2024-05-08 Nr. CB-3095-2-17-3-01124-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1681

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01124-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 19 d. paduotu ieškovo D. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. DOK-1292 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Ieškovo 2024 m. balandžio 19 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.40 straipsnio 1 dalies, 4.99, 6.251 straipsnių, reglamentuojančių žemės sklypo savininko nuosavybės teisių turinį, jų gynimą, visiško nuostolių atlyginimo principą, nuostatas. Šios bylos atveju kasacinis teismas turėtų pasisakyti dėl žemės sklypo savininko teisių gynybos apimties, paaiškindamas, kas laikytina nuostoliais, kai yra pažeidžiamas viršutinis žemės sklypo sluoksnis ir ant žemės sklypo esantys inžineriniai statiniai (tvora) ir nekilnojamieji daiktai. Be to, skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 3, 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies, CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Ieškovo nuomone, kasacinis teismas turėtų pasisakyti dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mišrios atsakomybės taikymą deliktiniuose santykiuose, atskleisdamas nukentėjusiojo didelio nerūpestingumo objektyviųjų požymių turinį ir priežastinį ryšį su kilusia žala (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1-3, 4 dalies normas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimus. Teismai pažeidė teismų praktikoje suformuotą taisyklę „pralaimėjęs moka“ bei taikomą priežasties teoriją, neužtikrino, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymu būtų išvengta neproporcingos naštos bylą sąžiningai inicijavusiam asmeniui uždėjimo. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos priteistos mechaniškai pagal reikalautos ir patenkintos ieškinio sumos dalį ir neatsižvelgta į tai, kad ieškovo kaip nukentėjusio asmens ieškinys atsakovei dėl deliktinės atsakomybės sąlygų yra visiškai įrodytas. Vien tai, kad teismas priteisė mažesnę, nei reikalavo ieškovas, sumą, nesudaro pagrindo taip ženkliai sumažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai, atlyginti tokią dalį atsakovės išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos negali būti skirstomos taip, kad ieškovas, gindamas savo teises, dar labiau nukentėtų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2024 m. balandžio 19 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad ieškovo kasaciniame skunde keliami iš esmės tie patys klausimai bei grindžiami panašiais argumentais, kaip ir skunde, kurį atsisakyta priimti. Nors skundas pakeistas, naujai suformuluojami klausimai dėl skunde įvardytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, dėl kurių kasacinis teismas turėtų pasisakyti, tačiau jame nenurodoma tokių naujų teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas įvardijamų teisės normų pažeidimas, nukrypimas nuo teismų praktikos. Pateikiamo skundo argumentais neatskleidžiama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui.

Kadangi 2024 m. balandžio 19 d. paduotame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija, nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, atsisako priimti ieškovo 2024 m. balandžio 19 d. paduotą kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 87 (aštuoniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 19 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 12.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė