2021-09-15 Nr. AB-18844-3-61-3-04230-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3570-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04230-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Stebulė“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. B. kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. A51-113077/19(3.310.4E-AD24) „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo išnagrinėti 2019-08-01 skundą“ (toliau – ir Raštas);

1.2. įpareigoti Administraciją nedelsiant įvykdyti visas jos kompetencijai įstatymų ir kitų kapinių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų priskirtas funkcijas ir išspręsti neteisėtų kapavietės tvarkymo darbų klausimą, įpareigojant (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusiąsias bei atlyginti žalą, kurią neteisėtais veiksmais padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms;

1.3. panaikinti Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalį, kurioje nustatytas pareiškėjos tėvo V. B. kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, dydis – 1,10 m x 1,80 m;

1.4. panaikinti Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalį, kurioje nustatytas gretimos (neteisėtai tvarkomos) kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, dydis – 1,80 m x 1,75 m;

1.5. įpareigoti Administraciją atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines prižiūrimo kapo ribas.

2. Pareiškėja teigė, jog ji 2019 m. gegužės 5 d. pamatė, kad šalia jos tėvo kapavietės išlieti nauji cementinio-betoninio mišinio apvadai. Liejant minėtus apvadus buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais pažeistas ir jos tėvo kapas, sumažintas jos tėvo kapavietės plotis, taip pat nebuvo paliktas joks takas tarp jos tėvo kapavietės ir tvarkytos kapavietės. Atsakovas 2019 m. gegužės 24 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad jos tėvo ir kaimyninė kapavietė yra neįregistruotos, todėl negalima nustatyti, kas ir kada jose buvo palaidotas bei kokio dydžio kapavietės buvo skirtos.

Pareiškėjos nuomone, minėtas raštas patvirtinta, jog kaimyninė kapavietė tvarkoma neteisėtai, nepranešus ir nesuderinus tvarkymo projekto darbų. Atsakovo 2019 m. birželio 13 d. rašte pareiškėjai nurodyta, kad yra sena nuotrauka, kurioje matyti, jog šalia jos tėvo kapo yra įrengta kapavietė, kuri ir anksčiau buvo toje vietoje; jos tėvo kapo antkapis ir kryžius dėl neaiškių priežasčių buvo specialiai perkelti arčiau. Pareiškėjos vertinimu, iš atsiųstos senos nuotraukos negalima tiksliai nustatyti, koks faktiškai buvo neteisėtai tvarkomos kapavietės plotas, o išvada, kad jos tėvo kapo antkapis ir kryžius buvo specialiai perkelti arčiau, yra nepagrįsta.

Atsakovas 2019 m. liepos 17 d. raštu pranešė pareiškėjai apie 2019 m. liepos 16 d. priimtą sprendimą, jog (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotas jos tėvas, kapavietė suformuota, dydis – 1,10 m x 1,80 m. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos skundą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, kad pareiškėja, norėdama pašalinti kapavietės valdymo pažeidimus, turėtų kreiptis į už gretimos kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį dėl valdymo teisės pažeidimų pašalinimo, o tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Nesutikdama su šiuo raštu, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. spalio 3 d. sprendimu įpareigojo Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Pareiškėja, per daugiau nei 20 darbo dienų nesulaukusi jokių atsakovo veiksmų, pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Iš gauto ginčijamo atsakovo 2019 m. lapkričio 21 d. rašto turinio matyti, jog jis neįvykdė Komisijos sprendimo, t. y. neišnagrinėjo pareiškėjos skundo.

Atsakovas, nustatęs, kad šalia pareiškėjos prižiūrimos kapavietės esanti kapavietė tvarkoma neteisėtai, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas, kad neteisėti tvarkymo darbai būtų sustabdyti ir užkirstas kelias žalai, taip pat nenurodė, ar kapavietę tvarkę asmenys turėjo laidojimą įrodančius dokumentus, ar tvarkymo veiksmai teisėti. Pareiškėja nesutiko, kad darbai kapavietėje baigti, todėl yra pagrindas įteisinti neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus, be kita ko, išplėstas kaimyninės kapavietės ribas, tokiu būdu sumažinant pareiškėjos prižiūrimo kapo ribas.

3. Pareiškėjos įsitikinimu, Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalys, kuriomis nustatyti kapaviečių dydžiai, priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja apie šį sprendimą sužinojo iš atsakovo 2019 m. liepos 17 d. rašto, prie kurio nebuvo pridėti nei Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdžio protokolo kopijos, nei kapo apžiūros aktas, nei kiti dokumentai ar įrodymai, kuriais remiantis nustatytas būtent toks identifikuotos kapavietės dydis. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, ji nebuvo informuota apie komisijos sudėtį, jos susirinkimo laiką, pareiškėjai nežinoma konkreti medžiaga, susijusi su identifikuotų kapaviečių dydžiais, nepateikti apžiūros aktai. Pareiškėja neturi informacijos, kokias faktais remtasi priimant sprendimą dėl kapaviečių dydžių.

4. Pareiškėja 2021 m. kovo 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pakartojo skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, apie VAĮ 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų pažeidimus, kaimyninio kapo ribų praplėtimą (nauji apvadai išlieti ant pareiškėjos tėvo kapo antkapio, tarp kapaviečių nebeliko tako), nuotraukoje užfiksuotas kapų vietas ir dydžius (medžio įtaką kapavietėms ir pan.), duomenų trūkumą Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimui priimti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad kapaviečių plotai jos tėvo ir kaimyninę kapavietę tvarkančios R. J. anūkių laidojimo metu (atitinkamai, 1969 m. ir 1983 m.) buvo net didesni nei šiais laikais (5 kv. m). Tvirtino, kad priimant Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja dėl savo tėvo kapavietės įregistravimo kreipėsi tik 2019 m. liepos 10 d., po to, kai Administracija nurodė, jog kapavietė turi būti identifikuota, pateikiant laidojimą įrodančius dokumentus. Tai, kad ginčo kapavietė nebuvo identifikuota, patvirtina faktą, jog nebuvo nustatytos jos ribos. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą identifikuoti prižiūrimą kapavietę, Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą pritarti pareiškėjos prašymui identifikuoti kapavietę ir pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotas jos tėvas, kapavietė suformuota, jos dydis – 1,10 m x 1,80 m, kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja.

7. Atsakovas teigė, jog patikrinus gretimos kapavietės dokumentus nustatyta, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Be to, (duomenys neskelbtini) kapines administruojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Stebulė“ nebuvo pranešta apie gretimos kapavietės tvarkymo darbus, todėl tvarkomos kapavietės vietoje buvo paliktas pranešimas, kad asmuo, vykdantis tvarkymo darbus, nedelsdamas atvyktų į kapinių administraciją. Taip buvo surastas kapavietę prižiūrintis asmuo ir jam išsiųstas raštas, kuriuo nurodoma, kad vykdomi darbai tvarkomoje kapavietėje būtų sustabdyti ir galės būti tęsiami po to, kai jis Administracijai pateiks laidojimą (-us) įrodančius dokumentus, nuotraukas prieš tvarkymą, kitą reikšmingą informaciją, o kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo. Kol buvo surastas kapavietę tvarkantis asmuo, darbai kapavietėje praktiškai buvo baigti. Atsakovo įsitikinimu, jis atliko visus veiksmus, priskirtus jam pagal kompetenciją. Atsakovas neatlieka kapinėse tvarkomo objekto monitoringo, todėl negali prisiimti atsakomybės už baigtus tvarkymo darbus.

8. Atsakovas tvirtino, kad, nagrinėjant abu prašymus identifikuoti kapavietes, išnagrinėta pateikta medžiaga, palygintos senos nuotraukos iki kapavietės sutvarkymo ir po jos. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių dokumentų apie buvusias jos tėvo kapavietės ribas, kapavietės dydis nustatytas pagal faktą. Nors pareiškėja, grįsdama savo argumentus, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėmis, šie teisės aktai priimti jau po laidojimo kapavietėse (1969 m. ir 1983 m.). Tai, kad pareiškėja nebuvo informuojama apie visus Administracijos atliekamus veiksmus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, t. y. asmenimis, tvarkančiais gretimą kapavietę, nėra pagrindas Administracijos sprendimą pripažinti neteisėtu.

9. Atsakovas 2020 m. kovo 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus argumentus.

10. Atsakovas 2021 m. kovo 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pakartojo anksčiau išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ginčo kapavietės yra gan senos, todėl nėra galimybės taikyti kokius nors universalius objektyvaus kapaviečių išdėstymo kriterijus. Tvirtino, kad ginčo kapavietės buvo identifikuotos pagal teisės aktuose įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis lygiateisiškumo ir kitais principais.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos K. B. skundą.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d sprendimu atmetė pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi panaikino šio sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimų kapaviečių dydžiai, panaikinimo, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nėra pateikti duomenys, kad Kapaviečių identifikavimo komisija, iki priimdama 2019 m. liepos 16 d. sprendimus, nurodytus protokolo Nr. 17 1 ir 2 punktuose, kuriais nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, apžiūrėjo kapavietes, o kapaviečių apžiūros rezultatai buvo įforminti identifikuojamų kapaviečių apžiūros aktais, todėl Kapaviečių identifikavimo komisijos sprendimo dalys, kuriose nustatyta, kad kapavietės, kurios prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja, dydis yra 1,10 m x 1,80 m, o kapavietės, kurią prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J., dydis – 1,80 m x 1,75 m, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Atsižvelgdamas į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją, teismas nusprendė pasisakyti dėl Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalies, kuria nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. gegužės 10 d. pateikė atsakovui skundą, kuriame nurodė, jog 2019 m. gegužės 5 d., atvykusi aplankyti tėvo kapo į (duomenys neskelbtini) kapines, pamatė, kad kapavietėje, esančioje iš dešinės pusės, išlieti nauji cementinio-betoninio mišinio apvadai, kuriuos įrengiant atlikti neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeistas ir išniekintas jos tėvo kapas. Pareiškėja prašė nedelsiant nustatyti tvarkymo darbų organizatorius ir vykdytojus, įpareigoti juos pašalinti tvarkymo pažeidimus, atlyginti žalą ir atstatyti pareiškėjos tvarkomos kapavietės ribas (apie 1,5 x 1,8 m) į buvusias.

14. Atsakovas 2019 m. gegužės 24 d. raštu atsakė pareiškėjai, kad (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir pareiškėjos prižiūrima, ir kaimyninė kapavietė neįregistruotos, todėl negalima nustatyti kas jose buvo palaidota, kada palaidota ir kokio dydžio kapavietės buvo skirtos; Kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo, o apie tai pareiškėją informuos.

15. Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdis įvyko 2019 m. liepos 16 d. Posėdyje nutarta pritarti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prašymams identifikuoti kapavietės. Komisija pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidotas pareiškėjos tėvas (miręs 1969 m.). Kapavietė suformuota, jos dydis – 1,10 m x 1,80 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta pareiškėja. Komisija taip pat pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidotos R. J. anūkės. Kapavietė suformuota, jos dydis – 1,80 m x 1,75 m. Kapavietę prižiūrinčiuoju asmeniu įrašyta R. J..

16. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui skundą, prašydama:1) įpareigoti (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietę neteisėtai tvarkiusius asmenis nedelsiant pašalinti kapavietės tvarkymo pažeidimus, atstatyti kapavietės ribas į buvusias bei atlyginti žalą, kurią neteisėtais veiksmais padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms (savo sąskaita atstatyti pareiškėjos tėvo kapavietę į buvusią padėtį); 2) atkurti pareiškėjos pažeistas teises į pirmines jos prižiūrimo kapo ribas, t. y. atstatyti jos tėvo kapavietės ribas į buvusias (1,5 m x 1,8 m), taip užtikrinant pareiškėjos teisę tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti tėvo kapą.

17. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu nurodė pareiškėjai, jog ji dėl valdymo teisės pažeidimų pašalinimo turėtų kreiptis į už gretimos kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį. Tokie atvejai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

18. Nesutikdama su minėtu raštu, pareiškėja jį apskundė Komisijai, kuri 2019 m. spalio 3 d. sprendimu įpareigojo Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 1 d. skundą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą.

19. Administracija 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamą raštą. Rašte teigiama, jog gavus pareiškėjos 2019 m. gegužės 10 d. raštą, iš UAB „Stebulė“, kuri administruoja (duomenys neskelbtini) kapines, gautas pranešimas apie vykdomus kapavietės rekonstravimo darbus minėtose kapinėse, todėl šios bendrovės administracijos buvo paprašyta duomenų apie pareiškėjos ir gretimą kapavietę. Patikrinus kapinių administracijoje saugomus dokumentus nustatyta, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų.

Taip pat išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) kapines administruojančiai bendrovei nebuvo pranešta apie gretimos kapavietės tvarkymo darbus, todėl tvarkomos kapavietės vietoje buvo paliktas pranešimas, kad asmuo, vykdantis tvarkymo darbus, nedelsdamas atvyktų į kapinių administraciją. Taip buvo surasta kapavietės šeimininkė ir jai išsiųstas raštas, kuriame nurodyta, kad tvarkomoje kapavietėje vykdomi darbai turi būti sustabdyti ir galės būti tęsiami tik po to, kai asmuo pateiks Administracijai laidojimą (-us) įrodančius dokumentus, nuotraukas prieš tvarkymą, kitą reikšmingą informaciją, o kapaviečių identifikavimo komisija priims sprendimą dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo ir informuos apie priimtą sprendimą.

Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, kapavietės sutvarkymo projektas turės atitikti statomų paminklų reikalavimus dėl laidojimų ir laidojimo vietos įteisinimo. Komisijai priėmus teigiamą sprendimą, kapavietės sutvarkymo projektas turės atitikti statomų paminklų reikalavimus ir turės būti užregistruotas kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kol buvo surastas kapavietę tvarkantis asmuo, darbai kapavietėje praktiškai jau buvo baigti. Pareiškėjai taip pat nurodyta, jog Kapaviečių identifikavimo komisija 2019 m. liepos 16 d. nutarė suformuoti kapavietę (dydis – 1,10 m x 1,80 m), vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nustatyta kapaviečių identifikavimo tvarka.

Kadangi jokių dokumentų apie buvusias kapavietės ribas nebuvo pateikta, kapavietės dydis nustatytas pagal faktą. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, susiję su kapavietės dydžiu, nepateikiant įrodymų, nepatvirtina buvusio kapavietės dydžio, o pareiškėjos nurodomi teisės aktai priimti jau po laidojimo kapavietėse. Rašte taip pat nurodyta, kad savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja savivaldybė, tačiau ji nesprendžia žalos atlyginimo klausimų, už kapavietės pertvarkymo darbus yra atsakingas ją prižiūrintis asmuo.

Atsakovas nurodė, kad jam nėra aiškus pareiškėjos prašymas iš naujo nagrinėti 2019 m. birželio 3 d. raštą, kuriuo buvo prašoma identifikuoti kapavietę. Kapavietė yra identifikuota, todėl laikytina, kad tas pareiškimas pagal Viešojo administravimo įstatymą jau yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas (2019 m. liepos 16 d. protokolas Nr. 17).

20. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog kapaviečių identifikavimo tvarka išimtinai priskirta savivaldybės kompetencijai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose nebuvo išlikę abiejų (tiek pareiškėjos prižiūrimos, tiek gretimos) kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Pareiškėjos, kaip ginčo kapavietę prižiūrinčio asmens, pateiktų dokumentų pagrindu, ginčo kapavietė galėjo būti identifikuota ir nustatytas jos buvęs (iki pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimo) plotas. Ginčijamame 2019 m. liepos 16 d. protokole Nr. 17 nustatyta, kad pareiškėjos prižiūrimos kapavietės dydis yra 1,10 x 1,80 m, kapavietę prižiūrinčiu asmeniu įrašyta pareiškėja; gretimos kapavietės (kurią prižiūri R. J.) dydis – 1,80 x 1,75 m. Nors pareiškėja teigia, kad jos tėvo kapavietės ribos yra 1,50 m x 1,80 m, o R. J. prižiūrimos kapavietes ribas praplėtus, tokios ribos buvo pažeistos, teismas tokius pareiškėjos teiginius laikė neįrodytais, grindžiamais subjektyviais paaiškinimais.

21. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių abiejų kapaviečių buvusias ribas iki pareiškėjos nurodomų veiksmų atlikimo – gretimos kapavietės ribų išplėtimo. Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalai patvirtina, jog nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų, taigi, ginčo kapavietės plotas galėtų būti nustatytas tik pagal kapavietę prašančio identifikuoti asmens pateiktus įrodymus. Pareiškėjos prižiūrimos kapavietės plotas nebuvo nustatytas ir registruotas iki pat 2019 m. liepos 16 d., t. y. iki ginčijamo protokolo priėmimo dienos jokie kapavietės matavimai nebuvo atlikti. Pareiškėjos pateiktas 2019 m. gegužės 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-19-11, kuriame užfiksuota aplinkybė, kad ginčo kapavietės yra viena šalia kitos, pareiškėjos prižiūrima kapavietė liečiasi su gretima kapaviete antkapio viršūne, tarpas tarp pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ir gretimos kapavietės cementinio-betoninio mišinio apvadų ties viduriu yra 0,08 m, o tarp kapaviečių apatinėje dalyje – 0,145 m. Iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo kapavietės iš tiesų yra šalia viena kitos, tačiau tokie duomenys nepatvirtina iki gretimos kapavietės koregavimo darbų buvusių šių kapaviečių išmatavimų. Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ribos buvo 1,50 m x 1,80 m, o trečiojo suinteresuoto asmens kapavietės ribos praplėstos pareiškėjos prižiūrimos kapavietės sąskaita.

22. Teismo vertinimu, atsakovas pateikė objektyvius duomenis, pagrindžiančius ginčijamame protokole užfiksuotas pareiškėjos prižiūrimos kapavietės ribas. 2019 m. liepos 15 d. Kapaviečių apžiūros aktas patvirtina, jog Kapaviečių identifikavimo komisija, iki priimdama 2019 m. liepos 16 d. sprendimus, nurodytus protokolo Nr. 17 1 ir 2 punktuose, kuriais nustatyti pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių dydžiai, apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) kapinėse esančias, prašyme minėtas jos tėvo ir R. J. anūkių kapavietes. Nustatyta, kad pareiškėjos tėvo kapavietė įterpta tarp dviejų kapaviečių, kurios yra įrėmintos, pastatyti paminklai, įrengti aptvėrimai. Kapavietėse stovi gelžbetoninis antkapis. Kapavietės išmatavimai iš kapavietės apačios ir viršaus skiriasi: 1,10 m x 1,80 m viršutinėje dalyje ir 1,20 m x 1,80 m apatinėje dalyje. R. J. anūkių kapavietė aprėminta, kapavietėje stovi paminklas su užrašu. Kapavietės išmatavimai 1,80 m x 1,75 m. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros aktas, kurio rezultatais remiantis buvo priimtas Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas (protokolas), patvirtina, jog atsakovas nepiktnaudžiavo Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, nustatytomis kapaviečių identifikavimo procedūromis, t. y. apžiūrėjo kapavietes ir, remdamasis turima medžiaga, kapaviečių ribas pagrįstai nustatė pagal esamą situaciją, t. y. pagal faktą, nes nebuvo kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokias kapavietės ribas.

23. Teismas nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, kokio pločio perėjimas tarp kapaviečių buvo prieš pradedant tvarkyti gretimą kapavietę, ar praėjimas buvo platesnis. Pareiškėja nepateikė senųjų kapavietės nuotraukų, patvirtinančių kapavietės išmatavimus iki gretimos kapavietės tvarkymo darbų. Iš trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui pateiktų nuotraukų matyti, kad kapavietės ir prieš išliejant naujus gretimos kapavietės apvadus buvo greta viena kitos. Pažymėta, jog 2021 m. kovo 3 d. kapaviečių apžiūros akte atsakovas taip pat nurodė, jog apžiūrint kapavietę nepavyko nustatyti, dėl kokių priežasčių pasikeitė praėjimas. Kaip minėta, pareiškėjos prižiūrima kapavietė suformuota 1969 metais, o trečiojo suinteresuoto asmens –1983 metais, todėl, nesant objektyvių įrodymų, nėra galimybės spręsti, jog praėjimas tarp šių kapaviečių buvo kitoks.

24. Teismas nenustatė kapaviečių identifikavimo procedūros pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti ginčijamą Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimą (protokolą Nr. 17). Vertindamas pareiškėjos prižiūrimos kapavietės identifikavimo procedūrą, teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą Administracijai dėl kapavietės identifikavimo pateikė 2019 m. birželio 3 d., prašydama identifikuoti ginčo kapavietę ir nustatyti jos dydį (ribas), identifikuotos kapavietės dydį įrašyti į (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą.

Administracija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2019 m. birželio 13 d. pranešė, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka kapavietės identifikavimui, todėl paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jos tėvas palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, nuotraukas, iš kurių būtų matoma laidojimo vieta, pareiškėjos ir V. B. giminystės ryšį įrodančius dokumentus, nurodė, kad gavus visus dokumentus, pareiškėjos prašymas bus svarstomas Kapaviečių identifikavimo komisijoje. Pareiškėja 2019 m. birželio 25 d. pateikė Administracijai papildomus dokumentus, o Administracija 2019 m. liepos 17 d. raštu informavo pareiškėją apie 2019 m. liepos 16 d. priimtą sprendimą (protokolą Nr.

17) ir suformuotos jos prižiūrimos kapavietės dydį. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad Kapaviečių identifikavimo komisija sprendimą dėl kapavietės identifikavimo priėmė nepraleidusi 20 darbo dienų termino nuo pareiškėjos prašymo ir papildomai paprašytų dokumentų pateikimo dienos (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1-1692, 52 p.). 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros aktas patvirtina, kad kapaviečių dydžiai nustatyti fiksuojant faktines aplinkybes vietoje.

Sprendžiant prašymą dėl ginčo kapaviečių dydžių nustatymo atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti ar identifikuoti ir aplinkinių kapaviečių plotus, kaip pareiškėja teigia savo rašytiniuose paaiškinimuose. Nors pareiškėja teigia, kad jai nebuvo pateiktas Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymas, kuriuo sudaryta komisija, priėmusi ginčijamą 2019 m. liepos 16 d. sprendimą (protokolą Nr. 17), iš protokolo turinio matyti komisijos sudėtis, kuri pareiškėjai galėjo būti žinoma iš šio akto turinio.

Faktiniai apžiūros duomenys yra matomi iš protokolo priedų, pridedamų fotonuotraukų.

25. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalys, kuriomis buvo nustatytos pareiškėjos prižiūrimos ir gretimos kapaviečių plotai, yra grindžiamos objektyviais duomenimis, priimtos laikantis teisės aktų nuostatų, procedūrinių reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamas šio administracinio akto dalis.

III. 26. Pareiškėja K. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimą dėl Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prižiūrimų kapaviečių dydžiai, panaikinimo.

27. Pareiškėja apžvelgia ginčo aplinkybes. Mano, kad teismas tik formaliai patikrino, ar Kapaviečių identifikavimo komisija, priimdama ginčijamus 2019 m. liepos 16 d. sprendimus, nurodytus protokolo Nr. 17 1 ir 2 punktuose, buvo apžiūrėjusi kapavietes, o kapaviečių apžiūros rezultatus įforminusi identifikuojamų kapaviečių apžiūros aktais. Teismas netyrė atsakovo pateiktų dokumentų teisėtumo, tikrumo, sąsajumo, tarpusavio ryšio ir pakankamumo įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties 23 punkte pateiktus išaiškinimus, t. y. iš viso nenagrinėjo, netyrė ir nevertino byloje esančių papildomų ginčo esmę atskleidžiančių įrodymų (be kita ko, pareiškėjos 2021 m. kovo 10 d. rašytiniai paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai), todėl nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė. Teismas neištyrė byloje esančių įrodymų kaip visumos (tyrė tik atsakovo veiksmus identifikuojant pareiškėjos prižiūrimą kapavietę, bet netyrė atsakovo veiksmų identifikuojant R. J. prižiūrimas kapavietes) ir dėl to nenustatė fakto, kad atsakovas teikė neišsamią informaciją, taip klaidinamas ir siekdamas nuslėpti padarytus kapaviečių identifikavimo procedūros pažeidimus. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nenurodė teismui objektyvių priežasčių, kurios sukliudė jam anksčiau pateikti 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros aktą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kada ginčo kapavietės iš tiesų buvo apžiūrėtos ir kada iš tiesų buvo parengtas 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros aktas. Iš kartu pateiktų nuotraukų matyti, jog jos buvo darytos ne 2019 m. liepos 15 d., o vėlyvą rudenį (aplink matyti nukritę pageltę medžių lapai, pasodintų gėlių lapai pažeisti šalnos). Be to, ginčo kapaviečių apžiūrą atliko ne Kapaviečių identifikavimo komisija, o atsakovo „specialistai“ (tai atsakovas nurodė 2021 m. kovo 5 d. rašte). Kapaviečių identifikavimo komisijos pirmininkas A. V. ir narys J. G. iki sprendimų priėmimo neapžiūrėjo ginčo kapaviečių.

28. Pareiškėja teigia, kad 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros akto turinys neinformatyvus, neatskleidžiantis identifikuojamų kapaviečių ploto nustatymui svarbių (esminių) faktų ir aplinkybių, pavyzdžiui, jame nepateikta duomenų apie iš pareiškėjos gautą 2019 m. gegužės 10 d. pareiškimą. Pareiškėjos įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo kapaviečių apžiūra atlikta „pagal faktą“ tik po to, kai buvo baigti R. J. prižiūrimos kapavietės neteisėti tvarkymo / rekonstravimo darbai. R. J. iki 2019 m. liepos 15 d. nebuvo pateikusi jokių įrodymų apie gretimos kapavietės dydį ir vietą prieš neteisėtų darbų pradžią, nesuderino tvarkomos kapavietės projekto ir, nepaisydama atsakovo reikalavimo sustabdyti darbus, tiesiog užbaigė darbus gretimoje kapavietėje. 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros akte užfiksuoti tik formalūs duomenys, t. y. kapaviečių dydžiai 2019 m. liepos 15 d., kurie nesuteikia išsamios informacijos apie esamą situaciją ir neatskleidžia ginčo kapaviečių ploto nustatymui svarbių aplinkybių.

29. Pareiškėja tvirtina, kad Kapaviečių identifikavimo komisijai nebuvo pateikta visa medžiaga, susijusi su identifikuojamomis kapavietėmis, todėl komisija negalėjo įvertinti visų esmę atskleidžiančių aplinkybių. 2019 m. liepos 16 d. posėdžio protokole Nr. 17 nenurodyta, kokia konkreti medžiaga, susijusi su identifikuojamomis kapavietėmis, buvo svarstoma. Komisijai nebuvo pateikti pareiškėjos 2019 m. gegužės 10 d. pareiškimas „Dėl neteisėto kapavietės tvarkymo ir šalia esančio kapo išniekinimo“ su priedais, UAB „Stebulė“ pranešimas atsakovui apie vykdomus kapavietės rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini) kapinėse, nepranešus ir nesuderinus projekto, atsakovo 2019 m. gegužės 23 d. raštas Nr. A51-48126/19, kuriuo atsakovas nurodė R. J. sustabdyti vykdomus neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus, taip pat nuotraukos, kurias atsakovas pateikė teismui kartu su 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros aktu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad ne visi Kapaviečių identifikavimo komisijos nariai buvo apžiūrėję ginčo kapavietes, pripažintina, kad 2019 m. liepos 16 d. sprendimai (protokole Nr. 17) buvo priimti pažeidžiant Kapinių tvarkymo taisyklių 32 punkto ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 52 punkto reikalavimus (abiejose teisės normose: „pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą)“). Be to, iš minėto protokolo turinio neaišku, kaip komisijos nariai balsavo, todėl nėra įrodymų, patvirtinančių, jog visi protokole nurodyti komisijos nariai iš tikrųjų dalyvavo posėdyje ir sprendimas priimtas balsų dauguma.

30. Pareiškėja pastebi, kad byloje nėra (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalų, todėl teismas negalėjo nustatyti, jog šiuose žurnaluose nėra abiejų kapaviečių laidojimo dokumentų ir įrašų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis turi 1969–1983 metų laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalus ir kad juose trūksta tik įrašų apie ginčo kapavietes. Byloje nesant konkrečių duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu atliktus laidojimus ir suformuotų kapaviečių dydžius, teismas turėjo išanalizuoti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai nepavyko rasti teisės akto, reglamentavusio laidojimus 1969 metais, tačiau 1983 metais galiojo Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Tarybų Sąjungos Respublikos ministrų tarybos 1979 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 386, iš kurių matyti, kad šoniniai praėjimai tarp kapų turėjo būti 1 m pločio, laidojimas turėjo būti užregistruotas Komunalinio ūkio ministerijos nustatytos formos laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje, kurią neterminuotai turėjo saugoti kapines prižiūrinti organizacija (šiuo metu – atsakovas ir / ar UAB „Stebulė“). Pareiškėja pabrėžia, jog kadangi pareiga neterminuotai saugoti duomenis apie visus laidojimus, kapaviečių statinius ir jų rekonstravimo darbus tenka atsakovui, jis negali atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą perkelti pareiškėjai. Nei atsakovas, nei UAB „Stebulė“ nebuvo pranešę kapavietes prižiūrintiems asmenims, jog neturi duomenų apie kapavietėse palaidotus asmenis, todėl kapavietes reikia identifikuoti. Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ji turi rinkti įrodymus apie savo tėvo kapavietės ribas ir pan.

31. Pareiškėjos nuomone, teismas nevertino faktų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog Kapaviečių identifikavimo komisija, priimdama ginčijamus sprendimus, neatsižvelgė į šalia (toje pačioje kapinių dalyje) esančių kitų kapaviečių dydžius ir jų išdėstymą (lokaciją) kapinėse. Ji tvirtina, kad 1960–1983 metais buvo suformuotos 6 vienvietės kapavietės, kurių dydžiai buvo apie 1,5 m x 2,5 m. Visos kapavietės ginčui aktualioje kapinių dalyje išdėstytos simetriškai, vienodais ar labai panašiais atstumais. Kapaviečių paminkliniai akmenys ir kryžiai išdėstyti lygiai eilėmis. Tarp kapaviečių buvo palikti pakankami tarpai kapams tvarkyti ir prižiūrėti. Pareiškėjos tėvo kapavietė buvo suformuota tiesiai, virš jos motinos kapavietės. Pareiškėjos įsitikinimu, H. ir R. G. gretimoje kapavietėje buvo palaidotos vienvietėje kapavietėje, kadangi anksčiau tarp pareiškėjos tėvo kapavietės ir gretimos kapavietės buvo pakankamas tarpas, buvo pastatytas vienas antkapis ir paminklinis akmuo, o R. J. ir dabar žvakėmis, gėlėmis puošia tik pusę gretimos kapavietės ploto. Atsakovo užfiksuotos aplinkybės taip pat patvirtina, kad paminklas H. ir R. G. pastatytas kairėje tvarkytos kapavietės pusėje ir užima tik maždaug pusę kapavietės ploto.

32. Pareiškėja pakartotinai akcentuoja, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, kad prie gretimos kapavietės augo medis (nupjautas 2020 m. vasarą), kuris net prieš 30 metų jau beveik rėmėsi į minėtos kapavietės tvorelę. Augančio medžio kamienas plėtėsi į R. J. prižiūrimos kapavietės pusę, todėl, vykdant neteisėtus kapavietės tvarkymo darbus, visa kapavietė atitraukta nuo medžio apie 10 cm. Atitinkamai, gretima kapavietė pasistūmė į pareiškėjos tėvo kapavietės ribas. Kapaviečių identifikavimo komisija neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie augusį medį. Atsakovas neatskleidė teismui medžio nukirtimo priežasčių. Nupjovus medį tapo akivaizdu, jog R. J. prižiūrimos kapavietės dešinėje pusėje yra net 1,9 m pločio laisvos žemės dalis. Darytina prielaida, jog tikroji trečiojo suinteresuoto asmens R. J. anūkių palaidojimo vieta yra būtent užaugusio medžio vietoje. Pareiškėja mano, kad neteisėto gretimos kapavietės tvarkymo tikslas – praplėsti kapavietę naujai (antrai) kapavietei, skirtai R. J., įrengti. Gretimoje kapavietėje jau pastatytas naujas paminklinis akmuo, kuriame minima dar gyva R. J.. 2019 m. liepos 15 d. kapaviečių apžiūros akte neužsiminta apie šią aplinkybę, taigi, atsakovas tikslingai neatskleidžia visos jam žinomos informacijos, siekdamas suklaidinti teismą. Teismas neatsižvelgė taip pat į tai, kad gretimos kapavietės apvadai yra išlieti tiesiai ant pareiškėjos tėvo karstavietės, antkapinis akmuo atstumtas nuo kryžiaus, tarp ginčo kapų nepaliktas net minimalus tarpas.

33. Pareiškėja teigia, kad teismas neištyrė byloje esančių įrodymų visumos ir tik formaliai patikrino atliktos kapaviečių identifikavimo procedūros (ir tik pareiškėjos atžvilgiu) atitikimą teisės aktų reikalavimams. Teismas nepaisė, kad atsakovas prašymus identifikuoti kapavietes užregistravo ne jų gavimo dieną, bet žymiai vėliau, t. y. praėjus daugiau nei 20 darbo dienų, – 2019 m. liepos 10 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. iš viso neteikė prašymo identifikuoti jos prižiūrimą kapavietę. Atsakovas R. J. raštą gavo 2019 m. birželio 9–13 d., bet jį užregistravo taip pat tik 2019 m. liepos 10 d. Pareiškėjos nuomone, atsakovas galbūt tikslingai delsė užregistruoti gautus raštus, siekdamas neteisėtai sudaryti galimybę R. J. baigti gretimos kapavietės tvarkymo darbus. Be to, atsakovas kapavietes prižiūrintiems asmenims kėlė skirtingus reikalavimus dėl duomenų pateikimo, tokiu būdu tikslingai vilkindamas sprendimo priėmimą, kadangi nors pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus duomenis, susijusius su ginčo kapaviete, minėtame R. J. rašte nėra nei analogiškų duomenų, nei suformuluoto prašymo identifikuoti kapavietę bei nustatyti jos dydį. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsakovui įrodymų, kad H. ir R. G. tikrai yra jos anūkės, kad jos tikrai yra mirusios ir palaidotos (duomenys neskelbtini) kapinėse, kad mirusių mergaičių motina tikrai gyvena užsienyje ir yra pavedusi R. J. prižiūrėti ir rūpintis kapaviete, bei dokumentų, įrodančių rekonstruotos kapavietės ribas.

34. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas nepateikė jai Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. protokolo Nr. 17 ir tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Atsakovas, siekdamas užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimus, galėjo pateikti nuasmenintą protokolo variantą. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo žinomas nei Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. protokolo Nr. 17 turinys, nei šios komisijos sudėtis. Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamus sprendimus priėmė tokios sudėties komisija, kokia buvo sudaryta Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 30-3072/18(2.1.1E-TD2). Iki bylos nagrinėjimo teisme pareiškėjai taip pat nebuvo žinoma, kokia konkreti medžiaga (objektyvūs duomenys (faktai)), susijusi su identifikuotų kapaviečių dydžiais, buvo surinkta ir pateikta komisijos narių svarstymui, todėl buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsakovas neišaiškino pareiškėjai ir priimto sprendimo apskundimo tvarkos, tuo pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

35. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

36. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi. Papildomai pažymi, kad, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklių 51 punktu, pareiškėjos teiginiai apie jai perkeltą identifikacinių duomenų pateikimo naštą laikytini nepagrįstais. Administracija nėra įpareigota specialiai konservuoti ar prižiūrėti kitu būdu popierinius dokumentus, parengtus prieš daugiau nei 50 metų. Atsakovas neturi informacijos apie tai, koks dėmesys laidojimų žurnalams buvo teikiamas tuometinėje Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, šiuo metu politinė santvarka ir valstybės valdymo būdas yra pasikeitę. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog konkretūs duomenys apie jos tėvo laidojimo vietą buvo perduoti saugoti Administracijai. Siekiant spręsti tokias situacijas kaip nagrinėjamoje byloje, Kapinių tvarkymo taisyklių 51 punkte įtvirtintos nuostatos dėl atvejų, kai įrašai apie laidojimą ir kapavietę dėl nežinomų priežasčių neišliko. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos argumentai apie duomenis, kuriuos teismas neva turėjo išsireikalauti, siekdamas tinkamai įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį, yra arba nepagrįstai formalūs (techniniai formalumai) ir niekaip nepakeičiantys ginčui reikšmingos faktinės situacijos, arba apskritai nepatenkantys į teismo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas (pvz., R. J. tikslai ir interesai, jos veiksmai tvarkant kapavietę, galbūt pareiškėjai padaryta žala). Apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamo atsakovo siekio nuslėpti duomenis yra tik niekuo nepagrįsti kaltinimai. Atsakovas pastebi, kad pareiškėja nenurodo, kokio rezultato ji siekia teismui patenkinus jos reikalavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kapavietės negali būti identifikuojamos jokiu kitu būdu.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl pareiškėjos apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, nurodo nepakeitęs anksčiau išdėstytos savo pozicijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Bylos ginčo nagrinėjimo ribos yra nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

39. Teismas panaikinęs sprendimą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalo išnagrinėti iš naujo pareiškėjos skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimo (protokolas Nr. 17) dalių, kuriomis nustatyti pareiškėjos K. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prižiūrimų kapaviečių dydžiai.

40. Pirmosios instancijos teismas visiškai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismo nutarties nurodymus ir atmetė pareiškėjos skundą, todėl apeliacinio skundo argumentai nagrinėjami tik šioje apimtyje, o kiti vertinami kaip nereikšmingi bylos baigčiai ir į juos neatsakoma.

41. Bylos ginčas yra dėl kapavietės indentifikavimo ir jos ribų nustatymo, nes nėra ginčo dėl paties kapo, kuriame yra palaidotas, kaip nurodo pareiškėja, jos tėvas.

42. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktu nustatyta, kad kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.

43. Išlikusių ankstesnių duomenų apie pareiškėjos tėvo kapavietės ribas nėra, todėl jos gali būti nustatytos tik pagal faktinius duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis.

44. 2019 m. gruodžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.170-19-11 bei jo priedai (nuotraukos) patvirtina, kad pareiškėjos tėvo kapavietė yra įsiterpusi tarp kitų kapaviečių, kurių ribas žymi kapaviečių betoniniai apvadai. Todėl kapavietės užimto faktinio ploto plėsti už greta esančių kapaviečių nėra galimybės. Atsakovas nustatė kapavietės ribas pagal greta esančių kapaviečių ribas – 1,10 m x 1,80 m ploto, ir tai iš esmės atitinka faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.170-19-11 nurodytą kapavietės plotą: viršutinėje dalyje – 1,12 m, apatinėje dalyje – 1,205 m, todėl didinti kapavietės plotį iki 1,5 m, ko prašo pareiškėja, nėra galimybės.

45. Nustačius šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas kapavietės ribas nustatė remdamasis objektyviais duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra kapaviečių identifikavimo procedūros pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti ginčijamą Kapaviečių identifikavimo komisijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimą (protokolą Nr. 17).

46. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymai įvertinti tinkamai, materialiosios teisės normos ginčo santykiams pritaikytos teisingai, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė