Legislator Case Law & Legislation
ac4c62bd-dd4b-4c5b-a6a9-df14eaee7241 AI generated

ac4c62bd-dd4b-4c5b-a6a9-df14eaee7241 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ac4c62bd-dd4b-4c5b-a6a9-df14eaee7241
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-807/2018 pagal ieÅ¡kovės J. N. ieÅ¡kinį dėl savininko teisių pažeidimų paÅ¡alinimo ir naudojimosi namo rÅ«siu tvarkos nustatymo atsakovams I. N., J. S., V. S., I. P., V. R., V. R., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Ž. P., A. P. ir pagal trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Legislator headnote

AI generated

ac4c62bd-dd4b-4c5b-a6a9-df14eaee7241 · Vilniaus apygardos teismas: m) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv. m). Nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra septyni butai, iÅ¡ jų (Nr. 4 ir Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-354-567/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09503-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 2.4.4.1; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-807/2018 pagal ieÅ¡kovės J. N. ieÅ¡kinį dėl savininko teisių pažeidimų paÅ¡alinimo ir naudojimosi namo rÅ«siu tvarkos nustatymo atsakovams I. N., J. S., V. S., I. P., V. R., V. R., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Ž. P., A. P. ir pagal trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. N. pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama: 1.1. įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ ; 1.2. nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ ; 1.3. iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ po antro aukÅ¡to laiptais; nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv. m ploto rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant, kad buto Nr. 1 savininkei I.

N. priklauso 185/1000 dalys (7,18 kv. m), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 92/1000 dalys (3,57 kv. m), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 336/1000 dalys (13,03 kv. m), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 198/1000 dalys (7,68 kv.

m) ir buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 189/1000 dalys (7,68 kv. m); 1.4. nustatyti Å¡io rÅ«sio naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ projektÄ , nustatant, kad buto Nr. 1 savininkė I. N. naudojasi 5,71 kv. m ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-1), buto Nr. 1A savininkė J. S. naudojasi 2,84 kv. m ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-1A), buto Nr. 2 savininkė I. P. naudojasi 10,36 kv. m ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-2), buto Nr. 5 savininkė J. N. naudojasi 6,10 kv. m ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-5), buto Nr. 6 savininkai V. R. ir V. R. naudojasi 5,83 kv. m ploto rÅ«sio dalimi, o 7,95 kv. m rÅ«sio dalimi R-a naudojasi visi bendraturčiai bendrai; 1.5. nustatyti servitutÄ patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas); 1.6. įpareigoti atsakovus perduoti ieÅ¡kovei patalpos 2-1 ir rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ji asmeninės nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, UAB „NIT projektai“ 2012 m. parengė vandentiekio ir nuotekų tinklo projektÄ , kuriam 2012 m. lapkričio 5 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinis pritarimas. IeÅ¡kovė Å¡io projekto negalėjo įgyvendinti, nes atsakovas V. S. 2012 m. lapkričio mėn. užrakino įėjimo duris į patalpÄ 2-1 ir pakeitė spynÄ . 2013 m. sausio 30 d. ieÅ¡kovei perdavus rÅ«sio raktÄ , paaiÅ¡kėjo, kad rÅ«syje atsirado naujas sandėliukas R-3, kurį įrengė V.

S. Pagal parengtÄ projektÄ , vandentiekio vamzdžiai turi eiti per sandėliukÄ R-3, ties siena patalpoje R-2, tačiau ieÅ¡kovė negali patekti į patalpÄ R-2. Po namo antrojo aukÅ¡to laiptais yra dar vienas savavaliÅ¡kai įrengtas sandėliukas, per kurį taip pat turėtų bÅ«ti tiesiamas vamzdynas į ieÅ¡kovės butÄ , tačiau šį sandėliukÄ , po konflikto dėl vandentiekio, užrakino V. S. Namo rÅ«sys priklauso penkiems namo butams, o Vilniaus miesto savivaldybei priklausantys butai Nr. 4 ir Nr. 7 rÅ«sių neturi.

IeÅ¡kovės pavedimu, UAB „Baltijos matavimų organizacija“ paskaičiavo savininkų dalis rÅ«syje ir parengė naudojimosi rÅ«siu tvarkos projektÄ . Kadangi susitarti su bendraturčiais dėl naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkos nepavyksta, naudojimosi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Taip pat nustatytinas servitutas per atsakovams nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ 2-1 (tarnaujantis daiktas), kadangi atsakovė patekti į rÅ«sį gali tik per Å¡iÄ patalpÄ . Sienos rÅ«sio patalpose sumÅ«rytos be statybÄ leidžiančio dokumento, jas sumÅ«rijus nežinoma dalimi buvo sumažintas bendras rÅ«sio plotas, ieÅ¡kovei yra apsunkintas patekimas į rÅ«sį.

Sandėliukas po antrojo aukšto laiptais buvo padarytas iš kartono tuo metu, kai buvo mūrijamos sienos rūsyje. Juo naudojasi atsakovai S. ir savivaldybei priklausančio buto nuomininkė V. M. (CK 4.82 str., 4.111–4.123 str.).

3. Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji yra rÅ«sio savininkė, kokia konkrečiai rÅ«sio dalis jai priklauso. RÅ«syje yra įrengti pirmojo aukÅ¡to buto savininkams priklausantys vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai ir apskaitos skaitikliai, kurie pritvirtinti prie rÅ«sio patalpų sienų ir pertvarų, todėl, iÅ¡ardžius patalpas, tektų iÅ¡ardyti ir visus inžinerinius tinklus. IeÅ¡kovės vandentiekio tiesimo projekte nenumatytas komunikacijų tiesimas per patalpÄ 2-1. Siena rÅ«syje su durimis buvo įrengta 2012 metais po įvykusios vagystės, saugumo sumetimais, suderinus su visais namo bendraturčiais, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę. ĮėjimÄ Ä¯ rÅ«sį galima padaryti atskirai, ne per patalpÄ , kuriai praÅ¡omas nustatyti servitutas.

4. Atsakovė V. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo nepagrįstai įtraukta atsakove, rūsiu nesinaudoja.

5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti ir pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv. m ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: nustatyti, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv. m), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv. m), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv. m), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv. m), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv. m), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.

m) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv. m). Nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra septyni butai, iš jų (Nr. 4 ir Nr.

7) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Namo rÅ«sys priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų savininkams. IeÅ¡kovė nepagrįstai neįtraukė Vilniaus miesto savivaldybės į UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ . IeÅ¡kovė su reikalavimu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jos pateiktÄ projektÄ jau ankščiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris 2014 m. kovo 24 d. sprendimu jos ieÅ¡kinį atmetė, nurodant, kad pateiktame rÅ«sio padalijimo projekte nenumatytos skirti rÅ«sio patalpų dalys dviem savivaldybei priklausantiems butams.

PraÅ¡ydama nustatyti servitutÄ patalpai 2-1, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisė pateikti į rÅ«sį yra apribota. Savivaldybei priklausantis butas Nr. 4 2016 m. gruodžio 20 d. buvo parduotas Ž. P. ir A. P. Butas Nr. 7 nuomojamas V. M. Savivaldybės iniciatyva parengtas naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe projektas yra geresnis nei ieÅ¡kovės, kuriame nuosavybės dalys paskaičiuotos tik penkiems butams (CK 4.82 str.).

6. IeÅ¡kovė J. N. prašė atmesti trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiÅ¡kus reikalavimus. Nurodė, kad savivaldybė butÄ Nr. 4 pardavė A. P. ir Ž. P. be rÅ«sio. RÅ«sys nėra paminėtas ir buto Nr. 7 nuomos sutartyje su V. M..

7. Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. prašė trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu nusprendė: 8.1. Atmesti ieškovės J. N. ieškinį; 8.2. Tenkinti trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo; 8.3. Nustatyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 38,79 kv. m ploto rūsyje, atsakovei I.

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv. m), atsakovei J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv. m), atsakovei I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv. m), atsakovams V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv. m), ieškovei J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv. m), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei (j. a. k. 111109233) priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.

m) ir tretiesiems asmenims Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv. m); 8.4. Priteisti iš ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 920 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 640 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam atsakovui.

9. Teismas nustatė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra 7 butai: butas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. N., butas Nr. 1A (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso J. S., butas Nr. 2 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. P., butas Nr. 4 ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra išnuomotas V. M., butas Nr. 5 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. N., butas Nr. 6 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V.

R. ir V. R., butas Nr. 7 (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. ir Ž. P.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis butai Nr. 1, Nr. 1A ir Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6 yra su rūsiais, kurių plotai ir indeksai nenustatyti ir butai Nr. 1, Nr. 1A ir Nr. 2 yra su bendrojo naudojimo patalpomis, kurių plotai nustatyti ir indeksai nurodyti (butui Nr. 1 priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv. m), 1-1 (1/2 dalis iš 9,95 kv. m), 1-6 (1/2 dalis iš 2,16 kv. m) – iš viso 7,50 kv. m; butui Nr. 1A priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv. m), 1-1 (1/2 dalis iš 9,95 kv. m), 1-6 (1/2 dalis iš 2,16 kv. m) – iš viso 7,49 kv. m; butui Nr. 2 priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv. m, t. y. 1,47 kv. m).

Prie butų Nr. 4 ir Nr. 7 rÅ«siai ir bendrojo naudojimo patalpos nenurodytos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 atmetė ieÅ¡kovės J. N. ieÅ¡kinį atsakovams I. N., J. S., J. D. ir R. P. dėl rÅ«sio patalpų name (duomenys neskelbtini), atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi jomis tvarkos nustatymo. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės J. N. apeliacinį skundÄ , 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

10. Teismas nurodė, kad Å¡iai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 nustatytos aplinkybės dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, nes Å¡iose bylose dalyvavo tos pačios Å¡alys (iÅ¡skyrus dėl objektyvių priežasčių pasikeitę proceso dalyviai: po J. D. mirties butÄ Nr. 2 paveldėjo I. P.; butÄ Nr. 6 R. P. pardavė V. R. ir V. R.) ir jose buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas ginčas.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovės pateiktame rÅ«sio padalijimo projekte numatoma atitinkama dalis rÅ«sio skirti tik atsakovėms ir ieÅ¡kovei. Čia nenumatytos skirti dalys rÅ«sio patalpų dviem savivaldybei priklausantiems butams, kuriuose gyvena nuomininkai. Vienai iÅ¡ atsakovių skirti numatytoje rÅ«sio patalpoje 33-6, yra vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai, kurie turi bÅ«ti prieinami ir kitiems gyventojams. Taigi, net naudojimosi tvarka rÅ«sio patalpomis pagal Å¡i projektÄ negali bÅ«ti nustatyta.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovių rÅ«siai nėra identifikuoti ir nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad rÅ«sio patalpa yra bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butų ir kitu patalpų savininkams, tačiau, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalijimo planÄ ne visiems iÅ¡ jų yra numatytos atskiros dalys.

12. Teismas iÅ¡ nustatytų aplinkybių ir įsiteisėjusių teismų sprendimų padarė iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovės, nei atsakovų rÅ«siai nėra identifikuoti, nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl rÅ«sio patalpa laikytina bendro naudojimosi patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butų ir kitų patalpų savininkams.

13. Teismas nurodė, kad kaip ir iÅ¡nagrinėtoje byloje, taip ir Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė pateikė rÅ«sio padalijimo projektÄ , kuriame numatoma skirti atitinkamas rÅ«sio dalis tik ieÅ¡kovei priklausančiam butui Nr. 5 ir atsakovams I. N. priklausančiam butui Nr. 1, J. S. priklausančiam butui Nr. 1A, I. P. priklausančiam butui Nr. 2 ir V. R. bei V. R. priklausančiam butui Nr. 6, tačiau Å¡iame projekte nenumatytos skirti rÅ«sio patalpų dalys kitiems dviem namo butams – Ž. P. ir A. P. priklausančiam butui Nr. 7 (ankščiau priklausė Vilniaus miesto savivaldybei) ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiam butui Nr. 4 (kuriame gyvena nuomininkė V. M.). IeÅ¡kovės pateiktame projekte naudojimosi rÅ«siu tvarka taip pat numatyta tik penkiems butams ir nenumatyta butams Nr. 7 ir Nr. 4.

14. Teismas pažymėjo, kad be VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose apie butų savininkams, iÅ¡skyrus Nr. 4 ir Nr. 7, nuosavybės teise priklausančius butus su rÅ«siu įrašų, byloje nėra kitų duomenų apie tai, kad butų Nr. 1, Nr. 1A, Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6 mokėjo už konkretų rÅ«sio plotÄ , kad rÅ«sio plotas įskaičiuotas į jų nusipirkto buto plotÄ , rÅ«siai nėra identifikuoti ir įtraukti į konkrečias butų inventorines bylas, nėra duomenų apie rÅ«sių plotus, apie įsigyjamÄ rÅ«sį nėra duomenų ir butų pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartyse.

IeÅ¡kovės pateiktame projekte bendraturtei I. P. numatytame skirti naudotis rÅ«syje pažymėtame indeksu 33-2, yra vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai, kurie turi bÅ«ti prieinami visiems namo gyventojams, o ne vienai bendraturtei. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 (tuo metu toje vietoje pagal ieÅ¡kovės J. N. teiktÄ projektÄ buvo numatyta rÅ«sio patalpa 33-6, priskirta naudotis tuometinei 6 buto savininkei R.

P.). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi rÅ«siu tvarka negali bÅ«ti nustatoma vien dėl nurodytos priežasties.

15. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, jog nei reikalavimas atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nei reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal tokį projektÄ , kuriame numatyta skirti rÅ«sio dalis ne visiems namo butams bei vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai, kurie turi bÅ«ti prieinami visiems namo gyventojams yra numatyti tik vienam bendraturčiui priskirtiname rÅ«syje, negali bÅ«ti tenkinamas, o bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė kito projekto, kuriame rÅ«sio dalys bÅ«tų paskirtos bei naudojimosi tvarka jomis nustatyta visiems name esantiems butams ir tinkamai iÅ¡spręstas klausimas dėl visų bendraturčių galimybės naudotis įvadais, nepateikė (taip pat tokių projektų ar pasiÅ«lymų nepateikė ir atsakovai), ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje 38,79 kv. m ploto rÅ«syje (duomenys neskelbtini), bei nustatyti Å¡io rÅ«sio naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ projektÄ , yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

16. Teismas dėl reikalavimų nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ ir nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ ir iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ nurodė, kad nesant bendraturčių nustatytos naudojimosi rÅ«sio patalpa tvarkos ir konkretaus rÅ«sio pasidalinimo, nurodytų sienų pastatymas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieÅ¡kovės interesų.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės iniciatyva UAB „NIT projektai“ parengtas projektas Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui 2012-10-TP-VN ir Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektas 2012-10-TP-LVN negali bÅ«ti įgyvendinami, kadangi ieÅ¡kovė nėra gavusi kitų bendraturčių sutikimo tokio projekto įgyvendinimui ir ji neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo tokio projekto įgyvendinimui. Å iÄ aplinkybę patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. spalio 26 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad ankščiau duotas sutikimas projekto įgyvendinimui netenka galios.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo projekto Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui 2012-10-TP-VN įgyvendinimui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tu pritarė kitam ieÅ¡kovės projektui, t. y. Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektui 2012-10-TP-LVN. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų įmanoma teisėtai įgyvendinti jos nurodytus projektus, ieÅ¡kovės projektų buvimas pats savaime nėra ir negali bÅ«ti pakankama priežastis, dėl kurios galėtų bÅ«ti griaunamos mÅ«rinės rÅ«sio sienos.

Teismas nurodė, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai, negalėjo nurodyti, kada buvo įrengta 1,3 m siena, skirianti rÅ«sio patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu R-2 nuo patalpos, plane pažymėtos indeksu R-1 bei kas jÄ Ä¯rengė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ sienÄ nugriauti teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu pati ieÅ¡kovė patvirtino, jog ji nežino kada ir kas nurodytÄ sandėliukÄ pastatė, atsakovai tokių aplinkybių taip pat negalėjo nurodyti, o liudytojai S. N. ir N. K. patvirtino, kad sandėliukas po laiptais buvo įrengtas nuo senų laikų, todėl ir šį reikalavimÄ teismas atmetė.

17. Teismas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti servitutÄ bendrojo naudojimo patalpoje 2-1 (koridorius), kurios plotas sudaro 4,33 kv. m ir nuosavybės teise (po 1/3 dalį) priklauso atsakovams I. N., J. S. ir I. P., nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos praÅ¡omas nustatyti servitutas į trims atsakovams nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ 2-1, yra vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sio patalpas, ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovų nuosavybės teisių ir nepažeisdama jų interesų.

Teismas pažymėjo, kad UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ 2017 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros akto duomenimis egzistuoja reali galimybė į rÅ«sį patekti įsirengus galinėje namo sienoje atskiras duris, tai sudarytų galimybę ne tik patekti į rÅ«sio patalpas, bet ir padidintų rÅ«sio plotÄ (panaikintų laiptų sÄ skaita) bei užtikrintų saugų naudojimÄ si atsakovams nuosavybės teise priklausančiu patalpa (koridoriumi). IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , visiÅ¡kai nesvarstė jo atlygintinumo klausimo ir nepateikė teismui galimos kompensacijos už jo nustatymÄ paskaičiavimo.

18. Teismas pažymėjo, kad naudojimosi rÅ«siu tvarkos pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ nėra galimybės nustatyti, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl servituto nustatymo taip pat nėra objektyviai pagrįstas. Teismas ieÅ¡kovės argumentus, pagrindžiančius servituto nustatymo bÅ«tinumÄ , t. y. kad ieÅ¡kovė siekia įgyvendinti UAB „NIT projektai“ parengtÄ projektÄ Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui 2012-10-TP-VN ir projektÄ Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektas 2012-10-TP-LVN, o tam bÅ«tinas patekimas į rÅ«sį, atmetė, kadangi nurodytų projektų įgyvendinimas yra faktiÅ¡kai neįmanomas dėl to, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento projektams įgyvendinti.

19. Teismas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo perduoti patalpos 2-1 ir rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1 pažymėjo, kad Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti servitutÄ patalpai 2-1, todėl nesant pagrindo tenkinti reikalavimo nustatyti servitutÄ , negali bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovus perduoti jai patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1.

20. Teismas dėl trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo nustatyti namo (duomenys neskelbtini), butų bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (38,79 kv. m ploto rūsyje), nurodė, kad visiems namo butų savininkams, tarp jų ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo rūsio patalpos. Teismo vertinimu, bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje turėtų būti nustatytos visiems butų savininkams (butų Nr. 1, 1A, 2, 4, 5, 6, 7). Tai, kad bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (38,79 kv. m ploto rūsyje (duomenys neskelbtini)) turi būti paskirstytos visiems namo butams, yra nustatyta ir įsiteisėjusiais nurodytais teismų sprendimais.

21. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės pateiktame SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ parengtame 2017 m. kovo 27 d. rÅ«sio patalpų dalių paskaičiavimo projekte rÅ«sio dalys yra numatytos skirti visiems namo bendraturčiams, jos yra paskaičiuotos, atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį bei nurodyta konkreti jų iÅ¡raiÅ¡ka kvadratiniais metrais, kiti bylos dalyviai (atsakovai) kitokių dalių paskaičiavimų projektų teismui nepateikė, o pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ atidalijimas negali bÅ«ti vykdomas, padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiojo asmens reikalavimas dėl bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje (38,79 kv. m rÅ«sio ploto) dalių nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl naudojimosi rÅ«siu tvarkos nustatymo, bendraturčiai (ar vienas iÅ¡ jų), kilus ginčui, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar/ir konkrečios rÅ«sio patalpų iÅ¡dėstymo vietos pagal tinkamai parengtÄ projektÄ , kuriame bÅ«tų numatyta naudojimosi tvarka visiems bendraturčiams, atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomas dalis (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p.;

CK 4.82 str., 4.111–4.123 str.; CPK 182 str. 2 p.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 22. IeÅ¡kovė J. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ dalyje dėl servituto nustatymo, įpareigojimo perduoti patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus, o taip pat uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1 ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį nurodytoje dalyje tenkinti, nustatyti servitutÄ ir uždrausti atlikti nurodytus veiksmus, bei priteisti ir paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 22.1. Teismas nepagrįstai nenustatė servituto, nes UAB „Žirmūnų būstas“ 2017 m. kovo 22 d. apžiūros aktas, gyvenamojo namo pirmo aukšto ir rūsio planas patvirtina, jog vienintelis esamas ir galimas patekimas į rūsio patalpas yra iš patalpos 2-1 (koridoriaus). Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovė savarankiškai ir be kitų bendrasavininkų sutikimo ir reikalingų projektų, net negalėtų namo sienoje, kuri yra sutrūkusi, savavališkai įsirengti atskiras duris į rūsį.

Tokie darbai reikalauja papildomų finansinių iÅ¡laidų, kurias turėtų padengti visi namo bendrasavininkai. Neabejotina, kad atskiro įėjimo iÅ¡ lauko į rÅ«sio patalpas įrengimas ne tik ieÅ¡kovei, bet ir kitiems gyvenamojo namo bendrasavininkams sÄ lygotų dideles finansines iÅ¡laidas bei sukeltų tarp Å¡alių naujus teisinius ginčus, nes abejotina, ar visi bendrasavininkai sutiktų proporcingai savo daliai finansuoti tokių darbų atlikimÄ ir iÅ¡ viso ar duotų tam sutikimÄ . 22.2. Teismas, tenkindamas trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimÄ nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje ir kiekvienam iÅ¡ bendraturčių nustatydamas atitinkamas nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpos dalis, visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad tik atsakovai I.

N., J. S. ir I. P. turi galimybę patekti į rÅ«sio patalpas. 22.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad servitutas 2-1 patalpoje nepažeistų atsakovių I. N., J. S. ir I. P. teisių bei teisėtų interesų, kadangi Å¡i patalpa nėra gyvenamoji, o yra bendras atsakovėms priklausantis koridorius, kuriuo atsakovės patenka į savo gyvenamÄ sias patalpas bei rÅ«sį. Pagrindinis įėjimas į 2-1 patalpÄ yra iÅ¡ lauko, todėl servituto nustatymas į Å¡iÄ patalpÄ neapribotų atsakovių teisių daugiau nei yra bÅ«tina. 22.4.

Atsakovus I. N., J. S. ir V. S. atstovavo tas pats atstovas advokatas V. R., kuris atsakovų vardu juos atstovavo byloje ir parengė bendrus atsiliepimus. Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir suformuotÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teisinių paslaugų suteikimas atsakovams nereikalavo specialių žinių turėjimo ir neatėmė didelių laiko sÄ naudų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovams priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas suma yra nepagrįsta, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Atsakovų naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl turi bÅ«ti sumažintos iki protingo, ieÅ¡kovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio (CK 4.111 str., 4.112 str., 4.126 str.; CPK 93 str., 98 str.).

23. Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės J. N. apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

24. Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės J. N. apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Apeliantė neįrodė, kad nėra realios galimybės patekti į rÅ«sį, įrengus galinėje namo sienoje atskiras duris ir atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , kad atskiro įėjimo įrengimas yra nesaugus, kad tokio įėjimo įrengimas lemtų dideles iÅ¡laidas ir naujus ginčus tarp bendraturčių. 24.2.

Tris metus ginčo rÅ«sio patalpomis niekas nesinaudoja dėl avarinės vertikalių kopėčių bÅ«senos. Nusileisti į rÅ«sį per grindyse įrengtÄ liukÄ sunku yra net jaunam žmogui, o senyvo amžiaus – neįmanoma. 24.3. Pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo mažinti, nes jos atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu patvirtintus bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas civilinėse bylose maksimalius dydžius (CPK 178 str.).

25. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės J. N. apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

27. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl dalies bendrojoje nuosavybėje (namo (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpose) nustatymo. IeÅ¡kovė prašė nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarkÄ pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ projektÄ , o trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje pagal SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateiktÄ rÅ«sio patalpų dalių paskaičiavimo projektÄ .

IeÅ¡kovė taip pat prašė įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ ir nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ bei iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ po antro aukÅ¡to laiptais. Nustačius bendraturčių dalis, ieÅ¡kovė prašė nustatyti servitutÄ patalpai 2-1 (4,33 kv. m ploto koridorius, nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausantis atsakovams I.

N., J. S. ir I. P.), įpareigoti atsakovus perduoti patalpos 2-1 ir rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus ir tenkino trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimÄ dėl bendraturčių bendrosios dalies bendrojoje nuosavybėje (rÅ«syje) nustatymo. Apeliantė iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl servituto nustatymo, nurodydama, kad kito bÅ«do patekti į rÅ«sį ieÅ¡kovė neturi, o teismo pasiÅ«lytas bÅ«das neįmanomas arba neracionalus.

Vadinasi, esminis Å¡ios bylos klausimas, sudarantis apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykÄ , yra tas, ar egzistuoja ieÅ¡kovei galimybė tinkamai naudotis vieÅ¡pataujančiu daiktu (rÅ«sio patalpomis) be servituto.

28. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ . Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto) tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019).

30. Nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamÄ naudojimÄ si vieÅ¡pataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises.

Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto, įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti servitutÄ namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoje 2-1 (koridoriuje), kurios plotas sudaro 4,33 kv. m ir nuosavybės teise (po 1/3 dalį) priklauso atsakovams I. N., J. S. ir I. P., nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad jos praÅ¡omas nustatyti servitutas į trims atsakovams nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ 2-1, yra vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sio patalpas, ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovų nuosavybės teisių ir nepažeisdama jų interesų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ 2017 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros akto duomenimis egzistuoja reali galimybė patekti į rÅ«sį, įsirengus galinėje namo sienoje atskiras duris. Tai sudarytų galimybę ne tik patekti į rÅ«sio patalpas, bet ir padidintų rÅ«sio plotÄ (panaikintų laiptų sÄ skaita) bei užtikrintų saugų naudojimÄ si atsakovams nuosavybės teise priklausančia patalpa (koridoriumi). Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , visiÅ¡kai nesvarstė jo atlygintinumo klausimo ir nepateikė teismui galimos kompensacijos už jo nustatymÄ paskaičiavimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl servituto nustatymo būtinumo, pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovė rūsio patalpomis gali naudotis be servituto nustatymo, nepaneigia, o tik atspindi ieškovės siekį įgyti teisę naudotis atsakovams priklausančiu turtu ir taip susikurti kuo palankesnes bei patogesnes patekimo į savo patalpas, nepaisant atsakovų interesų.

34. Kasacinio teismo aiÅ¡kiai nurodoma, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ 2017 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros akte aiÅ¡kiai nurodyta, kad egzistuoja reali galimybė patekti į rÅ«sį, įsirengus galinėje namo sienoje atskiras duris, tai sudarytų galimybę ne tik patekti į rÅ«sio patalpas, bet ir padidintų rÅ«sio plotÄ panaikintų laiptų sÄ skaita (nuo 38,79 iki 45,30 kv.

m) bei užtikrintų saugų naudojimÄ si atsakovams nuosavybės teise priklausančiu patalpa (koridoriumi), nes jei koridoriuje yra atidarytas liukas, tai tampa problematiÅ¡kas išėjimas iÅ¡ patalpų ir galimas kritimas į rÅ«sį. ApžiÅ«ros akte taip pat nurodyta, kad panaikinus liukÄ ir laiptus į rÅ«sį, bus galima įrengti atskirÄ patalpÄ Å¡alto vandens skaitikliui. Aplinkybė, kad servitutas reikalingas, nes ieÅ¡kovė siekia įgyvendinti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų ieÅ¡kovės butui statybos projektus, taip pat nepagrindžia servituto nustatymo bÅ«tinumo, nes ieÅ¡kovė neturi galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento projektams įgyvendinti.

Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų apie tai, kad nėra realios galimybės patekti į rÅ«sį, įrengus galinėje namo sienoje atskiras duris ir atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , kad atskiro įėjimo įrengimas yra nesaugus, kad tokio įėjimo įrengimas lemtų dideles iÅ¡laidas ir naujus ginčus tarp bendraturčių (CPK 178 str.). Apeliantė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , nepateikė duomenų apie galimos kompensacijos už jo nustatymÄ paskaičiavimo, nors kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad servituto nustatymo bÅ«tinybė, nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su bÅ«tinybe tinkamai atlyginti už nustatytÄ servitutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kadangi apeliantė nepateikė įrodymų apie bÅ«tinumÄ nustatyti servitutÄ atsakovams priklausančioje patalpoje.

35. Apeliantė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovams I. N., J. S. ir V. S. po 640 bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodydama, kad priteistos sumos akivaizdžiai per didelės, todėl turi bÅ«ti sumažintos iki protingo, ieÅ¡kovės teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumÄ atitinkančio dydžio.

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

37. Atsakovai I. N., J. S. ir V. S. už atsiliepimų į ieÅ¡kovės 2015 m. spalio 14 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. patikslintus ieÅ¡kinius parengimÄ , advokato dalyvavimÄ 6 teismo posėdžiuose (trukmė iÅ¡ viso 3 val. 58 min) patyrė po 640 Eur iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1 920 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo kiekvieno atsakovo naudai priteista po 640 Eur suma nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p., 8.19 p., 9 p. nurodytų dydžių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ (reikėjo vertinti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus naudojimosi bendru daiktu projektus ir pan.), apimtį (4 tomai, kelis kartus tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimai, pareikÅ¡tas trečiojo asmens savarankiÅ¡kas reikalavimas), nemažina pirmosios instancijos teismo priteistų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydžio, nes jis nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.).

38. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino servituto nustatymo tvarkÄ reglamentuojančias teisės normas, nes ieÅ¡kovės teisė naudotis jai priklausančios patalpos dalimi gali bÅ«ti užtikrinta, neribojant kitų bendraturčių teisių. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (CK 4.111–4.112 str.; CPK 93 str., 98 str., 178 str., 185 str.).

39. Netenkinus apeliacinio skundo, atmetamas apeliantės praÅ¡ymas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje priteisimo. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl apeliantė neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė