A-552-2774-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2774/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Artūro Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. P.,atsakovo atstovui Arūnui Umbrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorės 2010 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. P-125 (toliau – Įsakymas), kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – pastaba. Skunde (I t., b. l. 1-5) pareiškėja nurodė, kad Departamento direktorė, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, neatlikusi tyrimo, viešai per informacinės plėtros priemones paskelbė apie tai, kad Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje atliekant koridoriaus ir laiptinės, vedančios į koplyčią darbus buvo naikinamos vertingosios savybės: išmontuotos senosios medinės durys; pažeistos 1932 m. autentiškos keraminės plytelės, jas užklijuojant nauja danga; išmontuoti senieji ranktūriai, kitose vietose ardant senąjį mūrą sumontuoti nauji turėklai; ant senųjų teracinių laiptų užklota granitą imituojanti medžiaga, o dalis senųjų laiptų visai demontuoti; sienos dažomos nepateikus polichrominių tyrimų“.

Taigi, 2010 m. vasario 23 d. viešai pateikusi gana išsamią informaciją apie atliekamus statybos darbus Aušros Vartų koplyčioje bei viešai pažadėjusi kaltininkus nubausti visu įstatymo griežtumu, Departamento direktorė vėliau, t. y. 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053, sudarė laikinąją komisiją ir pavedė jai atlikti Departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą dėl Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje vykdomų tvarkybos darbų. Taip Departamento direktorė iš anksto suformulavo komisijai užduotį, kad kaltus reikia nubausti ir nurodė kokie pažeidimai padaryti.

Komisija 2010 m. kovo 26 d. išvadose Nr. RG-45 pasiūlė inicijuoti pareiškėjai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą. Departamento direktorė 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-89 sudarė kitą komisiją jos bei kitų darbuotojų tarnybiniam nusižengimui tirti. Antroji komisija 2010 m. balandžio 28 d. išvadoje Nr.16-9 (toliau – ir Išvada), pasiūlė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Išvadoje konstatuota apie jos tarnybinį nusižengimą išduodant sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti bei tvarkybos darbų leidimą ir nurodyti jos padaryti teisės aktų pažeidimai.

Komisija Išvadą surašė paviršutiniškai atlikusi tyrimą, t. y. konkrečiai nenurodė kokius darbus leido išduodama Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) bei konkrečiai neįvardino, kokius procesinius veiksmus turėjo atlikti išduodama leidimą. Komisija konstatavusi, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, 2009 m. gruodžio 2 d. gavęs prašymą išduoti sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti, negalėjo išduoti šių sąlygų, nes prašyme išduoti sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti netinkamai įvardinta planuojamų tvarkybos darbų rūšis, padarė išvadą, kad tokiu būdu buvo nesilaikyta procedūros, nustatytos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. ĮV-159 patvirtinto PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklių“ (toliau – ir PTR 3.02.01:2005) 9 punkte. Tačiau prašymo priėmėjas nėra įpareigotas tikrinti, kokia yra statybos rūšis, ar ji teisingai įvardinta, ir statybos rūšies netikslus įvardinimas negali būti pagrindu neišduoti sąlygų. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (7.9)-2D-3617 informavo, kad minėtame objekte atliekami statybos darbai priskiriami paprastajam remontui.

Taigi, prašyme išduoti sąlygas statybos darbų rūšis buvo teisingai įvardinta.

Nesutiko, kad ji reikalavo atlikti tik polichrominius tyrimus. Mano, kad reikalavimas atlikti papildomus taikomuosius tyrimus esant surašytam techninės būklės įvertinimo aktui būtų buvęs perteklinis ir diskredituotų valstybės tarnybą, sudarytų kliūtis tvarkyti kultūros paveldo objektą. Nesutiko, kad neužtikrino Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 2 straipsnio 34 ir 36 dalių laikymosi. Vadovaudamasi Kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 patvirtintomis Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklėmis ( toliau – ir Taisyklės), patikrinusi, ar leidimui gauti pateikti visi reikiami dokumentai ir įsitikinusi, kad projektas yra patikrintas, atlikta jo specialioji paveldosaugos ekspertizė, 2009 m. gruodžio 23 d. išdavė leidimą Nr. 42. Pažymėjo, kad leidime išvardinti darbai teisės aktais nedraudžiami, jais nenaikinamos ar kitaip nežalojamos nustatytos vertingosios savybės (vertingos dalys, saugotini elementai).

Nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. yra įtvirtinti tarnybinei nuobaudai skirti terminai. Kadangi nuo tariamo nusižengimo padarymo dienos iki tarnybinės nuobaudos skyrimo praėjo daugiau nei du mėnesiai, pareiškėja teigė, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, prieštaraujantis ne tik teisės normoms, reglamentuojančioms tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus, bet ir teisėtumo principui.

Atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 48-53, III t., b. l. 1-8) atsakovas Departamentas prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Paaiškino, jog Išvadoje teisingai nurodyta, kad Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. P., išduodama Sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti, netinkamai nurodė tvarkybos darbų rūšį, ją įvardindama kaip paprastąjį remontą. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalį tokios darbų rūšies nėra. Šioje dalyje numatyta darbų rūšis yra kultūros paveldo statinio remontas (NKPAĮ 2 str. 16 d.). Numatyti darbai kaip grindų bei laiptų dangos keitimas ar papildomo apšvietimo įrengimas pagal Statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 VII ir VIII dalių nuostatas gali būti priskirti paprastajam ar kapitaliniam remontui, tačiau šiuo atveju buvo prašoma sąlygų ne statybos, bet tvarkybos darbų projektui parengti, todėl turėjo būti vadovaujamasi NKPAĮ 2 straipsnio nuostatomis (remontas, restauravimas ir pritaikymas). Įvertinus jame pateiktus tvarkybos darbų apibrėžimus, numatyti darbai nelaikytini kultūros paveldo statinio remonto darbais, nes naujo apšvietimo įrengimas yra pritaikymo, o ne remonto darbai. Sąlygose tvarkybos darbų projektui rengti numatytais darbais veikiamas autentiškumas ir keičiami Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio dosjė nurodyti vertingi elementai ir dalys (medžiagiškumas).

Nurodė, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, 2009 m. gruodžio 2 d. gavęs prašymą, negalėjo sąlygų išduoti tvarkybos darbų projektui rengti, nes prašyme netinkamai įvardinta planuojamų tvarkybos darbų rūšis. Tokiu būdu Departamento Vilniaus teritorinis padalinys nesilaikė PTR 3.02.01:2005 9 punkte nustatytos procedūros.

Nurodė, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija pagrįstai konstatavo, kad išduodama Sąlygas tvarkybos darbų projektui rengti, pareiškėja pažeidė PTR 3.02.01:2005 11 punkto nuostatas, nes buvo pareikalauta atlikti polichrominius tyrimus tik dėl sienų ir lubų dažymo, kai kitos rūšies taikomųjų tyrimų dėl esamų medinių porankių remonto bei grindų ir laiptų dangos keitimo nereikalauta. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad Tvarkybos darbų projektas parengtas neatlikus tyrimų. Sąlygose tvarkybos darbų projektui rengti buvo pareikalauta atlikti polichrominius tyrimus, tačiau Tvarkybos darbų projekte buvo vadovautasi tik 2001 m. Aušros Vartų koplyčios polichrominių tyrimų ataskaita, kurioje aiškiai nurodyta, kad tokie tyrimai nėra atlikti Galerijoje, išskyrus patalpoje ties įėjimu į Aušros vartų koplyčią. Be to, patalpoje ties įėjimu į Aušros vartų koplyčią atlikta 15 zondažų, o Galerijoje tik vienas. Todėl tiek Laikinosios komisijos, tiek Tarnybinio nusižengimo komisijos nuomone, minimų tyrimų brėžinyje nurodytas zondažas Nr. 35 yra nepakankamas visos Galerijos tyrimo atžvilgiu. Taip pat ataskaitoje yra pateiktas siūlymas atlikti cheminius tyrimus, tačiau duomenų, kad jie atlikti nėra nei Tvarkybos darbų projekte, jų taip pat nepateikė ir Departamento Vilniaus teritorinis padalinys. Jokių tyrimų nėra atlikta ir pagal PTR 2.04.01:2006 „Medžio apdaila ir stalių gaminiai“. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija taip pat konstatavo, kad Tvarkybos darbų projekte nėra pateikta jokio spalvinio sprendimo dėl Galerijos patalpos sienų ir lubų dažymo (PTR 3.06.01:2007 10.2.2 p. ir 10.9 p.); Tvarkybos darbų projektas neatitiko sudėties ir įforminimo; Tvarkybos darbų projektas neatitiko ir PTR 3.06.01:2007 10.2.2 p. nuostatų.

Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo padarymo dienos yra 2009 m. gruodžio 17 d. (išduotos sąlygos Tvarkybos darbų projektui rengti) ir 2009 m. gruodžio 23 d. (išduotas Tvarkybos darbų leidimas). Oficialios informacijos, kad pareiškėja yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, gavimo diena yra Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. Į-053 sudarytos Laikinosios komisijos 2010 m. kovo 24 d. išvadų Nr. RG-45 pateikimo Departamento direktorei diena. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra Išvados pateikimo Departamento direktorei diena, todėl tarnybinė nuobauda paskirta 2010 m. gegužės 6 d., nepraleidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, nustatytų terminų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino 2010-05-06 Departamento direktorės įsakymą Nr. P-125, kuriuo pareiškėjai R. P. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Įsakyme atsakomybės našta pareiškėjai taikyta kaip vyriausiajai specialistei, o ne kaip pavaduojančiai vedėjai (t. y. vykdančiai vedėjos funkcijas), pasirašiusiai oficialius dokumentus, iš kurių yra kildinami atsakovo spėjami pažeidimai. 2009 m. gruodžio 17 d. išduodant tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (Laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 27 ir 2009 m. gruodžio 23 d. išduodant leidimą Nr. 42 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus pasirašė Departamento Vilniaus teritorinio padalinio pavaduojanti vedėja (t. y. vykdanti vedėjos funkcijas) R. P., o ne vyriausioji specialistė R. P.. Nėra duomenų, jog priimant 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. P-303 „Dėl papildomo darbo R. P.“, R. P. buvo pasirašytinai supažindinta su Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo pareigybės aprašymu, nors vyriausiojo specialisto ir vedėjo pareigybių paskirtys, atitinkamas pareigas einančių valstybės tarnautojų funkcijos nėra adekvačios (t. y. pareigybių paskirtis, funkcijos yra netapačios). Byloje nėra įrodymų, jog teritorinio padalinio vyriausioji specialistė buvo įgaliota priimti ginčijamus sprendimus ir juos pasirašyti.

Nurodė, kad atsakovo išvardinti Teritorinių padalinių nuostatų 6.1. p., 6.8. p., 6.10. p., 6.20. p., 7.2. p. punktai, kuriuos pažeidė vyriausioji specialistė R. P., sietini su teritorinio padalinio vedėjo pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijomis, nes Teritorinių padalinių nuostatų vykdymas bei įstatymo nustatyta tvarka valios išraiška galutiniuose sprendimuose yra vedėjo žinioje, todėl nagrinėjamu atveju, Departamentas Įsakyme dėl spėjamų pažeidimų turėjo teisę vertinti Vilniaus teritorinio padalinio pavaduojančios vedėjos (vykdančios vedėjos funkcijas) veiksmus, kuri pasirašė ir išdavė ginčo dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja, kaip teritorinio padalinio vyriausioji specialistė, padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R. P. 2009 m. gruodžio 17 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 27 ir 2009 m. gruodžio 23 d. leidimą Nr. 42 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus nepasirašė ir jų neišdavė, todėl negalima patvirtinti, jog yra priežastinis ryšys tarp Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R. P. veikos ir pasekmių (t. y. vykdančios vedėjos funkcijas pasirašytų Laikinojo apsaugos reglamento Nr. 27 ir Leidimo Nr. 42) ir kad yra valstybės tarnautojo kaltė, o nesant bent vienam tarnybinio nusižengimo sudėties elementui, asmeniui negali kilti atsakomybės našta pagal įstatymą.

III. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos apeliaciniu skundu (III t., b. l. 55-63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Pakartojo atsiliepimuose į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, papildomai nurodęs šiuos motyvus:

1. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas administracinę bylą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytas esmines aplinkybes, kurios turėjo būti visapusiškai ištirtos nagrinėjamoje byloje, t. y. nepaisė LVAT nurodytų teisminio tyrimo ribų.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, jog Departamento teritorinių padalinių nuostatų punktų pažeidimai nesietini su R. P. atliktomis funkcijomis, nors šių nuostatų 4 punkte yra aiškiai nustatyta, jog teritorinių padalinių valstybės tarnautojų kompetenciją, teises, pareigas ir atsakomybę nustato jų pareigybių aprašymai, šie nuostatai ir kiti teisės aktai, taigi teritorinių padalinių nuostatų pažeidimas tiesiogiai sietinas ir su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 15 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintų pareigų pažeidimu.

3. Priešingai nei konstatavo teismas, R. P. negalėjo išduoti leidimo tvarkomiesiems statybos darbams, nes tokių leidimų išdavimas nepatenka į jos kompetenciją, t. y. išduodama leidimą pareiškėja viršijo savo įgaliojimų ribas.

Pareiškėja R. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 68-72) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantas, įrodinėdamas, kad kultūros vertybės sudėtinė dalis − „Galerija” yra vientisas statinys, einantis palei Aušros Vartų gatvę ir jungiantis bažnyčią su koplyčia, nepagrįstai ginčija kitose bylose nustatytus faktus (LVAT 2012-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-305/2012 (šioje byloje apeliantas buvo atsakovu), 2010 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-416/2012). Šiuose LVAT aktuose minimos patalpos sutampa su patalpomis, dėl kurių pareiškėja išdavė sąlygas rengti tvarkybos projektą, ir kuriose buvo atliekami darbai pagal jos išduotą leidimą.

2. Apeliacinis skundas grindžiamas prieštaringais teiginiais, apeliantas netinkamai aiškina teisės aktus, nėra loginio ryšio tarp apeliaciniame skunde cituojamų teisės normų ir daromų išvadų.

3. Klaidinantys duomenys apie objektą ir jo vertingąsias savybes į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyti po to, kai buvo išduotos projektavimo sąlygos, leidimas darbams ir atlikta dalis tvarkybos darbų, t. y. jau konstatavus padarytus pažeidimus, todėl aplinkybė dėl klaidingų duomenų suvedimo neturėtų būti naudojama tam, kad įrodyti pirmos instancijos teisme sprendimo neteisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. P-125, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad 2009 m. gruodžio 17 d. išduodama tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 27 bei 2009 m. gruodžio 23 d. išduodama Tvarkybos darbų leidimą Nr. 42 atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblyje, Šv. Teresės bažnyčioje, Aušros Vartų g. 12, 14, Vilniuje, pažeidė teisės aktų nuostatas. Įsakyme bei Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja: 1) išduodama tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas pažeidė: a) PTR 3.02.01:2005 9, 10, 11 punktų reikalavimus, b) Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-236, 6.1, 6.8, 6.10, 7.2 punktų reikalavimus, c) Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. P-165, 7.1 punktą (nes neužtikrino Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto laikymosi), d) Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; 2) išduodama Tvarkybos darbų leidimą pažeidė: a) Leidimų išdavimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimus, b) PTR 3.06.01:2007 6, 10 punktų reikalavimus, c) PTR 2.04.01:2006 10 punkto reikalavimus, d) PTR 2.06.02:2006 10 punkto reikalavimus, e) Kultūros paveldo departamento teritorinių padalinių nuostatų 6.1, 6.10, 6.20, 7.2 punktų reikalavimus, f) Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 punktą (neužtikrinusi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 ir 36 dalių, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto laikymosi), g) Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino ir skundžiamą įsakymą panaikino, konstatavęs, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta kaip Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiajai specialistei, o jame nurodyti pažeidimai sietini su teritorinio padalinio vedėjo pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijomis. Pasirašydama ir išduodama 2009 m. gruodžio 17 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 27 ir 2009 m. gruodžio 23 d. leidimą Nr. 42 atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus, pareiškėja R. P. vykdė Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjos funkcijas , todėl negalima patvirtinti, jog yra priežastinis ryšys tarp Vilniaus teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R. P. veikos ir pasekmių ir kad yra valstybės tarnautojo kaltė, o nesant bent vienam tarnybinio nusižengimo sudėties elementui, asmeniui negali kilti atsakomybės našta pagal įstatymą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes LVAT administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008;2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi spręsdamas, ar atsakovo Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, teismas turi nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Byloje nustatyta, kad VŠĮ „Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ 2009 m. lapkričio 30 d. Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui pateikė prašymą leisti atlikti Aušros Vartų koplyčios ir galerijos dalies patalpų paprastąjį remontą (II t. b. l. 1). Departamento Vilniaus teritorinio padalinio pavaduojanti vedėja (vykdanti vedėjos funkcijas) R. P. 2009 m. gruodžio 17 d. pasirašė Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (Laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 27, įpareigodama, jog sienų ir lubų dažymą atlikti tik atlikus polichrominius tyrimus (II t. b. l. 2). 2009 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte Nr. 04 (I t. b. l. 38-39) priimta projekto įvertinimo išvada, kurioje konstatuota, jog tvarkybos darbų projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimu, siūloma projektą derinti ir pagal jį išduoti leidimą apsaugos tvarkomiesiems darbams vykdyti. Projektas 2009 m. gruodžio 23 d. buvo patikrintas Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atestuotos vyriausiosios specialistės L. Č. (I t. b. l. 183-204). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Vilniaus teritorinio padalinio pavaduojanti vedėja R. P. pasirašė ir išdavė leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus (II b. l. 3-4).

Apeliantas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad tvarkybos darbų projektas bei tvarkybos darbai buvo atliekami Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio statinių dalyje, kurie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip atskiros ansamblio dalys, todėl jų apsaugai negali būti taikomi paveldosaugos reikalavimai.

Pažymėtina, kad LVAT 2012 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-305/2012, teisėjų kolegija, įvertinusi Kadastro duomenų bylos turinį, taip pat Kultūros vertybės dosjė (toliau – ir Dosjė) ir Kultūros vertybių registre pateiktą Galerijos plano, tūrio ir erdvių kompozicijos apibūdinimą ir jos aplinkos apibūdinimą, konstatavo, kad Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblio, Aušros Vartų g. 12, 14, Vilniuje, patalpoms 1-8, 1-9 ir 1-11, kuriose buvo atliekami darbai, bylai reikšmingu metu nebuvo pagrindo taikyti reikalavimus, susijusius su Dosjė ir Kultūros paveldo registre apibrėžtomis ir (ar) Koplyčios vertingosiomis savybėmis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Dosjė ir Kultūros paveldo registro turinys rodo, jog patalpos 1-8, 1-9 ir 1-11 nėra įvardintos kaip savarankiški kultūros paveldo objektai, kuriems taikytinas atskiras teisinis režimas, nustatytos atskiros būtent šių patalpų, vertingosios savybės (elementai ar dalys), ir, kad įvertinus byloje esančius duomenis, taip pat nėra pagrindo teigti, kad minėtos patalpos yra Bažnyčios dalis.

LVAT teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-416/2012 konstatavo, kad patalpoms, kurioms buvo parengtas Tvarkybos darbų projektas, kuriose buvo atliekami ir šioje teismo nagrinėjamoje byloje aptariami darbai, nebuvo pagrindo taikyti reikalavimus, susijusius su Galerijos ar Koplyčioj vertingosiomis savybėmis, nėra pagrindo teigti, kad išvadoje minimi autentiškumas, dosjė nurodyti vertingi elementai ir dalys buvo pažeisti.

Minėtuose LVAT sprendimuose nurodomos patalpos sutampa su patalpomis, dėl kurių pareiškėja išdavė sąlygas rengti tvarkybos projektą, ir kuriose buvo atliekami darbai pagal jos išduotą leidimą, taigi teisėjų kolegija nemato pagrindo padaryti kitokias išvadas ir R. P. padarytų veikų atžvilgiu.

Atsakovo kartu su 2012 m. balandžio 13 d. patikslintu atsiliepimu pateikti dokumentai (III t., b. l. 19-20), iš kurių matyti, kad Kultūros vertybių registro duomenys buvo tikslinami vėliau nei pareiškėjos atliktos veikos, todėl jie neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą.

Konstatavus, kad patalpoms, kurioms buvo parengtas Tvarkybos darbų projektas, kuriose buvo atliekami byloje aptariami darbai, nebuvo pagrindo taikyti reikalavimus, susijusius su Galerijos ar Koplyčios vertingosiomis savybėmis, nėra pagrindo teigti, kad 2010 m. balandžio 28 d. išvadoje minimi autentiškumas, Dosjė nurodyti vertingi elementai ir dalys buvo pažeisti. Atitinkamai, konstatavus, kad patalpoms, kurių atžvilgiu buvo parengtas Tvarkybos darbų projektas, ir kuriose buvo atliekami darbai, nebuvo pagrindo taikyti reikalavimų, susijusių su Galerijos ar Koplyčios vertingosiomis savybėmis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja neužtikrino Galerijos vertingųjų elementų – medžiagiškumo, Galerijos, Koplyčios vertingųjų elementų ir dalių. Darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja leido pažeisti autentiškumą ir pakeisti Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansamblio dosjė nurodytus vertingus elementus ir dalis.

Išvadoje taip pat nurodyti kiti formalūs tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių pažeidimai, kurių pareiškėja iš esmės neginčija. Pavyzdžiui, Išvadoje konstatuota, kad Tvarkybos darbų projektas neatitinka Reglamento PTR 3.06.01:2007 10.1.2 punkto, nes tituliniame lape nepateikti Nekilnojamojo turto registro unikalūs numeriai, identifikuojantys tvarkomą objektą bei jam naudoti priskirtą žemės sklypą. Minėtame projekte neteisingai buvo nurodyti objektai bei atitinkamai jų unikalūs numeriai, nenurodytas sklypo unikalus numeris, projekte turėjo būti nurodyta, kad darbai atliekami Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno ansamblyje. Kadangi darbai buvo atliekami statinio dalyse, nepriskirtose prie atskirų saugotinų ansamblio objektų, minėti pažeidimai neturėjo neigiamos įtakos paveldosaugos reikalavimų taikymui, be to, pažymėjimas su sklypo duomenimis buvo pateiktas kartu su projektu. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, tokie pažeidimai negalėtų būti pakankamu pagrindu taikyti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai.

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta, be kita ko, nustačius, kad ji pareikalavo atlikti polichrominius tyrimus tik dėl sienų ir lubų dažymo, kai kitos rūšies taikomųjų tyrimų dėl esamų medinių porankių remonto bei grindų ir laiptų dangos keitimo nereikalavo. Iš byloje esančio 2001 m. Aušros Vartų koplyčios polichrominių tyrimų ir spalvinio sprendimo pasiūlymų matyti, kad minėti tyrimai buvo atlikti Koplyčioje, patalpoje šalia Koplyčios, atliktas žvalgybinis zondažas laiptinės skliaute, pateikti spalvinio sprendinio pasiūlymai visoms šioms patalpoms, minėti tyrimai ir spalvinio sprendinio pasiūlymai Departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje gauti 2001 m. birželio 13 d. Apelianto teiginys, kad 2001 m. tyrimuose nurodytas zondažas Nr. 35 nėra pakankamas visos Galerijos tyrimo atžvilgiu, įvertinus minėtų tyrimų turinį, objektų, kuriuose numatyti tvarkybos darbai, pobūdį (netaikytini reikalavimai, nustatyti Koplyčiai ir Galerijai), kelia abejonių išvadoje konstatuoto pareiškėjos pažeidimo pagrįstumu, todėl negali sudaryti savarankiško pagrindo tarnybinei atsakomybei kilti.

Atsakovas akcentuoja, kad pagrindinis ginčas yra dėl vertingųjų savybių nustatymo, nes vertingąsias savybes pagal įstatymo reikalavimus gali nustatyti tik vertinimo tarybos, tačiau vertinimo tarybos akto nebuvo, todėl pareiškėja turėjo inicijuoti kreipimąsi į vertinimo tarybą, kad toks aktas būtų surašytas ir jame nurodyta, kas yra vertinga ir kas saugotina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 8, 10 dalyse, 23 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju galėjo būti keliamas klausimas dėl jau įregistruoto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto naujų vertingų savybių atskleidimo, tačiau šis procesas nedaro ir negalėjo daryti įtakos šio objekto, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, teisiniam statusui. Atsakovas nenurodė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kokios naujos vertingos savybės buvo aptiktos tvarkybos metu, kokių naujų vertingų savybių apskaitos procesas turėtų būti inicijuojamas ginčijamu atveju. Tokio proceso inicijavimas yra atsakovo kompetencija. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Išvadoje, nei jos pagrindu priimtame Įsakyme tokie pareiškėjos padaryti pažeidimai nenurodyti, todėl vertinant pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą šios aplinkybės nenagrinėtinos. Išvadoje ir Įsakyme nurodyta pareiškėjos pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų yra bendro pobūdžio, todėl nedetalizavus šių nuostatų, negali būti vertinama kaip minėtų pažeidimų pareiškėjos atžvilgiu nustatymas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nebeatkartoja skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, susijusių su pažeidimą padariusio asmens subjektiškumu. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl tarnybinio pažeidimo padarymo, kurie keltų abejonių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrįstumu ir teisingumu. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius