ac542e14-a2d4-4630-9aa5-2df0f8873c4e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-23-467/2023 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00288-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1; 3.6.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ ir kreditorės POLATA s. r. o. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės POLATA s. r. o. finansinis reikalavimas ir atmestas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ prieÅ¡ieÅ¡kinis atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ENERSTENA“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta D. J..

2. Kreditorė POLATA s. r. o. (toliau – ir kreditorė) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „ENERSTENA“ (toliau – ir atsakovė) bankroto byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ patvirtinti jos 280 011,18 Eur finansinį reikalavimÄ , kurį teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi iÅ¡skyrė nagrinėti į atskirÄ bylÄ . 2022 m. kovo 16 d. kreditorė pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ patvirtinti jos 296 241,48 Eur finansinį reikalavimÄ .

3. Kreditorė POLATA s. r. o. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutartimi (toliau – ir sutartis) atsakovė įsipareigojo atlikti jėgainės įrengimo darbus, tiekti kreditorei įrangÄ bei atsargines detales Å¡ilumos jėgainės (toliau – ir jėgainė, objektas) įrengimui ir jos veiklai palaikyti, kaip tai nurodyta sutarties 1 priede, t. y. pagrindinę ir pagalbinę įrangÄ , atlikti pradinius jėgainės testavimus bei jos paleidimÄ užsakovo teritorijoje sutartyje nurodytu adresu.

4. Priimant jėgainės įrengimo darbus, nustatyta, kad atsakovė neaprÅ«pino atsarginėmis detalėmis jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui. Kreditorė pati įsigijo bÅ«tinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti iÅ¡ UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. Bendra apmokėtų sÄ skaitų suma yra 16 230,30 Eur. Jėgainės užsakovo ir kreditorės sudarytos darbų ataskaitos 1.2 punkte nurodyta, jog atsargines detales pristatė kreditorė. Pagal Čekijos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CZCK) nuostatas kreditorė įgijo teisę reikalauti 16 230,30 Eur nuostolių atlyginimo.

5. Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė, kaip pagrindinė rangovė, privalėjo sumokėti 115 897,24 Eur (3 000 000 CZK) baudÄ užsakovei dėl laiku nepriduoto objekto. Sutarties 12.1 ir 12.13 punktų pagrindu kreditorė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. 2021 m. gegužės 7 d., remdamasi CZCK nuostatomis, kreditorė atliko vienaÅ¡alį tarpusavio prievolių 98 433 Eur sumos įskaitymÄ pagal atsakovės iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016, apie tai informavo atsakovę, nepadengta kreditorės turėtos sumokėti baudos suma sudaro 17 464 Eur.

Atsakovė, nesutikdama su kreditorės reikalavimu dėl 17 464 Eur žalos atlyginimo, privalo kreiptis į Čekijos Respublikos teismus su ieÅ¡kiniu dėl vienaÅ¡alio tarpusavio prievolių įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, o ne formaliai neigti susidariusiÄ skolÄ Lietuvos teismuose. Sutarties 12.1 punkte kreditorei suteikiama teisė reikalauti ne tik sutartinių netesybų, tačiau ir netesybas virÅ¡ijančių nuostolių.

6. Sutarties pagrindu atsakovė yra subrangovė kreditorės statomoje jėgainėje ir ji privalėjo pasirÅ«pinti ne tik atsarginių detalių tiekimu, bet atlikti ir papildomus jėgainės testavimo bei parengimo darbus, tačiau jų neįvykdė. Dėl to kreditorė, kaip pagrindinė rangovė, privalėjo atlikti atsakovės neįvykdytus darbus ir patyrė 2 347,18 Eur nuostolių. Dėl to atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 22210003. Å iÄ sÄ skaitÄ ir joje nurodytÄ sumÄ atsakovė pripažino. Atsakovė nurodė, jog PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 22210003 suma buvo įskaityta su atsakovės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IST21015. Tačiau pastaroji atsakovės PVM sÄ skaita faktÅ«ra kreditorei niekada nebuvo įteikta. Atsakovės pardavimų ir pinigų gavimo žurnalas negali patvirtinti Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros egzistavimo. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pagrindas atsakovei atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių įskaitymÄ .

7. Sutarties 11.1.4 punkte Å¡alys sutarė, kad atsakovė įsipareigoja užtikrinti, jog jos atlikti darbai atitiks sutarties priede Nr. 3 sutartus baigtumo kriterijus, ir atsakovė pateiks 24 mėn. garantijÄ atliktiems darbams. Atsakovė taip pat privalėjo užtikrinti, kad jėgainės darbingumas pirmais jos veiklos metais bus ne mažesnis kaip 98 proc. visų einamųjų metų. 2021 m. gegužės 24 d. pastebėta, jog atsakovė nekokybiÅ¡kai įrengė jėgainės katilinės duris – durys yra nusėdusios 3 cm, dėl to nebuvo įmanoma jų sandariai uždaryti ir užtikrinti katilinės darbo saugos.

Dėl to jėgainės ir jos katilinės darbai privalėjo būti sustabdyti, jėgainės sutartas darbingumas ženkliai sumažėjo, negalėjo būti pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas. Atsakovė neatvyko apžiūrėti objekto, nešalino šilumos jėgainės durų trūkumo, net ir po pakartotinės pretenzijos. Per 30 kalendorinių (20 darbo) dienų, kuomet atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo pašalinti darbų defektus, jėgainės nedarbingumas padidėjo 720 val. (8,22 proc. visų einamųjų metų darbingumo).

Bendras darbingumas dėl atsakovės neiÅ¡taisytų defektų sudaro 4,61 proc. Remiantis sutarties 12.3.5 punktu, atsakovė įsipareigojo sumokėti baudÄ , kuri sudaro 10 000 Eur už kiekvienÄ 0,1 proc. jėgainės nedarbingumÄ einamaisiais metais.

8. Net jeigu ir bÅ«tų laikoma, kad 2021 m. gegužės 7 d. vienaÅ¡alis tarpusavio prievolių įskaitymas yra negaliojantis, atsakovės iÅ¡ankstinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IST21016 35 000 Eur sumai vis viena nebÅ«tų mokėtina. Atsakovė turėjo teisę iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už iÅ¡ankstinėje sÄ skaitoje nurodytus darbus tik po sutarties 7.1.6 punkte numatytos sÄ lygos įvykdymo, t. y. po įrenginio sėkmingo paleidimo ir užbaigto bandomojo paleidimo. Nustačius atsakovės darbų defektus ir atsakovei nepateikus atsarginių detalių, negalima tvirtinti, kad sutarties 7.1.6 punktas buvo įgyvendintas, o atsakovė įgijo teisę reikalauti atitinkamo apmokėjimo už sėkmingÄ jėgainės paleidimÄ ir užbaigtÄ bandomÄ jį paleidimÄ . 9. 2021 m. balandžio 8 d. kreditorė su atsakove sudarė sutarties pakeitimÄ Nr. 3, kuriuo, be kita ko, sutarė, kad 35 000 Eur bus sumokėta po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo, o suma, susijusi su sutarties 7.1.7 punkte nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui, pateikimo.

Sutarties užbaigimo darbams buvo skirta 10 proc. dydžio suma nuo sutarties kainos (131 000 Eur). Sutarties pakeitimu Nr. 3 buvo iÅ¡dėstyta Å¡ios sumos apmokėjimo tvarka: 20 000 Eur sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atsakovės darbininkų atvykimo į vietÄ KW14; 35 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 17 d., jeigu trÅ«kumų iÅ¡taisymas bus užbaigtas iki Å¡ios dienos; 35 000 Eur – po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo; likusi suma – po draudimo bendrovės garantijos pateikimo.

Likusi (75 100 Eur) suma pagal sutarties pakeitimÄ Nr. 3 nėra mokėtina atsakovei dėl minėtų atsakovės darbų defektų ir atsarginių detalių nepristatymo.

10. IÅ¡ankstinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IST21015 yra tariamai sudaryta 2021 m. balandžio 26 d. Jos apmokėjimo terminas yra 2021 m. balandžio 26 d., t. y. jos sudarymo diena. Tokie terminai apskritai negalėjo bÅ«ti nustatomi, kadangi sutarties 7.2 punkte nurodyta, jog mokėjimai atliekami pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 21 dienÄ nuo sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ENR20210156 40 100 Eur pagal sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punktÄ taip pat nėra apmokėtina, kadangi atsakovė niekada nepateikė kreditorei draudimo bendrovės garantijos, skirtos visam garantiniam sutarties laikotarpiui.

11. Atsakovė BUAB „ENERSTENA“ prašė kreditorės POLATA s. r. o. patikslinto finansinio reikalavimo netvirtinti, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė, netenkinus kreditorės POLATA s. r. o. pareikÅ¡to finansinio reikalavimo, 2021 m. gegužės 7 d. kreditorės atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ laikyti niekiniu ir atsakovei BUAB „ENERSTENA“ iÅ¡ kreditorės POLATA s. r. o. priteisti 170 692,91 Eur įsiskolinimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. BUAB „ENERSTENA“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė iki Å¡iol negavo oficialios kreditorės pozicijos dėl 170 962,91 Eur įsiskolinimo padengimo. Nors kreditorė teigia, kad ji įsigijo bÅ«tinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti iÅ¡ UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o., kurių bendra apmokėtų sÄ skaitų suma yra 16 230,30 Eur, tačiau kreditorės pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, jog jos įsigytos detalės buvo pristatytos bÅ«tent į atsakovės vykdytÄ projektÄ .

13. Kreditorės PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 22210002 nėra įtraukta į atsakovės apskaitÄ , todėl laikytina, kad atsakovė Å¡ios sÄ skaitos pagrįstumo niekada nepripažino. Nėra teisinio pagrindo atsakovei perkelti galimos kreditorei prievolės, kylančios iÅ¡ sutarties, sudarytos su Teplarna Pisek, a. s. Kreditorė nepateikė jokių duomenų, kad užsakovas Teplarna Pisek, a. s. iÅ¡rašė bei pateikė apmokėti sÄ skaitÄ 3 000 000 CZK baudos sumai ar kad kreditorė tokiÄ sÄ skaitÄ apmokėjo, t. y. neįrodė, jog faktiÅ¡kai patyrė 3 000 000 CZK arba 115 897,24 Eur dydžio nuostolius. Kreditorei neįrodžius visų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo dėl 17 464 Eur žalos pagal kreditorės PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 22210002 patvirtinimo.

14. Pagal sutarties 12.1 punktÄ kreditorė turėtų teisę reikalauti atlyginti tik netesybas pagal sutartį bei jas virÅ¡ijančius nuostolius. Tačiau kreditorė Å¡ioje reikalavimo dalyje nepraÅ¡o atsakovės sumokėti netesybas pagal sutartį, neįrodinėja galimas sutartines netesybas virÅ¡ijančių nuostolių, tačiau praÅ¡o atlyginti jos trečiajam asmeniui pagal sutartį, kurios Å¡alimi atsakovė nėra, galbÅ«t sumokėtas netesybas. Tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų.

15. Reikalavimas dėl 260 200 Eur baudos yra maksimali netesybų pagal sutartį suma. Todėl, net jei kreditorė įrodytų šioje reikalavimo dalyje patirtus nuostolius, pagal sutartį kreditorė neturi teisinio pagrindo atsakovės bankroto byloje pasitvirtinti ir maksimalias galimas netesybas ir galimus nuostolius, kurie tokių netesybų sumos neviršija. Toks reikalavimas akivaizdžiai prieštarautų sutarties 12.1 punktui, kuriuo remiasi pati kreditorė.

16. Kreditorei nepatyrus nuostolių, t. y. neįrodžius, kad ji faktiškai patyrė 115 897,24 Eur nuostolius, negalėjo būti atliktas įskaitymas. Atsakovė nuo pradžių nesutiko su atliktu įskaitymu, tokios pat pozicijos laikosi ir dabar.

17. Atsakovė iÅ¡rašė kreditorei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bendrai 363 383 Eur sumai, iÅ¡ kreditorės gauta mokėjimų bei sÄ skaita su prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu bendrai 192 690,09 Eur sumai. Kreditorės įsiskolinimas atsakovei sudaro 170 692,91 Eur. 2 347,18 Eur sumos atsakovės įsiskolinimas kreditorei pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 22210003 buvo sudengtas su prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu kreditorei, todėl atsakovės įsiskolinimo nėra. Nėra pagrindo tenkinti kreditorės reikalavimo Å¡ioje dalyje.

18. Sutarties priedo Nr. 3 2.4.1 punkte nurodomos garantuojamos vertės: darbų prieinamumas pirmaisiais darbo metais – mažiau arba lygu 98 proc., t. y. <98 proc. Jeigu atsakovė bÅ«tų įsipareigojusi užtikrinti ne mažesnį nei 98 proc. einamųjų metų darbingumÄ , kaip teigia kreditorė, sutarties priedo Nr. 3 2.4.1 punkte bÅ«tų įtvirtinta daugiau arba lygu 98 proc., t. y. >98 proc. Kreditorė nepateikia įrodymų, jog dėl nurodyto defekto jėgainės ir jos katilinės darbai privalėjo bÅ«ti sustabdyti, dėl to jėgainės sutartas darbingumas sumažėjo, t. y. negalėjo bÅ«ti pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas.

Kreditorė privalo įrodyti, jog egzistavo pagrindas taikyti maksimalias sutartines netesybas (260 200 Eur dydžio baudÄ ). Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia kreditorės nurodyto fakto, kad jėgainės darbingumas sumažėjo ir nepasiekė sutartyje nustatyto darbingumo. Kreditorė nurodo, jog baudos dydis sudaro 260 200 Eur (20 proc. 1 385 000 Eur sumos), tačiau 20 proc. 1 385 000 Eur sumos yra 277 000 Eur.

19. Kreditorė niekada neneigė prievolės pilnai atsiskaityti pagal sutartį. Tai, jog niekada nebuvo ginčo dėl to, kad sÄ skaitos nėra apmokėtos ir kreditorė turi prievolę pagal Å¡ias sÄ skaitas atsiskaityti, patvirtina, jog kreditorė neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos į atsakovės 2021 m. gegužės 17 d. pretenzijÄ ir į bankroto administratorės pakartotinai siųstÄ pretenzijÄ . Savo pareigÄ apmokėti iÅ¡ankstinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016 kreditorė faktiÅ¡kai pripažino, kadangi Å¡ios sÄ skaitos 98 433 Eur sumÄ Ä¯skaitė į prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ kompensuoti 115 897,24 Eur žalÄ , kuriÄ atsakovė ginčija.

20. Kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. atliktas įskaitymas 98 433 Eur sumai yra neteisėtas. Kreditorė neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo atsakovės atžvilgiu. Kreditorė atsakovės PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016 sudengė su savo PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 22210002, kurios iÅ¡raÅ¡ymo tikslas buvo kompensuoti kreditorės tariamai patirtÄ Å¾alÄ , tačiau kreditorė tokios žalos nepagrindė. Kreditorės sÄ skaita Nr. 22210002 nėra įtraukta į atsakovės apskaitÄ , atsakovė Å¡ios sÄ skaitos pagrįstumo niekada nepripažino.

21. VienaÅ¡alio įskaitymo aktas parengtas anksčiau negu buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita tokiems nuostoliams kompensuoti. Nėra jokių duomenų, jog kreditorė iki įskaitymo atlikimo bÅ«tų pareiÅ¡kusi atsakovei pretenzijÄ dėl tokių nuostolių kompensavimo ir sudariusi galimybę pareikÅ¡ti savo pozicijÄ . Kreditorės atliktas įskaitymas akivaizdžiai nedera su Čekijos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kuriomis remiantis, įskaitymas galimas, jeigu Å¡alys viena kitai skolingos už tokio paties pobÅ«džio įvykdymÄ , įskaitymas gali bÅ«ti atliktas, kai tik Å¡alis įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimÄ ; neaiÅ¡kÅ«s ar neapibrėžti reikalavimai laikomi netinkamais.

Kreditorės atliktas vienaÅ¡alis tarpusavio prievolių įskaitymas laikytinas niekiniu, pripažintina, jog kreditorė yra skolinga atsakovei 98 433 Eur sumÄ pagal atsakovės 2021 m. balandžio 28 d. iÅ¡ankstinę PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016. 22. 2021 m. balandžio 26 d. iÅ¡ankstinė PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IST21015 buvo iÅ¡raÅ¡yta už vienÄ iÅ¡ sutartyje aptartų etapų / dalinių mokėjimų, o 2021 m. balandžio 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ENR20210156 iÅ¡raÅ¡yta po sutarties įvykdymo likusiai bendros sutarties kainos sumai (40 100 Eur), kurios neapėmė daliniai mokėjimai pagal iÅ¡ankstines sÄ skaitas sutarties vykdymo eigoje.

ReikÅ¡dama finansinį reikalavimÄ Å¡ioje byloje kreditorė neginčija, jog sutartis buvo įvykdyta, tačiau bando įrodyti, kad sutartis tam tikra dalimi buvo įvykdyta netinkamai, dėl ko kreditorė esÄ patyrė nuostolių ir įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų. Savo prievolės sumokėti sutarties dalyko kainÄ kreditorė neneigia ir anksčiau to niekada neginčijo. Atsakovė turi teisę reikalauti iÅ¡ kreditorės neapmokėtos sutarties dalyko kainos dalies sumokėjimo, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kreditorės atsakovei 75 100 Eur skolÄ , kuri susidarė neapmokėjus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. IST21015 ir Nr. ENR20210156.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 23. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorės POLATA s. r. o. 296 241,48 Eur sumos finansinį reikalavimÄ atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ bankroto byloje; atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

24. Teismas konstatavo, kad pasitvirtino kreditorės praÅ¡yme nurodyta aplinkybė, jog jėgainės darbingumas pirmaisiais jos veiklos metais turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 98 proc. visų einamųjų metų. Å io rodiklio nepasiekus, kreditorė įgijo teisę taikyti sutarties 39 straipsnyje numatytas netesybas. Nors sutarties dalyje, kuri numato netesybas, nėra 39 straipsnio, tačiau sutarties 12.3.5 punktas numato, kad už sutarties 3 priedo 2.4.1 ir 2.4.2 papunkčiuose numatyto garantuojamo parametro (darbo prieinamumas) neįgyvendinimÄ dėl rangovo (atsakovės) kaltės rangovas sumokės 10 000 Eur dydžio sutartines netesybas už kiekvienÄ vienÄ deÅ¡imtÄ jÄ procento (0,1 proc.) žemiau garantuojamo prieinamumo. Atsakovė neginčija, kad kreditorė sutartinę atsakomybę atsakovei taiko remdamasi Å¡ia sutarties sÄ lyga, todėl sutarties priedo 2.4 punkte nuoroda į 39 straipsnį vertinta kaip teksto korektÅ«ros klaida.

25. Teismas pažymėjo, kad sutarties V dalyje yra numatyti terminai, per kuriuos atsakovė turėjo įvykdyti sutartimi nustatytus darbus. Sutarties 5.2.7 punkte numatyta, jog atskiri bandymai turi bÅ«ti atlikti nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. sausio 5 d.; kompleksiniai bandymai dalyvaujant atsakovės atstovams – nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (sutarties 5.2.8 punktas); A garantinis bandymas dalyvaujant atsakovės atstovams – nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (sutarties 5.2.9 punktas). PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 22210003 patvirtina, kad kreditorė organizavo kompleksinį bandymÄ , kurį atlikti turėjo atsakovė, dėl to patyrė 2 347,18 Eur iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sutarties 12.13 punkto prasme teismo vertintos kaip kreditorės patirti tiesioginiai nuostoliai, kurie neįskaičiuotini į maksimalias sutartimi nustatytas netesybas.

26. Å alių pasiraÅ¡ytos sutarties 9.3.3 punkte papildomai aptarta, kad rekomenduojamų atsarginių detalių sÄ raÅ¡as yra atsakovės privalomos perduoti galutinės į atsakovės darbų apimtį įtrauktos katilinės įrangos dokumentacijos dalis. Atsakovė Å¡ių detalių kreditorei nepateikė. Byloje pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, jog kreditorė pirko atsargines detales iÅ¡ UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. Bendra apmokėtų sÄ skaitų suma yra 16 230,30 Eur.

Å ios iÅ¡laidos sutarties 12.13 punkto prasme taip pat vertintos kaip kreditorės patirti tiesioginiai nuostoliai, kurie neįskaičiuotini į maksimalias sutartimi nustatytas netesybas. 27. 2021 m. gegužės 31 d. praneÅ¡imu užsakovas Teplarna Pisek, a. s. informavo vykdytojÄ POLATA s. r. o. apie tai, kad jai taiko Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartimi numatytÄ baudÄ už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ â€“ atsarginių detalių dvejų metų eksploatacijos laikotarpiui nepristatymÄ , t. y. pristatymo neužbaigtumÄ , kas buvo darbų nepriėmimo 2021 m. balandžio 30 d. priežastis.

Užsakovas nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 6 d. susikaupusi sutartinės baudos suma yra 3 000 000 CZK. 2021 m. gegužės 13 d. kreditorė atsakovei iÅ¡rašė 115 897,27 Eur sÄ skaitÄ Nr. 22210002 (nemokestinį dokumentÄ ) atlyginti kreditorės patirtus nuostolius. Kreditorė 2021 m. gegužės 7 d. tarpusavio gautinų sumų užskaitos ataskaita atliko piniginių sumų įskaitymÄ : kreditorės atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ 115 897,24 Eur sumos sÄ skaitÄ Nr. 22210002 sudengė su atsakovės kreditorei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos Nr. IST21016 atsakovei mokėtina 98 433 Eur suma, konstatavusi, kad atsakovės nepadengta suma yra 17 464,24 Eur. 28. 2022 m. kovo 14 d. suraÅ¡ytas protokolas apie jėgainės bÅ«klę.

Konstatuota, kad objekte buvo rasti trÅ«kumai, nustatyti planuotÄ jėgainės perdavimo dienÄ , bei gedimai, trukdantys jėgainei veikti, atsiradę dėl UAB „ENERSTENA“ kaltės. Dėl Å¡io gedimo nebuvo galimybės tinkamai naudoti objektÄ daugiau nei 70 dienų, esama situacija neatitiko projekto dokumentacijoje aptartų įsipareigojimų, kuriuose nustatyta, jog objektas turi bÅ«ti naudojamas bent 98 proc. laiko. Vykdytoja šį gedimÄ paÅ¡alino su savo technikais tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. 29. 2021 m. birželio 27 d. raÅ¡tu, adresuotu atsakovei, kreditorė informavo apie tai, kad nuo 2021 m. gegužės 27 d., kai atsakovė privalėjo atvykti ir pradėti remonto darbus, praėjo 30 dienų, per kurias atsakovė nesiėmė priemonių defektui paÅ¡alinti.

Vadovaujantis sutarties 12.3.5 punktu, taikytina bauda dėl mažesnio jėgainės pasiekiamumo, kuri lygi 10 000 Eur už kiekvienÄ 0,1 proc. mažesnio, nei garantuota, pasiekiamumo atvejį; iki raÅ¡to parengimo dienos bauda sudarytų 461 000 Eur, todėl kreditorė atsakovei iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitÄ maksimalaus dydžio baudos sumai – 260 200 Eur. 2021 m. birželio 28 d. kreditorė atsakovei iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr. 22210004 (nemokestinį dokumentÄ ) 260 200 Eur sumai. Byloje kreditorės pateiktas baudos paskaičiavimas yra aiÅ¡kus.

Atsakovė neginčijo 2022 m. kovo 14 d. protokolu apie jėgainės būklę konstatuotų atsakovės atliktų katilinės įrengimo darbų trūkumų. Byloje pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad dėl nustatytų darbų trūkumų katilinės darbų prieinamumo parametras, numatytas sutarties priedo 2.4 punkte, nebuvo įvykdytas.

30. Teismas pažymėjo, kad kreditorės pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 22210003 patvirtina, jog kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymÄ , kurį atlikti turėjo atsakovė, dėl to patyrė 2 347,18 Eur iÅ¡laidų, kadangi nebuvo tinkamai įvykdytos tiekimo sutarties 7.1.7 punkto ir tiekimo sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punkto sÄ lygos, susijusios su jėgainės parengimo ir testavimo darbų įvykdymu. Todėl atsakovė neįgijo teisės ir neatsirado pagrindas iÅ¡raÅ¡yti 35 000 Eur sumos sÄ skaitÄ bei jÄ pateikti kreditorei apmokėti.

31. Teismas sutiko su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu argumentu, kad atsakovė nėra kreditorės ir užsakovės Teplarna Pisek, a. s. sudarytos sutarties Å¡alis, todėl jai negali bÅ«ti taikoma Å¡ioje sutartyje numatyta atsakomybė, tačiau pažymėjo, jog priežastis kreditorės sutartinei atsakomybei prieÅ¡ užsakovę Teplarna Pisek, a. s. kilti buvo atsakovės veiksmai. Atsakovė sutartimi įsipareigojo įrengti biomasės jėgainę ir jÄ perduoti, komerciniu pasiÅ«lymu įsipareigojo pateikti atsargines detales, skirtas katilinės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiui.

Nors tiesiogiai tiekimo sutartyje atsakovei sutartinė atsakomybė bÅ«tent už Å¡ių detalių nepateikimÄ nebuvo numatyta, tai savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, savo veiksmais nesudarant sÄ lygų kitos Å¡alies nuostoliams atsirasti. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog 115 897,27 Eur sumos bauda kreditorei buvo skirta kaip pasekmė to, jog atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė apskritai – nepateikė atsarginių detalių ir taip sudarė sÄ lygas užsakovei atsisakyti priimti jai perduodamÄ jėgainę.

Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip tiesiogiai kreditorei sukėlę nuostolių, dėl to kreditorė tiekimo sutarties 12.13 punkto pagrindu turi teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, kreditorė įrodė, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė 115 897,27 Eur nuostolius.

32. Vadovaujantis CZCK 2894, 2952 straipsniais, kreditorė turi teisę į žalos (nuostolių) atlyginimÄ . Atsakovė nepaneigė kreditorės pateikto Čekijos Respublikos teisės aiÅ¡kinimo, jog pagal vyraujančiÄ teisės doktrinÄ (oficialius CZCK komentarus) prievolės atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsiradimo momentu laikytinas žalos padarymo momentas. Å iuo atveju žalos kreditorei atsiradimo faktÄ patvirtina aplinkybė, kad kreditorei buvo taikyta atsakomybė už tai, jog savo įsipareigojimų neįvykdė atsakovė, o tai savaime sÄ lygojo kreditorės įsipareigojimų neįvykdymÄ prieÅ¡ užsakovÄ .

Kreditorei patyrus nuostolių dėl atsakovės veiksmų, Å¡i įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje pakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog egzistavo CZCK 1982 straipsnyje nustatytos sÄ lygos įskaitymui atlikti, kreditorės reikalavimas nėra neaiÅ¡kus ir neapibrėžtas CZCK 1987 straipsnio 2 dalies prasme.

33. Teismo vertinimu, kreditorės praÅ¡yme dėl pakartotinio jurisdikcijos įvertinimo nurodytos aplinkybės nepaneigia Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje iÅ¡sakytų argumentų ir konstatuotų aplinkybių. Nemokumo administratorius turi pareigÄ patikrinti juridinio asmens atliktus sandorius ir, esant teisiniam ir faktiniam pagrindams, kreiptis į teismÄ dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Nors atsakovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turėjo teisę, o jos galimybės nebuvo apribotos ginčyti įskaitymÄ ir praÅ¡yti priteisti skolÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankroto administratorei tokia teisė atsirado tik po bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo.

Teismas sprendė, kad atsakovės bankroto administratorės pareikštas priešieškinis vertintinas kaip tiesiogiai kylantis iš UAB „ENERSTENA“ bankroto bylos ir, vadovaujantis 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų 6 straipsnio 1 dalimi, nagrinėtinas Lietuvos teisme, atsakovės bankroto byloje.

34. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas sprendė, kad kreditorės 296 241,48 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 35. Atsakovė BUAB „ENERSTENA“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – netenkinti kreditorės POLATA s. r. o. pareikÅ¡to finansinio reikalavimo, BUAB „ENERSTENA“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi ir paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 35.1. Remiantis Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartimi, atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo dėl atsarginių detalių dvejiems metams pristatymo. Atsakovė buvo įsipareigojusi kartu su visa dokumentacija pateikti atsarginių detalių sÄ raÅ¡Ä , taip pat Å¡alys susitarė, kad atsarginės detalės yra įtrauktos į sutarties kainÄ (t. y. kreditorei už jas papildomai mokėti nereikės, jos tiekiamos atsakovės sÄ skaita). Ä®sipareigojimo pristatyti atsargines detales konkrečiu terminu (priduodant jėgainę) atsakovei nenumatė nei komercinis pasiÅ«lymas, nei sutartis.

Terminas sutartyje numatytas pilnos dokumentacijos pateikimui, į Å¡iÄ dokumentacijÄ turėjo įeiti ir atsarginių detalių sÄ raÅ¡as. Tačiau pretenzijos atsakovei buvo pareikÅ¡tos ne dėl nepilnos dokumentacijos, o dėl pačių atsarginių detalių. Nutartyje nėra nurodoma, kuria konkrečiai komercinio pasiÅ«lymo nuostata teismas rėmėsi prieidamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo pareigÄ pateikti atsargines detales, skirtas katilinės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiui. Nesant pareigos pristatyti atsargines detales jėgainės pridavimo metu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. nėra vienos iÅ¡ privalomųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Dėl to kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos ji sieja su neegzistuojančios atsakovės pareigos netinkamu įvykdymu, negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 35.2. Pirmiau nurodytu pagrindu turėjo bÅ«ti atmestas kreditorės finansinis reikalavimas dėl 17 464 Eur, Å¡iuo pagrindu turėjo bÅ«ti patenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymÄ niekiniu, priteisiant atsakovei iÅ¡ kreditorės 98 433 Eur skolÄ . 35.3. Teigdama, kad dėl atsarginių detalių nepristatymo laiku kreditorei kilo pareiga sumokėti užsakovui 3 mln.

CZK arba 115 897,24 Eur dydžio baudÄ pagal kreditorės ir Teplarna Pisek, a. s. sudarytÄ sutartį, kreditorė Å¡ios aplinkybės neįrodė – nepateikė tinkamai įformintos sutarties su Teplarna Pisek, a. s., duomenų, jog Å¡iÄ baudÄ kreditorė faktiÅ¡kai sumokėjo užsakovui Teplarna Pisek, a. s., t. y. jog nuostolius yra faktiÅ¡kai patyrusi. 35.4. Pagal į bylÄ pateiktos nepasiraÅ¡ytos sutarties su Teplarna Pisek, a. s. fragmento tekstÄ kreditorei buvo pritaikyta griežčiausia sutartyje numatyta sankcija, t. y. 500 000 CZK (apie 20 000 Eur) bauda už kiekvienÄ dienÄ , kuriÄ vėluojama priimti darbÄ .

Tokios sankcijos galėtų bÅ«ti taikomos tik už Å¡iurkščiausius pažeidimus, trukdančius eksploatuoti įrengtÄ jėgainę, tačiau atsarginės detalės naudojamos tuo atveju, jeigu / kai jų prireikia įrangos eksploatavimo laikotarpiu. Už defektus, kurie netrukdo objekto eksploatavimui, kreditorės ir Teplarna Pisek, a. s. sutarties 42.1.3 punktas numatė 100 kartų mažesnes netesybas (5 000 CZK už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ). 35.5. Teismas neįvertino, kad kreditorė bylos nagrinėjimo metu nepateikė papildomų duomenų, pagrindžiančių, jog UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. sÄ skaitose nurodytos detalės yra skirtos bÅ«tent atsakovės įrengtai jėgainei eksploatuoti ir pristatytos bÅ«tent į atsakovės vykdytÄ projektÄ .

Remiantis pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, prekes iÅ¡ UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. kreditorė įsigijo 2021 m. gruodžio ir lapkričio mėnesiais, nors, remiantis kreditorės paaiÅ¡kinimais, ji Å¡ias detales pristatė į objektÄ 2021 m. gegužės 6 d., t. y., tuo metu, kai neva už atsakovę įvykdė įsipareigojimÄ pristatyti atsargines detales. Be to, už atsargines detales buvo atsiskaityta 2021 m. gruodžio mėnesį. Å ių abejonių teismas skundžiamoje nutartyje neiÅ¡sklaidė. 35.6.

Atsakovės vertinimu, nei kreditorės su Teplarna Pisek, a. s. suraÅ¡ytas protokolas, nei į bylÄ pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia kreditorės nurodomo fakto, kad jėgainės darbingumas sumažėjo ir ji nepasiekė sutartyje nustatyto darbingumo, o Teplarna Pisek, a. s. 70 dienų dėl gedimo negalėjo eksploatuoti jėgainės. Pastebėtina, kad 2022 m. kovo 14 d. protokole deklaratyviai nurodoma, jog gedimÄ 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreditorė sutvarkė, nes kreditorė nepateikė šį faktÄ patvirtinančių įrodymų.

Kreditorės deklaratyvÅ«s teiginiai apie iÅ¡aiÅ¡kėjusius defektus ir 70 dienų darbų neprieinamumÄ nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kreditorės sutartinę atsakomybę ir taikyti jai neprotingai dideles (260 200 Eur dydžio) netesybas. Atsakovės nuomone, kreditorės finansinis reikalavimas Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti atmestas, kaip neįrodytas. 35.7. Be to, tvirtindamas finansinį reikalavimÄ teismas nesivadovavo sutarties 12.1 ir 12.11 punktų nuostatomis ir neatsižvelgė į tai, kad kreditorės įrodinėjami nuostoliai (nevertinant jų pagrįstumo) nevirÅ¡ijo netesybų, todėl akivaizdu, jog kreditorės finansinis reikalavimas negalėjo bÅ«ti tvirtinamas didesne apimtimi nei 260 200 Eur, t. y. maksimali bauda pagal sutartį. 35.8.

Nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas pripažino, kad kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymÄ , kurį atlikti turėjo atsakovė, ir kodėl teismas sprendė, jog bendrovė Å¡iame kompleksiniame bandyme nedalyvavo. Kreditorės pateikta sÄ skaita Nr. 22210003 Å¡ios aplinkybės nepatvirtina. Kompleksinį bandymÄ organizavo abi Å¡alys ir tiek kreditorė, tiek atsakovė, vykdant Å¡iuos darbus, patyrė iÅ¡laidas. 35.9. Kompleksinis bandymas buvo sėkmingas, kadangi jėgainės perdavimo metu pretenzijų dėl jos parametrų nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, o darbus buvo atsisakyta priimti remiantis visai kitais pagrindais (dėl atsarginių detalių nepristatymo).

Darbai buvo priimti 2022 m. gegužės 6 d., taigi nėra pagrindo teigti, jog kompleksinio bandymo rezultatai nebuvo pasiekti ir atsakovė neįgijo teisės į atsiskaitymÄ 35 000 Eur dalyje.

36. Atsiliepime kreditorė POLATA s. r. o. praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 36.1. Atsarginių detalių dvejiems metams pristatymas yra darbas, kurį atsakovė turėjo atlikti iki objekto perdavimo, tačiau to neatliko. Å iuo atveju atsakovė pažeidė ne vienÄ konkrečiÄ sutarties nuostatÄ , o kompleksinį sutarties ir jos priedų bei pakeitimų nuostatų sÄ raÅ¡Ä . 36.2.

Atsarginių detalių nepristatymas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, lėmęs užsakovo pagrįstÄ atsisakymÄ priimti jėgainės darbus. Atsarginių detalių pristatymas laiku tokio pobÅ«džio projektuose yra skirtas užtikrinti operatyvų ir tinkamÄ sugedusių detalių pakeitimÄ , kad galimi Å¡ilumos jėgainės darbo sutrikimai bÅ«tų minimalÅ«s. 36.3. Skundžiamos nutarties pagrįstumui neturi įtakos atsakovės nurodoma aplinkybė, kad UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais.

Å ie argumentai civilinėje byloje yra teikiami pirmÄ kartÄ , nes bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu atsakovė neginčijo Å¡ių sÄ skaitų, teigė, jog tai nėra pakankamas įrodymas, kuris pagrįstų, kad kreditorė įsigijo bÅ«tent Å¡ilumos jėgainės atsargines detales. Be to, tokiame kontekste yra svarbiausias detalių pristatymo, o ne PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už jų pristatymÄ apmokėjimo momentas. Kad detalės buvo pristatytos kreditorės, o ne atsakovės, patvirtina užsakovo 2022 m. kovo 14 d. atliktų darbų aktas. 36.4.

Atsakovei iki 2021 m. balandžio 30 d. neatlikus visų įsipareigojimų kreditorei ir kreditorė neturėjo galimybių tinkamai atlikti visų darbų ir perduoti užbaigtÄ Å¡ilumos jėgainę užsakovui. Kadangi tai buvo galutinių darbų atlikimo termino pažeidimas, bet kuriuo atveju jis laikytinas Å¡iurkščiu sutarties pažeidimu ir taikoma didesnė nuobaudų skaičiavimo tvarka. Atsarginės detalės yra bÅ«tinos užtikrinti tinkamÄ ir nepertraukiamÄ Å¡ilumos jėgainės veiklÄ , todėl jų nepristatymas buvo pagrįstas ir pakankamas pagrindas užsakovui atsisakyti priimti Å¡ilumos jėgainę. 36.5.

Pagal Čekijos teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ , nepaisant to, ar jis įvykdė susidariusiÄ skolÄ (ar įvykdys jÄ ateityje). Esminis kreditoriaus reikalavimo atlyginti patirtÄ Å¾alÄ bruožas yra bÅ«tent žalos padarymas, kuris gali pasižymėti įsipareigojimų padidėjimu. Taigi, nors tarpusavio prievolių įskaitymo akto sudarymo dienÄ kreditorė ir nebuvo visiÅ¡kai sumokėjusi 115 897,24 Eur dydžio baudos užsakovei, esminė aplinkybė suteikusi teisę kreditorei įskaityti bÅ«tent Å¡iÄ sumÄ buvo atsakovės sutartinių prievolių pažeidimas ir iÅ¡ to kilusi žala. 36.6.

Sutarties 12.13 punktu Å¡alys sutarė, kad „Sutartinių netesybų sumokėjimas neturi įtakos Kliento [Kreditoriaus] teisei reikalauti atlyginti jo patirtus tiesioginius nuostolius.“ Kadangi visa kreditorės papildomai reikalaujama patvirtinti finansinio reikalavimo dalis yra kildinama iÅ¡ tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, Å¡iems reikalavimams yra taikomas sutarties 12.13 punktas. Taigi, kreditorė pagrįstai sudarė tarpusavio prievolių įskaitymo aktÄ , kuriuo įskaitė atsakovės iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ITS21016. 36.7. 75 100 Eur suma pagal sutarties pakeitimÄ Nr. 3 nėra mokėtina atsakovei dėl atsakovės darbų defektų ir atsarginių detalių nepristatymo.

Dėl jėgainės katilinės durų defektų kompleksiniai jėgainės bandymo darbai buvo nesėkmingi. Tuo atveju, jeigu kompleksiniai jėgainės bandymo darbai bÅ«tų atlikti sėkmingai, atsakovė bÅ«tų pateikusi tai patvirtinantį protokolÄ . Tokių įrodymų byloje nėra. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ENR20210156 (40 100 Eur suma) pagal sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punktÄ taip pat nėra apmokėtina, kadangi atsakovė nepateikė kreditorei draudimo bendrovės garantijos, skirtos visam garantiniam sutarties laikotarpiui. 36.8. 2021 m. balandžio 8 d. sutarties pakeitimu Nr. 3 Å¡alys sutarė, jog, iÅ¡taisiusi įrangos komponentų defektus, atsakovė atliks pakartotinius kompleksinius bandymus, kurių rezultatus, kaip galima greičiau po kompleksinio bandymo, įteiks kreditorei.

Atsakovė pakartotinių kompleksinių bandymų neatliko. 36.9. Kadangi Å¡ilumos jėgainės katilinės temperatÅ«ra veiklos metu pasiekia iki 1000 laipsnių temperatÅ«rÄ , katilinės durų sandarumas yra privalomas. PrieÅ¡ingu atveju dėl itin didelės kaitros gali bÅ«ti pažeista ne tik pati katilinė, tačiau gali kilti nesuvaldomas gaisras. Tai yra esminis ir grubus rangos darbų defektas. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ilumos jėgainė negalėjo pradėti darbo ir buvo pažeistas atsakovės įsipareigojimas užtikrinti, kad Å¡ilumos jėgainė pirmaisiais darbo metais nebus mažesnė negu 98 proc. visų metuose esančių valandų.

Nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei po jos atsakovės atstovai neatvyko apžiūrėti jėgainės defektų, nepasirašė darbų perdavimo akto.

37. Kreditorė POLATA s. r. o. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta, jog atsakovės BUAB „ENERSTENA“ prieÅ¡ieÅ¡kinis yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams; priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti BUAB „ENERSTENA“ prieÅ¡ieÅ¡kinį teismingu Čekijos Respublikos teismams ir palikti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 37.1. Apeliantės vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas kaip nepagrįstas, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įtvirtino Europos SÄ jungos bei Lietuvos teismų praktikai prieÅ¡taraujantį precedentÄ , kuriuo nemokumo administratoriui yra suteikiamos platesnės teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinius bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. 37.2.

Vienas iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų yra pripažinti vienaÅ¡alį tarpusavio prievolių įskaitymÄ niekiniu ir jo pagrindu taikyti restitucijÄ . Kitaip tariant, atsakovė formuluoja iÅ¡ sutartinių santykių kilusį reikalavimÄ , kadangi vienaÅ¡alis tarpusavio prievolių įskaitymas buvo atliktas pagal sutartį. Taigi, atsakovės reikalavimas (pripažinti vienaÅ¡alį įskaitymÄ niekiniu) yra susijęs su komercine sutartimi, kuriai, be kita ko, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Briuselis I) nuostatos. 37.3.

Briuselis I reglamento prasme civiline ar komercine byla laikytinas ginčas dėl įkeistų lėšų grÄ Å¾inimo ir atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimÄ juridinio asmens vardu reiÅ¡kia kreditorius (actio Pauliana) ar bankroto administratorius. Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas paremtas tuo, kad pagal vyraujančiÄ ESTT praktikÄ Briuselis I jurisdikcijos iÅ¡imtys bankroto bylose gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai yra įrodoma, jog ieÅ¡kinį kreditorius arba bankroto administratorius galėjo pareikÅ¡ti tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos Å¡alis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Briuselis I numatytų iÅ¡imčių sÄ raÅ¡Ä , jeigu tokį ieÅ¡kinį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo pareikÅ¡ti ir pats kreditorius. Å iuo atveju atsakovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo ginčyti įskaitymÄ , tačiau to nedarė. Tai, kad tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė administratorė, nereiÅ¡kia, jog prieÅ¡ieÅ¡kiniui gali bÅ«ti taikomos Briuselis I numatytos jurisdikcijos iÅ¡imtys, juo labiau kad Å¡alys sutartimi aiÅ¡kiai sutarė dėl Čekijos Respublikos teismų jurisdikcijos. 37.4.

Tam, kad byloje būtų taikomas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – ir Nemokumo reglamentas) būtina įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra tiesiogiai kilęs iš bankroto bylos ir yra glaudžiai susijęs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis. 37.5. Šiuo atveju atsakovės ir kreditorės tarpusavio santykiai, susiję su ginčijamu įskaitymu, bei atsakovės nurodoma tariama kreditorės skola atsakovei, atsirado iki bankroto bylos iškėlimo.

Tai reiÅ¡kia, kad byloje pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kaip ieÅ¡kinys, galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas pačios atsakovės, atstovaujamos buvusių valdymo organų, ir dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinis nėra grindžiamas specialiomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) taisyklėmis, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra tik siekiama pripažinti įskaitymÄ negaliojančiu ir prisiteisti skolÄ už suteiktas rangos paslaugas ir su jomis susijusias pateiktas prekes.

Kitaip tariant, prieÅ¡ieÅ¡kinis yra grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymÄ . IeÅ¡kinio dėl skolos priteisimo senaties terminas nėra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ , o yra taikomas bendrasis CK įtvirtintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, nagrinėjamoje byloje Nemokumo reglamentas negali bÅ«ti taikomas, o turėtų bÅ«ti taikomos Briuselis I nuostatos ir pripažintina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

38. Atsakovė BUAB „ENERSTENA“ atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 38.1. Kreditorės keliamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, todėl atsakovė nemato pagrindo pakartotinai nagrinėti šį procesinį klausimÄ . 38.2. Teismų praktikoje yra ne kartÄ akcentuota, kad bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡tiems reikalavimams dėl pinigų sumos priteisimo ir yra nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Taigi, atsakovė turi teisę gintis nuo finansinio reikalavimo tokiomis pat procesinėmis priemonėmis, kuriomis galėtų naudotis ginantis nuo ieÅ¡kinio, kuriuo bÅ«tų praÅ¡oma priteisti skolÄ . Viena iÅ¡ atsakovės teisių ir interesų gynybos priemonių yra prieÅ¡ieÅ¡kinis. PrieÅ¡ieÅ¡kinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiÅ¡kiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys. 38.3. Kreditorė nepagrįstai remiasi ESTT bei Lietuvos teismų praktika, kurioje aptariamos bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamų ieÅ¡kinių priėmimo sÄ lygos, aiÅ¡kinant Nemokumo reglamento nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne pirminio ieškinio, bet priešieškinio priėmimo klausimas. Reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės taikomos būtent pirminio ieškinio pateikimui, o priešieškinio jurisdikcijos klausimų Nemokumo reglamentas neapima. Be to, pagal Briuselis I nuostatas priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys, gali būti pareikštas teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti atskiruosiuose skunduose apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

40. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės POLATA s. r. o. finansinis reikalavimas BUAB „ENERSTENA“ bankroto byloje ir atmestas atsakovės BUAB „ENERSTENA“ prieÅ¡ieÅ¡kinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad kreditorės finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai turėjo bÅ«ti patenkinti. Tuo tarpu kreditorė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje nustatyta, jog prieÅ¡ieÅ¡kinis teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Kreditorė laikosi pozicijos, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis teismingas Čekijos Respublikos teismams, todėl turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio teismingumo 41. Pasisakant dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio teismingumo, atkreiptinas dėmesys į tokias Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes: atsakovė yra likviduojama dėl bankroto įmonė, jos buveinė yra Lietuvoje; atsakovės bankroto byloje kreditorė POLATA s. r. o. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ ; atsakovės nemokumo administratorė su Å¡iuo reikalavimu nesutiko, todėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ ; atsakovė toje pačioje byloje 2022 m. balandžio 13 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė netvirtinti kreditorės pareikÅ¡to finansinio reikalavimo, kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ laikyti niekiniu ir atsakovės naudai iÅ¡ kreditorės priteisti 170 692,91 Eur įsiskolinimÄ ; kreditorė pateikė praÅ¡ymÄ palikti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes, vadovaujantis Å¡alių sutartyje įtvirtintu susitarimu, jis teismingas Čekijos Respublikos teismams;

Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi praÅ¡ymÄ palikti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ atmetė; dėl Å¡ios nutarties kreditorė pateikė atskirÄ jį skundÄ , tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal nurodytÄ skundÄ (civilinė byla Nr. e2-707-450/2022), konstatavęs, kad CPK nenumatyta galimybė skųsti nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ .

42. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutarties 17.1 papunktyje nustatyta, jog sutarčiai taikomi Čekijos Respublikos įstatymai. Bet kokie ginčai sprendžiami kompetentinguose Čekijos Respublikos teismuose pagal Čekijos Respublikos įstatymus.

43. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirma, turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ . Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.).

Å ių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę (susijusias valstybes). Antra, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos SÄ jungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos SÄ jungos reglamentas). Tai padarius, iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike.

Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ . Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016 60 ir 61 punktus; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020).

Šiuo atveju nustatyta, kad kreditorės buveinė yra Čekijos Respublikoje, be to, sutartimi šalys yra susitarusios tiek dėl taikytinos teisės, tiek dėl jurisdikcijos – ginčams pagal sutartį taikytina Čekijos teisė, visi ginčai nagrinėjami Čekijos teismuose, taigi, priešieškinis yra su tarptautiniu elementu.

44. CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡io Kodekso VII dalies (Tarptautinis civilinis procesas) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, Å¡is teismingumas iÅ¡lieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sÄ lygos pasikeičia.

45. CPK 788 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å«kinės komercinės veiklos subjektai gali raÅ¡tu susitarti, jog ginčai, kylantys iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu Å¡is susitarimas neprieÅ¡tarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimÄ , teisei. Å is susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma iÅ¡imtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, į Å¡io straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymui. PraÅ¡ymas gali bÅ«ti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios.

46. JANÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje. Iki JANÄ® įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta speciali teismingumo konkrečiam teismui taisyklė, kad ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ .

Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Å iuo atveju kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimas sprendžiamas atsakovės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme.

47. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų 6 straipsnio 1 dalis numato, kad jurisdikcijÄ nagrinėti visus tiesiogiai iÅ¡ nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius, pavyzdžiui, ieÅ¡kinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iÅ¡kelta nemokumo byla, teismai. Nemokumo reglamente nėra proceso teisės normų, susijusių su iÅ¡keltos ir nagrinėjamos bylos, kurioje pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ieÅ¡kinis, teismingumu.

CPK VII dalyje (Tarptautinis civilinis procesas) taip pat nėra su priešieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių tarptautinio civilinio proceso nuostatų. Be to, ir šalių 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutartyje neaptarta situacija, kai jau nagrinėjamoje byloje pareiškiamas priešieškinis. Tuo tarpu reglamento Briuselis I 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys, gali būti reiškiamas teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.

48. Kreditorės, kurios buveinė yra Čekijoje, finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės, kurios buveinė yra Lietuvoje, bankroto byloje klausimas nagrinėjamas vadovaujantis imperatyviosiomis nemokumo proceso teisės normomis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas reglamentuotas JANÄ® 42 straipsnyje. Pagal nurodytÄ straipsnį pateiktus kreditorių reikalavimus tvirtina juridinio asmens nemokumo bylÄ nagrinėjantis teismas. Atsakovės bankroto bylÄ nagrinėja Kauno apygardos teismas. Nurodytas teismas taip pat nagrinėjo ir kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ . Atsakovės nemokumo administratorė su kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimu nesutiko ir savo atsikirtimų pagrindu nurodytoje civilinėje byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu bei skolos priteisimo.

49. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo praktikÄ taikant Ä®BÄ®, bankroto administratoriui nėra draudžiama reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį; nemokumo (bankroto) administratorius gina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, taigi, jis privalo reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl akivaizdžiai nenaudingų sandorių nuginčijimo bei skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo; konstatavus, kad bankroto administratorius pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismingumo, turėjo pagrindÄ remtis CPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).

Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiame JANĮ taip pat nenustatyta draudimo nemokumo administratoriui reikšti priešieškinį, todėl tiek ĮBĮ buvęs įtvirtintas, tiek šiuo metu galiojančiame JANĮ nustatytas reglamentavimas galimybės nemokumo administratoriui reikšti priešieškinį aspektu yra vienodas (nepakitęs) ir aptartas kasacinio teismo išaiškinimas išlieka aktualus. Pasikeitus nagrinėjamos bylos teismingumui nukentėtų ne tik atsakovės teisės ir interesai, bet taip pat ir visų jos kreditorių teisėti lūkesčiai.

50. PrieÅ¡ieÅ¡kinis – atsakovo pareikÅ¡tas laikantis tam tikrų sÄ lygų ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui jau vykstančiame procese (CPK 143 straipsnis). Pagal CPK 33 straipsnio 2 dalį prieÅ¡ieÅ¡kinis, neatsižvelgiant į jo teismingumÄ , pareiÅ¡kiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys. Pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, Å¡is teismingumas iÅ¡lieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sÄ lygos pasikeičia. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 33 straipsnio 2 dalį, 143 straipsnį ir 781 straipsnio 1 dalį, net ir nemokumo byloje su užsienio elementu pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepasikeičia Lietuvos teismams priskirtas su nemokumo byla susijusių ir pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas.

51. Dėl to, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, taip pat į tai, kad praÅ¡ymas dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis toje pačioje byloje yra glaudžiai susiję, teisėjų kolegija padaro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡nagrinėjo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ kreditorei. Dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų 52.

Kreditorės praÅ¡omas tvirtinti 296 241,48 Eur finansinis reikalavimas susideda iÅ¡: 2 347,18 Eur (už atliktus kompleksinius bandymus); 16 230,30 Eur (už įsigytas atsargines detales); 17 464,27 Eur nuostolių (115 897,27 Eur užsakovo pritaikyta bauda dėl atsarginių detalių nepateikimo laiku, į kuriÄ 2021 m. gegužės 7 d. buvo įskaityta 98 433 Eur suma pagal atsakovės PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016); 260 200 Eur (bauda už jėgainės pajėgumo sumažėjimÄ ).

PareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pripažinti kreditorės atliktÄ vienaÅ¡alį 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymÄ negaliojančiu ir priteisti atsakovės naudai iÅ¡ kreditorės 170 692,91 Eur pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. IST21016, IST21015, ENR20210156 neapmokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas kreditorės reikalavimÄ tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Dėl kreditorės finansinio reikalavimo 17 464 Eur dalyje ir 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymo teisėtumo 53.

Byloje nustatyta, kad kreditorės pareikÅ¡tas finansinis reikalavimas yra grindžiamas netinkamu 2020 m. balandžio 2 d. tarp atsakovės ir kreditorės sudarytos tiekimo sutarties Nr. ENEX2010205 įsipareigojimų vykdymu ir atsakovės atsakomybės taikymu už Å¡ių įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ . Kreditorė teigia, kad ji patyrė žalÄ dėl to, jog atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimto reikalavimo pristatyti atsargines detales jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui ir užsakovas Teplarna Pisek, a. s. 2021 m. balandžio 30 d. atsisakė priimti darbus, o kreditorė, bÅ«dama pagrindine rangove, privalėjo sumokėti 3 000 000 CZK arba 115 897,24 Eur baudÄ užsakovui dėl laiku nepriduoto objekto.

Kreditorė 2021 m. gegužės 7 d. atliko vienaÅ¡alį tarpusavio prievolių įskaitymÄ , kurio pagrindu buvo sudengta atsakovės sÄ skaita Nr. IST21016 (98 433,00 Eur suma) su kreditorės sÄ skaita Nr. 22210002 (115 897,24 Eur žalos suma) ir tokiu bÅ«du, kaip nurodo kreditorė, atsakovė liko skolinga kreditorei 17 464,00 Eur, t. y. skirtumÄ , kuris liko atlikus įskaitymÄ . Šį 17 464,00 Eur skirtumÄ kreditorė prašė patvirtinti kaip finansinį reikalavimÄ (dalį finansinio reikalavimo) atsakovės bankroto byloje.

Atsakovė nurodytÄ Ä¯skaitymÄ prašė pripažinti niekiniu, kadangi, remiantis Å¡alių sutartimi, atsakovė įsipareigojimo pristatyti atsargines detales jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui neprisiėmė.

54. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, konstatavo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , jog 115 897,27 Eur sumos bauda kreditorei skirta kaip pasekmė to, kad atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė apskritai – nepateikė atsarginių detalių ir taip sudarė sÄ lygas užsakovei atsisakyti priimti jai perduodamÄ jėgainę. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip tiesiogiai kreditorei sukėlusius nuostolių, dėl to kreditorė tiekimo sutarties 12.13 punkto pagrindu turi teisę praÅ¡yti atlyginti jos patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, kreditorė įrodė, jog dėl atsakovės veiksmų ji patyrė 115 897,27 Eur nuostolius. Teisėjų kolegija Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms nepritaria.

55. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė iÅ¡rašė kreditorei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016 dėl 98 433 Eur. Kreditorė Å¡ios sÄ skaitos pagrįstumo neginčija. PrieÅ¡ingai, 2021 m. gegužės 13 d. kreditorė iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2221002 dėl 115 897,27 Eur baudos taikymo ir 2021 m. gegužės 7 d. tarpusavio gautinų sumų užskaitos ataskaita atliko piniginių sumų įskaitymÄ â€“ kreditorės atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ 115 897,24 Eur sumos sÄ skaitÄ Nr. 22210002 sudengė su atsakovės kreditorei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos Nr. IST21016 pagrindu atsakovei mokėtina 98 433 Eur suma. Vadinasi, kreditorė pripažįsta atsakovės sÄ skaitos pagrįstumÄ ir byloje nėra ginčo dėl atsakovės sÄ skaitoje Nr. IST21016 nurodyto kreditorės įsipareigojimo ir jo dydžio.

56. Sutartiniai santykiai, 2021 m. gegužės 7 d. kreditorės atliktas vienaÅ¡alių tarpusavio prievolių įskaitymas turi bÅ«ti vertinami pagal galiojančias Čekijos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kadangi dėl Å¡ios valstybės teisės normų taikymo Å¡alys susitarė tiekimo sutartyje. Ä®skaitymo teisiniai santykiai reguliuojami CZCK 1982-1992 straipsniuose. Pagal CZCK 1982 straipsnį, jeigu Å¡alys yra viena kitai skolingos už tokio paties pobÅ«džio įvykdymÄ , kiekviena iÅ¡ jų gali pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad ji įskaito savo reikalavimÄ kitos Å¡alies reikalavimui. Ä®skaitymas gali bÅ«ti atliktas, kai tik Å¡alis įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimÄ ir sumokėti skolÄ . Taigi, esminiu įskaitymo atlikimo pagrindu laikytinas abipusių vienarÅ«Å¡ių tarpusavio reikalavimų egzistavimas.

57. Kreditorė nurodo, kad reikalavimo teisę į atsakovę įgijo 2021 m. balandžio 30 d., kai jėgainės užsakovas atsisakė priimti perduodamÄ jėgainę dėl nustatytų trÅ«kumų – neperduotų atsarginių detalių jėgainės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiu ir pareikalavo kreditorę sumokėti užsakovui 115 897,27 Eur baudÄ . Taigi, kreditorė savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iÅ¡ kreditorei galbÅ«t atsiradusių nuostolių. Å iuo atveju į bylÄ pateikta Čekijos teisės aktų bei teismų praktikos analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad prievolės atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsiradimo momentas laikytinas žalos padarymo momentu, tačiau žala turi bÅ«ti reali (CZCK 2952 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorė neįrodė turėjusi reikalavimo teisę į atsakovę, nes ji nėra sumokėjusi baudos užsakovui, be to, atsakovė nelaikytina atsakinga už kreditorės užsakovui mokėtinÄ baudÄ .

58. Kaip jau buvo nurodyta, kreditorės reikalavimas yra grindžiamas sutartimi prisiimto įsipareigojimo pristatyti atsargines detales jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui ir dėl to kilusiomis pasekmėmis (objekto nepridavimu ir kreditorei pritaikytomis netesybomis), t. y. kreditorei akcentuojant tai, jog tiekimo sutartimi būtent atsakovė buvo įsipareigojusi iki jėgainės pridavimo momento pristatyti visas dvejų metų laikotarpiui būtinas jėgainės atsargines detales, tačiau to nepadarė. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė į jėgainę nebuvo pristačiusi atsarginių detalių, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams, kad, remiantis šalių pasirašyta sutartimi, atsakovė tokio kreditorės nurodomo įsipareigojimo neprisiėmė.

59. Å alių sudarytoje sutartyje nėra tiesioginių nuostatų dėl atsarginių detalių pristatymo tvarkos ir sÄ lygų dėl atsarginių detalių pristatymo termino. Atsakovės komerciniame pasiÅ«lyme, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, nurodoma, kad atsarginės dalys dvejiems eksploatavimo metams yra įtrauktos į sutarties kainÄ (komercinio pasiÅ«lymo 9 skyrius). Komercinio pasiÅ«lymo 8 skyriaus 7.4 punktas numato, kad rekomenduojamų atsarginių dalių sÄ raÅ¡as bus įtrauktas į projekto dokumentacijÄ .

Sutarties 3.1.7.3 ir 9.3.3 punktuose iÅ¡ esmės atkartotos komercinio pasiÅ«lymo sÄ lygos. Taigi, atsakovė buvo įsipareigojusi kartu su visa dokumentacija pateikti atsarginių detalių sÄ raÅ¡Ä , taip pat Å¡alys susitarė, jog atsarginės detalės yra įtrauktos į sutarties kainÄ , tačiau įsipareigojimo pristatyti atsargines detales konkrečiu terminu (priduodant jėgainę) atsakovei nenumatė nei komercinis pasiÅ«lymas, nei sutartis. Toks Å¡alių susitarimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad terminas sutartyje buvo numatytas visos dokumentacijos pateikimui, į kurios sudėtį įėjo ir atsarginių detalių sÄ raÅ¡as, tačiau pretenzijos atsakovei yra reiÅ¡kiamos ne dėl nevisos dokumentacijos pateikimo, o dėl pačių atsarginių detalių nepateikimo iki objekto pridavimo termino.

60. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje (28 punkte) nėra nurodoma, kuria konkrečiai komercinio pasiÅ«lymo nuostata pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieidamas iÅ¡vados, kad atsakovė turėjo pareigÄ pateikti atsargines detales, skirtas jėgainės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiui. Kreditorė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, kad Å¡iuo atveju atsakovė pažeidė ne vienÄ konkrečiÄ sutarties nuostatÄ , o kompleksinį sutarties ir jos priedų bei pakeitimų nuostatų sÄ raÅ¡Ä , taigi, konkrečių sutarties ir (ar) komercinio pasiÅ«lymo nuostatų taip pat neįvardija.

Tuo tarpu komercinio pasiÅ«lymo 9 skyriuje yra akivaizdi sÄ lyga – atsarginės dalys dvejiems eksploatavimo metams yra įtrauktos į sutarties kainÄ , kas reiÅ¡kia, jog kreditorei už jas papildomai mokėti nereikės, jos tiekiamos atsakovės sÄ skaita, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovė įpareigojama patiekti atsargines detales jėgainės pridavimo metu, nes pirmiau paminėta nuostata atsarginių detalių terminų ir tvarkos neįtvirtina.

61. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kreditorės teigimu, kad atsarginių detalių pristatymas laikytinas Å¡alių sutartu darbu, kuris turėjo bÅ«ti atliktas iki jėgainės pridavimo, kadangi sutarties nuostatos tokio atsakovės įsipareigojimo nenumato. Sutarties 3.1 punkte buvo apibrėžta visų atsakovės prisiimtų darbų sÄ voka, t. y. darbai apima: iÅ¡samius projektavimo ir inžinerinius darbus. Technologinę dalį (įrangos iÅ¡dėstymas, PID reguliatoriai, kitų projekto dalių užduotys); su statyba susijusius:

1) brėžinius ir specifikacijas, reikalingus statybos leidimui gauti;

2) pamatų užduotį (apkrovos ir įrengimas); su projektu susijusius:

1) projekto valdymÄ ;

2) įrangos statybos darbų priežiÅ«rÄ ; automatikos ir valdymo sistemÄ :

1) valdymo skydus;

2) kintamo dažnio pavaras pirminio, antrinio/tretinio degimo oro ventiliatoriams, dūmų recirkuliacijai;

3) visus reikiamus įrankius, įskaitant įrengimÄ ir kabelius („SKS“, „Siemens“, „Kamstrup“ ir kt., kurie iÅ¡vardinti sutartyje);

4) nepertraukiamo maitinimo Å¡altinį („APC-Schneider“); katilinės pagrindinę ir pagalbinę įrangÄ :

1) biokuro krosnį su kuro tiekimo mechanizmu; 2) 10 MW biokuro vandens Å¡ildymo katilÄ ;

3) SNKV;

4) Kuro saugojimo ir tvarkymo sistemÄ ;

5) pelenų tvarkymo sistemÄ (sausa rÅ«Å¡is), 2 pelenų konteinerius;

6) suspausto oro priimtuvas su suodžių išpūtimo valymo sistema katilui ir suspausto oro vamzdžiams iki katilinės sienos, su suodžių išpūtimo valymo sistema katilams;

7) hidrocilindrus ir hidraulinę įrangÄ su hidraulinėmis žarnomis, sujungimais, movomis, matuokliais krosniai ir pelenų tvarkymo sistemai;

8) visas reikiamas plieno konstrukcijas įrangai tvirtinti;

9) visÄ reikiamÄ Ä¯rangos izoliacijÄ ; bandomÄ jį paleidimÄ , įvedimÄ Ä¯ eksploatacijÄ ir perdavimÄ . Personalo apmokymÄ ; projekto dokumentacijÄ :

1) eksploatavimo instrukcijÄ ;

2) priežiÅ«ros instrukcijÄ ;

3) rekomenduojamų atsarginių dalių sÄ raÅ¡Ä .

62. Taigi, nors komerciniame pasiÅ«lyme nurodyta, kad atsarginės detalės dvejų metų laikotarpiui yra įtrauktos į pasiÅ«lymo kainÄ , tačiau objekto pridavimo momentui atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti tik Å¡ių atsarginių detalių sÄ raÅ¡Ä , o ne visas atsargines detales. Å iuo atveju, jeigu, kaip teigia kreditorė, atsarginės detalės tokiame iÅ¡skirtiniame objekte kaip Å¡ilumos jėgainė yra itin reikÅ¡mingos, nes užtikrina nepertraukiamÄ jėgainės veikimÄ , nuostatos dėl atsarginių detalių pristatymo terminų neabejotinai turėjo bÅ«ti aptartos sutartyje, tačiau kreditorė tokių įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu į sutartį neįtraukė. Nesant pareigos pristatyti atsargines detales jėgainės pridavimo metu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kitaip tariant, nėra pagrindo spręsti apie vienos iÅ¡ privalomųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ .

63. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutartyje nesant atsakovės įsipareigojimo iki 2021 m. balandžio 30 d. pristatyti į jėgainę visų dvejų metų jėgainės eksploatavimui reikalingų atsarginių detalių, atsakovė nelaikytina atsakinga už tai, kad užsakovas dėl atsarginių detalių trÅ«kumo atsisakė priimti jėgainę ir pareikalavo kreditorę sumokėti 115 897,27 Eur dydžio baudÄ . Nustačius, kad kreditorė nuostolius patyrė ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, jog kreditorė 2021 m. gegužės 7 d. neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, todėl įskaitymÄ atliko nepagrįstai.

Taigi, 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymas atliktas nesant tam teisėto pagrindo, todėl prieinama prie iÅ¡vados, kad kreditorė yra skolinga atsakovei 98 433 Eur pagal Å¡ios pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016, o atsakovė nėra skolinga kreditorei 17 464,24 Eur neįskaitytos baudos likučio. Dėl to kreditorės finansinis reikalavimas 17 464 Eur dalyje negalėjo bÅ«ti patvirtintas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl įskaitymo nuginčijimo bei 98 433 Eur iÅ¡ kreditorės priteisimo turėjo bÅ«ti patenkintas.

64. Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡vadų nėra reikÅ¡mingi ir teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės argumentų, kuriais ji ginčijo kreditorės reikalavimÄ atlyginti žalÄ dėl nepristatytų atsarginių detalių – kad pati kreditorė faktiÅ¡kai nėra sumokėjusi 115 897,24 Eur dydžio baudos Teplarna Pisek, a. s. (neįrodė nuostolių realumo); kad kreditorės ir Teplarna Pisek, a. s. sudaryta sutartis nenumato jokių sÄ lygų, susijusių su atsarginių detalių (ne)pristatymu ir atsakomybės už tokio įpareigojimo neįvykdymÄ taikymu; kad kreditorei nepagrįstai buvo pritaikyta pati griežčiausia sutartyje numatyta sankcija ir pan.

Dėl kitų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų 65. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė priteisti atsakovei iÅ¡ kreditorės 72 752,82 Eur pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. IST21015 ir ENR20210156 nesumokėtas sumas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, konstatavo, kad kreditorė pati atliko kompleksinius bandymus, todėl atsakovė neįgijo teisės iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21015 35 000 Eur sumai. Atsakovė su tokia iÅ¡vada nesutinka, motyvuodama tuo, kad nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas pripažino, jog kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymÄ , kurį atlikti turėjo atsakovė, nes kreditorės pateiktos sÄ skaitos Nr. 22210003 turinys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina.

Teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

66. Byloje nustatytas kreditorės ir atsakovės susitarimas, kuriuo kreditorė patvirtina A testo atlikimÄ ir sumoka 90 000 Eur atsakovei pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras tokia tvarka: 1) 20 000 Eur – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atsakovės darbininkų atvykimo į vietÄ KW14; 2) 35 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 17 d., jeigu trÅ«kumų iÅ¡taisymas bus užbaigtas iki Å¡ios dienos; 3) 35 000 Eur – po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo;

4) likusi suma, susijusi su sutarties 7.1.7 punkte nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui pateikimo. Pakeitimo Nr. 3 2 punktu numatyta, kad kompleksinio bandymo atlikimo terminas atidedamas iki 2021 m. balandžio 26 d., jis bus pradėtas sudarius reikalingas sÄ lygas krosnies tvarkymui ir džiovinimui. Atsakovė kreditorei 2021 m. balandžio 26 d. iÅ¡rašė iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21015 35 000 Eur sumai remdamasi tiekimo sutarties pakeitimo Nr. 3 1.3 punktu. SÄ skaitÄ nurodė apmokėti iki 2021 m. balandžio 26 d. Atsakovė kreditorei 2021 m. balandžio 29 d. taip pat iÅ¡rašė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ENR20210156 40 100 Eur sumai už katilinės įrangos tiekimÄ , montavimÄ , bandymÄ ir paleidimÄ .

67. Kaip minėta, Å¡alys 2021 m. balandžio 8 d. sudarė sutarties pakeitimÄ Nr. 3, kurio 1.3 punkte susitarė, kad 35 000 Eur bus sumokėta po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo (apie atliktÄ kompleksinį bandymÄ patvirtinus protokole). Kreditorės pateikta sÄ skaita Nr. 22210003 patvirtina, kad kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymÄ ir patyrė 2 347,18 Eur iÅ¡laidų. Å iÄ aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Atsakovė savo ruožtu pateikia tik sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21015 35 000 Eur sumai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad ji dalyvavo atliekant kompleksinius bandymus ar juo labiau, jog kompleksiniai bandymai buvo atlikti sėkmingai.

Å iuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, 2021 m. balandžio 30 d. laiÅ¡ke yra aptartos kompleksinio bandymo organizavimo galimos iÅ¡laidos, tačiau sutiktina su kreditorės argumentais, kad sėkmingai atlikus kompleksinius bandymus apie tai bÅ«tų pažymėta protokole, tačiau tokio dokumento atsakovė į bylÄ nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovė neįrodė, jog buvo įvykdyti sutarties pakeitime Nr. 3 sutarti darbai (sėkmingai atliktas kompleksinis bandymas), todėl atsakovė neįgijo teisės iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21015.

Nesant tokios reikalavimo teisės, taip pat konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai atliko 2 347,18 Eur įskaitymÄ pagal kreditorės sÄ skaitÄ Nr. 2221003.

68. Tiekimo sutarties 7.1.7 punkte buvo numatyta, kad 10 procentų kainos bus sumokėta po A garantinio bandymo ir perėmimo pagal draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ 10 procentų vertės dydžio garantijÄ . Sutarties pakeitimu Nr. 3 buvo sutarta, kad likusi suma, susijusi su sutarties 7.1.7 punkte nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui pateikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kreditorei pateikė draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ garantijÄ , atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčija, neneigia jos ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, padaroma iÅ¡vada, kad nebuvo įvykdyta tiekimo sutarties 7.1.7 punkto ir teikimo sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punkto sÄ lyga, todėl atsakovė neįgijo teisės ir neatsirado pagrindas iÅ¡raÅ¡yti 40 100 Eur sumos sÄ skaitÄ bei jÄ pateikti kreditorei apmokėti.

69. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovė neįgijo teisės reikalauti sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. IST21015 ir ENR20210156 apmokėjimo, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestas pagrįstai.

70. Vertinant kreditorės reikalavimÄ pripažinti 2 347,18 Eur nuostolius už kompleksinius bandymus, pažymėtina, kad pagal komercinio pasiÅ«lymo, kuris yra sutarties sudėtinė dalis, sÄ lygas, bandomasis jėgainės paleidimas turėjo bÅ«ti vykdomas atsakovės lėšomis. Pirmiau byloje nustačius, kad atsakovė neįrodė, jog atliko sėkmingÄ jėgainės kompleksinį bandymÄ prieÅ¡ jos paleidimÄ , padaroma iÅ¡vada, jog ji privalo atlyginti kreditorei 2 347,18 Eur už kompleksinius bandymus patirtų nuostolių.

Pažymėtina, kad Å¡ių iÅ¡laidų dydžio atsakovė neginčija. Dėl kreditorės finansinio reikalavimo 16 230,30 Eur dalyje 71. Kaip jau buvo nurodyta, į kreditorės praÅ¡omÄ tvirtinti 296 241,48 Eur finansinį reikalavimÄ Ä¯eina ir 16 230,30 Eur suma už įsigytas atsargines detales. Kreditorės teigimu, atsakovei laiku nepristačius atsarginių detalių kreditorė savo sÄ skaita iÅ¡ UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. įsigijo bÅ«tinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti už bendrÄ 16 230,30 Eur sumÄ , kuriÄ prašė patvirtinti atsakovės bankroto byloje kaip kreditorės patirtÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ tenkino. Atsakovė su tuo nesutinka, reikÅ¡dama abejones dėl Å¡ių nuostolių pagrįstumo – mano, kad kreditorė neįrodė, jog UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. sÄ skaitose nurodytos detalės yra atsarginės detalės, skirtos bÅ«tent atsakovės įrengtai jėgainei eksploatuoti ir pristatytos bÅ«tent į šį objektÄ , o taip pat atsakovei abejonių kelia detalių pristatymo į objektÄ ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo datos.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

72. Nors byloje nustatyta, kad atsarginių detalių pristatymo terminai sutartyje nebuvo konkrečiai apibrėžti, t. y. atsakovė nebuvo įsipareigojusi iki jėgainės pridavimo pristatyti visas dvejų metų laikotarpiui reikalingas atsargines detales jėgainės eksploatavimui, tačiau, remiantis komercinio pasiÅ«lymo nuostatomis, atsarginių detalių kaina yra įtraukta į sutarties kainÄ . Taigi, nors sutartyje ir nebuvo konkrečiai apibrėžtų atsarginių detalių pristatymo sÄ lygų, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties (taip pat ir komercinio pasiÅ«lymo) turinio analizė suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bet kuriuo atveju atsakovė privalo apmokėti atsarginių detalių kainÄ . 2021 m. balandžio 30 d. kreditorė raÅ¡tu informavo atsakovę apie tai, kad 2021 m. balandžio 30 d. investuotojas Teplarna Pisek, a. s. atsisakė priimti biokuro katilinę, kuriai atsakovė tiekė biokuro katilo technologijÄ pagal sutartį.

Nurodyta priežastis – nebaigti darbai dėl dvejų metų eksploatacijai skirtų atsarginių dalių nepristatymo. Nors pagal sutartį atsarginės detalės yra įtrauktos į sutarties kainÄ , byloje nėra įrodymų, kad Å¡ias detales atsakovė bÅ«tų pristačiusi į objektÄ . Atsakovė Å¡ių aplinkybių neginčija. Tuo tarpu kreditorė į bylÄ pateikė duomenis, kad savo lėšomis už 16 230,30 Eur įsigijo atsargines detales ir pateikė į objektÄ . Apie tai, kad atsargines detales į objektÄ savo lėšomis pristatė kreditorė, patvirtinama užsakovo pasiraÅ¡ytoje 2022 m. kovo 14 d. atliktų darbų ataskaitoje, kurioje tiesiogiai pripažįstama ir nurodoma, kad 1) atsakovė nepristatė 2 metų jėgainės eksploatacijai skirtų detalių;

2) kreditorė po 2021 m. gegužės 6 d. asmeniÅ¡kai įsigijo ir pristatė Å¡ias detales. Taigi, Å¡iuo atveju sutiktina su kreditore, kad tokiame kontekste yra svarbiausias detalių pristatymo, o ne sÄ skaitos faktÅ«ros už jų pristatymÄ apmokėjimo momentas.

73. Byloje pateiktos sÄ skaitos patvirtina, kad kreditorė pirko atsargines detales iÅ¡ UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. Bendra Å¡ių apmokėtų sÄ skaitų suma yra lygi 16 230,30 Eur. Nors atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog pagal minėtas sÄ skaitas įsigytos detalės buvo pristatytos bÅ«tent į jėgainę, tačiau taip pat nepateikia jokių įrodymų, suteikiančių pagrindÄ abejoti kreditorės bei užsakovo teiginiais. Atsakovė neįrodinėjo, kad kreditorės įsigytos atsarginės detalės galbÅ«t buvo skirtos kitai jėgainei, kad įsigytos netinkamos detalės ar kad detalės į atsakovės įrengtÄ jėgainę nebuvo pristatytos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvÅ«s atsakovės teiginiai nepaneigia kreditorės bei užsakovo nurodomos aplinkybės, kad kreditorė savo lėšomis į jėgainę pristatė dvejų metų laikotarpiui reikalingas atsargines detales jėgainės eksploatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Å¡ios iÅ¡laidos sutarties 12.13 punkto prasme taip pat pagrįstai vertintos kaip kreditorės patirti tiesioginiai nuostoliai. Dėl kreditorės finansinio reikalavimo 260 200 Eur dalyje 74. Kreditorė finansinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje taip pat grindė atsakovei pritaikyta 260 200 Eur bauda už netinkamÄ atsakovės garantinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Kreditorė nurodė, jog 2021 m. gegužės 24 d. buvo nustatyta, kad jėgainės durų įrengimas atliktas nekokybiÅ¡kai – durys nusėdusios 3 cm, dėl ko neįmanoma jų sandariai uždaryti ir užtikrinti katilinės darbo saugos. Dėl Å¡io defekto jėgainės ir jos katilinės darbai buvo sustabdyti ir sumažėjo sutartimi nustatytas jėgainės pajėgumas, t. y. negalėjo bÅ«ti ir nebuvo pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pasitvirtino kreditorės praÅ¡yme patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ nurodyta aplinkybė, jog jėgainės darbingumas pirmaisiais jos veiklos metais turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 98 procentai visų einamųjų metų.

Šio rodiklio nepasiekus, kreditorė įgijo teisę taikyti sutartyje numatytas netesybas. Su šiomis teismo išvadomis atsakovė nesutinka ir teisėjų kolegija tam pritaria.

75. Sutarties 3 priedo 2.4 punkte numatytas darbų prieinamumo parametras. Nurodyta, kad darbų prieinamumas reiÅ¡kia santykį vidutinio laiko, kurį darbai gali vykti. Darbų neprieinamumo laikas neapima planinio metinio sustabdymo. Å iame punkte pateiktoje lentelėje nurodytos garantuojamos vertės. Nurodyta, kad darbų prieinamumo pirmaisiais darbo metais ir antraisiais darbo metais garantuojama vertė turi bÅ«ti ? 98 (sutarties 3 priedo 2.4.1 ir 2.4.2 papunkčiai). Å is rodmuo pažymėtas žalia spalva. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad bÅ«tų pagrindas taikyti sutarties 12.3.5 papunktyje numatytÄ baudÄ , kreditorė privalo įrodyti, jog atitinkamas darbų prieinamumo parametras iÅ¡ tiesų nebuvo pasiektas ir kad jis nepasiektas dėl atsakovės veiksmų.

76. Å iuo atveju aplinkybę, kad atitinkamas darbų prieinamumo parametras buvo nepasiektas kreditorė, įrodinėja iÅ¡ esmės vien tik jos ir Teplarna Pisek, a. s. 2022 m. kovo 14 d. suraÅ¡ytu protokolu apie jėgainės bÅ«klę. IÅ¡ Å¡io protokolo matyti, kad objekte 2022 m. kovo 14 d. buvo patvirtintas kontrolinių degimo kameros durelių defektas, dėl kurio Teplarna Pisek, a. s. negalėjo eksploatuoti jėgainės iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet kreditorė defektÄ iÅ¡taisė. Protokole nurodoma, kad kameros durelės buvo atidarytos siekiant patikrinti pamuÅ¡alo bÅ«senÄ ir nukrito žemyn 3 cm dėl svorio ir netinkamos konstrukcijos, durelių nebebuvo galima uždaryti.

Å ios durelės jau buvo prieÅ¡ įrenginio jungimÄ vienÄ kartÄ suremontuotos, tačiau gedimas po kurio laiko vėl atsirado, nes UAB „ENERSTENA“ tinkamai nepatikrino suremontuotų durelių veikimo funkcijų. Kadangi durelės nebeužsidarė, buvo nustatytas gedimas, trukdantis katilui veikti, nes degimo kameroje deginama biomasė esant temperatÅ«rai apie 1000°C. Protokole akcentuojama, kad Å¡is gedimas yra esminis, todėl objektas negali bÅ«ti įjungtas, kol esamas trÅ«kumas nebus eliminuotas. Protokole pažymima, jog UAB „ENERSTENA“ buvo tinkamai apie esamus trÅ«kumus informuota 2021 m. gegužės 24 d., jai buvo nurodyta esamus trÅ«kumus paÅ¡alinti, atidedant terminÄ dėl esamos epidemiologinės situacijos, t. y. per 72 val. nuo gedimo nustatymo, nors pagal sutartį turėjo bÅ«ti 24 val., tačiau gedimas nebuvo paÅ¡alintas.

Protokole konstatuojama, kad dėl Å¡io gedimo nebuvo galimybės tinkamai naudoti objektÄ daugiau nei 70 dienų laikotarpiu, esama situacija neatitiko projekto dokumentacijoje aptartų įsipareigojimų, kuriuose nustatyta, jog objektas turi bÅ«ti naudojamas bent 98 procentų laiko. Protokole taip pat nurodoma, kad vykdytojas šį gedimÄ paÅ¡alino su savo technikais tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptarto protokolo, aplinkybė, kad dėl durelių defekto jėgainė negalėjo bÅ«ti naudojama 70 dienų, iÅ¡ esmės įrodinėjama vien tik užsakovo protokolu, sudarytu 2022 metais (praėjus beveik metams po minėtų įvykių), ir fotonuotraukomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie dokumentai, byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, nepagrindžia kreditorės nurodomo fakto, kad jėgainės darbingumas sumažėjo, nepasiekė sutartyje nustatyto darbingumo ir Teplarna Pisek, a. s. 70 dienų dėl gedimo negalėjo eksploatuoti jėgainės. Pastebėtina ir tai, kad, nors 2022 m. kovo 14 d. protokole nurodoma, jog gedimÄ 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreditorė paÅ¡alino (sutvarkė), tačiau šį faktÄ patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

77. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams, kad vien kreditorės deklaratyvÅ«s teiginiai apie iÅ¡aiÅ¡kėjusius defektus ir 70 dienų darbų neprieinamumÄ nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės sutartinę atsakomybę ir taikyti jai dideles (260 200 Eur dydžio) netesybas. Dėl to kreditorės 260 200 Eur finansinis reikalavimas pirmosios instancijos teismo patvirtintas nepagrįstai. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 78. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija padaro iÅ¡vadÄ , kad kreditorės atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimus, todėl jis atmetamas.

79. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo įvertinos visos faktinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ spręsti, jog kreditorės praÅ¡omas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas tik iÅ¡ dalies, taip pat iÅ¡ dalies pagrįstas ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies ir kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. atliktas vienaÅ¡alis įskaitymo aktas pripažįstamas negaliojančiu, atsakovei iÅ¡ kreditorės priteisiama 98 433 Eur skola pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IST21016; patvirtinamas 18 577,48 Eur kreditorės finansinis reikalavimas BUAB „ENERSTENA“ bankroto byloje.

80. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Kadangi Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, keistina ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

81. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

82. Kreditorė iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 12 367,15 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas pagrįstomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažino 4 000 Eur (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija Å¡iuos teismo argumentus pripažįsta pagrįstais; kreditorė nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neskundė. Tenkinus kreditorės praÅ¡ymÄ 6 procentais, kreditorei iÅ¡ atsakovės priteistina 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (4 000 Eur x 6 proc.).

83. Atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 920,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos paremtos į bylÄ pateiktais įrodymais, nevirÅ¡ija Rekomendacijų nuostatų, todėl laikytinos pagrįstomis. Tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį 58 procentais, atsakovei iÅ¡ kreditorės priteistina 2 853,97 Eur (4 920,65 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

84. Atmetus kreditorės atskirÄ jį skundÄ ir iÅ¡ dalies tenkinus atsakovės atskirÄ jį skundÄ , spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo atsakovei klausimas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių atskiriems veiksmams atlikti, todėl atsakovės atskirÄ jį skundÄ tenkinus 58 procentais, atsakovei iÅ¡ kreditorės priteistina 870 Eur (1 500 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį pakeisti. Patvirtinti kreditorės POLATA s. r. o. 18 577,48 Eur (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 48 ct) finansinį reikalavimÄ atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ bankroto byloje.

Pripažinti negaliojančiu kreditorės POLATA s. r. o. 2021 m. gegužės 7 d. atliktÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ . Priteisti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ naudai iÅ¡ kreditorės POLATA s. r. o. 98 433 Eur (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus) skolos. Priteisti kreditorei POLATA s. r. o. iÅ¡ atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, Å¡ias iÅ¡laidas atlyginant iÅ¡ atsakovės bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų.

Priteisti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ naudai iÅ¡ kreditorės POLATA s. r. o. 2 853,97 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 97 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ naudai iÅ¡ kreditorės POLATA s. r. o. 870 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė