A-552-2705-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2705/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02790-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 7.6; 37.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko

(pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos

pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai

Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjų

atstovui advokatui Dariui Miniotui,

atsakovo atstovėms Linai

Strikauskaitei ir Giedrei Jarmalytei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų

atstovams advokatams Linai Darulienei ir Mariui Juoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos

kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių

asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje

byloje pagal pareiškėjų Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos

telekomunikacijų operatorių asociacijos skundą

atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems

suinteresuotiems asmenims Viasat World Limited, TEO LT, AB ir

UAB „Kavamedia“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Lietuvos kabelinės televizijos asociacija

ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija (toliau – ir pareiškėjai) skundu

(b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,

prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos

(toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimą

Nr. 1S-233 „Dėl Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties Lietuvos

Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos

Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti

atsakovą Konkurencijos tarybą papildyti tyrimą išsamiai įvertinant tyrimo metu

nustatytas ir pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes dėl galimo Konkurencijos

įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, pateikiant ir Viasat World Limited pasiūlyme

nustatytų VSB platinimo sąlygų vertinimą dėl jų atitikties Konkurencijos

įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėjai nurodė, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Konkurencijos

taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-233, kuriuo buvo nutrauktas 2009 m.

balandžio 2 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-52 pradėtas tyrimas

dėl Viasat AS ir Viasat World Limited galimo piktnaudžiavimo dominuojančia

padėtimi (toliau – ir Tyrimas). Tyrimas buvo pradėtas gavus TEO LT, AB ir

UAB „Kavamedia“ pareiškimus dėl Viasat AS ir Viasat World Limited (toliau

– ir VWL) veiksmų platinant „Viasat Sport Baltic“ (toliau – ir VSB) televizijos

kanalą. Atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustatė, kad

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos

įstatymas) 9 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102

straipsnio pažeidimu įtariamas VWL geranoriškai nutraukė galimai konkurencijos

taisyklėms prieštaraujančius veiksmus ir prisiėmė tinkamus bei pakankamus

įsipareigojimus platinant VSB televizijos kanalą bei, nenustačiusi esminio

konkurencijos taisyklių saugomo intereso pažeidimo, konstatavo, kad

Konkurencijos tarybai nėra pagrindo tęsti Tyrimo, nes tolesnis Tyrimo tęsimas

nebūtų rezultatyvesnis. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba padarė

išvadą, jog yra pagrindas nutraukti tyrimą patvirtinant VWL pateiktus

įsipareigojimus vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies

2 punktu ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento EB Nr. 1/2003 „Dėl

konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose,

įgyvendinimo“ 5 straipsniu. Kartu Konkurencijos taryba nurodė, kad

atsižvelgiant į tai, jog santykiuose su Lietuvoje veikiančiais daugiakanalės

abonentinės televizijos paslaugų teikėjais dėl Viasat kanalų platinimo Viasat

AS iš esmės veikia tik kaip VWL atstovė, t. y. įgyvendina VWL priimtus

sprendimus ir išreiškia šios bendrovės valią, tyrimo nutraukimui yra pakankama,

kad įsipareigojimai būtų prisiimami ir patvirtinami tik Viasat World Limited.

Pareiškėjų nuomone, Konkurencijos taryba iš esmės

klaidingai įvertino Tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, t. y. neįvertino

ir neatsižvelgė į tai, kad Viasat World Limited 2011 m. rugsėjo 23 – 27

dienomis išplatintos VSB televizijos kanalo platinimo sąlygos ne tik kad

nepašalino egzistuojančių konkurencijos problemų, tačiau sudarė realias

galimybes VWL įgyti išskirtinį pranašumą konkuruojant su kabelinės televizijos

operatoriais pasrovinėje daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikimo

vartotojams rinkoje, daryti jų atžvilgiu neleistiną spaudimą, primesti

operatorių interesus pažeidžiančias sąlygas bei kitais būdais lemti

konkurencijos sąlygų atitinkamose rinkose iškraipymą. Konkurencijos taryba Nutarime

padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas gali būti baigiamas

vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Reglamento

1/2003 5 straipsnio pagrindu. Įvertinus Nutarimo tekstą matyti, kad

Konkurencijos taryba vienu iš pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę,

kad VWL geranoriškai nutraukė konkurencijos teisės normas galimai

pažeidžiančius veiksmus bei įsipareigojo tokių veiksmų neatlikti ateityje,

laikė VWL naujai parengtas ir 2011 m. rugsėjo 23 – 27 dienomis išplatintas VSB

televizijos kanalo platinimo sąlygas, vienodai taikomas visoms be išimties

daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančioms

įmonėms. Pasiūlymas dėl VSB televizijos kanalo platinimo sąlygų (toliau – ir

Pasiūlymas) taip pat buvo pateiktas ir pareiškėjams, tačiau, susipažinę su jo

turiniu, pareiškėjai yra įsitikinę, kad pasiūlymu yra siekiama tik formaliai

išvengti Konkurencijos įstatymo taikymo pasekmių, tačiau kartu nustatant dar

labiau konkurenciją ribojančias ir operatorių interesus pažeidžiančias VSB

kanalo platinimo sąlygas. Konkurencijos taryba visiškai neįvertino šių Pasiūlyme

išdėstytų sąlygų įtakos konkurencinei aplinkai tiriamose rinkose, todėl priėmė

nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą.

Dėl atskirų Pasiūlymo sąlygų galimo prieštaravimo

konkurencijos teisei pareiškėjai pažymėjo, kad Pasiūlymo 1.4 — 1.7, 2.4 - 2.7

ir 3.4 - 3.8 punktuose nustatoma VWL teisė vykdyti aktyvius pardavimo bei

išlaikymo veiksmus operatorių klientų atžvilgiu, suteikiant prieigą prie

operatorių abonentų duomenų bazių. Operatoriui nesuteikus prieigos prie

abonentų duomenų bazių, operatorius privalo mokėti papildomus, „minimalių garantijų“

mokėjimus, kurių dydis svyruoja nuo 3 iki 45 proc. Toks progresinis

garantijų augimas per kelerius metus, pareiškėjų nuomone, sąlygos situaciją,

kai operatoriai bus priversti mokėti garantijas, siekiančias bei viršijančias

50 ir daugiau procentų ir atitinkamai, didinti savo paslaugų kainas visiems

vartotojams. Tokiu būdu nukentės vartotojai, ženkliai sumažės operatorių

pelningumas, jie taps visiškai priklausomi nuo Viasat World Limited diktuojamų

sąlygų. Pasiūlyme nurodyti minimalių garantijų dydžiai suponuoja didžiulius

papildomus operatorių mokėjimus, kas savo ruožtu reikš, kad operatoriai,

neturėdami galimybių mokėti „minimalių garantijų“ mokesčio, bus priversti VWL suteikti

priėjimą prie savo abonentų duomenų bazių tiesioginės rinkodaros tikslais. Taip

yra sudaromos visos sąlygos nesąžiningai pasinaudoti mažu vartotojų

informuotumu bei, siūlant panašaus pobūdžio paslaugas, dalį vartotojų priversti

atsisakyti kabelinių operatorių paslaugų, kaip jau yra nutikę Latvijoje. Kartu

tai yra būdas sutaupyti rinkodaros išlaidas operatorių resursų sąskaita.

Papildomai pabrėžė, kad toks pasiūlyme pateiktas VSB platinimo modelis galimai

prieštarauja asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams,

nes VSB pateiktame Pasiūlyme nėra nurodoma, kaip, perduodant duomenų bazes su

abonentų duomenimis Viasat World Limited, bus užtikrinami duomenų subjekto

sutikimo dėl duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais, informavimo apie

duomenų perdavimą ir kiti asmens duomenų apsaugos įstatymo reglamentuojami

klausimai. Atitinkamai manytina, kad tokios sąlygos, kai operatoriai yra

priversti suteikti prieigą prie savo abonentų duomenų ūkio subjektui, kuris yra

šių operatorių konkurentas pasrovinėje rinkoje, iškreipia konkurencijos sąlygas

bei sudaro prielaidas vertinti tokius Viasat World Limited veiksmus kaip

piktnaudžiavimą užimama dominuojančia padėtimi. Pareiškėjai pažymėjo, kad Pasiūlyme

nurodytos VSB įsigijimo kainos yra neadekvačiai aukštos, nenurodant jokio

pagrindo tokių aukštų kainų nustatymui ir taikymui. VWL operatoriams siūlomos

didmeninės kainos priartėja prie pačios VWL per savo atstovę Viasat AS vartotojams

siūlomų mažmeninių kainų. VSB kanalą įsigyjant atskirai, jo kaina daugiau kaip

2,5 karto viršija VSB pardavimo kainas Viasat World Limited baziniame

skaitmeniniame pakete galiojusias ankstesniais metais, kas savo ruožtu iš esmės

keičia ilgalaikius operatorių planus. Atsižvelgiant į tai, kad VSB programų

tinklelis iš esmės nesikeitė, o sąnaudų išaugimas tokiu dydžiu per vienerius

metus yra labai abejotinas, manytina, kad toks radikalus kainų pakėlimas yra VWL

bandymas pasinaudoti susidariusia situacija ir kelis kartus padidinti

parduodamų paslaugų kainą. To nutraukdama tyrimą Konkurencijos taryba visiškai

neįvertino. Šios aplinkybės suponuoja, kad yra reikšmingai apribojamos

operatorių galimybės konkuruoti kaina, o dominuojančio subjekto, teikiančio

paslaugas tiek didmeninėje, tiek pasrovinėje mažmeninėje rinkose, veiksmai,

lemiantys, kad didmeninė paslaugos kaina priartėja mažmeninės paslaugos kainos,

turi nesąžiningo kainų primetimo ir kainų spaudimo požymių.

Pareiškėjai papildomai atkreipė dėmesį, kad Pasiūlymo

1.5, 2.5 ir 3.5 punktuose yra nustatytos maksimalios perpardavimo kainos, kurių

operatorius negali viršyti. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis pirminėmis

atlikto Tyrimo išvadomis, kurios buvo suformuluotos 2011 m. kovo 8 d.

Konkurencijos tarybos Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų skyriaus

pateiktame pranešime Nr. 5S-11, Viasat World Limited buvo pripažinta užimančia

dominuojančią padėtį prestižinių sporto kanalų didmeninio platinimo Lietuvos

Respublikoje rinkoje ir tiesiogiai nesusidurianti su konkurencija šioje

rinkoje, pareiškėjų vertinimu yra mažai tikėtina, kad toks susitarimas galėtų

būti laikomas nepažeidžiančiu konkurencijos teisės normų. Pažymėtina, kad visų

šių pasiūlyme nurodytų sąlygų Konkurencijos taryba detaliau nenagrinėjo,

apsiribojusi formaliu konstatavimu, jog Pasiūlymas taikomas visiems subjektams

vienodai ir nenustatyta atskirų subjektų diskriminavimo. Tokia formali

Konkurencijos tarybos pozicija neatitinka Konkurencijos įstatymo nustatytų

tikslų ir sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos principų. Be to, tokia

pozicija neatitinka ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo

(toliau – ir ESTT) praktikos ūkio subjektų prisiimamų įsipareigojimų pagal

Reglamento 1/2003 9 straipsnyje nustatytą procedūrą vertinimo srityje. Kaip yra

nurodęs ESTT, Komisija, patvirtindama įmonių prisiimamus įsipareigojimus pagal

Reglamento 1/2003 9 Straipsnį, visais atvejais turi vadovautis proporcingumo

principu, kartu atsižvelgdama ir į trečiųjų šalių interesus. Pažymėtina, kad

Komisija, savo praktikoje patvirtindama ūkio subjektų prisiimamus

įsipareigojimus, pateikdavo išsamią jų turinio analizę bei rinkos dalyvių reakcijos

vertinimą bei pabrėždavo, kad prisiimami įsipareigojimai turi būti ne tik

nediskriminaciniai, bet ir komerciškai pagrįsti. Atitinkamai pareiškėjai

yra įsitikinę, kad Konkurencijos taryba, spręsdama dėl Tyrimo nutraukimo,

turėjo vertinti ne tik tą vienintelę aplinkybę, kad Viasat World Limited nebediskriminuoja

atskirų ūkio subjektų, tačiau kompleksiškai įvertinti, ar Konkurencijos

įstatymą pažeidžiantys veiksmai nėra tęsiami kitokia forma, ir ar nutraukus

tyrimą bus užtikrinti Konkurencijos įstatymu saugomi teisėti interesai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

atsiliepime į skundą (b. l. 94-97) nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka.

Atsakovas nurodė, kad Nutarimu Konkurencijos taryba

nutarė nutraukti pradėtą tyrimą dėl VWL ir Viasat AS veiksmų atitikties Konkurencijos

įstatymo 9 straipsnio reikalavimams ir pripažinti, jog toliau tęsti tyrimą dėl

šio tyrimo metu nagrinėtų Viasat World Limited ir Viasat AS veiksmų atitikties

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 102 straipsnio

reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Taip pat Nutarimu Konkurencijos taryba

patvirtino VWL įsipareigojimus ir jų įgyvendinimo sąlygas. Konkurencijos taryba

nesutinka su Pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais, jog skundžiamas Nutarimas

naikintinas, kadangi VWL išplatintame Pasiūlyme nurodytos paslaugų kainos

susiejamos su prieigos prie operatoriaus abonentų duomenų bazių suteikimu, Pasiūlyme

pateiktos nepagrįstos ir neadekvačiai aukštos kainos. Pažymėjo, kad Konkurencijos

įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę Konkurencijos

tarybai nutraukti tyrimą, jeigu veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų

saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą,

geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį

įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius

įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje. Remiantis Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. vasario 10 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A7-783-06), ši Konkurencijos įstatymo

nuostata aiškintina atsižvelgus į Tarybos Reglamento 1/2003 dėl konkurencijos

taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo

(toliau - Reglamentas 1/2003) 9 straipsnio 1 dalį, kurioje yra įtvirtinta iš esmės

analogiška Europos Komisijos teisė nagrinėjant ūkio subjektų veiksmų atitiktį

SESV 101 ir l straipsnių reikalavimams patvirtinti ūkio subjektų pateiktus

įsipareigojimus. ESTT taip pat pažymėjo, jog vertinant Reglamento 1/2003 9

straipsnį ir jo Preambulės 13 punktą, Europos Komisija neprivalo nustatyti

pažeidimo, jos pareiga yra ištirti ir patvirtinti įsipareigojimus, pateiktus

nustatytoms Europos Komisijos problemoms spręsti, atlikus pirminį vertinimą ir

atsižvelgus į nustatytus tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

pažymėjo, jog nutraukdama tyrimą Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies

2 punkto pagrindu Konkurencijos taryba neprivalo nustatyti konkurencijos

pažeidimo fakto, t. y. užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgiant į

surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas. Kartu Konkurencijos taryba

neprivalo nei nustatinėti įmonės dominavimo fakto, nei atlikti tą pagrindžiantį

tyrimą, kurio metu būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis.

Kai ūkio subjektas pasiūlo Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus,

kurie tinkami ir pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog

ūkio subjekto veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, tolesnis Konkurencijos

tarybos veiksmų tęsimas nebūtų veiksmingesnis rezultato prasme, todėl nėra

pateisinamas. Pažymėjo, kad šioje byloje tyrimas buvo atliekamas dėl galimo VWL

ir Viasat AS piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kuris galėjo pasireikšti

taikant nevienodas VSB kanalo platinimo sąlygas TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“

palyginus su kitais daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas

teikiantiems ūkio subjektais. Tiek TEO LT, tiek UAB „Kavamedia“ kreipėsi į

Konkurencijos tarybą su prašymu pradėti tyrimą dėl to, jog VSB kanalas buvo

siūlomas tik kartu su Viasat „Auksiniu“ paketu, todėl šios įmonės neturėjo

galimybės įsigyti VSB kanalo atskirai. Iki galutinio sprendimo pabaigos

priėmimo, įtariamas pažeidimu ūkio subjektas pasiūlė įsipareigojimus nustatytam

galimam pažeidimui pašalinti – t.y. platinti VSB kanalą visiems daugiakanalės

abonentinės televizijos paslaugas skaitmeniniu būdu teikiantiems ūkio

subjektams vienodomis sąlygomis. Todėl atsižvelgiant į visas faktines

aplinkybes bei į tai, jog Tyrimas buvo pradėtas dėl nevienodai taikomų VSB

kanalo platinimo sąlygų, o įsipareigojimai buvo pasiūlyti būtent tokie, kurie

pašalintų įtarimą dėl nevienodų sąlygų taikymo, t. y. laikytini tinkamais ir

proporcingais nustatytai konkurencijos problemai išspręsti, Konkurencijos

taryba nutarė tyrimą nutraukti patvirtinus Viasat World Limited įsipareigojimus.

Tuo tarpu pareiškėjų argumentai dėl galimo VWL piktnaudžiavimo dominuojančia

padėtimi, į naujus VSB kanalo platinimo pasiūlymus įtraukiant sąlygas dėl

priėjimo prie vartotojų duomenų bazių ar nustatant per aukštas VSB platinimo

kainas yra tik subjektyvi pareiškėjų nuomonė, kuri nepagrįsta objektyviais

duomenimis, o šie argumentai liečia naujus VWL veiksmus ir nėra niekaip susiję

su pačiais Nutarimu patvirtintais įsipareigojimais. Atsižvelgus į šiuos

pareiškėjų argumentus, matyti, kad jie iš esmės ginčija ne patį Konkurencijos

tarybos Nutarimą nutraukti tyrimą ir šiuo Nutarimu nustatytus įpareigojimus,

tačiau VWL veiksmus, kurie nebuvo nutraukto Tyrimo objektas. Be to, atkreipė

dėmesį ir į tai, kad Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti Viasat World

Limited įsipareigojimai taikyti nediskriminacines sąlygas neapima konkrečių

sąlygų, kiek tai susiję su konkrečiomis VSB platinimo kainomis, kitomis

sąlygomis, nes Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo požiūriu svarbiausia tai,

kad kokios sąlygos bebūtų – jos turi būti taikomos vienodai. Todėl pareiškėjų

nurodyti skundžiami VWL veiksmai, susiję su naujomis VSB kanalo platinimo

sąlygomis, gali būti vertinami ne kaip pagrindžiantys skundžiamo Konkurencijos

tarybos Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, bet nebent kaip galimas pagrindas

Konkurencijos tarybai pradėti naują tyrimą. Kita vertus, pareiškėjų pateikti

argumentai nepagrindžia, jog nurodytais VWL veiksmais (nauji VSB kanalo platinimo

pasiūlymai) iš tikrųjų galėtų būti ribojama konkurencija, nes pareiškėjai

nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti galimą VWL piktnaudžiavimą

dominuojančia padėtimi. Pabrėžė, kad, Konkurencijos tarybos Nutarimu

patvirtinti įsipareigojimai nereiškia, kad VWL privalo teikti VSB visiems be

išimties operatoriams priimtinomis sąlygomis. Viasat World Limited siūlant

vienodas VSB platinimo sąlygas, daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų

teikėjai turi galimybę objektyviai įvertinti šias sąlygas, jų privalumus ar, jų

nuomone, egzistuojančius trūkumus ir atitinkamai priimti sprendimus, ar

nepirkti ar pirkti VSB kanalą pagal vieną iš kelių pateiktų pasiūlymų.

Ginčydami Konkurencijos tarybos Nutarimo teisėtumą

bei pagrįstumą, pareiškėjai turėjo pateikti argumentus bei atitinkamus

įrodymus, susijusius su Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo objektu –

nevienodomis VSB kanalo platinimo sąlygomis, o ne, skųsdami Konkurencijos

tarybos Nutarimą, siekti, kad Konkurencijos taryba nustatytų jiems priimtinas

konkrečias VSB platinimo sąlygas, kas ne tik peržengtų Konkurencijos tarybos

atlikto tyrimo ribas, tačiau taip pat ir peržengtų Konkurencijos tarybos

kompetenciją. Pareiškėjai taip pat remiasi pranešime apie atliktą Tyrimą

pateiktomis išvadomis, jog VWL užima dominuojančią padėtį ir taip negali būti

taikoma Reglamento 330/2010 išimties sąlyga dėl VWL pasiūlyme nurodytų

maksimalių kainų. Tačiau pastebėtina, kad vien maksimalių (ne fiksuotų ir ne

minimalių) kainų nurodymas Pasiūlyme taip pat savaime nerodo, kad tai gali

riboti konkurenciją, kadangi savaime ribojančiais konkurenciją paprastai

laikomi susitarimai dėl fiksuotų arba minimalių perpardavimo kainų. Papildomai

atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjų skundo, jų

nuomone, Konkurencijos taryba turėtų tęsti tyrimą iš esmės vien dėl to, kad

atliktų abstrakčią Viasat World Limited veiksmų atitikties konkurencijos teisės

normų reikalavimams analizę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB atsiliepime

į pareiškėjų skundą (b. l. 69) su jame nurodytais argumentais sutiko ir prašė

skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viasat World Limited

atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 76-82) su juo nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai

neturi teisės ginčyti Konkurencijos tarybos Nutarimo, kadangi su skundu į

teismą turi teisę kreiptis asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai yra

pažeidžiami skundžiamu aktu, o šiuo atveju pareiškėjai nėra daugiakanalės

abonentinės televizijos paslaugų teikėjai (operatoriai). Nutarimas, kuriuo

sprendžiama dėl WVL įsipareigojimų, susijusių su VSB kanalo platinimu

daugiakanalės abonentinės televizijos operatoriams, neįtakoja pačių pareiškėjų

teisių ir pareigų. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ne savo narių – daugiakanalės

abonentinės televizijos paslaugų teikėjų – vardu, o savo vardu, nepateikė

įrodymų, kad yra įgalioti ginti narių galimai pažeistas teises šioje byloje,

todėl nėra pagrindo manyti, kad jie atstovauja savo narių interesus.

Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kokias jų

teises pažeidė Konkurencijos tarybos Nutarimas, taip pat niekaip nepagrindė

savo teisėto intereso ginčyti šį Nutarimą. Konkurencijos taryba tyrė ir

nagrinėjo ar VWL ir Viasat AS, platindamos VSB kanalą, netaikė skirtingų

(diskriminacinių) sąlygų šio kanalo pirkėjams – daugiakanalės abonentinės televizijos

paslaugų teikėjams. Konkurencijos tarybos Nutarimu buvo nutrauktas tyrimas dėl

galimo šių bendrovių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir patvirtinti VWL

įsipareigojimai dėl VSB kanalo platinimo sąlygų skaitmeninės daugiakanalės

abonentinės televizijos paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas

Nutarimas gali pažeisti tik tų asmenų teises, kurių atžvilgiu galėjo būti

padarytas tirtas pažeidimas arba tų asmenų teises, kurių atžvilgiu galioja

Nutarimu patvirtinti įsipareigojimai, t.y. galėjo pažeisti tik pačių

daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikėjų teises. Aplinkybė, kad

pareiškėjai pagal jiems keliamus tikslus ar priskirtas veiklos sritis turi teisę

atstovauti ir ginti narių interesus savaime nereiškia, kad pareiškėjai turi

teisę kreiptis į teismą šioje byloje gindami savo narių interesus.

Skundžiamu Konkurencijos tarybos Nutarimu nebuvo

patvirtintos Pareiškėjų ginčijamos VWL pasiūlymo sąlygos dėl VSB kanalo

platinimo, bet tik buvo patvirtintas VWL įsipareigojimas visiems daugiakanalės

abonentinės televizijos operatoriams pasiūlyti vienodas VSB kanalo įsigijimo

sąlygas. Atsižvelgiant į tai, VWL pasiūlymas gali būti keičiamas priklausomai

nuo rinkos situacijos, derybų su Pareiškėjais ir jų nariais rezultatų bei kitų

aplinkybių. Konkurencijos tarybos Nutarimo kontekste svarbu yra tik tai, kad

minėtos sąlygos būtų pasiūlytos visiems skaitmeninės daugiakanalės abonentinės televizijos

paslaugų teikėjams. Pareiškėjai ginčija, kad VWL nepagrįstai ir nesąžiningai

reikalauja suteikti prieigą prie daugiakanalės abonentinės televizijos

paslaugos teikėjų abonentų duomenų bazių. Tačiau šie pareiškėjų teiginiai

grindžiami spėjimais ir prielaidomis dėl galimų ateityje kilsiančių neigiamų

pasekmių, o ne objektyviais įrodymais. VSB kanalo platinimo kaina taip pat nėra

patvirtinta ginčijamu Nutarimu, todėl pareiškėjų teiginiai dėl nepagrįstai

aukštos kainos nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nėra susiję su byla.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio

16 d. sprendimu (b. l. 122-138) pareiškėjų Lietuvos kabelinės

televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos

skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog nagrinėjamojoje

byloje tyrimo dalyką sudarė galimai Viasat World Limited ir Viasat AS piktnaudžiavimas

dominuojančia padėtimi, kuris galėjo pasireikšti taikant nevienodas VSB kanalo

platinimo sąlygas TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ lyginant su kitais ūkio subjektais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šis Konkurencijos

tarybos tyrimas atliktas pagal TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ pateiktus

pareiškimus dėl VWL ir Viasat AS veiksmų platinant „Viasat Sport Baltic“

televizijos kanalą. Tyrimo metu buvo nagrinėjama, ar VWL ir Viasat AS, skirtingomis

sąlygomis platindami „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalą, nepiktnaudžiavo

dominuojančia padėtimi ir tokiu būdu neribojo konkurencijos atitinkamoje

rinkoje. Tyrimo metu įvertinus sąlygas, kuriomis buvo platinamas „Viasat Sport

Baltic“ televizijos kanalas, nustatyta, jog VWL taikė skirtingas šio kanalo

retransliavimo sąlygas jį norintiems įsigyti ūkio subjektams. Skirtingai nei

kitiems daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems ūkio

subjektams, pareiškėjams TEO LT, AB ir UAB „Kavamedia“ „Viasat Sport

Baltic“ televizijos kanalas buvo siūlomas tik kartu su Viasat „Auksiniu“

paketu, kurį, be jau minėto VSB televizijos kanalo, sudaro komplektas įvairių

kitų televizijos kanalų (pažintiniai, muzikos, sporto, informaciniai, bendro

pobūdžio ir kiti). Atsakovas, įvertinęs šiuos VSB televizijos kanalo platinimo

sąlygų skirtumus daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugas teikiantiems

ūkio subjektams bei atsižvelgęs į tai, kad tokiais veiksmais galėjo būti

paveikta prekyba tarp Europos Sąjungos valstybių narių, nustatė, jog VWL tokiu

būdu galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir SESV 102 straipsnio

reikalavimus. 2011 m. birželio 22 d. VWL Konkurencijos tarybai pateikė su VSB

televizijos kanalo platinimu susijusius įsipareigojimus bei prašymą

Konkurencijos tarybai tyrimą dėl VWL veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo

9 straipsnio ir SESV 102 straipsnio reikalavimams nutraukti. 2011 m. rugsėjo 7

d. VWL Konkurencijos tarybai pateikė pataisytus įsipareigojimus: visiems

daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams,

įsigyjantiems „Viasat Sport Baltic“ kanalą jo platinimui daugiakanalės

abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų pirkėjams, taikyti

nediskriminacines VSB kanalo platinimo sąlygas visą prisiimamų įsipareigojimų

galiojimo laikotarpį; bendrovės įsipareigojimai yra taikomi sandoriams,

sudaromiems po Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo būtų patvirtinti VWL

įsipareigojimai, rezoliucinės dalies paskelbimo dienos. Sutartys, kurios

sudarytos iki VWL įsipareigojimų prisiėmimo dienos ir kuriose nustatytos

kitokios VSB kanalo įsigijimo ir platinimo sąlygos, lieka galioti iki šių

sutarčių galiojimo termino, numatyto tokiose sutartyse, pabaigos, tačiau negali

būti pratęsiamos; bendrovės įsipareigojimai prisiimami 2 metų laikotarpiui,

tačiau pasibaigia anksčiau, jei panaikinamas VSB kanalas. 2011 m. rugsėjo 27 d.

raštu VWL Konkurencijos tarybą informavo apie, kad nutraukė konkurencijos

taisyklėms galimai prieštaraujančius veiksmus parengdama naują VSB televizijos

kanalo platinimo sistemą, kurią visiems daugiakanalės abonentinės skaitmeninės

televizijos paslaugų teikėjams išplatino 2011 m. rugsėjo 23-27 dienomis; naujai

parengta „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo platinimo sistema,

susidedanti iš kelių šio kanalo platinimo pasiūlymų, sudaro galimybę visiems

daugiakanalės abonentinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjams įsigyti

šį kanalą vienodomis sąlygomis, nediskriminuojant nė vieno iš jų.

Nagrinėjamu atveju

įvertinus tai, kad tyrimas buvo pradėtas dėl nevienodai taikomų VSB kanalo

platinimo sąlygų, o pateikti įsipareigojimai pašalina įtarimą dėl nevienodų

sąlygų taikymo, t. y. laikytini tinkamais ir proporcingais nustatytai

konkurencijos problemai išspręsti, teismas pripažino, kad atsakovas turėjo

pagrindą priimti ginčijamą Nutarimą tyrimą nutraukti, patvirtinus Viasat World

Limited įsipareigojimus. Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

nuostata, kurios pagrindu Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą, aiškintina

atsižvelgus į Tarybos Reglamento 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų

Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau – ir Reglamentas

1/2003) 9 straipsnio 1 dalį, kurioje yra iš esmės nustatyta analogiška Europos

Komisijos teisė nagrinėjant ūkio subjektų veiksmų atitiktį SESV 101 ir l

straipsnių reikalavimams patvirtinti ūkio subjektų pateiktus įsipareigojimus.

Teisingumo Teismas Europos Komisija prieš Alrosa Company Ltd byloje

nagrinėjęs klausimą, susijusį su Europos Komisijos galimybe nutraukti tyrimą

esant tinkamiems įsipareigojimams, numatytiems Reglamento 1/2003 9

straipsnyje, nurodė, kad šio straipsnio tikslas yra garantuoti, jog

konkurencijos teisės normos įtvirtintos Europos Bendrijų steigimo sutartyje

būtų pritaikomos tokiu efektyviu būdu, kaip kad sprendimų priėmimas

patvirtinant pasiūlytus šalių tinkamus įsipareigojimus, pateikti greičiau

įgyvendinamą sprendimą nustatytoms konkurencijos teisės pažeidimams išspręsti

vietoj to, jog būtų atliekamas formalus įstatymo pažeidimo nustatymas. Ypač

Reglamento 1/2003 9 straipsnis yra pagrįstas procedūrinio ekonomiškumo svarba,

suteikiant galimybę ūkio subjektams pilnai dalyvauti tyrime ir pateikiant

labiausiai tinkamus būdus nustatytoms Komisijos problemoms dėl konkurencijos

taisyklių pažeidimo spręsti. Teismas pažymėjo, jog turi būti laikomasi ir

proporcingumo principo priimant sprendimus. ESTT taip pat konstatavo, jog

vertinant Reglamento 1/2003 9 straipsnį ir jo Preambulės 13 punktą, Europos

Komisija neprivalo nustatyti pažeidimo, nes jos pareiga yra ištirti ir

patvirtinti įsipareigojimus, pateiktus nustatytoms Europos Komisijos problemoms

spręsti, atlikus pirminį vertinimą ir atsižvelgus į nustatytus tikslus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m.

vasario 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A7-783-06

taip pat konstatavo, kad Konkurencijos taryba nutraukdama tyrimą Konkurencijos

įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu neprivalo nustatyti

konkurencijos pažeidimo fakto, nes užtenka pagrįstos abejonės, kad

atsižvelgiant į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas, o ši

aplinkybė sąlygoja ir tai, kad Konkurencijos taryba neprivalo nustatinėti

įmonės dominavimo fakto, nei atlikti tą pagrindžiančio tyrimo, kurio metu būtų

nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Kai ūkio subjektas

pasiūlo Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie tinkami ir

pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto

veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, tolesnis Konkurencijos tarybos veiksmų

tęsimas nebūtų veiksmingesnis rezultato prasme, todėl nėra pateisinamas.

Teismo vertinimu, užtikrinant procedūrinio ekonomiškumo

principą bei siekiant, kad pažeidimas, kuriuo ginčo atveju buvo įtariamos Viasat

World Limited ir Viasat AS, būtų nutrauktas, atsakovo sprendimas nutraukti

tyrimą, patvirtinant įsipareigojimus, yra objektyviai pateisinamas bei

pagrįstas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

prasme. Įvertinęs pareiškėjų argumentus, kad dėl galimo VWL piktnaudžiavimo

dominuojančia padėtimi, į naujus VSB kanalo platinimo pasiūlymus įtraukiant

sąlygas dėl priėjimo prie vartotojų duomenų bazių ar per aukštų VSB platinimo

kainų, pažymėjo, kad tai yra subjektyvi pareiškėjų nuomonė, pagrįsta

prielaidomis, bet ne faktiniais duomenimis. Pagal Konkurencijos įstatymo

18 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, Konkurencijos taryba

kontroliuoja, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Atsižvelgiant į tai, sutiko

su atsakovo pozicija, kad Konkurencijos taryba negali pati nustatyti

įpareigojimų ar patvirtinti ūkio subjektų įsipareigojimų, kuriais būtų daroma

įtaka rinkoje didesnė, nei to reikia identifikuotoms konkurencijos problemoms

pašalinti. Todėl įvertinus tai, kad tyrimas buvo pradėtas dėl nevienodai

taikomų VSB kanalo platinimo sąlygų, o įsipareigojimų pobūdis patvirtina, kad

jų pagrindu galima pašalinti nustatytą konkurencijos problemą, ginčijami įsipareigojimai

pripažintini pakankamais siekiant nutraukti pradėtą tyrimą dėl nevienodai

taikomų kanalo platinimo sąlygų.

Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos priimto Nutarimo

kontekste teisiškai reikšminga aplinkybė, kad nustatytos sąlygos būtų pasiūlytos

visiems skaitmeninės daugiakanalės abonentinės TV paslaugų teikėjams.

Atsižvelgiant į tai, laikė pagrįstais atsakovo nurodytus argumentus, kad

patvirtinant įsipareigojimus visų pirma buvo įvertinama, ar bus apsaugota

sąžininga konkurencija, t.y. ar bus taikomos nediskriminacinės VSB platinimo

sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti VWL

įsipareigojimai neapima konkrečių VSB platinimo sąlygų, todėl ir šiuo aspektu

pareiškėjo argumentai dėl VSB kanalo platinimo sąlygų, ginčijant nutarimą, yra

atmestini. Apibendrinant pareiškėjų argumentus, jog jiems nepriimtinos Viasat

World Limited pasiūlytos VSB kanalo platinimo sąlygos, tiek susijusios su prieiga

prie abonentų duomenų bazių, tiek ir su šio kanalo platinimo kaina, teismo

vertinimu patvirtina, kad iš esmės ginčijamas ne pats Konkurencijos tarybos Nutarimas

nutraukti tyrimą ir šio Nutarimo pagrindu nustatytus įpareigojimus, bet Viasat

World Limited veiksmai, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukto tyrimo

objektas. Kadangi ginčijamas Nutarimas buvo priimtas atliekant tyrimą dėl

nevienodų VSB kanalo platinimo sąlygų, todėl pareiškėjų argumentai dėl kitų

pasiūlymo sąlygų galimo prieštaravimo Konkurencijos įstatymui nagrinėjamu

atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad Konkurencijos taryba nevertino

teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą

sprendimą.

Teismas, apibendrinęs bylos aplinkybes, kurios

patvirtino, kad Viasat World Limited ir Viasat AS pasiūlė

Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie yra pakankami tam, kad

juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto veiksmai pažeidžia

konkurencijos teisę, konstatavo, kad Konkurencijos

tarybos 2011 m. gruodžio 20 d. Nutarimas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2

dalies 2 punkto taikymo prasme yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymėjo, kad pagal

Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nutraukti

tyrimą nebūtų galima tuo atveju, jei būtų konstatuotas esminės žalos įstatymo

saugomiems interesams padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba

nustatė, kad TEO LT, AB, ir UAB „Kavamedia“ vartotojai neturėdami galimybės

matyti „Viasat Sport Baltic“ televizijos kanalo, kita vertus turėjo galimybę

matyti kitus sporto renginius transliuojančius kanalus (pvz., Eurosport, Eurosport2, Sport1 ir pan.), kurie tiriamu laikotarpiu

transliavo visuomenei aktualius sporto renginius, t.y. Eurolygą, Baltijos BBL,

Anglijos futbolo lygą. Tokiu būdu TEO LT, AB bei UAB „Kavamedia“

vartotojai galėjo matyti atskirus sporto renginius transliuojamiems

nespecializuotais kanalais ar internete.

Atsakovas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, kad laikotarpiu 2009 –

2010 m. TEO LT, AB neturėjus galimybės platinti „Viasat Sport Baltic“

televizijos kanalo, TEO LT, AB IPTV ir DTT abonentų skaičius padidėjo nuo 66

800 abonentų iki 121 700 abonentų (Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių

ryšių veiklos ataskaitos už 2009 m. I ketv. ir 2010 m. III ketvirtį

duomenys), pagrįstai pripažino, kad

atitinkami „Viasat World Limited“ veiksmai galėjo daryti įtaką tik daliai visų

daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų vartotojų bei kartu ir tik

daliai tokių vartotojų, kurie domisi sporto renginiais. Todėl atsakovo šių

teisiškai reikšmingų aplinkybių visumoje konstatuota išvada, kad Viasat World Limited veiksmai nepadarė esminės žalos

įstatymų saugomiems interesams, pagrįsta.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nurodė, kad skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjai gina savo narių –

daugiakanalės abonentinės TV operatorių – interesus. Byloje pateikti duomenys

patvirtina, kad pareiškėjai yra daugiakanalės abonentinės TV paslaugų teikėjus

vienijančios asociacijos, tačiau patys šių paslaugų neteikia (b. l. 83-89).

Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja Lietuvos telekomunikacijų operatorių

asociacija pagal nustatytus tikslus ar priskirtas veiklos sritis turi teisę

atstovauti ir ginti narių interesus, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjai

kreiptis į teismą ginant savo narių interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams

nepateikus svarių argumentų, kuo ginčijamas nutarimas pažeidžia jų materialines

teises ar įstatymo saugomus interesus, šios nustatytos aplinkybės sudaro savarankišką

pagrindą skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų Lietuvos kabelinės

televizijos asociacijos bei Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos

skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjai Lietuvos kabelinės televizijos

asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija (toliau – ir

apeliantai) apeliaciniu

skundu (b. l. 141-145) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą

panaikinti ir priimti naują sprendimą –

patenkinti apeliantų skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m.

lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 1S-233.

Apeliacinis skundas grindžiamas

šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos teisę nutraukti

atliekamą tyrimą Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto

pagrindu, neatsižvelgė į šiam klausimui reikšmingą Europos Sąjungos institucijų

praktiką, todėl neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad Konkurencijos tarybos

Nutarimas yra teisėtas. ESTT 2010 m. birželio 29 d. sprendime byloje Nr. C-441/07

P Europos

Komisija prieš Alrosa Company Ltd.

konstatavo, kad Europos Komisija, patvirtindama įmonių prisiimamus

įsipareigojimus pagal Reglamento 1/2003 9 straipsnį, visais atvejais turi

vadovautis proporcingumo principu, kartu atsižvelgdama ir į

trečiųjų šalių interesus.

Tokia išvada išplaukia ir iš Reglamento 1/2003 teksto, kuriame įtvirtintas

trečiųjų šalių interesų apsaugai skirtas „Rinkos testo” institutas, atliekamas

pagal Reglamento 1/2003 27(4) straipsnį, ir kuris pasireiškia ūkio subjektų

pasiūlytų įsipareigojimų viešu paskelbimu, nustatant terminą, per kurį

suinteresuoti tretieji asmenys gali pateikti savo pastabas. Šiuo atveju Viasat

World Limited siūlomi

įsipareigojimai buvo viešai paskelbti du kartus (2011 m. liepos 21 d. ir 2011

m. rugsėjo 9 d.) ir abu kartus tretieji suinteresuoti asmenys pateikė

esmines pastabas dėl pateiktų įsipareigojimų trūkumų, į kurias Konkurencijos

taryba neatsižvelgė ir išsamiau jų nevertino, taip iš esmės paneigdama

Reglamente 1/2003 įtvirtinto „Rinkos testo“ instituto paskirtį.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad Konkurencijos taryba

neturi pareigos vertinti siūlomų konkrečių prisiimamų įsipareigojimų sąlygų

įtakos kitų subjektų interesams, bei kad Konkurencijos tarybai yra visiškai

nesvarbu, kokios yra konkrečios įsipareigojimų sąlygos, nes svarbiausia, kad

šios sąlygos būtų taikomos visiems vienodai. Europos Komisija 2011 m. gruodžio

13 d. sprendime byloje COMP/39.692 – IBM Maintenance Services, vertindama kompanijos IBM prisiimamų įsipareigojimų apimtį, nurodė, kad ūkio

subjektų prisiimami įsipareigojimai turi būti ne tik nediskriminaciniai,

bet ir komerciškai pagrįsti,

proporcingi ir adekvatūs. Tokiu būdu Europos Komisija nurodytoje byloje neapsiribojo

ir Reglamento 1/2003 9 straipsnio pritaikymui nelaikė pakankamu vienodo

(nediskriminacinio) tiekimo sąlygų prekybos partneriams nustatymo, tačiau išsamiai

ištyrė šių konkrečių sąlygų turinį, siekdama įvertinti, kaip konkrečių sąlygų

nustatymas pašalins įtariamas konkurencijos teisės problemas. Atitinkamai, apeliantų nuomone, analogišką pareigą

įvertinti konkrečių prisiimamų įsipareigojimų pagrindu taikytinų sąlygų turinį

pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą turi ir

Konkurencijos taryba. Todėl spręsdama dėl Tyrimo nutraukimo Konkurencijos

įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, Konkurencijos taryba turėjo

vertinti ne tik tą vienintelę aplinkybę, kad Viasat

World Limited nebediskriminuoja

atskirų ūkio subjektų, tačiau kompleksiškai įvertinti, ar

Konkurencijos įstatymą pažeidžiantys veiksmai nėra tęsiami kitokia forma, ir ar

nutraukus Tyrimą bus užtikrinti Konkurencijos įstatymu saugomi teisėti

interesai. Akivaizdu, jog negali

būti patvirtinami tokie įsipareigojimai,

kurie sudaro prielaidas bet kokia forma tęsti Konkurencijos įstatymą

pažeidžiančius veiksmus. Tuo tarpu

šiuo atveju prisiimti įsipareigojimai jokiu būdu nepašalino

įtarimų dėl Viasat

World Limited piktnaudžiavimo

dominuojančia padėtimi.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantų pirmojoje

instancijoje pateikti argumentai dėl VWL pateikto pasiūlymo komercinio nepagrįstumo yra

subjektyvi pareiškėjo nuomonė, pagrįsta tik prielaidomis. Apeliantai savo skunde

išdėstytą poziciją pagrindė faktiniais duomenimis, kurie buvo prieinami skundo

pateikimo metu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pateikti

faktinius duomenis apie į ateitį nukreiptus, faktiškai dar neįvykusius

veiksmus, reikalauja neįmanomo, todėl tokia pozicija negali būti laikoma

pagrįsta.

Nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjai neturėjo

teisės kreiptis į teismą. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnis asociacijoms

tiesiogiai suteikia iniciatyvos teisę inicijuoti konkurenciją ribojančių

veiksmų tyrimą Konkurencijos taryboje. Tai reiškia, kad Konkurencijos įstatymas

konkurencijos teisės pažeidimų tyrimo procese

asociacijoms suteikia tam tikrą specialų statusą. Sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo

nuostatas ir šiuo įstatymu siekiamus tikslus, manytina, kad Konkurencijos

įstatymu asociacijoms suteiktas

specifinis statusas, kaip ir tyrimo pradėjimo iniciatyvos teisė, neabejotinai apima ir teisę skųsti Konkurencijos

tarybos nutarimus, kuriais yra pažeidžiami asociacijos narių interesai (Konkurencijos

įstatymo 38 straipsnis). Pažymi, kad administracinių teismų praktika taip pat

patvirtina asociacijų teisę ginčyti Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus,

kurie pažeidė asociacijos narių teises (pvz. Vilniaus apygardos

administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-7362-12/07, kurioje nagrinėtas

vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos – Nacionalinės dujų, elektros

ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundas; Vilniaus apygardos administracinio

teismo byla Nr. 1-3202-624/2011, kurioje buvo patvirtinta asociacijos teisė

apskųsti Konkurencijos tarybos nutarimą ginant savo narių interesus).

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į

pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 166-172) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,

o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartojo

atsiliepime į skundą pateiktą poziciją ir nurodė šiuos papildomus argumentus:

1. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad Konkurencijos taryba Nutarimą

priėmė ir Viasat World

Limited įsipareigojimus patvirtino kompleksiškai neištyrusi, ar

šie įsipareigojimai yra ne tik nediskriminaciniai, bet ir adekvatūs bei

komerciškai pagrįsti. Vien tai, jog Konkurencijos taryba nepateikė Nutarime

detalaus naujų VSB platinimo sąlygų vertinimo bei šių sąlygų atitikties

Konkurencijos įstatymo reikalavimams, tai nesudaro pagrindo naikinti Nutarimą,

kadangi Konkurencijos tarybai priimant sprendimą Konkurencijos įstatymo 30

straipsnio 2 dalies 2 punktu svarbiausia pateikti tų aplinkybių vertinimą,

kuris būtinas tokiais atvejais (vertinimas, jog veiksmai nepadarė esminės žalos

įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs įstatymą,

geranoriškai nutraukė veiksmus ir pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį

įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti ar atlikti veiksmus, šalinančius

įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidas jo išvengti ateityje).

2. Apeliantų nurodytoje IBM byloje Europos Komisijos nustatyta

konkurencijos problema ir buvo galimas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

nustatant nesąžiningas sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog sprendime

turi būti pateiktas vertinimas, ar įsipareigojimai išsprendžia nustatytą problemą,

bei į tai, jog Europos Komisijos nurodytoje byloje nustatyta konkurencijos

problema buvo susijusi su sutarties sąlygomis, normalu, jog Europos Komisija

pateikė išsamų sutarties sąlygų vertinimą, t. y. tų aplinkybių vertinimą,

kurios ir buvo tyrimo objektas. IBM byloje Europos Komisijos tyrimo objektas

buvo susijęs su sutarties sąlygomis dėl IBM produktų priežiūros, tam tikrų

paslaugų nesuteikimo. Todėl Komisijos sprendimo dalyje, kurioje pateikiama

rinkos dalyvių nuomonė dėl patvirtinamų įsipareigojimų, taip pat pažymėta, jog

buvo rinkos dalyvių, kurių komentarai buvo susiję su IBM taikytomis kainomis,

Europos Komisija nurodė, jog tokie prieštaravimai nepatenka į Europos Komisijos

tiriamos konkurencijos problemos ribas.

3. Apeliantų argumentai dėl naujų VSB kanalo platinimo sąlygų yra susiję su

kitais Viasat World

Limited veiksmais, kurie, pareiškėjų nuomone, galimai pažeidžia

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatytą draudimą piktnaudžiauti

dominuojančia padėtimi, o ne su pačiais Nutarimu patvirtintais įsipareigojimais

(nediskriminuoti). Konkurencijos tarybos Nutarimu patvirtinti Viasat World Limited įsipareigojimai taikyti nediskriminacines

sąlygas neapima konkrečių sąlygų, kiek tai susiję su konkrečiomis VSB platinimo

kainomis, kitomis sąlygomis, nes Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo požiūriu

svarbiausia tai, kad kokios sąlygos bebūtų – jos turi būti taikomos vienodai.

4. Pareiškėjai pateikė tik abstrakčią nuomonę, grindžiamą keliomis

prielaidomis, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą

pagrindą įtarti galimą Viasat World Limited piktnaudžiavimą

dominuojančia padėtimi kitais veiksmais, kurie nebuvo Konkurencijos tarybos

tyrimo objektas. Asociacijų argumentai dėl Nutarimo neteisėtumo yra susiję su

kitais

Viasat World Limited

veiksmais ir gali būti vertinami tik kaip pagrindas pradėti naują

tyrimą.

5. Sutinka su teismo išvada, jog vien tai, kad pareiškėjai pagal veiklos

sritis turi teisę ginti savo narių interesus, o taip pat asociacijoms suteikta

teisė reikalauti Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą, savaime nesudaro

pagrindo kreiptis į teismą ginant savo narių interesus. Nagrinėjamu atveju asociacijos

nebuvo tyrimo, kurį dėl Viasat World Limited

veiksmų platinant VSB kanalą atliko Konkurencijos taryba iniciatoriai, todėl pareiškėjai,

skųsdami Nutarimą, kuriuo šis tyrimas baigtas, neturi pagrindo tiesiogiai

remtis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis,

reglamentuojančiomis subjektų iniciatyvos teisę reikalauti pradėti tyrimą dėl

galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Remiantis Administracinių bylų

teisenos įstatymu ir administracinių teismų praktika, mano, kad pareiškėjai,

skųsdami Nutarimą, turėjo teismui nurodyti, kokius konkrečiai interesus pažeidė

Konkurencijos tarybos priimtas sprendimas, be kita ko, gindami savo narių

interesus, turėjo nurodyti ne tik kokius narių interesus pažeidžia Nutarimas,

bet ir pateikti įgaliojimus atstovauti jų interesus.

6. Apeliantai nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo

2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7362-12/07,

kadangi šioje byloje Lyga gynė vartotojų teises (interesus), kuriems nėra

suteikta reikalavimo teisė pradėti tyrimą Konkurencijos taryboje. Be to, Lyga,

ginčydama Konkurencijos tarybos nutarimą teismui, skunde nurodė, kokius interesus

ir kokiu mastu gina, bei siekė inicijuoti atitinkamą tyrimą Konkurencijos

taryboje.

Tretieji suinteresuoti asmenys Viasat AS ir Viasat World Limited atsiliepime

į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 151-153) prašo juos atmesti, o

pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su

apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantai nei

skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė nei

vieno įrodymo ar argumento, kuris leistų manyti, kad VWL įsipareigojimai yra

neproporcingi, komerciškai nepagrįsti ar neadekvatūs. Apeliantų skundas yra

deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas konkrečiais faktinių aplinkybių

vertinimais, jų analize ar įrodymais.

2. Savo skunde

pirmosios instancijos teismui apeliantai ginčija ne WVL įsipareigojimų turinį

ar jų neatitikimą pagrįstumo, proporcingumo bei nediskriminavimo kriterijams,

bet ginčija įsipareigojimų pagrindu WVL parengto ir išplatino naujo pasiūlymo

dėl Viasat Sport Baltic (toliau – ir VSB) kanalo įsigijimo

sąlygas. Tai darydami apeliantai pateikia savo nuomonę, kad naujame pasiūlyme

nurodyta VSB įsigijimo kaina yra nepagrįstai aukšta. Konkurencijos taryba,

vertindama ar yra Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos

sąlygos, kurioms esant galima nutraukti tyrimą patvirtinant ūkio subjekte

įsipareigojimus, turi vertinti ar šiais įsipareigojimais išsprendžiamos tos

problemos, dėl kurių tyrimas buvo vykdomas. Konkurencijos taryba nėra VWL ar

bet kurių kitų rinkoje veikiančių subjektų kainų reguliatorius ir netikrina jų

siūlomų kainų pagrįstumo, nebent būtų pateikti įrodymai, leidžiantys įtart

dominuojančio ūkio subjekto nesąžiningų kainų primetimą, kas reikštų

savarankišką Konkurencijos tarybos tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia

padėtimi.

3. Kadangi apeliantai

nepateikė jokių argumentų ir įrodymų kokias jų teises pažeidė Konkurencijos

tarybos Nutarimas, taip pat niekaip nepagrindė savo teisėto intereso ginčyti šį

Nutarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantai

neturi teisės kreiptis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo.

4. Nesutinka su apeliantų

argumentais, kad neva jų teisę ginant narių interesus kreiptis į teismą nustato

Konkurencijos įstatymas bei patvirtina teismų praktika. Konkurencijos įstatymo

24 straipsnis nustato asociacijų teisę inicijuoti tyrimą dėl galimo

įstatymo pažeidimo, tačiau Konkurencijos įstatymo 38 straipsnis, kuris

reglamentuoja Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimą, nustato, kad į teismą

gali kreiptis tik tie asmenys, kurių teisės, ginamos Konkurencijos įstatymu,

buvo pažeistos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo TEO

LT, AB atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 149) su juo

sutinka ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų

kolegija

k o n s t a t

u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2011 m. lapkričio 22 d.

nutarimo, kuriuo pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą

buvo nutrauktas tyrimas dėl Viasat AS ir Viasat World Limited galimo

piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų

kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio

taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei

kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent – besikreipiančio

asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A438-1661/2008).

Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis

teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą

suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A3-170/2004).

Kaip ne kartą

yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos

Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009),

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja

asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi

pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra

pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar

interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas,

nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia

pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju

nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo,

turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės

(interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs

nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88

straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi

atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu .

Šioje byloje

Konkurencijos tarnybos nutarimą ginčija dvi visuomeninės organizacijos, kurios

pačios nebuvo pareiškėjais Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu ir savo

materialinį teisinį suinteresuotumą kildina iš savo narių interesų pažeidimo.

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl

visuomeninės organizacijos teisės kreiptis į teismą, ginčijant viešojo

administravimo subjekto priimtą aktą ar veiksmus, ne kartą buvo pažymėta, jog

organizaciją sudarančių narių subjektinių teisių ir interesų gynyba

administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas. Pirmiausia, organizacijos

narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui

suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tačiau tokie įgalinimai ginti

viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia

teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo

intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kaip matyti iš jų skundo pirmosios instancijos

teismui, apeliacinio skundo bei jų atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos

teisme, negina viešojo intereso.

Administracinių

teismų praktikoje (pvz. byla Nr. A556-393/2010) taip pat nurodyta,

jog organizacijos narių teisės ir teisėti interesai taip pat gali būti apginti

jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiškėjais, tačiau

įgaliojant juos atstovauti tam tikrą organizaciją (asociaciją), jei toks

pavedimas neprieštarauja teisės normoms. Šiuo atveju patys organizacijos nariai

(kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiškėjais (procesiniu

požiūriu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas. Tačiau

tokiu atveju teismui turi būti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti

įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų)

vardu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė tokių dokumentų ir pareiškėjais

atstovaujamų narių nenurodė, todėl nėra pagrindo juos laikyti byloje

pareiškėjais dalyvaujančių asociacijų narių įgaliotais atstovais.

Taip pat

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje (byla Nr. A556-393/2010),

atsižvelgdamas į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas,

taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pabrėžė, jog pareiškėjas,

kaip atskiras juridinis asmuo (asociacija), taip pat turi teisę kreiptis į

teismą dėl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų

saugomų interesų pažeidimo.

Taigi sprendžiant

dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Nutarimą, turi

būti vadovaujamasi nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotomis

teisės aiškinimo taisyklėmis, susijusiomis su visuomeninės organizacijos

teisėmis kreiptis į teismą.

Šioje byloje

jau konstatuota, kad Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos

telekomunikacijų operatorių asociacija nagrinėjamu atveju nesikreipė ir

negalėjo kreiptis į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, gindamos viešąjį interesą.

Taip pat byloje nustatyta, jog minėtos asociacijos šioje byloje neveikia kaip tinkamai

įgalioti jos narių, galinčių byloje dalyvauti pareiškėjais, atstovai. Vadinasi,

pareiškėjai šiuo atveju galėjo kreiptis į teismą tik dėl savo, kaip juridinių

asmenų, teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

Lietuvos

kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių

asociacija yra pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės viešieji

juridiniai asmenys. Pagrindinis Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos tikslas

– atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus valstybinės ir kitose

institucijose (b. l. 83). Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos

tikslai – koordinuoti savo narių veiklą, rinkti informaciją ir konsultuoti

narius (b.l.87). Pareiškėjai nėra TV paslaugų teikėjai, todėl jų

tiesioginės veiklos ir iš to kylančių teisėtų interesų skundžiamas Nutarimas

paliesti negali. Pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių argumentų patvirtinančių

jų, kaip juridinių asmenų, teisių pažeidimą. Tuo tarpu argumentai dėl

asociacijos teisių pažeidimo, padaryto pažeidžiant jos narių teises, vertintini

kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į aktualią administracinių teismų praktiką, byloje

nustatytas aplinkybes, tai, kad Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir

Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija šiuo atveju skundu kreipėsi į

teismą, gindama būtent savo, kaip asociacijų teises, sprendžia, jog byloje

nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti Viasat

World Limited ir Viasat AS atžvilgiu priimtą Nutarimą, todėl šių pareiškėjų

teisės, patenkinus skundą, negalėtų būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio

2 – 4 punktuose numatytų būdų, o jų skundas pagrįstai pirmosios

intancijos teismo buvo atmestas.

Papildomai

pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas yra specialus

įstatymas, skirtas reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti

viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos

konkurencijos veiksmus, nustatantis šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę

bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos

Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Be

to, būtent Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga,

vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi

Konkurencijos įstatymo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Todėl

pareiškėjai, manydami, kad jų ar jų narių teisės Konkurencijos įstatymo

nuostatų požiūriu yra pažeidžiamos, turi teisę imtis Konkurencijos įstatymo 23

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų priemonių – kreiptis į Konkurencijos

tarybą ir prašyti atlikti tyrimą. Tik po tokio kreipimosi šios visuomeninės

organizacijos įgytų Konkurencijos įstatymo 33 straipsnyje numatytą teisę

savarankiškai skųsti Konkurencijos tarybos veiksmus. Pareiškėjų apeliaciniame skunde

cituota administracinių teismų praktika aktuali tik šiuo aspektu ir negali būti

taikoma tiems atvejams, kai visuomeninės organizacijos nebuvo Konkurencijos

tarnybos vykdyto tyrimo iniciatoriais ar proceso šalimis.

Konstatavusi,

kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje ir

dėl šios priežasties jų skundas buvo pagrįstai atmestas, teisėjų kolegija

nemato pagrindo plačiau pasisakyti dėl skunde ir apeliaciniame skunde pateiktų

argumentų, susijusių su Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu iš esmės.

Esant tokioms

aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo keisti

ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos

kabelinės televizijos asociacijos ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių

asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti

nepakeistą.

Nutartis

neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis