ac4b43de-3f64-47ed-af44-c8fd775a6fbb · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1S-184-576/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2005-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.16 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo H.

D. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarties panaikinimo, n u s t a t ė : 1.Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu H. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalyje, 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (dvi veikos), 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalyje, 2000 m.

BK 181 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnyje, 2000 m. BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktuose, 181 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. bei 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė H.

D. nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis H. D. atžvilgiu pakeistas: H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 7 punktÄ , 9 punktÄ (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija (dėl S. Č. ir V. V. nužudymo) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad H. D. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuteistojo H.

D. nusikalstamos veikos iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (dėl pasikėsinimo nužudyti R. P.) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto (dėl V. S. nužudymo) perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirta: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimÄ keturiolikai metų; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimas aÅ¡tuoniolikai metų.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 m. BK 206 straipsnio (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje jam nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo bÅ«du ir nuteistajam H.

D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2016 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016 nuteistojo H. D. kasacinį skundÄ atmetė. 3. 2018 m. gegužės 2 d. nuteistasis H. D. pareiÅ¡kimu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių, praÅ¡ydamas teikti jį lygtinio paleidimo komisijai(b.l.30). LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2018 m. gegužės 29 d. raÅ¡tu Nr. 96-2114 atsakė, kad toks praÅ¡ymas nebus tenkinamas(b.l.14).

Šį direktoriaus atsakymÄ jis 2018 m. birželio 8 d. skundu (b.l.29) apskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Resocializacijos ir probacijos skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti virÅ¡ininko funkcijas, G. B. 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡tu Nr. 2S-2032(b.l.15-16) atsakė, kad LukiÅ¡kių TI-K priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Minėtais raÅ¡tais pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad jo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes tokios galimybės asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, nenumato galiojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnis. Skundu, adresuotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, H. D. prašė panaikinti individualius administracinius teisės aktus – LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus V. D. 2018 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. 96-2114 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2032, ir priteisti iÅ¡ atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, jo naudai 20 000 Eur neturtinę žalÄ . 4.Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinė byla pagal nuteistojo H.

D. skundÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2018 m. gegužės 29 raÅ¡to Nr. 96-2114 ir Kalėjimų departamento 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡to Nr. 2S-2032 perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo nuteistojo laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmės atlikimo vietos teismu. Nutartį grindė tuo, kad lygtinio paleidimo procedÅ«ros metu priimti sprendimai ir veiksmai yra siejami su baudžiamuoju procesu, todėl Å¡iame procese kylantys klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

O neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra siejamas su LukiÅ¡kių TI-K veiksmais pareiÅ¡kėjo lygtinio paleidimo iÅ¡ kalinimo įstaigos vykdymo procese, todėl nesusijęs su vieÅ¡ojo administravimo teisiniais santykiais. 5.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi priimtas procesinis sprendimas kreiptis į SpecialiÄ teisėjų kolegijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti nuteistojo H. D. skundo dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2018 m. gegužės 29 raÅ¡to Nr. 96-2114 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡to Nr. 2S-2032 rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ .

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. vasario 6 d. nutartimi nuspręsta, jog pareiškėjo skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 96-2114 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. rašto Nr. 2S-2032 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo (t.y. iš esmės dėl atsisakymo teikti jį lyginio paleidimo komisijai) yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir spręstinas, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 2 dalimi ir BVK 157 straipsnio normomis. 6.Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistojo H.

D. skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo atveju lygtinio paleidimo procedÅ«ra nebuvo pradėta, kalėjimo administracijai pareiÅ¡kėjÄ informuojant, kad nėra teisinės bazės jÄ inicijuoti, o skundžiamuose raÅ¡tuose pagrįstai nurodoma, kad H. D. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ konstatuodamas, kad septynių nuteistųjų atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, nes skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, joms įsigaliojus, negalėjo bÅ«ti suÅ¡velnintos, automatiÅ¡kai neįpareigoja pataisos įstaigos taikyti pareiÅ¡kėjui bÅ«tent tokiÄ bausmės suÅ¡velninimo formÄ , kaip lygtinis paleidimas ir esant vienintelei sÄ lygai – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui.

Nuteistasis H. D. reikalavimÄ dėl jo teikimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai kildina ne iÅ¡ BVK ar BPK normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų institutÄ , o praÅ¡o vadovautis BVK 4 straipsniu, numatančiu, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu Å¡iame Kodekse iÅ¡dėstytosios, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės, o Å¡iuo atveju - Konvencijos nuostatos bei EŽTT sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ .

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog EŽTT sprendime akcentavo bÅ«tinybę Lietuvoje įgyvendinti veiksmingÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rÄ , tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡i peržiÅ«ra turi bÅ«ti realizuojama per lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų institutÄ , o bÅ«tent, tenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijai teikti jį Lygtinio paleidimo komisijai, nesant norminės bazės, reglamentuojančios tokio nuteistojo teikimo Lygtinio paleidimo komisijai sÄ lygas.

Atkreipė dėmesį, kad byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai bÅ«tent Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2017 laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisto H. D. atveju. Dar pažymėjo, kad siekdamas iÅ¡taisyti EŽTT konstatuotÄ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ir įgyvendinti veiksmingÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rÄ , Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. kovo 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-2005, kuris įsigaliojo 2019 m. balandžio 3 d. ir nustatė bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiÅ«rėjimo institutÄ .

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, tik abstrakčius argumentus, iÅ¡reiÅ¡kė bendro pobÅ«džio nusiskundimus ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių valdžios institucijų civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir patirtos žalos realų dydį, todėl jo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ valstybės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ laikė nepagrįstu ir atmetė. 7.Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo, praÅ¡ymų negauta. 8.Skundu apygardos teismui nuteistasis H.

D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti jo skundÄ iÅ¡ esmės – panaikinti individualius administracinius teisės aktus – LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus V. D. 2018 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. 96-2114 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2032, bei priteisti iÅ¡ atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, jo naudai 20 000 Eur neturtinę žalÄ . 8.1.Nurodo, kad jo 2018 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymas teikti jį lygtinio paleidimo komisijai, adresuotas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo direktoriui, nebuvo tenkintas, skundas dėl minėto sprendimo buvo atmestas 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡tu, o pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.

Atsisakymas teikti jį lygtinio paleidimo komisijai, kai Lietuvos valstybė yra ratifikavusi Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija) ir turi nenukrypti nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra nepagrįstas. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 6 d. nutartimi nebuvo pasisakyta dėl jo skundo esmės ir dėl to, kokios teisės normos turi bÅ«ti taikytinos. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas jo skundÄ netinkamai aiÅ¡kino EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ teisinę reikÅ¡mę, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio garantijas, kurios minėtu EŽTT spendimu konstatuotos kaip pažeistos Lietuvos Respublikos veiksmais.

Teismas apsiribojo tik nacionalinės teisės normomis, ignoruodamas tÄ aplinkybę, kad tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso normos yra taikytinos tik tiek, kiek jos suderintos ir neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Lietuvos Respublikos ratifikuotoms konvencijoms ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai. 8.2. Konvencija ir EŽTT sprendimai yra taikomi tiesiogiai, todėl pirmosios instancijos teismas pritardamas LukiÅ¡kių TI-K pozicijai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys neturi teisės bÅ«ti svarstomi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu, paneigė Konvencijos ir EŽTT sprendimų teisinę reikÅ¡mę. 8.3.

Nors jis yra kreipęsis į EŽTT su pareiÅ¡kimu Nr. 48303/16, tačiau jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti vykdomas EŽTT sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , nes jo nuteisimas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme be tokios bausmės peržiÅ«rėjimo ir lygtinio paleidimo galimybės yra absoliučiai identiÅ¡kas padėčiai asmenų, kurių pareiÅ¡kimus iÅ¡sprendė EŽTT minėtu sprendimu. Juo labiau, kad jo pareiÅ¡kimas Nr. 48303/16 yra sujungtas su kitų laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos nuteistų asmenų pareiÅ¡kimais, pradėta taip vadinama pilot judgment procedÅ«ra. 8.4.Dar skundu apeliantas vertina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas nagrinėti jo skundÄ taikant Konvencijos teisinį reguliavimÄ ir EŽTT praktikÄ , nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. KT12-S5/2016 iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ ir tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytu tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis.

Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad esÄ valstybės įstatymai numato kÄ kita; valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymÄ savo vidaus teisinėje sistemoje. 8.6.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2005, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 1 dalimi (įstatymo Nr. XIII-2006 redakcija), nes jo skundžiamų raÅ¡tų suraÅ¡ymo metu (2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. birželio 28 d.) tokio teisinio reguliavimo nebuvo ir institucijos negalėjo remtis bÅ«simu teisiniu reguliavimu ir tokiu bÅ«du atsisakyti vykdyti joms tenkančiÄ pareigÄ tiesiogiai vykdyti KonvencijÄ ir EŽTT sprendimus.

Teismo atsisakymas užpildyti spragÄ ad hoc negali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad ateityje teisinis reguliavimas gali pasikeisti. Juo labiau, kad EŽTT sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pateikiama iÅ¡vada, jog peržiÅ«rÄ turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija, pateikdama motyvus, arba teismas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokių savivalės požymių. 8.7.Dar apeliantas nurodo patyręs neturtinę žalÄ dėl to, kad esant visoms sÄ lygoms teikti jį lygtinio paleidimo komisijai, skundžiamais raÅ¡tais tai buvo atsisakyta padaryti, ir tokie pažeidimai jam sukėlė ir toliau sukelia ne tik traumuojančiÄ patirtį, bet ir menkina jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia neviltį ir kančias. 8.8.Nors Å¡iuo metu jis atlieka bausmę ne LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, bet PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tačiau teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai lieka aktualÅ«s jam atliekant bausmę ir kitoje institucijoje.

Ta aplinkybė, kad jo skundas procesiniu sprendimu buvo perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, nereiÅ¡kia, kad jo skundo reikalavimai dėl tokio procesinio sprendimo tapo nepagrįsti ar nenagrinėtini. Nuteistojo H. D. skundas atmetamas. 9.Nuteistasis H. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. raÅ¡tÄ Nr. 96-2114 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡tÄ Nr. 2S-2032 ir atlyginti neturtinę žalÄ (t.y. iÅ¡ esmės dėl atsisakymo teikti jį lyginio paleidimo komisijai).

Tokį praÅ¡ymÄ grindė visų pirma EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), LR tarptautinių sutarčių įstatymu, oficialia konstitucine doktrina, Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio nuostatomis, teismų kompetencija užpildyti įstatymų spragas. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kad nuteistojo H.

D. praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. 9.1. Visų pirma pažymėtina, kad H. D. 2018 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kimu Nr. 29-1239 kreipdamasis į LukiÅ¡kių tardymo – izoliatoriaus direktorių ir praÅ¡ydamas jį teikti Lygtinio paleidimo komisijai remiasi ne BPK ar BVK nuostatomis, o EŽTT priimtu nutarimu MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pateiktomis pastabomis EŽTT dėl bylos priimtinumo ir esmės byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ .(b.l.30).

LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2018 m. gegužės 29 d. raÅ¡tu Nr. 96-2114 nuteistÄ jį informavo, kad jo praÅ¡ymas nebus tenkinamas(b.l. 27). Tokį direktoriaus atsakymÄ jis 2018 m. birželio 8 d. skundu apskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 28 d. raÅ¡tu 2S-2032 (b.l.15-16) atsakyta, jog LukiÅ¡kių TI-K priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Atitinkamai 2019 m. balandžio10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos nutartimi H. D. skundas dėl minėtų raÅ¡tų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atmestas. 9.2. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad esant visoms sÄ lygoms teikti H. D. lygtinio paleidimo komisijai, buvo atsisakyta tai daryti. Pažymėtina, kad BK numato dvi skirtingas bausmes – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos ir terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų tvarka ir sÄ lygos nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 7 skirsnyje (157–164 straipsniuose) ir Probacijos įstatyme.

Bausmių vykdymo kodekse nebuvo numatyta lygtinio paleidimo galimybė asmenims nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (BVK 158 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo metu galiojantis (nuo 2019 m. balandžio 3 d.) BVK 1671 straipsnis, Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsniais nustatyta nuteistiesiems paskirtos (atliekamos) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybė teismine tvarka – laisvės atėmimo iki galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BVK 3 straipsnio 1 dalį bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. H. D. 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu, nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, todėl H. D. praÅ¡ymas teikti jį lygtinio paleidimo komisijai, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ praÅ¡ymo padavimo metu (t.y. 2018 m. gegužės – birželio mėnesiai), pagrįstai nebuvo tenkintas, kÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 9.3.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

Todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje D. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti Å¡alinama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros. Tokia formuojama Å¡iuo klausimu ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. 1S-288-518/2018) 9.4. Nagrinėjamo klausimo kontekste neabejotinai svarbus EŽTT priimtas nutarimas MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , kuriame nustatė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimo galimybės, pažeidžia nuteistųjų teises įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje. EŽTT, konstatuodamas kankinimÄ uždraudžiančio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ Lietuvoje, pripažino, šį pažeidimÄ nulemia galiojantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, o ne atskiri prieÅ¡ nuteistuosius priimti valstybės institucijų sprendimai, todėl, EŽTT vertinimu, siekiant nutraukti nuteistųjų pagrindinių teisių pažeidimus ir užkirsti keliÄ kitiems galimiems Konvencijos 3 straipsnio pažeidimams, bÅ«tini laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimo pakeitimai.

Svarbu paminėti ir tai, kad H. D. dėl bausmės Å¡velninimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ , kuris 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė, paminėdamas ir tai, kad sprendime MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nuteistojo H. D. atveju (Liteko sistemos duomenys). 9.5. BÅ«tent atsižvelgiant į Lietuvos Respublikai nepalankų EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , siekiant iÅ¡taisyti EŽTT konstatuotÄ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ir įgyvendinti veiksmingÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rÄ , Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. kovo 21 d. priėmė eilę įstatymų, kurie galioja nuo 2019 m. balandžio 3 d.:

1) Bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymÄ Nr. XIII-2007; 2)Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymÄ Nr. XIII-2005;3) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601straipsniu įstatymÄ Nr. XIII-2006. 9.6. Buvusi teisės spraga Å¡iuo metu yra paÅ¡alinta pakeitus nacionalinį teisinį reguliavimÄ . Ä®statyme numatyta nuteistiesiems paskirtos (atliekamos) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimo galimybė teismine tvarka – laisvės atėmimo iki galvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nustatytas dviejų pakopų (miÅ¡rus) progresyvaus bausmių atlikimo principu pagrįstas laisvės atėmimo iki gyvos galvos Å¡velninimo modelis, kurio esmę sudaro tai, kad pirmiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keičiama terminuotu laisvės atėmimu ir po to sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo. Galiojančioje BK 51 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ .

BVK 1671 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę atitinkamÄ Å¡iame įstatyme numatytÄ minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija Å¡eÅ¡erius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, taip pat nuteistieji, kuriems BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 9.7.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , Å¡iuo metu nebėra pagrindo Vilniaus apygardos teismui teisės reguliavimo spragos užpildyti ad hoc, kaip kad praÅ¡o H. D., nes įstatyme nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros, taip pat nustato kokius kriterijus turi atitikti nuteistasis, norėdamas pateikti tokį praÅ¡ymÄ , įstatymas aiÅ¡kiai reglamentuoja terminus, kuriems suėjus, galima teikti praÅ¡ymus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme ir pan.

Duomenų, kad H. D. atitinka įstatyme nustatytas sÄ lygas, t.y. kad H. D. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, kad jis atlikęs įstatyme nustatytÄ privalomÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, nėra. 9.8. H. D. skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2005, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 1 dalimi (įstatymo Nr. XIII-2006 redakcija), nes jo skundžiamų raÅ¡tų suraÅ¡ymo metu (2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. birželio 28 d.) tokio teisinio reguliavimo nebuvo ir institucijos negalėjo remtis bÅ«simu teisiniu reguliavimu ir tokiu bÅ«du atsisakyti vykdyti joms tenkančiÄ pareigÄ tiesiogiai vykdyti KonvencijÄ ir EŽTT sprendimus.

Tačiau toks aiÅ¡kinimas nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimÄ , o ir institucijos atsakydamos į H. D. raÅ¡tus, rėmėsi esamu (galiojančiu) teisiniu reglamentavimu, nes bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). 9.9. Dar pažymėtina, kad teikdamas praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K H. D. iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ teikti jį lygtiniam paleidimui. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog tai, kad EŽTT sprendime akcentavo bÅ«tinybę Lietuvoje įgyvendinti veiksmingÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«rÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡i peržiÅ«ra turi bÅ«ti realizuojama per lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų institutÄ , o bÅ«tent, tenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ LukiÅ¡kių TI-K administracijai teikti jį Lygtinio paleidimo komisijai, nesant norminės bazės (tuo metu), reglamentuojančios tokio nuteistojo teikimo Lygtinio paleidimo komisijai sÄ lygas. 9.10.

Nuteistasis didžiÄ jÄ dalį skundo argumentų skyrė EŽTT praktikos (ypač EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ ) ir Konvencijos nuostatų vertinimui, siekiant paneigti BVK 158 straipsnio pagrįstumÄ (ir konstitucingumÄ ). Kaip jau minėta iki 2019 m. balandžio 3 d. BVK 158 straipsnis nustatė, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų netaikomas laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skunde nurodytas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , akcentavo kankinimÄ uždraudžiančio Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ Lietuvoje, pripažino, šį pažeidimÄ nulemia galiojantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, o ne atskiri prieÅ¡ nuteistuosius priimti valstybės institucijų sprendimai.

Reaguojant į minėtÄ sprendimÄ , buvo parengti aukščiau minėti įstatymų projektai, kurie Å¡iai dienai priimti ir galioja, t.y. buvęs reglamentavimas pakeistas, o esamas užtikrina Lietuvos baudžiamųjų įstatymų atitikmenį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos SÄ jungos dokumentams. Dar Å¡iame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo nurodyti EŽTT sprendimai, nei Europos Tarybos, nei ES dokumentai valstybėms narėms nenumato draudimo taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, o EŽTT jurisprudencijoje taip pat nėra jokių teiginių, konstatuojančių, kad Å¡i bausmė prieÅ¡tarauja Konvencijai.

Taigi nuteistojo atlikta EŽTT sprendimų ir teismų praktikos analizė nėra teisinga, nes Lietuvoje teisinis reglamentavimas Å¡iai dienai yra pasikeitęs. 9.11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ valstybės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu. H. D. neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad esant jo nuomone visoms sÄ lygoms, sudarančioms pagrindÄ teikti jį lygtinio paleidimo komisijai, skundžiamais raÅ¡tais tai buvo atsisakyta padaryti ir jis toliau privalo bÅ«ti laikomas kankinančio elgesio sÄ lygomis Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, sÄ lygų teikti jį lygtinio paleidimo komisijai, nebuvo. Akcentuotina, kad tokių sÄ lygų nenustatė ir aukÅ¡tesnysis teismas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjas nurodė, tik abstrakčius argumentus, iÅ¡reiÅ¡kė bendro pobÅ«džio nusiskundimus ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių valdžios institucijų civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir patirtos žalos realų dydį, todėl jo reikalavimas priteisti iÅ¡ valstybės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestas pagrįstai. 9.12.

Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti dėl skunde iÅ¡dėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :  nuteistojo H. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Ugnius Trumpulis Laureta Ulbienė Nida Vigelienė