2020-11-25 Nr. AB-22364-3-62-3-01538-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3249-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01538-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. O. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. buvo laikomas Marijampolės PN, buvo paskirtas į 5 nuteistųjų būrį, 52 gyvenamąjį kambarį, kuris buvo 36 kv. m ir jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas. Taip pat gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtos drabužių kabyklos bei džiovyklos, todėl rankšluosčius ir kitus daiktus laikydavo ant lovos galo, nors to neleisdavo pareigūnai. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas radijo taškas, poilsio ir laisvalaikio kambarys, nebuvo batų dėžės batams susidėti. Pareiškėjo teigimu, pagal gyventojų skaičių trūko kriauklių bei sanitarinių įrenginių, kuriuose nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi pisuarai nebuvo atskirti jokiomis pertvaromis, o klozetai – 1 m aukščio sienelėmis tik iš šonų. Būryje Nr. 5 gyveno 70 nuteistųjų, tačiau nedidelėje patalpoje buvo įrenti tik 3 klozetai, 3 pisuarai ir 5 kriauklės. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl prašė atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 7 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų. Todėl, atsakovo nuomone, ieškinio senaties terminas turi būti pritaikytas daliai pareiškėjo reikalavimo ir nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.

5. Taip pat atsakovas nurodė, kad nuteistasis bausmę atliko 5-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,42 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų. Pateikė duomenis, kiek buvo 5 būryje nuteistųjų. Teigė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas vadovaujantis teisės normų reikalavimais, t. y. klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. 5-to būrio prausykloje buvo 1 ilga praustuvė, 6 vandens čiaupai (kranai) ir dušas. Ginčo laikotarpiu 5 būryje viso buvo iki 62 nuteistųjų, todėl pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Kartu atsakovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatas centro 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktą, kuriame nebuvo nustatyti sanitarinio mazgo pažeidimai.

6. Pagal teisės aktus kiekvienam būriui turi būti įrengta 1 drabužių ir avalynės džiovykla. Nuteistieji gali naudotis Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teisės aktuose nėra numatyta, kad bendrabučio patalpose turi stovėti batų dėžė, tačiau Marijampolės PN yra įrengusi kabyklas, skirtas drabužiams ar rankšluosčiams pasikabinti. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pats pareiškėjas nurodė, kad klausėsi „švietėjiško pobūdžio laidų“, kas patvirtina atsakovo teiginį apie radijo taško buvimą.

7. Pagal teisės aktus pataisos namuose, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami laisvalaikio kambariai kiekvienam būriui, tačiau pagal išimtį šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Nenumatyta, kad užimtumo kambaryje turi būti pastatyti stalo žaidimai, tačiau jame įrengtas televizorius.

8. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas atsiliepime teigė, kad Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp jų), valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo L. O. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Teismas tenkino Marijampolės PN prašymą taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dalį – priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2016 m. liepos 28 d. atmetė kaip nepagrįstą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. balandžio 6 d.

11. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime pateikti duomenys apie patalpą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir jos plotą, nesutampa, nurodė, jog atsakovas kartu pateikė Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 12 d. pažymą, tuo tarpu pareiškėjas nors ir nurodė gyvenamosios patalpos numerį, jos plotą, joje buvusių nuteistųjų skaičių, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas 5-to būrio 2-oje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,42 kv. m, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto.

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų normų (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos), teismas pažymėjo, kad šis teisės aktas nenumatė, jog bendrabučio tipo patalpa turi būti aprūpinta drabužių kabykla, rankšluosčių kabykla, todėl nesant minėto inventoriaus pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, teisės normų reikalavimai nebūtų pažeisti. Tačiau atsakovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengtos kabyklos, skirtos drabužiams ar rankšluosčiams pasikabinti. Tai pat Marijampolės PN nurodė, kad nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad 5-tam būriui, kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, todėl pareiškėjas galėjo ja pasinaudoti.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji gali naudotis Marijampolės PN skalbyklos paslaugomis pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką, ir pažymėjo, kad skalbiniai nuteistiesiems yra grąžinami išdžiovinti. Teismo vertinimu, šią atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę patvirtino ir į bylą pateiktas Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 4/07-15 (jo kopija), kuriuo yra patvirtinta Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka bei Nuteistųjų skalbyklos darbo grafikas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti ir skalbyklos paslaugomis, ir tokiu atveju drabužiai ir kiti skalbiniai jam būtų atiduoti išdžiovinti. Taip pat teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo aprūpinti bendrabučio gyvenamąją patalpą batų dėže, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo batų dėžės.

14. Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo įrengtas radijo taškas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai buvo užrakinami nakčiai, ir patvirtino, kad juose įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teismas, neturėdamas pagrindo netikėti pateiktais duomenimis, sprendė, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtas radijo taškas. Dėl poilsio, laisvalaikio kambario įrengimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis laisvalaikio kambariu, įrengtu dviem būriams, kuriame buvo įrengtas televizorius, ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 5-tame būryje, kurio sanitarinis mazgas yra ne gyvenamojoje patalpoje, o atskiroje patalpoje. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, sprendė, kad 5-to būrio prausykloje įrengta viena ilga praustuvė su 6 vandens čiaupais atitinka 6 praustuves. Įvertinęs byloje esančias nuotraukas teismas darė išvadą, jog trims būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas (susidedantis iš dviejų patalpų), tad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 5-tame būryje naudojosi sanitariniu mazgu kartu su dar dviem būriais. Kadangi byloje nebuvo aišku, ar 5 būrio sanitariniame mazge buvo iš viso 12 kietųjų įrenginių, kaip teigė atsakovo atstovas, abejones teismas aiškino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad 5-to būrio sanitariniame mazge buvo mažesnis sanitarinių įrenginių skaičius – jame buvo 3 unitazai, 3 pisuarai ir 6 prausimosi vietos. Atsakovas pateikė duomenis, kad 5, 6 ir 7 būriuose ginčo laikotarpiu 2016 m. liepos–gruodžio mėn. buvo iš viso 170 nuteistųjų, 2017 m. sausio–kovo mėn. – 162 nuteistieji, 2017 m. balandžio mėn. – 160 nuteistųjų. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovas neužtikrino reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui arba bent jau dviem būriams, kadangi 5, 6 ir 7 būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Atsakovas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat nevykdė 2004 m. Patalpų aprūpinimo normų reikalavimų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 5 būryje, nes 170 nuteistųjų teko tik 3 unitazai, 3 pisuarai ir 6 prausimosi vietos (atitinkančios 6 praustuves). Tačiau teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl teigti, jog atsakovo atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio laikytini pagrįstais dalį ginčo laikotarpio – nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

16. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo teismas nurodė, kad 5 būrio sanitarinis mazgas yra ne gyvenamojoje patalpoje, o atskiroje patalpoje. Atsakovas atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniame mazge klozetai buvo įrengti kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Iš fotografijų matyti, kad tarp unitazų iš šono yra pertvaros, o iš priekio neatitverti, durų nėra, o pisuarai išvis neatitverti jokia sienele, unitazai buvo įrengti priešais pisuarus. Teismas sprendė, kad tokia situacija yra susijusi su pareiškėjo privatumu, kadangi kitas asmuo, kuris priešais naudojosi pisuaru, galėjo atsisukti ir pamatyti pareiškėją besinaudojantį unitazu, nes priešais unitazą nebuvo durų. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti unitazu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo sanitariniu įrenginiu. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią tokia aplinkybė, kai tualeto patalpose yra pertvaros tarp unitazų, tačiau unitazai įrengti tiesiai priešais pisuarus be pertvaros, įvertinus ir tai, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas pakankamas įrenginių skaičius, vertinama kaip pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

18. Atsakovas pažymi, kad 5, 6 ir 7 būriuose esančių sanitarinių mazgų, t. y. 12 kietųjų įrenginių (2 patalpos, kuriose po 3 klozetus ir 3 pisuarus), nuteistiesiems yra pakankamas kiekis pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, teisės aktai nereglamentuoja sienelėmis atskirti pisuarų ar pisuarų nuo tualetų, todėl Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas sanitariniu mazgu turėjo galimybę pasinaudoti vienas. Be to, pagal teismų praktika tuo atveju, kai unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, laikytina, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Marijampolės PN nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Marijampolės PN pareiškėjui trūko sanitarinių įrenginių, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 200 Eur kompensaciją.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, nes nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas savo teisių pažeidimą dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių kiekio grindė deklaratyviais teiginiais. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia ir tuo, kad nepagrįstai pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos dydį.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Įvertinus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo ir patirta neturtine žala, darytina išvada, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

24. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos.

26. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad prausyklų ir unitazų buvo pakankamai, pažymėtina, kad pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, prausykloje, tualete turi būti: 1 praustuvė dešimčiai asmenų; 1 klozetas arba unitazas dvylikai asmenų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisinį reglamentavimą, susijusių su sanitarinių įrenginių įrengimu (jų kiekiu), padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punkto reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui, kadangi 5, 6 ir 7 būriams buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Taip pat nustatyta, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Patalpų aprūpinimo normų 7.6 punkto reikalavimų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 5 būryje, nes 170 nuteistajam (įskaitant pareiškėją) teko tik 3 unitazai ir 3 pisuarai, t. y. 28 asmenims teko unitazas arba pisuaras. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados, kad nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių kiekis ir pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų, turėtų būti pripažintos nepagrįstomis, todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Marijampolės PN sanitarinių mazgų įrengimu dėl privatumo jais naudojantis neužtikrinimo, pažymi, jog vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge. Jokių duomenų apie tai atsakovui nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą neužtikrinus privatumo naudojantis 5 būrio sanitariniu mazgu. Iš atsakovo pateiktų sanitarinio mazgo nuotraukų (b. l. 23–24, 50–53) matyti, kad tualeto patalpose pertvaros tarp klozetų yra, tačiau jos yra be durų ar užuolaidų. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti tualetu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad 5, 6 ir 7 būrių sanitariniame mazge nuteistiesiems nebuvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius, konstatuotina, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas jo kalinimo Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. balandžio 6 d., t. y. 252 paras. Pažymėtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-502/2020 ir kt.).

29. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (200 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė