ac4e02be-c529-450f-b01c-86f265993faa · Lietuvos apeliacinis teismas

          Civilinė byla Nr. 2A-47/2014          Procesinio sprendimo kategorija: 36.1, 42.11.1, 44.5.1, 50.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Nerijui Å mitui,atsakovo atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas AB SEB bankas) bei atsakovų V.

Z. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-39-450/2012, pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Kiaunė“, V. Z. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Kiaunė“ ir subsidiariai iÅ¡ V.

Z. priteisti 2 641 200,49 Lt įsiskolinimÄ pagal finansinio lizingo sutartis Nr. L2004-060029, Nr. L2004-070025, Nr. L2005-010048, Nr. L2005-090025, Nr. L2005- 090026, Nr. L2006-020035, Nr. L2006-030108, Nr. L2006-030109, Nr. L2006-100065, Nr. L2006-110020, Nr. L2007-010103, Nr. L2007-040064, Nr. L2007-090007, Nr. L2007-110098, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Kiaunė“ nuo 2009 m. kovo mėn. ėmė nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir nebemokėjo priklausančių mokėjimų Lizingo sutartyse nustatyta tvarka ir laikantis mokėjimo grafikų. 2009 m. lapkričio 9 d. raÅ¡tu Nr. 02-5555 dėl sutarčių nutraukimo atsakovas buvo įspėtas, tačiau įsiskolinimai nebuvo padengti ir tuo pagrindu finansinio lizingo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. lapkričio 17 d.

IeÅ¡kovo teigimu, realizavęs susigrÄ Å¾intÄ turtÄ , jis patyrė nuostolių, papildomų iÅ¡laidų, todėl Å¡ias sumas kartu su įsiskolinimu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. gruodžio 7 d. V. Z. IÄ® „Kiaunė“ buvo pertvarkyta į UAB „Kiaunė“, todėl vadovaujantis LR CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, IÄ® „Kiaunė“ savininkas V. Z. yra subsidiariai atsakingas pagal IÄ® „Kiaunė“ prievoles. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Kiaunė“ ir subsidiariai iÅ¡ V.

Z. 2 641 200,49 Lt įsiskolinimÄ , 5 proc. dydžio palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai UAB „Kiaunė“ ir V. Z. pateikė prieÅ¡taravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. preliminaraus sprendimo ir prašė pakeisti preliminarų sprendimÄ , sumažinant ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį bei atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 35 088,34 Lt delspinigių. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu buvo nustatyta tokia maža susigrÄ Å¾intų transporto priemonių pardavimo kaina.

Pagal didžiausio transporto skelbimų portalo duomenis, analogiÅ¡kos transporto priemonės yra parduodamos už žymiai didesnę kainÄ . Anot atsakovų, prieÅ¡ parduodamas transporto priemones, ieÅ¡kovas privalėjo atlikti jų vertinimÄ ir nustatyti jų vidutinę rinkos vertę. Pardavinėdamas turtÄ , ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nebendradarbiavo ir neteikė jokios informacijos apie turto vertinimo eigÄ , pardavimo procedÅ«ras, todėl nebuvo galimybės daryti įtakos parduodamo turto kainos nustatymui. Atsakovai teigė, jog ieÅ¡kovas yra antrinė banko įmonė, todėl paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies atsakingas dėl atsiradusių nuostolių, mažintini praÅ¡omi priteisti nuostoliai.

Atsakovų teigimu, reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas, nes praÅ¡oma priteisti nuostolių suma yra didesnė, o netesybos įskaitomos į nuostolių sumÄ .IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ su prieÅ¡taravimais nesutiko ir prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartimi civilinė byla pagal ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Kiaunė“ ir V. Z. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo sustabdyta ir perduota UAB „Kiaunė“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. IeÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kiaunė“ ir subsidiariai iÅ¡ V. Z.: 23 668,11 Lt nesumokėtų vertės dengimų, 158 377,51 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 19 869,20 Lt nesumokėtų turto draudimo iÅ¡laidų ir nekilnojamojo turto mokesčio kompensavimÄ , 35 088,34 Lt delspinigių, 4 083 220,36 Lt nuostolį iÅ¡ turto realizavimo, 206 381,82 Lt negrÄ Å¾into turto likutinės vertės bei 111 758,68 Lt papildomų iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 4 473 735,85 Lt ; priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir 1 478,51 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teigė, kad finansinio lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo UAB „Kiaunė“ kaltės, todėl atsirado atsakovo sutartinė civilinė atsakomybė.

Pažymėjo, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio turto, o bÅ«tent Renault Premium 420.24 S 6x2, tentinio kėbulo, 2 priekabų ZREMB WROCLAW PC130, todėl iÅ¡ atsakovų priteistina negrÄ Å¾into turto likutinė (neiÅ¡pirkta) vertė, kuri sudaro 206 381,82 Lt. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad realizavęs susigrÄ Å¾intÄ likusį Lizingo sutarčių dalyku buvusį turtÄ , jis patyrė papildomÄ Â 1 776 614,50 Lt nuostolį, kuris buvo apskaičiuotas iÅ¡ likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės (be PVM) atėmus Å¡io turto realizavimo kainÄ be PVM.

Anot ieÅ¡kovo, nekilnojamojo turto realizavimui buvo pasirinkta aukciono procedÅ«ra, skelbimus apie aukcionÄ patalpinant vieÅ¡ai adresu www.ober-haus.lt., taigi turtas buvo pardavinėjamas vieÅ¡ai ir neribojant pirkėjų rato. IeÅ¡kovo teigimu, visgi didžiausia pasiÅ«lyta kaina buvo 442 000 Lt, todėl bÅ«tent už Å¡iÄ sumÄ ir buvo parduotas turtas. Buvo patirtos ir papildomos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io turto pardavimu, transportavimu, paruoÅ¡imu pardavimui ir kt., viso – 111 758,68 Lt, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovų. 2012 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo pateiktas ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ pareiÅ¡kimas dėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo sumažinimo - reikalavimo dėl                206 381,82 Lt negrÄ Å¾into turto likutinės vertės sumažinimo iki 41 771,65 Lt.

Teismas pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio sumažinimo priėmė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimÄ pakeitė - priteisė ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ iÅ¡ atsakovo BUAB „Kiaunė“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo V. Z.: 23 668,11 Lt vertės dengimų, 158 377,51 Lt palÅ«kanų, 19 869,20 Lt iÅ¡laidų, 3 187 144,97 Lt nuostolių iÅ¡ turto realizavimo, 41 771,65 Lt negrÄ Å¾into turto likutinės vertės, 95 213,47 Lt papildomų iÅ¡laidų.

Taip pat priteisė iš atsakovų BUAB „Kiaunė“ ir V. Z. ieškovo AB „SEB lizingas“ naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 526 044,91 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2010 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš ieškovo AB „SEB lizingas“ atsakovui V. Z. 660 Lt bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių AB „SEB lizingas“, kaip lizingo davėjo, ir UAB „Kiaunė“ (buvusi V.

Z. IÄ® „Kiaunė“), kaip lizingo gavėjo, buvo sudaryta 15 finansinio lizingo sutarčių, kurių pagrindu buvo lizinguojamas atsakovo UAB „Kiaunė“ veiklai reikalingos specialios transporto priemonės bei kitas turtas. Pažymėjo, kad ginčo, jog ieÅ¡kovas netinkamai perdavė ar neperdavė atsakovui UAB „Kiaunė“ lizingo objektu buvusį turtÄ , byloje nėra. Byloje atsakovai neginčijo vienaÅ¡alį sutarčių nutraukimÄ pagal lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ pareiÅ¡kimÄ .             RaÅ¡ytinių įrodymų pagrindu ir atsakovui neginčijant teismas nustatė, kad UAB „Kiaunė“ pažeidė savo sutartines prievoles, numatytas Lizingo sutarčių Bendrųjų sÄ lygų 3.1p., 3.3 p., 8.1.3 p. - prievoles mokėti iÅ¡ lizingo sutarčių kylančius mokėjimus pagal mokėjimų grafikus.

             Teismas pažymėjo, jog esant sutarties pažeidimo faktui ir Å¡iuo pagrindu nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas įgijo teisę į iki sutarčių nutraukimo susidariusių pradelstų atsakovo mokėjimų atlyginimÄ (LR CK 6.574 str.; Bendrųjų sÄ lygų 18.6.3 p.). Pagal patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus buvo praÅ¡oma priteisti 23 668,11 Lt nesumokėtų vertės dengimų bei 158 377,51 Lt nesumokėtų palÅ«kanų. Pagal ieÅ¡kovo pateiktus patikslintus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (117-247 b.l., 5 t.) teismas nustatė pradelstų lizingo mokėjimų bei nesumokėtų palÅ«kanų nurodytoms sumoms pagrįstumÄ ir Å¡ias sumas teismas nusprendė priteisti iÅ¡ lizingo gavėjo ieÅ¡kovo naudai.             Teismas taip pat nustatė, kad nutraukus lizingo sutartis, ieÅ¡kovas 2010 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 02-2369 pareikalavo, kad atsakovas grÄ Å¾intų lizingo objektu buvusį turtÄ , primindamas lizingo gavėjo pareigÄ atlyginti lizingo bendrovės nuostolius (CK 6.574 str. 1 d., bendrųjų sutarčių sÄ lygų 18.6.4. p.).

DidžiÄ ja dalimi ieÅ¡kovo reikalavimai grÄ Å¾inti lizinguojamÄ turtÄ buvo įvykdyti ir Å¡ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti 2009 m. lapkričio 30 d. – 2010 m. gruodžio 2 d. priėmimo-perdavimo aktai (Bendrųjų sÄ lygų 19.4). Teismas pažymėjo, jog atitinkamu priėmimo-perdavimo aktu nebuvo įformintas priekabos ZREMB WROCLAW PC 130, indent. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui, nes kaip paaiÅ¡kino atsakovas V. Z. teismo posėdžio metu, pastaroji priekaba sudegė, tačiau atsakovas neturi pareigos atlyginti Å¡io turto vertės, nes ieÅ¡kovas gavo draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Bendrųjų sÄ lygų 19.3 p. tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas nesilaiko sutartyje nustatytų turto perdavimo-grÄ Å¾inimo terminų, tokiu atveju turto susigrÄ Å¾inimo iÅ¡laidos ir rizika tenka klientui. Atsakovui neįrodžius, jog Å¡io turto nustatytais terminais jis negalėjo perduoti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių ar dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, Å¡io turto žuvimo rizika, teismo vertinimu, tenka atsakovui. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta 53 800 Lt draudimo iÅ¡moka neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes gauta iÅ¡moka panaudota padengti pradelstiems BUAB „Kiaunė“ įsipareigojimams.

Nustatęs, kad likusi neiÅ¡mokėta priekabos ZREMB WROCLAW PC 130 vertė lygi 41 771,65 Lt (be PVM), Å¡iÄ sumÄ teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.             Teismas pažymėjo, jog atsakovo UAB „Kiaunė“ neteisėti veiksmai buvo sutartinių įsipareigojimų mokėti įmokas lizingo bendrovei nevykdymas - pagal patikslintus ieÅ¡kovo skaičiavimus jo patirti nuostoliai, kuriuos skaičiuoja iÅ¡ lizinguojamo turto likutinės vertės (be PVM) atėmus Å¡io turto realizavimo kainÄ (be PVM), lygÅ«s 4 083 220,36 Lt.

Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai, nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, sÄ lygojo ieÅ¡kovo nuostolius. Spręsdamas dėl atsakovo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, teismas sutiko, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė kaltės forma, tačiau sprendė, jog Å¡iuo atveju civilinė atsakomybė atsakovui negali bÅ«ti taikoma visa apimtimi, dėl patirtų itin didelių nuostolių dydžio iÅ¡ dalies pripažįstant ir paties ieÅ¡kovo kaltę (LR CK 6.248 str. 4 d.).

Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovo teisė savo nuožiÅ«ra disponuoti turtu, kuris susigrÄ Å¾inamas po lizingo sutarčių nutraukimo, numatyta Bendrųjų sÄ lygų 19.3 p., tačiau nėra sÄ Å¾ininga ir teisinga (LR CK 1.5 str. 4 d.) visÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo realizuoto turto atsiradusiÄ nuostolių naÅ¡tÄ perkelti atsakovui. Teismas teigimu, neginčytina, kad 2009 – 2010 metų laikotarpiu, kai ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inamas ir tuo pačiu realizuojamas Å¡is turtas, buvo ekonominė (finansų) krizė tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkose- susidariusi sunki ekonominė situacija atitinkamai sÄ lygojo prekių rinkos paklausos ir pasiÅ«los pasikeitimus, jų svyravimus.

Pažymėjo, kad konkretaus turto kainÄ rinkoje bei galimybes jį realizuoti sÄ lygoja ne tik tokio turto paklausa ir pasiÅ«la rinkoje, tačiau ir kiti faktoriai: daikto bÅ«klė, pardavėjo įgÅ«džiai marketingo srityje ir kt. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju byloje pateikti turto priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad didžioji dalis atsakovo ieÅ¡kovui grÄ Å¾into kilnojamojo turto buvo normalios bÅ«klės. IÅ¡ teismui pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, kurios ieÅ¡kovo buvo iÅ¡raÅ¡ytos pirkėjams, teismas sprendė, kad turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti vos 2-3 mėnesių laikotarpyje nuo tokio turto susigrÄ Å¾inimo ir didžioji dalis turto buvo parduota per aukcionÄ .

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant lizingo gavėjui priteistinų nuostolių pagrįstumo klausimÄ , be minėtų aplinkybių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės tokiam klausimui teisingai iÅ¡spręsti yra ir sugrÄ Å¾into lizingo dalyko rinkos vertė bei turto pardavimo kaina.              Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad realizuotas kilnojamasis turtas buvo parduotas rinkos kainomis ar bent jau kaina, kuri artima rinkos kainai, ieÅ¡kovas nepagrindė bÅ«tinumo kilnojamÄ jį turtÄ parduoti užsienio rinkose ir bÅ«tent aukcionu bÅ«du, atsižvelgiant itin didelius Å¡io turto transportavimo į aukcionÄ kaÅ¡tus - raÅ¡ytiniais įrodymais neįrodyta, kad tÄ patį turtÄ nebuvo galimybės parduoti Lietuvoje ar parduoti už analogiÅ¡kas kainas, kuriomis turtas buvo realizuotas per aukcionÄ .

Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesistengė kuo ekonomiÅ¡kiau realizuoti susigrÄ Å¾intÄ turtÄ bei iÅ¡vengti ar sumažinti galimų savo nuostolių dydį.              Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų, jog dėl aptariamo turto atsakovai turėjo potencialių pirkėjų, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, kad nepažeidė bendradarbiavo su atsakovu pareigos, pranešė lizingo gavėjui apie turto realizavimo eigÄ (Bendrųjų sÄ lygų 20.1 p.), galiausiai siÅ«lė pačiam atsakovui ar jo pasiÅ«lytam pirkėjui įsigyti tokį turtÄ .

Nemažiau svarbi aplinkybė, teismo vertinimu, yra ir tai, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, rėmėsi pirkėjams iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis, tačiau nepateikė įrodymų, kad PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodyta kaina buvo realiai gauta. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas tinkamai pagrindė bei įrodė nuostolius 2 688 224,71 Lt sumai, kurie ieÅ¡kovo skaičiavimais susidarė realizavus kilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovas neįrodė, kad negalėjo iÅ¡vengti arba protingai sumažinti tokių nuostolių dydį, pasirenkant racionaliausius turto realizavimo bÅ«dus ir bendradarbiaujant su atsakovu, todėl teismas yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡omų nuostolių dydį sumažinti trečdaliu - nuo 2 688 224,71 Lt sumos iki 1 792 149,32 Lt (LR CK 6.248 str. 4 d.).                          Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, realizuojant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Gaurės g. 27, Tauragėje, teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Å¡io turto pardavimo pirkėjui UAB „Litectus“ metu bendra Å¡io turto vidutinė rinkos vertė sudarė             4 116 000 Lt.

Teismas nustatė, kad Å¡is turtas aukciono bÅ«du 2010 m. gruodžio 22 d. už bendrÄ Â Â Â Â 442 000 Lt sumÄ buvo parduotas pirkėjui UAB „Litectus“, kuri priklauso tai pačiai AB SEB banko grupei, tačiau vien iÅ¡ pastarosios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo.              Bylos duomenų pagrindu nustatęs, kad pirkėjas UAB „Litectus“ įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė kitam pirkėjui UAB „Herantas“ už 420 000 Lt kainÄ plius 88 200 Lt PVM, pažymėjo, kad nors kitas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas 2012 m. sausio 24 d. (praėjus metams po Å¡io turto įsigijimo UAB „Litectus“), tačiau vėlgi parduotas už 9 kartus mažesnę nei masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ kainÄ ir netgi mažesnę kainÄ , kuriÄ mokėjo UAB „Litectus“ pardavėjui AB „SEB lizingas“.

Å ių aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad netgi dviejų metų laikotarpyje nurodytÄ turtÄ realizuoti didesne kaina, nei ji buvo gauta, nebuvo galimybės. Teismas taip pat pažymėjo, jog nėra teisinga ieÅ¡kovui primesti visÄ rizikÄ dėl Å¡io turto realizavimo ateityje, vertinant turto saugojimo kaÅ¡tus bei tikintis didesnės Å¡io turto paklausos ir kainos augimo, nesant jokių garantijų dėl teigiamo nekilnojamojo turto rinkos svyravimo pokyčių. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1 394 995,65 Lt nuostolių, atsiradusių iÅ¡ nekilnojamojo turto realizavimo, teismas pripažino pagrįstu ir jį patenkino.             Teismas pažymėjo, jog nors ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 111 758,68 Lt sumos priteisimo įvardijamas patirtomis papildomomis iÅ¡laidomis, tačiau teismas tokias iÅ¡laidas vertino kaip kreditoriaus patirtus nuostolius LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

Bendrosiomis sutarčių nuostatomis Å¡alys buvo nustatę, kad turto konservavimo, demontavimo, pakavimo, transportavimo, saugojimo bei kitos su turto perdavimu lizingui susijusios iÅ¡laidos ir visa rizika tenka klientui (19.6 p.). IeÅ¡kovo sudarytų papildomų iÅ¡laidų suvestinių bei byloje esančių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų pagrindu teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo papildomas iÅ¡laidas sudarė: iÅ¡laidos tarpininkams už turto pardavimÄ , turto saugojimo, eksponavimo, transportavimo iÅ¡laidos, remonto paslaugos, antstoliui užmokestis už faktinių aplinkybių konstatavimÄ .

Sutikdamas su atsakovų motyvais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas tarpininkams už turto pardavimÄ . Pažymėjo, jog nors pagrindinė ieÅ¡kovo, kaip lizingo davėjo, veikla yra finansinė, teikiant iÅ¡perkamosios nuomos (lizingo) paslaugas, tačiau pagal UAB „SEB lizingas“ įstatus transporto priemonių bei kito turto, įskaitant nekilnojamojo turto, pardavimas yra ieÅ¡kovo Å«kinės veiklos objektas. Svarstydamas kitų iÅ¡laidų pagrįstumÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas papildomų iÅ¡laidų atlyginimo pagal nurodytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, visų iÅ¡laidų tinkamai nepagrindė (CPK 178 str., 179 str.), todėl praÅ¡omÄ atlyginti 111 758,68 Lt papildomų iÅ¡laidų sumÄ sumažino iki 95 213,47 Lt.             Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ .

Netesybų įskaitymo esmė, pasak teismo, yra ta, kad kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimÄ , jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniÄ jÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti delspinigių (netesybų) suma buvo 35 088,34 Lt. Teismas, pripažinęs pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendros 3 187 144,97 Lt (1 792 149,32 + 1 394 995,65) nuostolių sumos priteisimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad priteistinų nuostolių suma žymiai virÅ¡ija netesybų sumÄ , todėl vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi 35 088,34 Lt delspinigių sumÄ Ä¯skaitė į nuostolių sumÄ .

Teismas sutiko su ieškovo motyvais, kad už UAB „Kiaunė“ prievoles atsakomybė tenka tiek pačiai įmonei, kaip lizingo gavėjui, tiek jos savininkui V. Z., nes, pertvarkius neribotos civilinės atsakomybės V. Z. IĮ „Kiaunė“ į UAB „Kiaunė“, buvęs pertvarkomos įmonės savininkas V. Z. trejus metus yra subsidiariai atsakingas už pertvarkytos UAB „Kiaunė“ prievoles (CK 2.104 str. 2 d.; 2.50 str. 4 d.). Teismas pažymėjo, kad nauja UAB „Kiaunė“ teisinė forma buvo įregistruota 2009 m. gruodžio 7 d., ieškovo ieškinys teisme gautas 2010 m. gegužės 20 d., t. y. 3 metų terminas nebuvo praleistas.

Kadangi UAB „Kiaunė“ ir jos savininko V. Z. atsakomybė ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ atžvilgiu yra subsidiari, aukščiau nurodytas sumas teismas priteisė iÅ¡ UAB „Kiaunė“ ir subsidiariai iÅ¡ V. Z.. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. galutinio sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta iÅ¡ atsakovų priteisti               896 075,39 Lt nuostolį iÅ¡ atsiimto kilnojamojo turto pardavimo, 15 546,21 Lt papildomų iÅ¡laidų ir 35 088,34 Lt delspinigių, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas, sumažindamas iÅ¡ atsiimto kilnojamojo turto pardavimo ieÅ¡kovo patirtÄ nuostolį nuo 2 688 224,71 Lt iki 1 792 149,32 Lt (skirtumas 896 075,39 Lt), netinkamai taikė įrodinėjimo pareigÄ reglamentuojančias teisės normas. BÅ«tent atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad lizingo bendrovės parduoto turto kaina neatitinka realios jo rinkos vertės. Anot ieÅ¡kovo, mažinti praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį teismas galėjo tik tokiu atveju, jei atsakovai bÅ«tų ketinę iÅ¡sipirkti turtÄ ar bÅ«tų suradę pirkėjų, kurie turtÄ bÅ«tų nupirkę už didesnę kainÄ , nei pardavė pats ieÅ¡kovas.2. Teismo atsisakymas priteisti tarpininkavimo iÅ¡laidas (15 546,21 Lt papildomų iÅ¡laidų) prieÅ¡tarauja tiek visiÅ¡kam nuostolių atlyginimo principui, tiek ir teisminei praktikai – lizingo gavėjas privalo atlyginti visus lizingo davėjo patirtus nuostolius, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su lizingo gavėjo neteisėtais veiksmais.

Teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, teigdamas, kad negalima identifikuoti, jog ieÅ¡kovas apmokėjo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. IeÅ¡kovo teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad į bylÄ pateiktais mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovas mokėjo iÅ¡ karto už keletÄ UAB „Trastila“ arba UAB „Krasta Auto“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų.3. IeÅ¡kovo teigimu, įvertinus tai, kad vien tik iÅ¡ finansinio lizingo sutarties Nr. L2007-110098 jo patirti nuostoliai (negautos palÅ«kanos) sudaro 441 658,46 Lt, praÅ¡omi priteisti               delspinigiai (35 088,34 Lt) laikytini protingais ir pagrįstais.

Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Kiaunė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimÄ , t. y.:1. IeÅ¡kinį dalyje dėl 1 394 995,65 Lt nuostolių, patirtų ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inus ir realizavus nekilnojamÄ jį turtÄ , atmesti;2. Sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistinų nuostolių, kuriuos patyrė ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inęs ir realizavęs transporto priemones, dydį iki 1 075 289,88 Lt.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių sumažinimas trečdaliu nuo 2 688 224,71 Lt sumos iki 1 792 149,32 Lt yra neproporcingas ieÅ¡kovo atliktiems pažeidimams. Anot atsakovo, ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nebendradarbiaujant, neatlikus susigrÄ Å¾intų transporto priemonių vertinimo, itin skubiai (per 2-3 mėnesius) parduodant turtÄ , turto pardavimui pasirenkant aukcionÄ ir dėl visų Å¡ių veiksmų turtÄ realizavus už daug mažesnę, nei rinkos, kainÄ buvo esmingai pažeisti atsakovo interesai, todėl dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio atiradę nuostoliai didžiÄ ja dalimi negali bÅ«ti perkeliami atsakovui.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovui turėtų tekti didesnė jo patirtų nuostolių prisiėmimo naÅ¡ta, nei atsakovams, todėl vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir 6.259 straipsniu, iÅ¡ atsakovo priteistinų nuostolių dydis turėtų bÅ«ti sumažintas 60 procentų, t.y. iki 1 075 289,88 Lt.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl 1 394 995,65 Lt nuostolių, patirtų ieÅ¡kovui realizavus atsiimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , priteisimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo susigrÄ Å¾intas nekilnojamasis turtas buvo parduotas nekilnojamojo turto agentÅ«ros UAB „Ober-Haus“ organizuotame aukcione už 442 000,00 Lt antrinei ieÅ¡kovo įmonei UAB „Litectus“.

Atsakovo į bylÄ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė Å¡io turto rinkos vertė 2011 m. buvo 4 116 000 Lt, nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė Å¡io turto rinkos vertė 2012 m. buvo 3 926 000 Lt (2012 m. sausio 10 d. atlikto vertinimo duomenys). Apelianto teigimu, įstatymas nustato, kad vieÅ¡o registro duomenys yra tikri, kol nenuginčyti nustatyta tvarka. Registrų centro nustatytos vertės nei pradinis savininkas AB „SEB lizingas“, nei vėlesni savininkai UAB „Litectus“ ir UAB „Herantas“ niekada neginčijo, todėl ji yra galiojanti.

Anot atsakovo, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad aukcione parduodamo nekilnojamojo turto kaina buvo pagrįsta rinkos verte ar bent jau jai artima, todėl parduodamas nekilnojamÄ turtÄ už žymiai mažesnę kainÄ , nei jo rinkos vertė, kreditorius veikė savo rizika ir negali Å¡ios rizikos perkelti atsakovui.3. NekilnojamÄ jį turtÄ kreditorius įsigijo iÅ¡ atsakovo už 4 500 000,00 Lt ir vėliau sudarė „grįžtamojo“ lizingo sutartį su atsakovu, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo iÅ¡sipirkti turtÄ už          5 164 040,55 Lt.

Atsakovo teigimu, jis yra sumokėjęs kreditoriui už šį turtÄ 3 327 044,90 Lt, turto likutinė vertė sudarė 1 836 995,65 Lt. Jeigu kreditorius bÅ«tų realizavęs susigrÄ Å¾intÄ turtÄ už jo rinkos kainÄ , tai bÅ«tų ne tik padengta turto likutinė vertė, bet kreditoriui tektų pareiga grÄ Å¾inti atsakovui turto likutinę vertę virÅ¡ijantį gautos kainos likutį. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovui nebuvo paranku vykdyti skaidrų turto pardavimÄ ir šį turtÄ parduoti už realiÄ rinkos kainÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimÄ :

1. IeÅ¡kinį dalyje dėl 1 394 995,65 Lt nuostolių, patirtų ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inus ir realizavus nekilnojamÄ jį turtÄ , atmesti;

2. Sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistinų nuostolių, kuriuos patyrė ieÅ¡kovas, iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inęs ir realizavęs transporto priemones, dydį iki 1 075 289,88 Lt. Apeliacinį skundÄ grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas BUAB „Kiaunė“.     Atsiliepimu į apeliacinius atsakovų skundus ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o atmesti apeliacinius skundus kaip nepagrįstus ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria šį teismo sprendimÄ ginčija atsakovai, palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nesutinka su tuo, kad jis neįrodė, jog kilnojamasis turtas buvo realizuotas rinkos kaina. IeÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad turtas buvo parduotas, o lizingo gavėjas – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad turto pardavimo kaina galėjo bÅ«ti didesnė. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su atsakovų praÅ¡ymu dėl nuostolių sumažinimo 60 proc., ir teigia, kad vertinant priežastinį ryšį tarp nuostolių ir ginčo Å¡alių veiksmų, aiÅ¡kiai matyti, kad bÅ«tent atsakovo BUAB „Kiaunė“ neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimÄ (BUAB „Kiaunė“ netinkamai vykdė finansinio lizingo sutartis).

IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovai, teismas jo nuostolius pagrįstai vertino, atsižvelgdamas ne į masinio vertinimo metu nustatytas ir registre skelbiamas vidutines rinkos vertes, bet pagal realiai įvykusius sandorius. Anot ieÅ¡kovo, atsakovai į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, susijusių su turto nuoma, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad turtÄ bÅ«tų buvę tikslinga pardavinėti vėliau. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ bei į atsakovo V. Z. apeliacinį skundÄ atsakovas BUAB „Kiaunė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“, praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, atsakovo V.

Z. skundÄ â€“ patenkinti. Teigia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 896 075,39 Lt nuostolių iÅ¡ atsiimto kilnojamojo turto pardavimo neturi bÅ«ti tenkinamas, kadangi tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ne kartÄ nurodė, jog jokių turto vertinimų ar kitų veiksmų nustatyti tikrÄ parduodamo turto rinkos kainÄ nesiėmė, nes, pasak jo, lizingo davėjas su atsiimtomis transporto priemonėmis galėjo elgtis kaip tinkamas ir turėjo teisę jas realizuoti už bet kokiÄ paties pasirinktÄ kainÄ .

Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai pripažino pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl bendros 3 187 144,97 Lt nuostolių sumos priteisimo ir padarė iÅ¡vadÄ , kad priteistinų nuostolių suma žymiai virÅ¡ija netesybų sumÄ ir  35 088,34 Lt delspinigių sumÄ Ä¯skaitė į nuostolių sumÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (teisių perėmėjas AB SEB bankas) bei atsakovų V.

Z. ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kiaunė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl ieÅ¡kovo AB „SEB lizingas“ apeliacinio skundoSavo apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB ,,SEB lizingas“ skundžia tÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta jo ieÅ¡kinio dalis, kuria buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų      35 088,34 Lt delspinigių, 15 546,21 Lt papildomų iÅ¡laidų ir 896 075,39 Lt nuostolio iÅ¡ atsiimto kilnojamojo turto pardavimo.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB ,,SEB lizingas“ Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, jį patikslinęs, be kita ko, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 4 083 220,36 Lt nuostoliams, patirtiems iÅ¡ turto realizavimo, atlyginti, o iÅ¡ Å¡ios sumos 2 688 224,71 Lt, ieÅ¡kovo teigimu, sudaro nuostoliai, patirti realizuojant lizinguotÄ kilnojamÄ jį turtÄ .             ŠiÄ ieÅ¡kinio dalį pirmosios instancijos teismas patenkino iÅ¡ dalies: padaręs iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas tinkamai įrodė ir pagrindė nuostolius, atsiradusius dėl nekilnojamojo turto realizavimo, bei to, kad jis negalėjo iÅ¡vengti arba protingai sumažinti tokių nuostolių dydį, pasirinkdamas racionaliausius turto realizavimo bÅ«dus ir bendradarbiaudamas su atsakovu, teismas, vadovaudamasis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį sumažino trečdaliu.             CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Å i taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).             Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių, kuriuos ieÅ¡kovas patyrė, dėl atsakovo kaltės nutraukus lizingo sutartis parduodamas lizingo objektu buvusį kilnojamÄ jį turtÄ , pažymėjo, kad nėra sÄ Å¾ininga ir teisinga visÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto realizavimo atsiradusiÄ nuostolių naÅ¡tÄ perkelti atsakovui, kad 2009 – 2010 metų laikotarpiu, kai ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inamas ir tuo pačiu realizuojamas Å¡is turtas, buvo ekonominė (finansų) krizė, tiek Lietuvos, tiek pasaulio rinkose- susidariusi sunki ekonominė situacija atitinkamai sÄ lygojo prekių rinkos paklausos ir pasiÅ«los pasikeitimus, jų svyravimus.             Su tokiu vertinimu nėra pagrindo nesutikti.

             Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų turto priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų pagrindu nustatė, kad didžioji dalis ieÅ¡kovui grÄ Å¾into kilnojamojo turto buvo normalios bÅ«klės, o turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti vos 2-3 mėnesių laikotarpyje nuo tokio turto susigrÄ Å¾inimo ir didžioji dalis turto buvo parduota per aukcionÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei tai, kad kilnojamasis turtas buvo parduodamas aukciono bÅ«du užsienio rinkose, dėl ko žymiai padidėjo transportavimo kaÅ¡tai, pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas tokio turto pardavimo bÅ«do bÅ«tinybės neįrodė.

Teismas, sumažindamas priteisimus nuostolius, taip pat įvertino ir aplinkybę, kad apie turto realizavimo eigÄ nebuvo praneÅ¡ta lizingo gavėjui (atsakovui).              Nesutikdamas su Å¡iais skundžiamo teismo sprendimo argumentais, ieÅ¡kovas teigia, kad teismas, sumažindamas iÅ¡ atsiimto kilnojamojo turto pardavimo ieÅ¡kovo patirtÄ nuostolį, netinkamai taikė įrodinėjimo pareigÄ reglamentuojančias teisės normas. Pasak jo, bÅ«tent atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad lizingo bendrovės parduoto turto kaina neatitinka realios jo rinkos vertės.              Su tokiais ieÅ¡kovo teiginiais sutikti nėra pagrindo.             Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad jokių turto vertinimų ar kitų veiksmų, siekiant nustatyti tikrÄ parduodamo turto rinkos kainÄ , jis nesiėmė.

Savo atsiliepime į atsakovų prieÅ¡taravimus ieÅ¡kovas teigė, kad jis, kaip lizingo davėjas, atsiėmęs lizinguotÄ turtÄ , įgijo teisę juo disponuoti savo nuožiÅ«ra, o lizingo gavėjas neturi jokio pagrindo reikÅ¡ti kokias nors pretenzijas dėl Å¡io turto pardavimo (2 b. l., 4 t.). Nei savo apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieÅ¡kovas AB „SEB lizingas“ neginčija aplinkybės, kad jis neatliko jokio turto vertinimo, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad pasiÅ«lymų surasti lizinguoto turto pirkėjÄ lizingo gavėjui (atsakovui) jis neteikė, ir teigė, kad pats atsakovas turi bÅ«ti suinteresuotas turto pardavimu.

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog jokios informacijos apie turto pardavimÄ ieÅ¡kovas neteikė, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Z. (85 b. l.,6 t.).              Pažymėtina, kad pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti. Å i pareiga neiÅ¡nyksta, ir nutraukus sutartį, siekiant iÅ¡vengti dėl Å¡io veiksmo galinčių atsirasti neigiamų pasekmių, tarp jų ir nuostolių, arba jas sumažinti.

Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas, realizuodamas jam grÄ Å¾intÄ lizingo objektu buvusį kilnojamÄ jį turtÄ , pažeidė bendradarbiavimo su atsakovu, kaip lizingo gavėju, pareigÄ , jo atžvilgiu elgėsi ne visiÅ¡kai sÄ Å¾iningai, todėl pagrįstai pripažino, kad dėl nuostolių, kurie atsirado pardavus kilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ dalies kaltas ir pats ieÅ¡kovas, kaip lizingo davėjas ir kreditorius, ir pagrįstai atlygintinus nuostolius sumažino proporcingai kreditoriaus kaltei, t. y.

CK 6.248 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kino ir taikė tinkamai.              Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 111 758,68 Lt papildomų iÅ¡laidų priteisimo, sutikdamas su atsakovų argumentais, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo atlyginti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas tarpininkams už turto pardavimÄ . Teismas pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovo įstatų 5.2 punktÄ , transporto priemonių bei kito turto, įskaitant nekilnojamÄ jį, pardavimas yra ieÅ¡kovo Å«kinės veiklos objektas.              Nesutikdamas su Å¡iais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, ieÅ¡kovas teigia, kad teismo atsisakymas priteisti tarpininkavimo iÅ¡laidas prieÅ¡tarauja tiek visiÅ¡kam nuostolių atlyginimo principui, tiek ir teisminei praktikai – lizingo gavėjas privalo atlyginti visus lizingo davėjo patirtus nuostolius, kurie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su lizingo gavėjo neteisėtais veiksmais.             CK 6.251 straipsnio, kuriame yra įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, pirmojoje dalyje, nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatÄ , kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjui turi bÅ«ti atlyginama nuostolių tiek, kad po jų atlyginimo jis gautų tokias pačias pinigų sumas, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.             ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl kitų (papildomų) iÅ¡laidų, susijusių su sugrÄ Å¾into turto pardavimu, ieÅ¡kovas į Å¡ias iÅ¡laidas įtraukė ir iÅ¡laidas tarpininkams už turto pardavimÄ .             Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti atlyginamos tik tos iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir neiÅ¡vengiamos parduodant nuosavybės teisėmis valdomÄ turtÄ .

Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovas, kurio vienas iÅ¡ Å«kinės veiklos objektų yra ne tik finansinė iÅ¡perkamoji nuoma (lizingas), bet ir turto pardavimas (variklinių transporto priemonių, nekilnojamojo turto), iÅ¡laidos turto pardavimo tarpininkams nėra bÅ«tinos ir negali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį yra pagrįstas ir teisėtas, o ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas teiginys, kad teismo atsisakymas priteisti tarpininkavimo iÅ¡laidas prieÅ¡tarauja visiÅ¡kam nuostolių atlyginimo principui, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti Å¡iÄ skundžiamo sprendimo dalį.IeÅ¡kovas taip pat nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo reikalavimo priteisti 35 088,34 Lt delspinigių, ir teigia, kad įvertinus tai, jog vien tik iÅ¡ finansinio lizingo sutarties Nr. L2007-110098 jo patirti nuostoliai (negautos palÅ«kanos) sudaro 441 658,46 Lt, praÅ¡omi priteisti 35 088,34 Lt delspinigiai laikytini protingais ir pagrįstais.             Atsižvelgdama į Å¡iuos apelianto teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , tuo atveju, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ios normos yra pasisakęs, jog Å¡i CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, kad tais atvejais, kai kreditorius praÅ¡o už prievolės netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ : priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2007).

Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas CK 6.574 straipsnyje numatytu pagrindu prašė priteisti iÅ¡ viso 4 473 735,85 Lt nuostolių, patirtų nutraukus lizingo sutartis, įskaitant ir 35 088,34 Lt delspinigių bei 158 377,51 Lt nesumokėtų palÅ«kanų. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ viso 3 526 044,91 Lt nuostolių atlyginimui, įskaitant į juos ir 158 377,51 Lt palÅ«kanų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui nuostolių, patirtų dėl lizingo sutarčių nutraukimo, atlyginimÄ , ieÅ¡kovui praÅ¡ant už prievolės netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir nuostolių, ir netesybų, netesybas pagrįstai įskaitė į nuostolių atlyginimÄ , t. y. priteisė nuostolių atlyginimÄ , kaip tai ir nustatyta CK 6.73 straipsnio 1 dalyje.

             Dėl atsakovų BUAB „Kiaunė“ ir V. Z. apeliacinių skundų             Savo apeliaciniais skundais atsakovai BUAB „Kiaunė“ ir V. Z. ginčija tÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jų priteistos nuostolių, patirtų dėl turto realizavimo, sumos.             Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių sumažinimas trečdaliu nuo                 2 688 224,71 Lt sumos iki 1 792 149,32 Lt yra neproporcingas ieÅ¡kovo atliktiems pažeidimams.

Anot atsakovų, ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nebendradarbiaujant, neatlikus susigrÄ Å¾intų transporto priemonių vertinimo, itin skubiai (per 2-3 mėnesius) parduodant turtÄ , turto pardavimui pasirenkant aukcionÄ ir dėl visų Å¡ių veiksmų turtÄ realizavus už daug mažesnę, nei rinkos, kainÄ buvo esmingai pažeisti jų interesai. Todėl ieÅ¡kovui turėtų tekti didesnė jo patirtų nuostolių prisiėmimo naÅ¡ta, nei atsakovams.             Su tokiu atsakovų teiginiu teisėjų kolegija negali sutikti.

             Šioje nutartyje jau nustatyta, kad ieÅ¡kovas, realizuodamas jam grÄ Å¾intÄ lizingo objektu buvusį kilnojamÄ jį turtÄ , pažeidė bendradarbiavimo su atsakovu, kaip lizingo gavėju, pareigÄ , jo atžvilgiu elgėsi ne visiÅ¡kai sÄ Å¾iningai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl nuostolių, kurie atsirado pardavus kilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ dalies kaltas ir pats ieÅ¡kovas, kaip lizingo davėjas ir kreditorius, ir pagrįstai atlygintinus nuostolius sumažino proporcingai kreditoriaus kaltei.

Tačiau atsakovų teiginys, kad ieÅ¡kovui turėtų tekti didesnė jo patirtų nuostolių prisiėmimo naÅ¡ta, nei atsakovams, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinų nuostolių dydis turėtų bÅ«ti sumažintas 60 procentų, niekuo nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, didžiÄ ja dalimi ieÅ¡kovo nuostolius lėmė atsakovo BUAB „Kiaunė“ neteisėti veiksmai, netinkamai vykdant finansinio lizingo sutartis. Savo pažeidimų, vykdant finansinio lizingo sutartis, atsakovas neginčija, kaip neginčija ir sutarčių nutraukimo pagrįstumo.

Nei ieÅ¡kovas, nei atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kokios iÅ¡ tiesų buvo ieÅ¡kovui grÄ Å¾into ir parduoto kilnojamojo turto rinkos kainos Å¡io turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui ir pardavimo metu. Taigi, negalima nustatyti, kokiÄ tiksliai realios rinkos kainos dalį ieÅ¡kovas gavo, parduodamas jam grÄ Å¾intas transporto priemones. Vien aplinkybė, kad realizuodamas jam grÄ Å¾intÄ lizingo objektu buvusį kilnojamÄ jį turtÄ , ieÅ¡kovas pažeidė bendradarbiavimo su atsakovu, kaip lizingo gavėju, pareigÄ , jo atžvilgiu elgėsi ne visiÅ¡kai sÄ Å¾iningai, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui turėtų tekti didesnė jo patirtų nuostolių prisiėmimo naÅ¡ta, nei atsakovams.

Taigi, atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį ir priteistÄ nuostolių, patirtų dėl kilnojamojo turto realizavimo, sumÄ sumažinti labiau, negu sumažino pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.).             Ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui priteista                   1 394 995,65 Lt nuostolių, patirtų ieÅ¡kovui realizavus atsiimtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovai teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovo susigrÄ Å¾intas nekilnojamasis turtas buvo parduotas aukcione už 442 000,00 Lt antrinei ieÅ¡kovo įmonei UAB „Litectus“, kai į bylÄ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė Å¡io turto rinkos vertė 2011 m. buvo         4 116 000 Lt, nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė Å¡io turto rinkos vertė 2012 m. buvo 3 926 000 Lt.

Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad aukcione parduodamo nekilnojamojo turto kaina buvo pagrįsta rinkos verte ar buvo bent jau artima rinkos vertei.             IÅ¡ tiesų, faktinių bylos duomenų pagrindu yra nustatyta, kad atsakovas BUAB „Kiaunė“ (tuo metu buvusi V. Z. individuali įmonė) nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Tauragėje, Gaurės gatvėje Nr. 27, 2008 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo už 4,5 mln.

Lt (neskaičiuojant PVM) (194 b. l., 4 t.), o 2010 m. gruodžio 22 d. Å¡is turtas aukcione buvo parduotas UAB ,,Litectus“ už 442 000 Lt (201 b. l., 4 t., 88 b. l., 5 t.). Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad 2012 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tas pats nekilnojamasis turtas buvo perparduotas UAB ,,Herantas“ už 420 000 Lt (be PVM) (68 b. l., 6 t.). Taigi, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog net praėjus dvejiems metams po pirminio pardavimo (po to, kai ieÅ¡kovas realizavo jam grÄ Å¾intÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , parduodamas jį UAB ,,Litectus“), galimybės jį realizuoti didesne kaina, nei buvo gauta, nebuvo.

Atsakovai nepateikė jokių leistinų įrodymų (turto vertinimo ataskaitų ar kt.), įrodančių, kad nekilnojamojo turto grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui metu ar jo pardavimo metu reali jo rinkos kaina buvo didesnė, nei ta kaina, už kuriÄ ieÅ¡kovas jį pardavė, o vien nekilnojamojo turto registro duomenys apie Å¡io turto rinkos vertę negali bÅ«ti pripažįstami pakankamais įrodymais, nes juose atsispindi tik masinio, o ne individualaus nekilnojamojo turto vertinimo metu atlikto vertinimo duomenys. Tuo tarpu įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, įrodo realaus ir nevienkartinio turto pardavimo metu nustatytÄ kainÄ .

Taigi, atsakovų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai, kad jeigu kreditorius (ieÅ¡kovas) bÅ«tų realizavęs susigrÄ Å¾intÄ turtÄ už jo rinkos kainÄ , tai bÅ«tų ne tik padengta turto likutinė vertė, bet kreditoriui tektų pareiga grÄ Å¾inti atsakovui turto likutinę vertę virÅ¡ijantį gautos kainos likutį, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais ir nesudaro pagrindo naikinti jų skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.              Šioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo klausimus, ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė teisingai.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                          ArtÅ«ras Driukas                            Nijolė PiÅ¡kinaitė                 Donatas Å ernas                                                                 Â