KT11-A-N2/2026 · Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Nuasmeninta

Byla Nr. 8-A/2025

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2026 m. vasario 12 d. Nr. KT11-A-N2/2026

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai [duomenys neskelbiami], pareiškėjos atstovui advokatui Gintautui Danišauskui,

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariui Vitalijui Gailiui, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjoms Kristinai Capel Cuevas, Dianai Šataitytei-Molienei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, Konstitucinio Teismo posėdyje 2026 m. sausio 22 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 8-A/2025 pagal pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-15/2025 ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Prašymo aplinkybės ir pareiškėjos argumentai

1. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pareiškėja išteisinta dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pripažino pareiškėją kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jai baudą. Pareiškėjos prašymas atidėti baudos mokėjimą buvo atmestas. Pareiškėja, manydama, kad teismas nepagrįstai pripažino ją padarius didelę žalą ir kad jai turėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kreipėsi su skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau – ir LAT). LAT 2025 m. sausio 23 d. nutartimi kasacinį skundą atmetė, inter alia, konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pareiškėja kreipėsi į LAT su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. LAT 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. rugsėjo 19 d., o pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kasacinis teismas gavo 2025 m. kovo 19 d. Vadinasi, pareiškimas paduotas pareiškėjai atlikus jai paskirtą bausmę, t. y. praleidus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą terminą tokiam pareiškimui paduoti, todėl jį atsisakyta priimti.

2. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjos, dėl ginčijamo teisinio reguliavimo yra susiklosčiusi ydinga teisinė situacija, kai asmens, kuris sąžiningai vykdo teismo priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą ir laiku sumoka teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą, pareiškimą dėl bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo formaliai atsisakoma priimti nagrinėti vien remiantis ginčijama BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtinta sąlyga – asmuo atliko paskirtą bausmę.

2.2. Pareiškėjos teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas socialinės lygybės principas, nes asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda, ją sumokėjęs atsiduria blogesnėje teisinėje padėtyje, palyginti su asmeniu, delsiančiu sumokėti baudą, – jis praranda BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisę kreiptis į kasacinį teismą su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

2.3. Pareiškėjos nuomone, nenustačius ginčijamo teisinio reguliavimo išimčių, asmeniui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda ir kuris įvykdė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – sumokėjo baudą, tačiau mano, kad baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai, užkertamas kelias pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta teise, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, o kasaciniam teismui – įvykdyti teisingumą ir ištaisyti teismų galimai padarytą klaidą.

2.4. Be to, pasak pareiškėjos, jos veiksmus teismams kvalifikavus ne kaip administracinį nusižengimą, kurio požymius jos veiksmai atitinka, o kaip nusikalstamą veiką ir už tai pareiškėjai paskyrus BK nurodytą bausmę, buvo pažeista ir Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovų Seimo nario V. Gailiaus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjų K. Capel Cuevas ir D. Šataitytės-Molienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3.1. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti tam tikri apribojimai kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, nedaro jokios įtakos asmens teisei į teismą ir tinkamą teismo procesą. Priešingai, BPK 451 straipsnyje (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu) nustatyti specialūs bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai ir BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytas terminas, per kurį galima kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, atspindi bylos atnaujinimo, kaip išimtinės teisinės procedūros, esmę, šio instituto paskirtį, svarbą užtikrinant teisinį apibrėžtumą ir pagarbą teismo sprendimui. Nustačius terminą pareiškimams dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pateikti po baudos sumokėjimo ar kitos bausmės įvykdymo, būtų pažeidžiamas teisės stabilumo principas. Vertinant visus baudžiamosios bylos atnaujinimo reglamentavimo pagrindus kaip visumą, protingi terminai yra nustatyti pareiškimams ir teikimams dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti dėl visų BPK reglamentuotų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų (BPK 445 straipsnis, 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 458 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalis).

3.2. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad, atsižvelgiant į BPK nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 2 dalies kontekste, taip pat į baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo instituto paskirtį, jo išskirtinumą baudžiamajame procese, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad BPK 452 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatomis varžoma Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą ir teisė į tinkamą teismo procesą.

3.3. Suinteresuoto asmens atstovai nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad BPK nuostatos, leidžiančios asmeniui kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo tik tol, kol nuosprendis vykdomas, pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą socialinės lygybės principą. Šiuo aspektu pažymima, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės (baudos) vykdymo užbaigimas yra teisinis (juridinis) faktas, su kurio buvimu įstatymas sieja baudžiamojo proceso, o kartu ir tam tikrų procesinių teisių pabaigą. Baudžiamosios bylos atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kurios susiejimas su ribotais pagrindais ir terminais pagrįstas teisinio apibrėžtumo ir pagarbos teismo sprendimui užtikrinimu. Kartu tokių ribojimų nustatymas nesudaro pagrindo įžvelgti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą.

3.4. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pareiškėjos pateikti argumentai dėl Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies pažeidimo nėra susiję su teisinio reguliavimo atitiktimi šiai nuostatai. Šioje dalyje įtvirtintos nuostatos pažeidimas grindžiamas pareiškėjos įsitikinimu, kad jai turėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, tačiau vertinti, ar asmens veiksmai atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, yra atitinkamą baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

III

Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvavę asmenys ir jų pateikti paaiškinimai

4. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėja [duomenys neskelbiami] ir jos atstovas advokatas G. Danišauskas nurodė, kad palaiko prašyme išdėstytą poziciją, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į suinteresuoto asmens Seimo atstovų ir Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

4.1. Pareiškėja [duomenys neskelbiami] papildomai paaiškino, kad du kartus prašė teismo baudos mokėjimą atidėti, tačiau jos prašymas buvo atmestas ir ji buvo priversta paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo jos paskyrimo, nors nuo pat nuosprendžio paskelbimo nesutiko su jai inkriminuotos veikos kvalifikavimu. Sumokėjusi baudą ji prarado teisę prašyti atnaujinti bylą ir ištaisyti teismo klaidą.

4.2. Pareiškėjos atstovas advokatas G. Danišauskas, atsakydamas į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus, pažymėjo, kad asmenys, nesumokėję baudos per jiems nustatytą terminą, dėl teisės kreiptis dėl bylos atnaujinimo nurodytu pagrindu atsiduria privilegijuotoje padėtyje, palyginti su baudą sumokėjusiais asmenimis. Pasak pareiškėjos atstovo, kitų bausmių vykdymo terminai yra ilgesni, taigi iškelta problema egzistuoja tik baudos bausmės skyrimo atveju. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad, jei įstatyme yra numatytas pagrindas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos atnaujinimo, turi būti nustatytos ir vienodos galimybės pasinaudoti tokia teise.

5. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Seimo atstovai Seimo narys V. Gailius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjos K. Capel Cuevas, D. Šataitytė-Molienė nurodė, jog palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, kad pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į pareiškėjos, jos atstovo ir Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

5.1. Suinteresuoto asmens Seimo atstovas Seimo narys V. Gailius papildomai paaiškino, kad su bausmės įvykdymu pasibaigia baudžiamieji teisiniai santykiai. Seimo atstovo teigimu, BPK 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) turėtų būti suprantama taip, kad bausmės įvykdymas apima ne tik pagrindinės bausmės atlikimą, bet ir baudžiamojo poveikio priemonių, jei jos būtų paskirtos, taikymo pabaigą.

5.2. Atsakydama į pareiškėjos ir jos atstovo klausimus suinteresuoto asmens Seimo atstovė K. Capel Cuevas pažymėjo, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, sąmoningai pasirenka ją sumokėti, o pasibaigus baudžiamiesiems teisiniams santykiams nėra prasmės kreiptis su pareiškimu atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo įstatymo pritaikymo, tuo labiau kad, pareiškėjos bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, nuosprendžio teisėtumas patikrintas ir teisės taikymo aspektu.

5.3. Atsakydama į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus suinteresuoto asmens Seimo atstovė D. Šataitytė-Molienė pažymėjo, kad baudos bausmė, palyginti su kitomis, turi savo vykdymo specifiką, tačiau teisinis aiškumas, apibrėžtumas šiuo atveju yra svarbiau. Nustatytas aiškus baudžiamųjų teisinių santykių pabaigos terminas siejamas su bausmės atlikimo pabaiga, nepriklausomai nuo bausmės rūšies.

5.4. Atsakydamos į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus suinteresuoto asmens Seimo atstovės D. Šataitytė-Molienė ir K. Capel Cuevas taip pat pažymėjo, kad nuteistųjų galimybės vykdyti bausmę nepriklauso nuo paskirtos bausmės rūšies, be to, BPK numatytos ir bausmių keitimo taisyklės.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

6. Seimas 2002 m. kovo 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsniu patvirtintas Baudžiamojo proceso kodeksas; jis įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia, Seimo 2011 m. gruodžio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3081 straipsniu įstatymu, kuriuo, be kita ko, pakeista pareiškėjos ginčijama BPK 452 straipsnio 1 dalis.

7. BPK 452 straipsnio „Teisė paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo“ 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), kurios atitiktį tiek, kiek nurodyta, Konstitucijai šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija pareiškėja, nustatyta, kad:

„1. Paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo šio Kodekso 451 straipsnyje nustatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.“

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pakartotiniai pareiškimai bei teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami.

Pažymėtina, kad BPK 451 straipsnyje (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu) įtvirtinti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai.

Taigi, ginčijamą BPK 452 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) aiškinant kartu su 451 straipsniu, pažymėtina, kad jame įvardinti asmenys, turintys teisę kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, kai baudžiamasis įstatymas pritaikytas aiškiai netinkamai, ir nustatytas terminas, per kurį jie gali tai padaryti. Pažymėtina, kad šiuo atveju termino pabaiga siejama su bet kokios bausmės atlikimo faktu ar jos vykdymo atidėjimo pabaiga.

8. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamas BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų BPK nuostatų ir kito susijusio teisinio reguliavimo kontekste.

8.1. Pagal BPK 453 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, nustatę, kad gautas pareiškimas nepasirašytas, paduotas praleidus BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytus terminus, yra pakartotinis arba jame netinkamai nurodyti BPK 451 straipsnyje numatyti pagrindai, pareiškimą grąžina jį padavusiam asmeniui.

Taigi pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, kai baudžiamasis įstatymas pritaikytas aiškiai netinkamai, padavimas pasibaigus BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytam terminui yra pagrindas grąžinti šį pareiškimą. Minėta, kad, pagal BPK 452 straipsnio 2 dalį, pakartotinai paduotas pareiškimas nebūtų priimtas ir nagrinėjamas.

8.2. Kaip minėta, BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyto termino kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo pabaiga siejama su bet kokios bausmės atlikimo faktu ar jos vykdymo atidėjimo pabaiga.

8.2.1. BPK 339 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendį gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti ar iš dalies atidėti jos vykdymą.

Pagal minėtus BK 75 ir 92 straipsnius (2024 m. balandžio 25 d. redakcija), kuriuose įtvirtintos bausmės vykdymo atidėjimo atitinkamai pilnamečiams ir nepilnamečiams asmenims taisyklės, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmenims, kurie nuteisti arešto bausme ar laisvės atėmimu, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (75 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. redakcija) 1–5 dalys, 92 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. redakcija) 1–5 dalys).

Pažymėtina, kad BK 75 ir 92 straipsniuose (2024 m. balandžio 25 d. redakcija) nenumatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą skiriant kitas bausmes nei areštas ar laisvės atėmimas.

8.2.2. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Minėta, kad abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėja sieja su konkrečios bausmės – baudos paskyrimu ir jos vykdymu. Taigi šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinas aktualus teisinis reguliavimas, nustatantis bausmes ir jų vykdymo taisykles.

9.1. Pagal BK, kuris, inter alia, nustato bausmes už šiame kodekse numatytas veikas (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 41 straipsnio 1 dalį, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

9.1.1. BK 42 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

9.1.2. Pažymėtina, kad BK numatyti skirtingi bausmių dydžiai, jų ribos, trukmė: viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų (46 straipsnio 2 dalis), bauda yra piniginė bausmė, kurios ribos yra nuo 15 MGL už baudžiamąjį nusižengimą iki 6 000 MGL už sunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio (2017 m. rugsėjo 28 d. redakcija) 1, 3 dalys), laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (48 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 2 dalis), už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto (49 straipsnio 3 dalis), terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų (50 straipsnio 2 dalis).

Taigi BK nustatytos bausmės skiriasi savo turiniu ir pobūdžiu. Su asmens teisių ir (ar) laisvės ribojimu ar atėmimu siejamos bausmės yra tęstinio pobūdžio ir yra atliekamos tam tikrą laiką, o baudos bausmė yra turtinio pobūdžio, jos esmė yra tam tikros pinigų sumos sumokėjimas.

9.2. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (2022 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – BVK).

9.2.1. BVK 6 straipsnyje „Baudos bausmės vykdymo būdai“ įtvirtinta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai (1 dalis); nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį (2 dalis). Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, per nustatytą laikotarpį jos nesumoka, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.

Bausmės vykdymas baigiamas paskutinę jos vykdymo dieną, jeigu nebuvo nutrauktas BVK 93 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Iš esmės panašus teisinis reguliavimas nustatytas ir BPK 352 straipsnyje „Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas“. Pagal jį, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (1 dalis); jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą (2 dalis).

Taigi įstatyme yra nustatytas dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos bausmės vykdymo terminas, tačiau teismas gali nustatyti ir kitą terminą. Asmuo, kuriam paskirta bauda, gali savanoriškai ją sumokėti iki įstatymo ar teismo nustatyto termino pabaigos, o per tą laiką nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

9.2.2. BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintą ginčijamą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BVK 6 straipsnio 1, 2 dalimis, 8 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, BPK 352 straipsniu, pažymėtina, kad asmeniui per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, visą paskirtą baudą sumokėjus savanoriškai bausmė laikoma įvykdyta, taigi baigiasi terminas kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Tačiau, per nustatytą terminą savanoriškai nesumokėjus paskirtos baudos, šios bausmės vykdymo terminas tęsiasi iki jos sumokėjimo ar išieškojimo, taigi ir teisė kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo išsaugoma iki visos baudos sumos sumokėjimo ar išieškojimo dienos.

10. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrinant ginčijamą tiek, kiek nurodyta, BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:

– termino kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, kai baudžiamasis įstatymas pritaikytas aiškiai netinkamai, pabaiga siejama su bet kokios bausmės atlikimo faktu ar jos vykdymo atidėjimo pabaiga;

– BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyto termino praleidimas yra pagrindas grąžinti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo;

– BK nustatytos bausmės skiriasi savo turiniu ir pobūdžiu: su asmens teisių ir (ar) laisvės ribojimu ar atėmimu siejamos bausmės yra tęstinio pobūdžio ir yra atliekamos tam tikrą laiką, o baudos bausmė yra turtinio pobūdžio, jos esmė yra tam tikros pinigų sumos sumokėjimas;

– per įstatymo ar teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėta bauda išieškoma priverstinai; asmeniui savanoriškai sumokėjus ar antstoliui išieškojus visą baudos sumą, baudos bausmė laikoma įvykdyta;

– kai asmuo savanoriškai sumoka visą paskirtą baudą per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, bausmė laikoma įvykdyta, taigi baigiasi terminas kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, o jei asmuo nevykdo teismo nuosprendžio, t. y. per nustatytą terminą paskirtos baudos nesumoka, šios bausmės vykdymas ir atitinkamai terminas kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo tęsiasi iki visos baudos sumos sumokėjimo ar priverstinio išieškojimo dienos.

II

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

11. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama teisinio reguliavimo, pagal kurį pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims.

12. Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta:

„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

12.1. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad šis konstitucinis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves (2000 m. birželio 30 d. nutarimas); asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2015 m. vasario 6 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimai); diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, 2016 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. KT28-N14/2016).

Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. gruodžio 28 d., 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimai).

12.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, tarp asmenų nesant tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį šių asmenų teisių apimtis skirtųsi ne dėl objektyvių aplinkybių, ir kad asmuo, nesilaikantis įstatymo reikalavimų, turėtų daugiau galimybių pasinaudoti tam tikra teise negu tas, kuris jų laikosi.

12.3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius privalu paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo; šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą; pagal Konstituciją, teisinis reguliavimas turi būti toks, kad baudžiamojo proceso dalyviai, turintys tą patį procesinį teisinį statusą (nukentėjusieji, asmenys, įtariami padarę nusikalstamą veiką, kaltinamieji, liudytojai, gynėjai ir kt.), būtų traktuojami vienodai (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

12.4 Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip pat nuo universalaus konstitucinio teisinės valstybės principo, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (inter alia 2010 m. lapkričio 9 d., 2015 m. vasario 6 d., 2021 m. vasario 12 d. nutarimai); konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2025 m. spalio 9 d. nutarimai).

13. Konstitucijoje įtvirtintas universalus teisinės valstybės principas yra neatsiejamas ir nuo teisingumo imperatyvo (inter alia 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. sausio 25 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2016 m. spalio 27 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai). Teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2023 m. kovo 15 d., 2024 m. spalio 30 d. nutarimai); teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (inter alia 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

14. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė; tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais; pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo (2022 m. vasario 10 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai).

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad numatęs išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla, įstatymų leidėjas, nustatydamas sąlygas, kuriomis paduodamas pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, inter alia, tokio pareiškimo padavimo terminą, paisydamas Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, teisingumo ir protingumo reikalavimų, ir atsižvelgdamas, inter alia, į bausmių vykdymo ypatumus, turi sudaryti vienodas galimybes asmenims, kuriems paskirta baudos bausmė, pasinaudoti teise paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens, kuris paklūsta įstatymo reikalavimams ir per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, įvykdo paskirtą baudos bausmę, teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta minėta galimybe.

15. Kaip minėta, pareiškėja taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

15.1. Pagal Konstituciją, teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (inter alia 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai); asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (inter alia 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2024 m. birželio 27 d. nutarimai).

15.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (inter alia 2015 m. liepos 9 d., 2024 m. lapkričio 7 d., 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, teisę į teisingą teisinį procesą turi kiekvienas teisinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (2005 m. lapkričio 10 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimai).

16. Iš Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylanti asmens teisė į tinkamą teismo procesą yra būtina sąlyga bylai teisingai išspręsti (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai); Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

Aiškindamas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį kartu su šio straipsnio 4 dalimi, pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, nepriklausomas ir nešališkas teismas, nagrinėdamas bylą ir tirdamas visas bylos aplinkybes, negali bausmės paskirti nesiremdamas įstatymu; konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai); neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia 2003 m. birželio 10 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

III

Baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Konstitucijai vertinimas

17. Minėta, kad pareiškėja šioje konstitucinės justicijos byloje prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims neprieštarauja BPK 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

18. Pareiškėjos teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas socialinės lygybės principas, nes asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda, ją sumokėjęs atsiduria blogesnėje teisinėje padėtyje, palyginti su asmeniu, delsiančiu baudą sumokėti, – taip jis praranda BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatytą teisę kreiptis į kasacinį teismą su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Pareiškėjos nuomone, nenustačius ginčijamo teisinio reguliavimo išimčių, asmeniui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda ir kuris įvykdė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – sumokėjo baudą, tačiau mano, kad baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai, užkertamas kelias pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta teise, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, o kasaciniam teismui – įvykdyti teisingumą ir ištaisyti teismų galimai padarytą klaidą.

19. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vienai darniai sistemai; Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), turi įgaliojimus tai konstatuoti (inter alia 2002 m. gruodžio 24 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimai). Tai mutatis mutandis taikytina ir tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas nustato, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems konstituciniams principams (2020 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 4 d. nutarimai).

20. Sprendžiant dėl BPK 452 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:

– konstitucinis visų asmenų lygybės principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves, taip pat suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas;

– pagal Konstituciją, inter alia, jos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, tarp asmenų nesant tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį šių asmenų teisių apimtis skirtųsi ne dėl objektyvių aplinkybių, ir kad asmuo, nesilaikantis įstatymo reikalavimų, turėtų daugiau galimybių pasinaudoti tam tikra teise negu tas, kuris jų laikosi;

– reguliuojant baudžiamojo proceso santykius privalu paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo; šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą;

– Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia, nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip pat neatsiejamai nuo universalaus konstitucinio teisinės valstybės principo, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas;

– pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla, turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais;

– įstatymų leidėjas, numatęs išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla, nustatydamas sąlygas, kuriomis paduodamas pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, inter alia, tokio pareiškimo padavimo terminą, paisydamas Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, teisingumo ir protingumo reikalavimų, ir atsižvelgdamas, inter alia, į bausmių vykdymo ypatumus, turi sudaryti vienodas galimybes asmenims, kuriems paskirta baudos bausmė, pasinaudoti teise paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens, kuris paklūsta įstatymo reikalavimams ir per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, įvykdo paskirtą baudos bausmę, teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta minėta galimybe.

21. Kaip minėta, pagal ginčijamą tiek, kiek nurodyta, BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, kai baudžiamasis įstatymas pritaikytas aiškiai netinkamai, galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.

22. Taip pat minėta, kad pagal pareiškėjos ginčijamą ir su juo susijusį aktualų teisinį reguliavimą:

– termino kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, kai baudžiamasis įstatymas pritaikytas aiškiai netinkamai, pabaiga siejama su bet kokios bausmės atlikimo faktu ar jos vykdymo atidėjimo pabaiga;

– BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyto termino praleidimas yra pagrindas grąžinti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo;

– BK nustatytos bausmės skiriasi savo turiniu ir pobūdžiu: su asmens teisių ir (ar) laisvės ribojimu ar atėmimu siejamos bausmės yra tęstinio pobūdžio ir yra atliekamos tam tikrą laiką, o baudos bausmė yra turtinio pobūdžio, jos esmė yra tam tikros pinigų sumos sumokėjimas;

– per įstatymo ar teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumokėta bauda išieškoma priverstinai; asmeniui savanoriškai sumokėjus ar antstoliui išieškojus visą baudos sumą, baudos bausmė laikoma įvykdyta;

– kai asmuo savanoriškai sumoka visą paskirtą baudą per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, bausmė laikoma įvykdyta, taigi baigiasi terminas kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, o jei asmuo nevykdo teismo nuosprendžio, t. y. per nustatytą terminą paskirtos baudos nesumoka, šios bausmės vykdymas ir atitinkamai terminas kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo tęsiasi iki visos baudos sumos sumokėjimo ar priverstinio išieškojimo dienos.

23. Taigi asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta baudos bausmė, įstatymu nustatyta teise, esant BPK 451 straipsnyje (su 2017 m. lapkričio 28 d. pakeitimu) įtvirtintiems pagrindams paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, gali pasinaudoti tik tol, kol nėra sumokėjęs baudos, o baudą sumokėjęs iškart praranda šią įstatymu nustatytą teisę.

Vadinasi, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos tokioms situacijoms, kai asmuo, kuriam paskirta baudos bausmė, paklusdamas įstatymo reikalavimams, per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, ją įvykdo ir todėl praranda teisę paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudos bausmę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą, tokią teisę išsaugo.

Konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, visais atvejais susiedamas BPK 452 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) nurodyto termino kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pabaigą su bausmės vykdymo pabaiga, neatsižvelgė į baudos bausmės vykdymo ypatumus. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo suvaržytas ir nepagrįstai pasunkintas asmenų, kurie nevengia vykdyti baudos bausmės, įstatymo suteiktos teisės išimtiniais atvejais paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo įgyvendinimas, taip sudarytos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos, jos 29 straipsnio, kylantį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nukrypta nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisingumo imperatyvo.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad BPK 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos bausmės vykdymo ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

25. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) (Žin., 2012-01-06, Nr. 4-109) tiek, kiek joje, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos bausmės vykdymo ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Tomas Davulis

Gintaras Goda

Giedrė Lastauskienė

Vytautas Mizaras

Algis Norkūnas

Daiva Petrylaitė

Janina Stripeikienė

Stasys Šedbaras