys nutrÅ«ko. IÅ¡ karto policijai skambino. Jis ir policija nuvažiavo pas vaikus, bet jo neįleido. Policininkai paaiÅ¡kino, kad vaikai miega. Penktadienį po vaikų futbolo treniruotės vaikai atėjo pas jį į namus.

Pamatė randus ant vaikų kojų, rankų, nugaros. Ant Deivido rankos ir kelio nubrozdinimai buvo, ant kurių nepamena. D.- ant nugaros atsilupusi oda. Jie sakė, kad mama juos vakar mušė už tai, kad D. pridarė į kelnes, o D. pasimaišė po ranka. Policija priėmė jo pareiÅ¡kimÄ . Sužalojimus matė jo artimieji, tėvas A., mama Birutė, brolis S. K., žmona D. K.. Penktadienį, gegužės mėnesį, jau buvo susiskambinęs su L., kad stabtels prie mokyklos pasiimti vaikus savaitgaliui. Bestabdant matė kaip L. iÅ¡ delno trenkė D. per žandÄ .

Vaikas verkė. Klausė jos, kÄ ji čia daro. Atsakė, kad jis spjaudo ant brolio. Viskas vyko prie pat kelio. Tai dar matė E. J., Laimis, T. J., M. J.. Du trys kartai tikrai buvo iki to esminio įvykio. Tikslių datų nepamena. Vaikai skambindavo, verkdavo, kad pasiimtų. 2015 metų birželį vaikai abu ir ne vienÄ kartÄ gavo. TÄ vakarÄ kaip suprato vaikai kabeliu nuo kompiuterio ne kartÄ gavo. Matė kaip D. dantenas apdraskė. Vaikas skundėsi, kad mama griebė už veido ir nagais pradrėskė dantenas.

Pasirašė, kad mokės vaikų išlaikymui po 700 litų į mėnesį. Kiek galėjo tiek mokėjo. Buvo įsiskolinimas per 5 metus susikaupęs 10000 litų. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl išlaikymo mokėjimo vengimo. Prie profesinės mokyklos viskas vyko, čia tas ne esminis įvykis. Atvažiavo, laukė vaikų. Po darbo, apie 5 - 7 vakaro galėjo viskas būti. Jau buvo susitaręs su Laura, kad paims vaikus. Laura su draugėmis buvo, ji atėjo link jo, o ten kažkas liko ant suoliuko sėdėti.

Ji lydėjo vaikus link jo maÅ¡inos. D. lakstė, o D. ramiai ėjo. Laura paėjo link D. ir trenkė D. į sprandÄ , ir patempė vaikÄ link jo, vaikas aÅ¡arojo, bet be balso. Jam į sprandÄ davė, matėsi, kad raudonas, nestiprus plėmas. Ä® medikus nesikreipė. IÅ¡ treniruotės atėjo pas jį vaikai, papasakojo, kad mama juos mušė kabeliuku. Davė iÅ¡ kumščio į nugarÄ mažajam, o vyresniajam su kabeliuku mušė per kojas, mušė iÅ¡ vakaro. Juos sumušė namuose, (duomenys neskelbtini) bute.

Sumušė koridoriuje tarp kambario ir vonios. D. turėjo tokiÄ problemÄ su Å¡lapimu, tai gal dėl to mušė, nežino tiksliai dėl ko mušė. Reikia tikėti ankstesniais parodymais, jie Å¡viežesni. Matė ant D. nugaros stuburkaulio pailgÄ dėmę. O ant Deivido rankos, kelio ir blauzdos matė žymes pailgas. Kaip nuo rykÅ¡tės. Tikėti ankstesniais parodymais. 2015 m. birželio 12 d. nežino kas ten tiksliai įvyko. Tai tas įvykis, kad jis stovėjo su maÅ¡ina ir darbininkais gatvėje, o į sprandÄ sudavė berods prieÅ¡ šį įvykį, negali atsakyti.

Ä®raÅ¡as darytas kai vaikas skambino iÅ¡ savo telefono, nerodo datos, nes perkeltas iÅ¡ kito telefono. Jo iniciatyva daryti įraÅ¡ai, nes pirmo ikiteisminio tyrimo niekas netyrė, turėjo rinkti įrodymus. Vaikas skambino ir prašė pagalbos. Jis tik atsiliepė ir iÅ¡girdo Å¡aukimÄ . Jis daro įraÅ¡Ä , kad jį nustotų traumuoti.Liudytojas E. J. paaiÅ¡kino, kad netoli gyvena, Pavilkijos miestelyje. 2015 metais atvažiavo E. K. pasiimti vaikų pas LaurÄ . Nežino adreso, prie namo, Vilkijoje. Su juo ir dar broliu atvyko, jau vakaras buvo.

Sau vaikus norėjo pasiimti. Dar keli darbuotojai buvo, nepamena jų. Egidijus vairavo. Jis 3 vaikus turi. Čia du ir dar nuo kitos moters vienas. Matė DeividÄ ir D. K. prie namų. Automobilio priekyje sėdėjo, Å¡alia vairuotojo. Privažiavo prie pat bendrabučio. Lauke vaikai buvo, prie namo. Jie su mama Laura buvo. D. nusispjovė lauke. Laura trenkė jam per veidÄ . Per žandÄ su delnu. Apie 10 metrų atstumu nuo jo tai įvyko. Apsiverkė vaikas, juos pasiėmė. Egidijus važiavo namo, o juos paleido.

Egidijus iÅ¡lipęs abu vaikus įsisodino į automobilio galÄ . Vienas vaikas verkė, kitas nekalbėjo. Tėvas nuramino juos. Neatsimena į kurį žandÄ trenkė. IÅ¡ darbo važiavo, iÅ¡ kokio objekto nepamena, nuo Kauno pusės. Padauguvoje gyvena. Jis labai skubėjo vaikų pasiimti, dėl to pirmiau vaikus važiavo pasiimti, o ne juos iÅ¡leisti.Liudytoja I. G. paaiÅ¡kino, kad su K. byla teko susidurti. Nei vienai pusei jokio poveikio nedarė, bendravo tik su K..Liudytoja V. V. paaiÅ¡kino, kad su moterimi teko bendrauti apklausos metu dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl mažamečių vaikų muÅ¡imo.

IÅ¡siaiÅ¡kino, kad kol gyveno kartu, viskas gerai buvo. Kai prasidėjo alimentų mokėjimas, prasidėjo konfliktai. Tam įtakÄ turi ir dabartinė tėčio žmona. Bandė daryti jos apklausÄ , tik ji nebaigta. PareiÅ¡kėjas vengė ir nauja jo draugė vengė ateiti.Liudytoja A. J. paaiÅ¡kino, kad L. K. - jos dukra. 2015 metais birželio 18 dienÄ , vakare, vaikai grižo pas dukrÄ . Jie buvo savaitę pas tėtį, iÅ¡situokę yra. Vakare vaikai grįžo. Atėjo 21.15 val. Pamatė pareigÅ«nus ir užėjo.

Vaikai gulėjo savo kambaryje. Kai atėjo jie buvo atsigulę, užsikloję. Atrodė normaliai, neiÅ¡sigandę. Klausė vaikų, ar viskas gerai. Vaikas sakė, kad viskas gerai. Su vyresniuoju kalbėjo. Jis sakė, kad grįžo persirengti, kad jam bėda atsitiko, grįžo nusiprausti. Jis pridarė į kelnes. Birželio 11 dienÄ vaikai pas jÄ valgė pietus, nes 12 dienÄ , 3 val. nakties turėjo keltis dėl skrydžio į AnglijÄ . D. K. pas jÄ nakvojo. Birželio 11 dienÄ vaikas labai Å¡lubavo. Klausė, kodėl Å¡lubuoja.

Jis nieko neatsakė. Kalbėjo su jaunesne dukra apie tai. Laura sakė, kad kai D. iÅ¡ tėčio grįžo, pas jį buvo sužalojimai per blauzdÄ . L. K. minėjo, kad skambino Egidijui, kai pamatė sužalojimus ant vaiko. K. jai atsakė, kad įkrėtė. Pokalbis buvo, kad galėtų bÅ«ti sužalojimai dėl treniruočių. Abu vaikai lankė futbolÄ . D. pradėjo lankyti birželio mėnesį. D. lankė ilgiau. Vaikai traumų neturėjo, bet mėlynių buvo. Matė mėlynes. Jie judrÅ«s vaikai.Liudytojas R.

K. paaiÅ¡kino, kad atsimena, kad iÅ¡kvietimas dėl vaikų buvo. Atvykus į įvykio vietÄ , užėjo į namÄ , atidarė duris moteriÅ¡kė. TriukÅ¡mo nesigirdėjo, jokio garso. Dar buvo vaikai, jų iÅ¡ karto nematė. Daugiau nieko nebuvo. Prisistatė, pasakė, kad yra praneÅ¡imas, moteris nustebo, sakė, kad vaikai nuprausti, paguldyti. Pasakė, kad jos buvęs vyras bando kerÅ¡yti, skambinėja dėl tokių dalykų. Namuose tvarkinga buvo. K. pas vaikus nuėjo. Matė vaikus. Neseniai paguldyti, Å¡lapi plaukai buvo.

Ant vaikų smurto žymių nebuvo. Nematė, kad jie bÅ«tų verkę. Kiek su mama bendravo, ji sakė, kad kai iÅ¡ tėčio grįžta vaikai, su jais sunku bÅ«na, nes nustato vaikus prieÅ¡ jÄ . Ji normaliai atrodė, tik atrodė sutrikusi, nebuvo iÅ¡gėrusi, nebuvo jokio įtarimo. Ji susinervinusi buvo, nes jai skambinėjo vyras. Užtruko gal 15 - 20 minučių, paskui išėjo. Privažiavo vyras. Matėsi, kad vyras neblaivus. Mergina jį vežiojo. Pradėjo jis reikalauti, kad eitų tuos vaikus nuogus fotografuoti.

Sakė, kad tokios teisės neturi. Vyras sakė, kad skųsis, nes nevykdo jo nurodymų, raÅ¡ys raÅ¡tus. Sakė nusiraminti jam, kad vaikai nemuÅ¡ami, kad iÅ¡siblaivęs aplankytų vaikus.Liudytojas S. K. paaiÅ¡kino, kad buvo iÅ¡kvietimas, kad vaikas paskambino tėvui, jis paskambino pagalbos, kad mama jį muÅ¡a. Rado butÄ , užėjo. TriukÅ¡mo jokio nebuvo, atidarė duris mama ir kita dar moteris. Moteris buvo nustebusi. Vaikai buvo atsigulę lovoje. Vaikai buvo ramÅ«s, tvarkingi. Klausė vaikų, ar reikia pagalbos, sakė, kad viskas gerai.

Grasinimų nebuvo, vaikai geranoriÅ¡kai bendravo. MuÅ¡imo žymių nematė. Išėjo, priėjo tas vyras, pareiÅ¡kėjas. Agresyvokas buvo. Negali pasakyti, ar jis buvo iÅ¡gėręs. Lengvas alkoholio kvapas lyg tai buvo, bet teigti negali. Jį kažkas atvežė, nes automobilyje sėdėjo vairuotojas. Vyras pradėjo statyti savo sÄ lygas. PaaiÅ¡kino, kad vaikai saugÅ«s. Jis sakė, kad skųsis.Liudytoja I. L. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 18 d. ryte atėjo pas L. K. kavos atsigerti. Nebuvo D. ir D..

L. sakė, kad jie pas tėvÄ . TÄ patį vakarÄ paskambino Laura ir sakė, kad buvęs vyras policijÄ iÅ¡kvietė. Paskambino apie 22 val. vakaro. Ir pasakė, kad vaikai grįžo namo, ji neiÅ¡leido vaiko pas tėvÄ , nes dičkis vaikas grįžo apsikakojęs. Ji pasakojo, kad policija atvažiavo, buvo melagingas iÅ¡kvietimas. PareigÅ«nai jÄ patikrino. Tuo ir baigėsi.Liudytojas O. F. paaiÅ¡kino, kad 2015 metų gegužės pabaigoje tėvas atvedė vaikus į treniruotę. Palaikė ryšį su tėvu.

Tėvas informavo, kad vaikas gavo traumÄ namuose, sakė D. ranka sugipsuota. Treniruočių metu jiems traumų nebuvo. Rugsėjo mėnesį be traumų atėjo pas jį. Treniruočių metu negalėjo iÅ¡ pat pradžių bÅ«ti sužalojimų. Traumų galėjo bÅ«ti nebent ant kojos, ant nugaros ne. Kontaktinį futbolÄ jie žaidžia, tokių traumų nugaroje negali bÅ«ti. Apie kiekvienÄ mėlynę negali žinoti.Liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, kad yra pati mačiusi, kad K. smurtavo prieÅ¡ vaikus.

Praeitais metais birželio mėnesį buvo penktadienis, jie (vaikai) po treniruotes atėjo pas juos. Ji buvo viena namie. A. Č. g. 146. Atėjo jie po 7 vakaro. Vaikai sakė, kad nenori eiti namo, nes mama muÅ¡a. Jie atėjo su futbolininko drabužiais, sakė jiems sulaukti Egidijaus. Jų neapžiÅ«rinėjo. Apsiverkę nebuvo, bet buvo be nuotaikos. Jie neÅ¡iojo apsaugas iki kelių, tai nematė sužalojimų. E. po pusvalandžio namo grįžo. Tada ir ji pamatė, kad pas vienÄ dryžis ant nugaros, plėmas.

Sakė, kad su kumščiu trenkė į nugarÄ , o kitam ant kojos dryžis buvo, galbÅ«t ant deÅ¡inės kojos, ant blauzdos, priekinės pusės, 15 - 20 cm. Egidijus norėjo, kad juos specialistai apžiÅ«rėtų. Jis pasiskambino, bet jam pasakė, kad be pirmadienio jo priimti negali. Vaikai pasakojo, kad D. kažko nesirengė, o dėl D. ji nežino. E. dažnai su jais bendravo, jie dažnai skundėsi, kad juos muÅ¡a mama, daugelį pokalbių girdėjo.Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡tirta baudžiamojoje byloje esanti medžiaga.Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G1719/15(02) (1 tomas, 34 - 35 b. l.) nustatyta, kad D.

K. konstatuota odos nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nugaros sritį ir galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku.Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1720/15(02) (1 tomas, 36 - 37 b. l.) nustatyta, kad D. K. konstatuota odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės aktu Nr. 103MS-50/2016 (2 tomas, 69 - 75 b. l.), nustatyta, kad D.

K., atsižvelgiant į jam bÅ«dingus amžiaus ir individualius-psichologinius ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines įvykio aplinkybes, jas įsiminti bei vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Jo parodymai yra realistiÅ¡ki, tačiau neabejotinai paveikti objektyvių aplinkybių (tėvų tarpusavio santykiai -aukÅ¡to konfliktiÅ¡kumo). D. K., remdamasis turimomis žiniomis, galėjo pakankamai gerai suprasti su juo atliekamų veiksmų pobÅ«dį bei iÅ¡ dalies jų reikÅ¡mę, tačiau dėl savo bÅ«senos (iÅ¡gÄ stis, fizinis silpnumas) negalėjo (negalėtų) tokiems veiksmams aktyviau prieÅ¡intis.

D. K. nenustatyta tokių individualių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių bei jas įsiminti. Å iuo atveju D. K. duodamus parodymus neiÅ¡vengiamai veikė konkrečios aplinkybės (parodymų davimo momentu gyveno su tėvu, kuris yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs jo motinos atžvilgiu; brolio D. nuomonė atitinka tėvo nuomonę; skirtingos tėvų finansinės galimybės ir kt.). D. K., kaip ir jo tėvams, rekomenduojama psichologinė pagalba, orientuota į trauminių iÅ¡gyvenimų (Å¡iuo atveju, tėvų skyrybų) įveikÄ .

Abiem tėvams taip pat rekomenduojami specialūs tėvystės įgūdžių lavinimo kursai.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės akte Nr. 103MS-51/2016 (2 tomas, 76 - 83 b. l.), nustatyta, kad D. K., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius-psichologinius ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines įvykio aplinkybes, jas įsiminti bei vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. D. K. parodymai yra realistiški, tačiau neabejotinai paveikti objektyvių aplinkybių (tėvų tarpusavio santykiai - aukšto konfliktiškumo).

D. K., remdamasis turimomis žiniomis, galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobÅ«dį bei iÅ¡ dalies -jų reikÅ¡mę, tačiau dėl savo bÅ«senos (iÅ¡gÄ stis, fizinis silpnumas) negalėjo (negalėtų) tokiems veiksmams aktyviau prieÅ¡intis. D. K. nenustatyta tokių individualių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių aplinkybių bei jas įsiminti. D. K. duodamus parodymus neiÅ¡vengiamai veikia konkrečios aplinkybės (parodymų davimo momentu gyveno su tėvu, kuris yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs jo motinos atžvilgiu; skirtingos tėvų finansinės galimybės ir kt.).

D. K., kaip ir jo tėvams, rekomenduojama psichologinė pagalba, orientuota į trauminių iÅ¡gyvenimų (Å¡iuo atveju, tėvų skyrybų) įveikÄ . Abiem tėvams taip pat rekomenduojami specialÅ«s tėvystės įgÅ«džių lavinimo kursai.Daiktų pateikimo protokolu (2 tomas, 11 - 21 b. l.) nustatyta, kad įtariamoji L. K. pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ trečioji dalis numato, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali.

Be to, padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui ar jį susargdino, ir to norėtų. Kaltininko tyčia dėl padarinių gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, asmuo gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad pasekmės žmogaus sveikatai bus.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaikÄ nuo įvairiausio pobÅ«džio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo, grubaus elgesio ar iÅ¡naudojimo, kuriuos jis gali patirti iÅ¡ tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi bÅ«ti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vaikÄ kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumÄ , žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Ä®gyvendinant Konstitucijos 39 straipsnio ir kitų įstatymų nuostatas, valstybė įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius asmenis, taip pat ir nuo jiems artimiausių žmonių nusikalstamo veikimo ar neveikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai, ypač mažamečio asmens.Teismas gali remtis tik įrodymais, iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas.

Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2010).Prokuroras pradėdamas savo baigiamÄ jÄ kalbÄ bandė patosiÅ¡kai kalbėti apie bendrÄ visuomenės opinijÄ dėl smurto vaiko atžvilgiu, apie fizinį ar psichologinį smurtÄ mažamečio asmens atžvilgiu, bet nepasirÅ«pino, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliekamas visapusiÅ¡kai bei objektyviai.Akivaizdu, kad L.

K. ir E. K. buvę sutuoktiniai, kurie savo, suaugusių asmenų, problemas sprendžia prisidengdami vaikais.Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu (1 tomas, 47 b. l.) santuokÄ tarp L. K. (JanulevičiÅ«tės) ir E. K., sudarytÄ 2005 m. balandžio 8 d., nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nutraukus santuokÄ , nepilnamečių vaikų D. K. ir D. K. gyvenamÄ sias vietas nustatė kartu su motina L. K., E. K. įsipareigoja teikti nepilnamečių vaikų naudai materialinį iÅ¡laikymÄ 700 litus per mėnesį.Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (1 tomas, 48 – 50 b. l.), nustatęs, kad E. K. pagal 2010 m. spalio 19 d.

Kauno rajono apylinkės teismo sprendimÄ , privalėdamas mokėti savo sÅ«nų iÅ¡laikymui lėšas motinos L. K. naudai po 350 litų kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2013 m. birželio 31 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. be pateisinamų priežasčių visiÅ¡kai nemokėdamas lėšų, o nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. mokėdamas tik 300 litų, tai yra mažesnę negu teismo nustatytÄ dydį lėšų, vengė pareigos pagal teismo sprendimÄ mokėti lėšas vaikams iÅ¡laikyti, E. K., pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir paskyrė jam laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėjo prie Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės ir galutinę bausmę jam paskyrė 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėjo 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Kaip patvirtino teismo posėdžio metu E. K. „buvo įsiskolinimas per 5 metus susikaupęs 10000 litų“.Kad E. K. turėjo pagrindo kerÅ¡tauti ir kerÅ¡tauja, patvirtina ir jo pateikti garso įraÅ¡ai (3 tomas, 45 b. l.), kurie buvo perklausyti teismo posėdžio metu, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 tomas, 11 - 21 b. l.), kuriame užfiksuotos grasinančios E. K.

žinutės L. K..Tai, kad L. K. ir E. K. neturi tinkamų socialinių įgÅ«džių patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės aktų Nr. 103MS-50/2016 (2 tomas, 69 - 75 b. l.) bei Nr. 103MS-51/2016 (2 tomas, 76 - 83 b. l.) iÅ¡vadose teikiamas nurodymas, kad D. K. ir D. K., kaip ir jų tėvams, rekomenduojama psichologinė pagalba, orientuota į trauminių iÅ¡gyvenimų (Å¡iuo atveju, tėvų skyrybų) įveikÄ . Abiem tėvams taip pat rekomenduojami specialÅ«s tėvystės įgÅ«džių lavinimo kursai.Apie tai, kad E. K. kerÅ¡tauja, L.

K. nurodė jau pirmų paaiÅ¡kinimų teikimo metu (L. K. apklausa, 1 tomas, 43 – 46 b. l.).Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006, 2K-268/2008, 2K-488/2009, 2K-P-218/2009, 2K-159/2011, 2K-281/2011) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-404/2014).L.

K. kaltinama keturių nusikalstamų veikų padarymu.L. K. kaltinta galimai 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie profesinės mokyklos, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė į sprandÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K. gimusiam 2005 metais, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmÄ .Kaltinimas grindžiamas (prokuroro baigiamoji kalba) L. K. parodymais, mažamečio D. K., E. K. parodymais.L. K. nurodė, kad 2015 metų gegužės mėnesio viduryje E. paskambino ir paklausė, ar gali pasiimti vaikus.

Laukė prie profesinės mokyklos. D. su D. pradėjo stumdytis, D. pastūmė D., D. apspjovė. Paėmė už rankos ir tik sulaikė, kad to nedarytų. E. apie 10 metrų sustojo nuo kelio iki ten, kur jie stovėjo. E. pašaukė vaikus. Vaikai pabučiavo, ji liko su M. prie profesinės ir atsisveikino.Teismas aukščiau nurodė, kad E. K. parodymus būtina vertinti kritiškai. Be to, E. K. parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio teigė, kad „pats matė, kaip 2015 m. gegužės viduryje lauke, (duomenys neskelbtini)., prie profesinės mokyklos, L.

K. D. K. sudavė vienÄ kartÄ su ranka per sprandÄ .“ (1 tomas, 22 - 24 b. l.). Vaikas verkė. Jis pasakė, kad L. K. apsiramintų, ji jam nieko neatsakė.“. Daugiau nieko neužfiksuota. Teismo posėdžio metu E. K. teigė, kad „po darbo, apie 5 - 7 vakaro galėjo viskas bÅ«ti. Jau buvo susitaręs su Laura, kad paims vaikus. Laura su draugėmis buvo, ji atėjo link jo, o ten kažkas liko ant suoliuko sėdėti. Ji lydėjo vaikus link jo maÅ¡inos. D. lakstė, o D. ramiai ėjo. L. paėjo link D. ir trenkė D.

į sprandÄ , ir patempė vaikÄ link jo, vaikas aÅ¡arojo, bet be balso. Jam į sprandÄ davė, matėsi, kad raudonas, nestiprus plėmas“, vėliau dar patikslino, kad „tai tas įvykis, kad jis stovėjo su maÅ¡ina ir darbininkais gatvėje, o į sprandÄ sudavė berods prieÅ¡ šį įvykį, negali atsakyti“. Teismo posėdžio metu, bandant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, E. K. nurodė, kad tikėti reikia ankstesniais jo parodymais, bet juose net neužsimenama apie Lauros drauges, darbininkus.

Teismo iniciatyva buvo bandyta nustatyti minėtus darbininkus. Liudytojas E. J. paaiÅ¡kino, kad žino tik apie vasaros įvykį.Teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu neatliko to, kÄ privalėjo atlikti pirmiausia. Žinodamas situacijÄ dėl E. K. ir L. K. santykių, žinodamas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės akto Nr. 103MS-51/2016 (2 tomas, 76 - 83 b. l.) iÅ¡vadose teikiamÄ iÅ¡vadÄ , kad D. K. parodymai yra realistiÅ¡ki, tačiau neabejotinai paveikti objektyvių aplinkybių (tėvų tarpusavio santykiai - aukÅ¡to konfliktiÅ¡kumo), bei, kad D.

K. duodamus parodymus neiÅ¡vengiamai veikia konkrečios aplinkybės (parodymų davimo momentu gyveno su tėvu, kuris yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs jo motinos atžvilgiu; skirtingos tėvų finansinės galimybės ir kt.), nepasirÅ«pino, kad mažametis D. K. bÅ«tų izoliuotas nuo galimai įtakÄ darančių asmenų. Tuo labiau, kad nuo E. K. jis ir taip buvo izoliuotas jo paties sutikimu (skyrybų byloje vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama).D. K., apklausiamas psichologo, paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡oje vietoje nebuvo muÅ¡amas, tik namuose, bet vėliau prisiminė, kad prie mokyklos tai įvyko.

Jis buvo Å¡alia brolio. Brolis spjovė ant jo, o mama jam trenkė per veidÄ . T. y. ne jam mama trenkė, o broliui. TÄ patį jis tvirtino ir apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ : „brolį mama irgi muÅ¡a, davė per veidÄ , kad spjaudo. Kai brolis spjovė jam į veidÄ , tada mama jam trenkė į veidÄ , kad jis spjovė“.Teismo posėdžio metu buvo susipažinta ir su D. K. pirmÄ ja apklausa (Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65 – At – 01276 – 13 dokumentų 12 b. l.) 2013 m. lapkričio 21 d., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių tarnybos atstovei E. T., kurioje D.

K. nurodė: mama su tėčiu visÄ laikÄ pykstasi. <...> Mama manęs nemuÅ¡a, tik bara, kad nevalgau, ar jos neklausau. <...> Tėčiui pasakiau, kad mama muÅ¡a su pagaliu, nes pas jį labai noriu bÅ«ti. AÅ¡ tėčiui pamelavau“.D. K. parodymus teismas privalo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės iÅ¡vadas dėl galimo poveikio jam ir negali jais vadovautis.Nors prokuroras ir neminėjo D. K. dėl Å¡io įvykio, teismas įvertina ir jo parodymus, nes D.

K., apklausiamas psichologo, nurodė, kad buvo ir lauke, (duomenys neskelbtini), prie mamos namo, prie profkės. Kartu buvo mama ir mažiukas brolis M.. Laukė, kol tėtis pasiims. D. pas tėtį buvo. Su juo buvo M. ir mama, laukė tėčio. Spjovė ant žemės ir jam trenkė mama. Vėliau autobusiuku atvažiavo tėtis iÅ¡ darbo su darbininkais, bet asmenys autobusiuke įvykio negalėjo matyti. Apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ D. K. visai neminėjo Å¡io įvykio.Vėlgi prokuroras ikiteisminio tyrimo metu neatliko to, kÄ privalėjo atlikti pirmiausia.

Žinodamas situacijÄ dėl E. K. ir L. K. santykių, žinodamas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės aktų Nr. 103MS-50/2016 (2 tomas, 69 - 75 b. l.) iÅ¡vadose teikiamÄ iÅ¡vadÄ , kad D. K. parodymai yra realistiÅ¡ki, tačiau neabejotinai paveikti objektyvių aplinkybių (tėvų tarpusavio santykiai - aukÅ¡to konfliktiÅ¡kumo), bei, kad D. K. duodamus parodymus neiÅ¡vengiamai veikia konkrečios aplinkybės (parodymų davimo momentu gyveno su tėvu, kuris yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs jo motinos atžvilgiu; skirtingos tėvų finansinės galimybės ir kt.), nepasirÅ«pino, kad mažametis D.

K. bÅ«tų izoliuotas nuo galimai įtakÄ darančių asmenų. Tuo labiau, kad nuo E. K. jis ir taip buvo izoliuotas jo paties sutikimu (skyrybų byloje vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama).D. K. parodymus teismas privalo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės iÅ¡vadas dėl galimo poveikio jam ir negali jais vadovautis.L. K. dėl to, kad 2015 m. gegužės mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie profesinės mokyklos, galimai tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė į sprandÄ savo mažamečiui sÅ«nui D.

K. gimusiam 2005 metais, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmÄ , iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).L. K. kaltinama, kad galimai 2015 m. birželio 12 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2008 metais, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmÄ .Kaltinimas grindžiamas (prokuroro baigiamoji kalba) L.

K. parodymais, mažamečių D. K. ir D. K., E. K., liudytojo E. J. parodymais.L. K. nurodė, kad 2015 m. birželio 12 d., apie 19.00 val., kieme įvykio nebuvo.Teismas aukščiau nurodė, kad E. K. parodymus bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai. Be to, E. K. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡io įvykio teigė, kad „pats matė, kaip 2015 m. birželio 12 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), lauke, L. K. trenkė ranka per veidÄ D. K..“ (1 tomas, 22 - 24 b. l.).

Daugiau nieko neužfiksuota. Teismo posėdžio metu E. K. teigė, kad „tikslių datų nepamena“, vėliau dar patikslino, kad „2015 metų birželį vaikai abu ir ne vienÄ kartÄ gavo“. Teismo posėdžio metu, bandant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, E. K. nurodė, kad tikėti reikia ankstesniais jo parodymais. Prokuroras nurodo, kad reikia atsižvelgti į liudytojo E. J. paaiÅ¡kinimÄ . Bet liudytojas E. J. nurodydamas, kad įvykis buvo vasarÄ (kuo ir remiasi prokuroras) paaiÅ¡kino, kad sėdėjo automobilio priekyje, Å¡alia vairuotojo.

Lauke vaikai buvo. D. nusispjovė lauke. Laura trenkė jam per veidÄ , per žandÄ su delnu, bet neatsimena į kurį žandÄ trenkė. Liudytojas E. J. nurodė, kad viskas vyko važiuojant jiems iÅ¡ darbo Kaune, sustojus (duomenys neskelbtini), bet negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jo E. K. neiÅ¡leido prie namų, pakeliui į (duomenys neskelbtini), o vežėsi jį toliau, į (duomenys neskelbtini). T. y. jis kalba apie galimai įvykusį įvykį 2015 metų gegužės mėnesio viduryje kaip kažkuris iÅ¡ vaikų (dėl prieÅ¡taringų vaikų parodymų to nustatyti teismas neturi galimybių) spjovė ant kito ir mama subarė.

Liudytojo E. J. parodymai vertinti kritiÅ¡kai, kaip noras padėti savo darbų vadovui.Teismas pasisakė dėl D. K. ir D. K. parodymų vertinimo, t. y., kad jų parodymus teismas privalo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės iÅ¡vadas dėl galimo poveikio jiems, ir negali jais vadovautis, be to, apie 2015 m. birželio 12 d., apie 19.00 val., kieme, galimai įvykusį įvykį nieko ir nepasakojo nei apklausiami psichologo, nei apklausiami teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .L.

K. dėl to, kad 2015 m. birželio 12 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) 120 namo kieme, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė į veidÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2008 metais, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė fizinį skausmÄ , iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).L. K. kaltinta galimai 2015 m birželio 18 dienos ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D.

K., gimusiam 2008 metais, tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimÄ nugaroje, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinimas grindžiamas (prokuroro baigiamoji kalba) L. K. parodymais, mažamečių D. K. ir D. K., E. K., D. K. parodymais.L. K. nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. ryte įvykio nebuvo, nes tÄ rytÄ jie pas tėtį buvo. Ji namie su Marku buvo. Birželio 13 ar 14 dienÄ jie iÅ¡važiavo pas tėtį, savaitę prabuvo ten. Grįžo tik 18 dienos vakare.Jos parodymus patvirtino liudytoja A.

J. paaiÅ¡kinusi, kad 2015 metais birželio 18 dienÄ , vakare, vaikai grižo pas dukrÄ , nes jie savaitę buvo pas tėtį, bei liudytoja I. L., kuri paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 18 d. ryte atėjo pas L. K. kavos atsigerti, D. ir D. nebuvo, nes, kaip, nurodė L., jie buvo pas tėvÄ .Teismas aukščiau nurodė, kad E. K. parodymus bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai. Be to, E. K. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡io įvykio jis visai jokių parodymų nedavė (1 tomas, 22 - 24 b. l.), o teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kas ten tiksliai įvyko.

Teismo posėdžio metu, bandant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, E. K. nurodė, kad tikėti reikia ankstesniais jo parodymais, bet juose net neužsimenama apie 2015 m. birželio 18 d. įvykį. Prokuroras nurodė, kad reikia remtis liudytojos D. K. parodymais, bet liudytoja apie įvykius kalbėjo abstrakčiai. Jos parodymų įvertinimÄ teismas atliks prie paskutinės kaltinimo veikos.Teismas pasisakė dėl D. K. ir D. K. parodymų vertinimo, t. y., kad jų parodymus teismas privalo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės iÅ¡vadas dėl galimo poveikio jiems, ir negali jais vadovautis, be to, apie 2015 m. birželio 18 d. ryte galimai įvykusį įvykį nieko ir nepasakojo nei apklausiami psichologo, nei apklausiami teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .L.

K. dėl to, kad 2015 m birželio 18 dienos ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), galimai tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2008 metais, tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimÄ nugaroje, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).L.

K. kaltinta galimai 2015 m birželio 18 d., apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2005 metais, o jam pargriuvus su laidu vienÄ kartÄ sudavė per kojas tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje bei poodines kraujosruvas deÅ¡inėje blauzdoje, kas mažamečiui nukentėjusiajam D. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinimas grindžiamas (prokuroro baigiamoji kalba) L. K. parodymais, mažamečio D.

K., E. K. parodymais.L. K. nurodė, kad 18 dienos vakare, 20 val. atvyko D. pasikeisti apatinių kelnyčių. Klausė, kodėl taip vėlai atėjo. Sakė, D. pritepliojo į kelnytes, atėjo pasikeisti. Pasakė, kad jų neišleis. Vaikai sakė, kad D. laukia (nes atvežė). Pasakė, kad tegul laukia. Klausė, kodėl pas tėtį nesiprausė, atsakė, kad bijojo. Ji vaikų neišleido. Po 10 minučių paskambino E. ir klausė, kodėl neleidžia vaikų. Pasakė jam, kad jo balsas nerišlus ir jau vakaras, galės ryte pasiimti.

D. verkė, kad neiÅ¡leidžia pas tėtį. Su kumščiu, laidu, vaikui netrenkė.Teismas aukščiau nurodė, kad E. K. parodymus bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai. Be to, E. K. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡io įvykio teigė, kad „2015 m. birželio 18 d., apie 21.15 val., jam telefonu paskambino D. K. ir klykdamas iÅ¡tarė „tėti gelbėk, mane daužo“. IÅ¡girdo L. K. balsÄ ir telefonÄ iÅ¡jungė. Jis paskambino į policijÄ .“ (1 tomas, 22 - 24 b. l.).

Daugiau nieko neužfiksuota. Teismo posėdžio metu E. K. teigė, kad „vaikas skambino ir prašė pagalbos. Jis tik atsiliepė ir iÅ¡girdo Å¡aukimÄ â€œ. Teismo posėdžio metu, bandant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, E. K. nurodė, kad tikėti reikia ankstesniais jo parodymais, bet juose net neužsimenama apie tai, kad vaikai buvo pas jį, o po to juos nuvežė pas mamÄ . Prokuroras nurodė, kad dėl Å¡io įvykio gali paaiÅ¡kinti liudytoja D. K.. Ikiteisminiame tyrime liudytoja D. K. nedavė pilnų parodymų (1 tomas, 115, 116, 117, 118 b. l.).

Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, kad yra pati mačiusi, kad K. smurtavo prieÅ¡ vaikus. Å is teiginys net jos nepatvirtintas, nes nurodė sekančiai, kad praeitais metais birželio mėnesį, vaikai po treniruotes atėjo pas juos. Jų neapžiÅ«rinėjo. Apsiverkę nebuvo, bet buvo be nuotaikos. E. grįžo namo po pusvalandžio. Tada ir ji pamatė, kad pas vienÄ dryžis ant nugaros, plėmas. E. norėjo, kad juos specialistai apžiÅ«rėtų. Jis pasiskambino, bet jam pasakė, kad be pirmadienio jo priimti negali.

Vaikai pasakojo, kad D. kažko nesirengė, o dėl D. ji nežino. E. dažnai su jais bendravo, jie dažnai skundėsi, kad juos muÅ¡a mama, daugelį pokalbių girdėjo. ViskÄ kÄ galėjo papasakoti liudytoja. Nei apie matytÄ muÅ¡imÄ , nei apie matytÄ smurto vartojimÄ , neužsimena, bet pagal jos pasakojimÄ galima suprasti, kad E. K. vaikus apžiÅ«rėjo 2015 m. birželio 19 d. po vaikų treniruotės, nes nurodė, kad vaikai buvo po treniruotės ir su treniruočių apranga. Ir jos teigimu ji matė pas vienÄ dryžį ant nugaros, plėmÄ , o kitam ant kojos 15 - 20 cm dryžis buvo, galbÅ«t ant deÅ¡inės kojos, ant blauzdos, priekinės pusės. Egidijus norėjo, kad juos specialistai apžiÅ«rėtų.

Jis pasiskambino, bet jam pasakė, kad be pirmadienio jo priimti negali. Vaikai pasakojo, kad D. kažko nesirengė, o dėl D. ji nežino. Liudytojos D. K. parodymai vertintini kritiškai, kaip noras padėti E. K. patvirtinti jo teiginius. Be to, priešingai prokuroro teiginiams jie paviršutiniški, nepilni, nenuoseklūs.Priešingai prokuroro teiginiams, teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu, teismo iniciatyva, buvo apklausti nesuinteresuoti, nešališki, ir, teismo manymu, objektyvus liudytojai, kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, policijos pareigūnai, atvykę 2015 m birželio 18 d., apie 21.00 val., į namus (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. K. paaiÅ¡kino, kad matė neseniai paguldytus Å¡lapiais plaukai vaikus. Ant vaikų smurto žymių nebuvo ir nematė, kad jie bÅ«tų verkę. Liudytojas S. K. patvirtino, kad moteris (L. K.) buvo nustebusi. Vaikai buvo atsigulę lovoje. Vaikai buvo ramÅ«s, tvarkingi. Klausė vaikų, ar reikia pagalbos, jie atsakė, kad viskas gerai. Grasinimų nebuvo, vaikai geranoriÅ¡kai bendravo. MuÅ¡imo žymių nematė.Teismas minėjo, kad prokuroras ikiteisminio tyrimo metu neatliko to kÄ privalėjo atlikti pirmiausia, nepasirÅ«pino, kad mažamečiai D. ir D.

K. bÅ«tų izoliuoti nuo galimai įtakÄ darančių asmenų. Bet prokuroras nepasirÅ«pino ir, kad bÅ«tų rastas pagrindinis nusikaltimo įrankis minimas kaltinime – laidas, nors kaltinime nurodo, kad vaikui pargriuvus, su laidu, vienÄ kartÄ sudavė per kojas. Laiku neatliktos kratos, poėmiai, neatlikti procesiniai veiksmai teismui nesuteikia galimybės aktyviais veiksmais atlikti reikalingų veiksmų (ieÅ¡koti nusikaltimo įrankio).D. K., apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad:

„Atvažiavo pas mamÄ apsirengti gražius drabužius, tėtis paskambino mamai ir paklausė, kodėl neperengė, o ji pasakė, kad rÅ«bai yra pas tėtį ir jie susipyko. Mama pasakė, kad neiÅ¡leis. Jis paprašė, kad iÅ¡leistų, tai mama jam griebė už dantų smegenų su nagu. Brolis tuo metu jau buvo išėjęs. Skaudėjo, kai mama jam taip padarė, buvo užaugęs guzas ir kai valgydavo sriubÄ jam skaudėjo. TÄ patį vakarÄ , kai mama jam su kabeliuku davė, bėgdamas pargriuvo, užsigavo alkÅ«nę.

Mama jį tada laikė su ranka už kaklo, už rÅ«bų. TÄ patį vakarÄ tėtis paskambino mamai ir paklausė, kodėl jo neiÅ¡leido, tai mama pasakė, kad „ne tavo reikalas“, tada tėtis iÅ¡kvietė policijÄ . Mama vėl trenkė su kabeliuku, niekas to nematė“.IÅ¡ Å¡ių parodymų bent jau akivaizdu, kad vaikas galėjo atvykti iÅ¡ tėvo, prieÅ¡ingai E. K. ir D. K. teiginiams, persirengti, mama neiÅ¡leido. Bet Å¡iuo atveju D. K. teigimu mama jam griebė už dantų smegenų su nagu, o tik vėliau D.

K. nurodo, kad tÄ patį vakarÄ , kai mama jam su kabeliuku davė, bėgdamas pargriuvo, užsigavo alkÅ«nę, ir tada vėliau tėtis iÅ¡kvietė policijÄ . IÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo kategoriÅ¡kai teigti, kad L. K. tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2005 metais, o jam pargriuvus su laidu vienÄ kartÄ sudavė per kojas tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje bei poodines kraujosruvas deÅ¡inėje blauzdoje, negalima.D. K. parodymus teismas privalo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertės iÅ¡vadas dėl galimo poveikio jam, ir negali jais vadovautis.Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojai R.

K. ir S. K. nurodė, kad po apsilankymo 2015 m birželio 18 d., apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), jie bendravo ir su E. K., kuris jų teigimu galėjo bÅ«ti neblaivus.L. K. dėl to, kad 2015 m birželio 18 d., apie 21.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. K., gimusiam 2005 metais, o jam pargriuvus su laidu vienÄ kartÄ sudavė per kojas tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje bei poodines kraujosruvas deÅ¡inėje blauzdoje, kas mažamečiui nukentėjusiajam D.

K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , iÅ¡teisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).Liudytojų I. G. ir V. V. parodymai neesminiai, apie nusikalstamas veikas jokios informacijos nesuteikiantys.Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G1719/15(02) (1 tomas, 34 - 35 b. l.) nustatyta, kad D. K. konstatuota odos nubrozdinimas nugaroje, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nugaros sritį ir galėjo bÅ«ti padarytas tiriamojo nurodytu laiku.

Joje taip pat nurodyta, kad atliekant tyrimÄ dalyvavo ir apie įvykio aplinkybes pasakojo (specialisto paaiÅ¡kinimas, 1 tomas, 128 b. l.) tėvas E. K., kuris (o ne tiriamasis) apie įvykį nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. ryte mama L. K. smÅ«giavo kumščiu į nugarÄ . Bet E. K. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡io įvykio jis visai jokių parodymų nedavė (1 tomas, 22 - 24 b. l.), o teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kas ten tiksliai įvyko.

Teismo posėdžio metu, bandant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, E. K. nurodė, kad tikėti reikia ankstesniais jo parodymais, bet juose net neužsimenama apie 2015 m. birželio 18 d. įvykį. Be to, liudytojas O. F. paaiÅ¡kino, kad treniruočių metu jiems traumų nebuvo, bet tuo pačiu teigė, kad apie kiekvienÄ mėlynę negali žinoti, o liudytoja D. K., jeigu tikėti jos abstrakčiais paaiÅ¡kinimais, nurodė, kad vaikai buvo pas jÄ atvykę po treniruotės ir ji matė dryžį ant nugaros (vieno iÅ¡ vaikų).

Teismas neatmeta galimybės, kad vaikai buvo susižaloję treniruočių metu.Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G1720/15(02) (1 tomas, 36 - 37 b. l.) nustatyta, kad D. K. konstatuota odos nubrozdinimai kairio dilbio srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti tiriamojo nurodytu laiku. Joje taip pat nurodyta, kad atliekant tyrimÄ dalyvavo ir apie įvykio aplinkybes pasakojo (specialisto paaiÅ¡kinimas, 1 tomas, 128 b. l.) tėvas E. K., kuris (o ne tiriamasis) apie įvykį nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. vakare mama L.

K. su nagais apdraskė nugarÄ , stÅ«mė ir griÅ«damas susižalojo kairę rankÄ ir deÅ¡inę kojÄ , sumušė su kompiuterio laidu. Bet E. K. parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu dėl Å¡io įvykio jis visai jokių parodymų nedavė (1 tomas, 22 - 24 b. l.), o teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino kas ten tiksliai įvyko. Teismo posėdžio metu, bandant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, E. K. nurodė, kad tikėti reikia ankstesniais jo parodymais, bet juose net neužsimenama apie 2015 m. birželio 18 d.

įvykį. Be to, liudytojas O. F. paaiÅ¡kino, kad treniruočių metu jiems traumų nebuvo, bet tuo pačiu teigė, kad apie kiekvienÄ mėlynę negali žinoti, o liudytoja D. K., jeigu tikėti jos abstrakčiais paaiÅ¡kinimais, nurodė, kad vaikai buvo pas jÄ atvykę po treniruotės ir ji matė kitam ant kojos 15 - 20 cm dryžis buvo, galbÅ«t ant deÅ¡inės kojos, ant blauzdos, priekinės pusės. Be to, pats kaltinimas prieÅ¡tarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoms, nes jame nurodoma, kad kumščiu vienÄ kartÄ sudavė į nugarÄ savo mažamečiui sÅ«nui D.

K., gimusiam 2005 metais, o jam pargriuvus su laidu vienÄ kartÄ sudavė per kojas tokiu bÅ«du padarydama odos nubrozdinimus kairio dilbio srityje bei poodines kraujosruvas deÅ¡inėje blauzdoje, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ant sužalojimus tai atitinka įvykį, kurį papasakojo E. K., kad D. K. griÅ«damas susižalojo kairę rankÄ ir deÅ¡inę kojÄ . Teismas neatmeta galimybės, kad vaikai buvo susižaloję treniruočių metu.Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kompaktinis diskas (3 tomas, 45 b. l.), kuris buvo perklausytas teismo posėdžio, jo iÅ¡klotinė pateikiama kaip Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 tomas, 80 – 83 b. l.).

Iš įrašo aišku, kad E. K. daro psichologinį poveikį savo mažamečiui vaikui, įtikinėdamas jį pasakyti, kad mama smurtauja. Iš šių įrašų bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 tomas, 15 – 21 b. l.) akivaizdu, kad, kaip teismas minėjo, L. K. ir E. K. neturi tinkamų socialinių įgūdžių, nejaučia vienas kitam pagarbos, neturi atsakomybės dėl vaikų D. ir D. K., mano, kad jie bei jų norai yra svarbiausi. Vaiko teisių tarnybos atstovai turėtų pasirūpinti D. ir D.

K., turėtų pasirÅ«pinti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų rekomendacijomis, kad abiem tėvams bÅ«tų pravesti specialÅ«s tėvystės įgÅ«džių lavinimo kursai.Pagal vaikų D. ir D. K. pasakojimus L. K. galimai galėjo vartoti smurtÄ (fizinį ir psichologinį) jų atžvilgiu, kaip ir E. K. galimai galėjo vartojo psichologinį smurtÄ , bet Å¡ioje byloje yra daugiau abejonių, negu neginčitinų įrodymų, todėl iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, draudžiama esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).D.

K. ir D. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos bei atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo (2 tomas, 139 - 143 b. l.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis „Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas“ numato, kad, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , civilinis ieÅ¡kinys atmetamas.Kadangi asmuo iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad asmuo dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , D. K. ir D. K. civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.L. K. paskirta kardomoji priemonė, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 tomas, 7 - 10 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.CD su informacija, esantis baudžiamojoje byloje (1 tomas, 109, 110 b. l., 3 tomas, 44, 45 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65 – At – 01276 – 13 dokumentai bei baudžiamoji byla Nr. 1–470–408/2014, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinos pateikėjams.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 115 str., 302 – 305 str. ir 307 str., nusprendžia:

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2015 m. gegužės mėnesio veika) išteisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2015 m. birželio 12 d. veika) išteisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).L.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2015 m birželio 18 dienos ryto veika) iÅ¡teisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2015 m birželio 18 d., apie 21.00 val., veika) iÅ¡teisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, L.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.D. K. ir D. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.CD su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65 – At – 01276 – 13 dokumentus bei baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1–470–408/2014, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti pateikėjams.Nuosprendžio kopijas susipažinimui siųsti Lietuvos generalinei prokuratÅ«rai bei Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių tarnybai.Nuosprendis proceso dalyvių per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Bronius Varsackis