ac52aa65-5324-49ee-aabf-a24624bdbdaf · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-402-544/2019 teisėja Vaida MotiejÅ«nienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02706-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.5.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 31 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-1026/2019 pagal ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį atsakovėms G.

L., V. M., tretiesiems asmenims A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savininko teisių pažeidimo bei atsakovių G. L. ir V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. L. dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. L. prašė įpareigoti atsakoves G. L. ir V. M. atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y.

įpareigoti atsakoves trumpiausiais terminais iÅ¡sikelti tvorÄ iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo pagal pateikto žemės sklypo žymėjimo akto duomenis.

2. Nurodė, kad jis su trečiuoju asmeniu yra gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovės, bÅ«damos su besiribojančio ieÅ¡kovo sklypu namų valdos bendraturtės, nepaisydamos jo įspėjimų ir praÅ¡ymų, pasistatė tvorÄ , kuri patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypo ribas. Kadangi dėl kaimynių pastatytos tvoros jam priklausančio sklypo plotas sumažėjo, todėl yra pažeidžiamos jo teisės.

3. Atsakovės G. L. ir V. M. teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė atmesti ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ jo 708,80 Eur nuostolių atlyginimÄ bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ per 60 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytÄ Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä /malkinę, esantį prie pat atsakovių sklypo ribos.

4. Nurodė, kad sprendimas atnaujinti tvorÄ buvo dėl nuolatinių ginčų su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu, nes atsakovių Å¡uo pralysdavo pro buvusiÄ senÄ tvorÄ , taip patekdamas į ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sklypÄ , o ieÅ¡kovas dėl to reikÅ¡davo pretenzijas. Siekdamos iÅ¡spręsti nuolatinius ginčus, jos atnaujino tvorÄ , pakeisdamos pintos vielos dalį į segmentines vielos konstrukcijas. Tvora buvo įrengta identiÅ¡kai toje pačioje vietoje, kurioje anksčiau buvo pintos vielos tvoros dalis.

Be to, ji pastatyta daugiau nei prieÅ¡ 40 metų, todėl akivaizdu, kad tuo metu nebuvo įmanoma taip tiksliai iÅ¡matuoti žemės sklypo ribos ir tvorÄ pastatyti tiesiai ant jos. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju leidžiama paklaida pagal teisės aktus 10 centimetrų, kuri yra virÅ¡ijama daugiausiai 3 centimetrus. Kadangi tvora toje vietoje stovi jau keliasdeÅ¡imt metų, o atsakovės jÄ tik atnaujino, todėl ieÅ¡kovas yra praleidęs bendrÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ia m ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

IeÅ¡kovas pats ėmėsi savavaliÅ¡kų veiksmų ir, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, be jokio leidimo sugriovė tvorÄ , padarydamas 608,80 Eur nuostolių.

5. Atsakovės taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas 2011-2014 metais savo kieme, nesilaikydamas įstatymų, savavaliÅ¡kai pasistatė garaÅ¾Ä /malkinę, kuris pastatytas prie pat jų žemės sklypo ribos. Jokio sutikimo atsakovių mamos tuo metu ieÅ¡kovas neprašė. Toks pastatas kelia daug nepatogumų, bÅ«damas medinis, kelia gaisro pavojų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovių naudai 304,40 Eur nuostolių atlyginimÄ bei įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 60 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytÄ Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä /malkinę, esantį prie pat atsakovių sklypo ribos. PrieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl likusios dalies reikalauto nuostolių atlyginimo atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui kartu su trečiuoju asmeniu priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai (kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas įgijo 1992 m. balandžio 16 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Atsakovėms nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. L. nuosavybės teisę įgijo 2016 m. vasario 24 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , o V. M. - 2009 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

8. IÅ¡ teismui pateikto Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017 apraÅ¡omosios dalies turinio teismas nustatė, kad E. L. 2017 m. gegužės 26 d. savo namo kieme savavaliÅ¡kai vykdė tikrÄ ar tariamÄ savo teisę, kuriÄ ginčijo kitas asmuo, t. y. nuėmė nuo kaimynų tvoros sutvirtinimo segmentus, tvirtinimo varžtus bei perkėlė tvoros tinklÄ . Be to, iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 4 d.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1096-(19.2) bei fotonuotraukos nustatė, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), skirianti tvora yra pakeista, o ieÅ¡kovas inspekcijos atstovams pranešė, jog tuo metu guli ligoninėje. Todėl teismas laikė, kad ginčo tvoros pastatymo laikas nustatytas 2017 metų balandžio – gegužės mėnesiais, o ieÅ¡kovo veiksmais tvora iÅ¡ardyta 2017 m. gegužės 26 d. Å alys neginčijo ir teismas laikė nustatyta, kad 2011-2014 m. ieÅ¡kovas savo žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė garaÅ¾Ä /malkinę, kuris buvo užfiksuotas ir 1981 m. kovo 9 d. techninėje apskaitos kortelėje.

9. Teismas pažymėjo, jog ginčo tvora yra iÅ¡ vielos segmento, permatoma, jos aukÅ¡tis nevirÅ¡ija leistino, o paklaida, kuri virÅ¡ija leistinÄ , peržengiant sklypo ribÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pusę ne per visÄ ribos dalį, o tik vienoje vietoje 4 centimetrais. Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tvora nėra peržengianti ieÅ¡kovo sklypo ribÄ bei pažeidžianti ieÅ¡kovo teises taip, jog daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui, dėl ko jam trukdoma juo naudotis. Nugriauti tvorÄ ieÅ¡kinio motyvais nėra teisinio pagrindo, nes atsakovių veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams byloje nėra įrodyta. Å alių pateikti žemės sklypų planai iÅ¡ esmės atitinka jų faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant pirminę kaimyninių sklypų ribÄ , matuojant nuo tvoros, įvertinus leistinÄ paklaidÄ , ir statant tvorÄ , nebuvo pažeista.

10. Teismas laikė, jog ieÅ¡kovas sugadino atsakovių pastatytÄ tvorÄ , kai tuo tarpu jis ieÅ¡kiniu, kreipdamasis į teismÄ , turėjo teisę ginti jo manymu pažeistas teises bei laukti teismo sprendimo rezultato, o ne imtis aktyvių veiksmų atsakovių pastatytos tvoros atžvilgiu. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai neatitinka atidaus, rÅ«pestingo asmens veiksmų, dėl tokių jo veiksmų atsirado nuostoliai atsakovėms. Todėl atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atlyginti nuostolius teismas laikė pagrįstu iÅ¡ dalies, kadangi nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai sugadino jų pastatytÄ tvorÄ .

11. Konstatavo, kad ieÅ¡kovo sandėlis – garažas – malkinė pastatytas pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimus ir atsakovių Å¡io teisės akto garantuojamas teises. Pripažinus statybÄ neteisėta, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos ir jis turi bÅ«ti nugriautas (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

12. Dėl atsakovių praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas nurodė, kad atsakovės ginčo tvorÄ perstatė 2017 m. pavasarį, todėl bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinys atmestinas kitais pagrindais, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl Å¡io atsakovių reikalavimo pagrįstumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas, ir dėl Å¡ios dalies bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

14. Nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio dalyko, kuriuo reikalaujama iÅ¡sikelti tvorÄ Ä¯ savo sklypo dalį, padarė prieÅ¡ingÄ faktinėms aplinkybėms iÅ¡vadÄ , jog pažeidimų nebuvo. Å iuo atveju svarbu tai, kad ieÅ¡kovo sutikimo nebuvo, o pastatyta tvora įėjo į jo žemę ne tiek, kiek leidžia paklaida, o 3-4 centimetrais daugiau. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad tvoros aukÅ¡tis gali bÅ«ti nustatytas pagal matavimo prietaisų duomenis, o ne pagal liudytojų parodymus, dėl ko negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, jog tvora nesiekia dviejų metrų aukščio.

15. Teigia, jog teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų sunaikinęs tvoros dalį, kitaip padaręs jÄ nebetinkama naudojimui. PrieÅ¡ingai, tvoros dalis buvo iÅ¡montuota, tačiau jos segmentai nebuvo sugadinti, todėl žala nebuvo padaryta, o jos dydis nenustatytas. Nepriteistinas ir tariamai iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už tvoros pastatymÄ (sumontavimÄ ), kadangi niekas negali gauti ir net tikėtis gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

16. Nurodo, kad teismas faktines aplinkybes dėl atsakovių reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovÄ nugriauti savo kieme neteisėtai pastatytÄ Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä /malkinę nustatinėjo labai atmestinai. Å iuo atveju tiksli statybos data svarbi todėl, kad tik žinant jÄ galima spręsti, koks tuo metu buvo Å¡io visuomeninio santykio teisinis reglamentavimas, ir atsakyti į klausimÄ , teisėta ar neteisėta buvo garažo/malkinės statyba. Teismas Å¡io klausimo iÅ¡ viso nenagrinėjo. Kadangi Å¡iam ginčo statiniui yra apie 40 metų, teismas nenurodė teisės akto, kuris 1981 m. ar anksčiau reikalavo gauti statybai kaimyno sutikimÄ , kai nei vienas iÅ¡ jų nebuvo žemės savininkai. Atitinkamai neadekvati situacija, kuomet statinio, pastatyto 1981 m. ar dar anksčiau, teisėtumas sprendžiamas pagal 2016 m. materialines teisės normas.

17. Mano, jog Å¡ioje byloje reikalavimai dėl statinio neteisėtumo prieÅ¡ieÅ¡kinio forma iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami, kadangi ginčas dėl tvoros yra visiÅ¡kai nesusijęs su ginču dėl statinio. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ios aplinkybės iÅ¡dėstytos iÅ¡samiai, tačiau nei dėl vieno argumentÄ teismas nepasisakė.

18. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

19. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra paremtas nepagrįstais faktais ir deklaratyviais teiginiais. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atsakovės tvoros naujai nepastatė, o tik atnaujino prieÅ¡ tai buvusiÄ senÄ tvorÄ . Atnaujinta tvora buvo įrengta identiÅ¡kai toje pačioje vietoje. Taip pat teismas pagrįstai nustatė ir pripažino, jog atsakovas pastatė malkinę neturėdamas reikiamų sutikimų, todėl pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas.

20. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

21. Nurodo, kad teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo objektyviai ir iÅ¡samiai, įvertindamas byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Apeliacinis skundas atmetamas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo E. L. ieÅ¡kinys dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, bei iÅ¡ dalies patenkintas atsakovių G. L. ir V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo ir įpareigojimo jį atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. IeÅ¡kovas pateiktu skundu nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto iÅ¡dėstytais argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamas teismo sprendimo dalis vertina neteisėtomis ir nepagrįstomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai apelianto teiginiams, aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde jo nurodytų argumentų.

Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantas dėl teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų iÅ¡vadų turi kitokiÄ nuomonę, iÅ¡imtinai palankiÄ jo interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos esmės neatskleidimÄ .

26. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

27. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ioje byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , minėtų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisė normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Kaip minėta, vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti Å¡alies nenaudai, nesudaro pagrindo vertinti, jog jie įvertinti neteisingai.

28. Atsižvelgdama į nutarties 27 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, nesant ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas E. L. kartu su trečiuoju asmeniu A. L. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų – Å«kinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių (kiemo aikÅ¡telė, Å¡ulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog ginčo tvoros įsiterpimas į jo žemės sklypÄ pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises.

29. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad ginčo tvora nepažeidžia jo teisių taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui, dėl ko ieÅ¡kovui bÅ«tų trukdoma juo naudotis. Å iuo aspektu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė, kad atsakovės Å¡ios tvoros nepastatė naujai, o tik atnaujino prieÅ¡ tai buvusiÄ senÄ tvorÄ . Atnaujinta tvora buvo įrengta identiÅ¡kai toje pačioje vietoje, kurioje ankščiau buvo pintos vielos tvoros dalis, t. y. buvo pakeisti tik metaliniai tvoros stulpeliai ir tik toje vietoje, kur stovėjo sena tvora. IÅ¡ teismo motyvų matyti, jog faktinė aplinkybė, kad atnaujinta tvora buvo statoma toje pačioje vietoje, konstatuota remiantis ne tik atsakovių paaiÅ¡kinimais, bet ir liudytojo R. M. parodymais, kuris patvirtino, kad tvorÄ statė toje pačioje vietoje, kaip ir senoji tvora, taip pat pateiktomis nuotraukomis.

30. Byloje nustatyta, kad G. L. nuosavybės teisę įgijo 2016 m. vasario 24 d. paveldėjimo, o V. M. – 2009 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo pagrindu po tėvų mirties. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovo žemės sklype esantys kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, šulinys, kiemo aptvėrimas), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. gruodžio 1 d., o atsakovių žemės sklype esantys kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, šulinys, kiemo aptvėrimas), kadastro duomenų nustatymo data 1984 m. lapkričio 13 d. 2002 m. rugsėjo mėn. 5 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovių tėvas S. G. yra pasirašęs šį aktÄ . Be to, atsakovių tėvas yra pasirašęs ir 2002 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypo plane, kur pažymėta, kad žemės sklypo ribos yra suderintos su ieÅ¡kovu E. L.. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Å¡alys įgijo žemės sklypus tuomet, kai žemė buvo matuojama matavimo prietaisais, kurie nepasižymėjo tokiu tikslumu, kokį buvo galima pasiekti vėliau naudojant elektroninius matavimo prietaisus.

Byloje liudytoju apklaustas IĮ „Graida“ matininkas A. V. patvirtino, kad paklaida yra galima, ribos naudojamos teisingai, tik nekvalifikuotai užtverta tvora, pradžios ir pabaigos taške atitinka riboženklį senos tvoros.

31. Paminėtos aplinkybės rodo, kad jokių ginčų dėl žemės sklypo ribų tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų nekilo. Neginčijama ir tai, kad atsakovės, perstatydamos tvorÄ senosios vietoje, 3-4 centimetrais virÅ¡ijo leistinÄ paklaidÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypo dalį, tačiau tuo pačiu nagrinėjama ginčo situacija nesudaro pagrindo vertinimui, kad po atsakovių tvoros atnaujinimo buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai, nes paklaida, kuri virÅ¡ija leistinÄ , peržengia sklypo ribÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pusę ne per visÄ ribos dalį, o tik vienoje vietoje 4 centimetrais.

Be to, senoji tvora pastatyta prieÅ¡ daugelį metų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje patikimais ir leistinais įrodymais nebuvo nustatyta bÅ«tinoji negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga (ieÅ¡kovo teisių pažeidimas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡sikelti atsakovėms priklausančiÄ tvorÄ nuo jam priklausančio žemės sklypo.

32. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl tvoros nustatymo aukščio. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuotraukų bei Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatė, kad tvora yra iÅ¡ vielos segmento, permatoma, jos aukÅ¡tis nevirÅ¡ija leistino. Taigi, pats apeliantas, įrodinėdamas faktÄ , kad tvora yra aukÅ¡tesnė, nei du metrai, t. y. prieÅ¡ingai, nei sprendė teismas, turėjo pateikti teismui savo pozicijÄ pagrindžiančius duomenis, tačiau to nepadarė – nepateikė duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Å iuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuri padaryta iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ .

33. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad dalies žalos priteisimas už neleistinÄ tvoros sugriovimÄ yra priteistas nepagrįstai ar neteisėtai. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017, pagal kurį buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-65-184/2017 ir, panaikinus 2017 m. birželio 7 d., nutarimÄ , priimtas procesinis sprendimas grÄ Å¾inti bylÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui, nes institucija nebuvo aktyvi ir nenustatė esminių aplinkybių.

Å is nutarimas neturi esminės reikÅ¡mės Å¡iai bylai, kurioje nagrinėjamas civilinės, o ne administracinės atsakomybės taikymo ieÅ¡kovui klausimas. Pats ieÅ¡kovas pripažino, kad nuardė atsakovių pastatytos pusė tvoros, nors stulpelius paliko ir jų negadino. Nutardžius l kito asmens pastatytÄ tvorÄ (jos dalį), neabejotinai atsirado nuostoliai atsakovėms, kurios bus priverstos patirti iÅ¡laidų tvorÄ atstatant į ankstesnę, nes nekeičiant tvoros detalių ar neinvestuojant į jų tvarkymÄ , atnaujinimÄ , tai nėra įmanoma padėtį (CK 6.246-6.249 straipsniai,6.263 straipsnis).

34. Atmestinas argumentas, kad žalos dydį atsakovės ir teismas apskaičiavo netinkamai. Nors tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atsakovių turėtas faktines iÅ¡laidas, nepateikta, tačiau teismas įvertino tai, kad tvora pastatyta iÅ¡ tam tikrų naudotų priemonių, kurios turi savo vertę, kad liudytojas R. M. paaiÅ¡kino, jog medžiagas įsigijo bei samdė asmenis darbams atlikti, kadangi jis yra neįgalus ir Å¡ių darbų negalėjo atlikti. Teismas taip pat įvertino tai, kad nebuvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas visiÅ¡kai sugadino atsakovių pastatytÄ tvorÄ bei kad atsakovės tvorÄ statė savo interesais, jog užkirstų kelia galimai didesnei žalai dėl laikomo gyvÅ«no. Kaip matyti, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista ne visa praÅ¡oma priteisti suma, o tik 50 procentų, laikant, jog ieÅ¡kovo veiksmais padaryti nuostoliai atitinka faktinę situacijÄ dėl sugadintos tvoros apimties, o kitus nuostolius priskiriant atsakovių prisiimtai rizikai ir interesams, užkertant keliÄ augintinio galimai daromai žalai.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir priteistu nuostolių atlyginimo dydžiu sutinka.

35. Apeliantas taip pat ginčija sprendimo dalį, kurioje jis yra įpareigotas per 60 dienų terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytÄ Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä /malkinę. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo sklype esanti garažas/malkinė pastatyta apie 1988-1990 m., jÄ statė ieÅ¡kovo tėvai, o 2011-2014 m. jos paskirtis pasikeitė į malkinę. Tai patvirtino ieÅ¡kovo iniciatyva pakviesti liudytojai kaimynai, pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių nustatyta, kad pastatas buvo metalinis, o vėliau dengiamas medžio, kitų medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. L. nuosavybės teisę įgijo 2016 m. vasario 24 d. paveldėjimu, o V. M. - 2009 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimu, tai ieÅ¡kovas turėjo gauti bÅ«tent V. M. ir buvusios savininkės V. G. sutikimÄ malkinės statybai, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau tokių duomenų apie jų sutikimÄ byloje nėra. Nesant atsakovės V. M. sutikimo dėl ieÅ¡kovo pastato (malkinės) rekonstrukcijos (statybos), t. y. dėl leistino atstumo sumažinimo iki atsakovių sklypo ribos (pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai aptarė ginčo klausimui aktualias teisės normas), pagrįstai buvo konstatuotas atsakovių teisių pažeidimas (atsakovės nurodė, kad dėl susidarančios prieblandos ėmė skursti augmenija, teko nupjauti obelis, dėl galimo gaisro pas kaimynus kiltų didelis pavojus persimesti liepsnai į gyvenamÄ jį pastatÄ , taip pat pastatas neleidžia prieiti ir atlikti naujos tvoros statybos darbų).

36. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2017 m. gegužės 4 d. raÅ¡te nurodė, jog 2017 m. balandžio 14 d. gavo R. M. praneÅ¡imÄ apie galimai savavaliÅ¡kÄ statybÄ , t. y. kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ daugiau kaip 3 metus pastatytas sandėlis – garažas – malkinė, kuris savo ilgÄ ja kraÅ¡tine remiasi į (duomenys neskelbtini), sklypo tvorÄ .

Patikrinus faktinius duomenis vietoje, buvo nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagalbinio Å«kinio paskirties pastatas, kurio iÅ¡orės gabaritai – 3,50 x 6,00 metrų, o aukÅ¡tis – 2,50x3,00 metrų, sienos – medinio karkaso, pamatų nėra, atstumas nuo kaimyninio sklypo tvoros apie 0,15 metro. Atvejai, kada privalomas statybÄ leidžiantis statybÄ leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui, nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymo Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903), 1 lentelėje. MinimalÅ«s atstumai nuo 1 lentelėje iÅ¡vardytų pastatų iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 3 m. Mažinant pastatų atstumÄ iki žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi bÅ«ti iÅ¡laikomi gaisrinės saugos reikalavimai [4.18] ir gautas gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) sutikimas raÅ¡tu.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priede. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinierinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinierinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ginčui aktualius teisės aktus minimalus atstumas garažo/malkinės statyboms iki žemės sklypo ribos turi bÅ«ti 3 m, o sumažintas jis galėjo bÅ«ti tik gavus atsakovių leidimÄ , kuris, kaip minėta, gautas nebuvo. Todėl, prieÅ¡ingai apelianto argumentui dėl statinio teisėtumo, akivaizdu, jog jis pastatytas pažeidžiant imperatyvias teisė aktų nuostatas.

37. Apelianto manymu, Å¡ioje byloje reikalavimai dėl statinio neteisėtumo prieÅ¡ieÅ¡kinio forma iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiami, kadangi ginčas dėl tvoros yra visiÅ¡kai nesusijęs su ginču dėl statinio, tai neužtikrina greitesnio bylos iÅ¡nagrinėjimo; nors atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį apie tai jis pasisakė, tačiau nei į vienÄ argumentÄ pirmosios instancijos teismas nereagavo, dėl ko pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog pagal CPK 143 straipsnį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad jis bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu.

PrieÅ¡ieÅ¡kinis gali bÅ«ti priimamas tik jei egzistuoja CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytos prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia sÄ lyga egzistuoja, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį 2018 m. birželio 28 d. priėmė ir jį iÅ¡nagrinėjo su pradiniu ieÅ¡kiniu. Tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinys yra kildinami iÅ¡ tų pačių tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, dėl turto savininko teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimo, abu ginčai buvo iÅ¡nagrinėti kartu, vadinasi, ir greičiau, nes nagrinėta viena byla, rengta mažiau procesinių dokumentų ir posėdžių, mažesnės bylinėjimosi iÅ¡laidos ir kt.

Atsakant į apelianto skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iÅ¡ viso nepasisakė dėl neva nepagrįstai taikyto CPK 143 straipsnio, pažymėtina, kad teismo sprendimu ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, t. y. sprendžiami materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, teismas ir neturėjo iÅ¡ naujo svarstyti 2018 m. birželio 28 d. iÅ¡spręsto prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimo.

38. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ atsakovė V. M. sumokėjo 484 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai pamokėti. Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡ios iÅ¡laidos, kurios pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo E. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei V. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Margarita Dzelzienė Birutė Jonaitienė