2021-11-10 Nr. AB-24017-3-62-3-00464-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-678-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00464-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Mūsų amatai“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinei žalai ir 1 433,92 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo įdarbintas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ Paslaugų ir gamybos cecho darbininku, mokant už pagamintos produkcijos kiekį. Pareiškėjo teigimu, jo darbo užmokestis neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintame Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatytų darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientų, kadangi pareiškėjo pareigos reikalavo profesinių įgūdžių. Teigė, kad jo darbas turėjo būti prilyginamas siuvėjo darbui (pareiškėjas siuvo maišus). Pabrėžė, jog nebuvo apmokytas šio darbo dirbti. Pareiškėjas akcentavo, kad darbo laiko apskaita buvo vedama netinkamai, kadangi pareiškėjas dirbo ilgesnes darbo valandas (dviem pamainomis, po aštuonias darbo valandas per dieną). Algalapiuose darbo užmokestis buvo žymimas pagal išdirbtas valandas, bet ne pagal pagamintos produkcijos kiekį, tačiau atlyginimas buvo mokamas tik tada, kai pamainos metu būdavo pagaminamas reikalaujamas produkcijos kiekis. Pareiškėjo nuomone, jo darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintame Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos apraše nustatytas 0,39 koeficientas, todėl ginčo laikotarpiu susidarė 1 433,92 Eur darbo užmokesčio nepriemoka. Be to, darbo sąlygos buvo netinkamos: neišduotos asmens apsaugos priemonės (ausinės, respiratorius, galvos apdangalas), cecho patalpos buvo avarinės būklės, žiemos metu patalpose buvo šalta, vasarą – nepakeliamai karšta. Pareiškėjas buvo verčiamas dirbti net tuomet, kai sirgo. Dėl netinkamų darbo sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, savivertės sumažėjimą, nemigą, dvasinį skausmą. Šiuos veiksnius pareiškėjas vertino kaip patirtą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašė priteisti 2 000 Eur sumą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė senaties termino prašė netaikyti, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą vos tik sužinojęs, kad jo teisės ginčo laikotarpiu buvo pažeistos. Be to, pareiškėjo teisinė padėtis buvo apsunkinta, kadangi jis atliko laisvės atėmimo bausmę.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir prašė taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas nuo priėmimo į darbą dienos galėjo domėtis savo teisėmis ir jo darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, privalėjo būti atidus ir rūpestingas bei turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą. Paaiškino, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal pagamintos produkcijos kiekį, o ne išdirbtas darbo valandas. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamai vedamos darbo laiko apskaitos buvo abstraktūs ir nepagrįsti. Pareiškėjo pareigos (cecho darbininko – vienetininko) nereikalavo pradinių profesinių įgūdžių ir buvo apmokamos laikantis nustatytų reikalavimų. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Mūsų amatai“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atstovo poziciją. Nurodė, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus koeficientus (nuo 0,029 iki 0,56 nuo minimalaus mėnesinio ar valandinio darbo užmokesčio). Cecho pastatas buvo suremontuotas 2015 metais pagal teisės aktų reikalavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą atmetė.

8. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas už darbą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir tęsėsi iki 2017 m. vasario 22 d. Pabrėžė, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė (jo atstovė išsiuntė teismui elektroniniu būdu) tik 2020 m. vasario 24 d. Vertindamas nurodytų teisės pažeidimų mastą ir pobūdį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos darbo sąlygos (pastato būklė, apsaugos priemonės nuo dulkių ir kt.) ir darbo užmokestis, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2020 metais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismas pažymėjo, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“.

9. Kaip svarbią senaties termino praleidimo priežastį pareiškėjo atstovė nurodė tai, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir nežinojo apie savo teisių pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl pažeistų teisių jis jautė didelį dvasinį diskomfortą, nepatogumus, dvasinį skausmą, nemigą. Jei pareiškėjas jautė tokio mąsto neigiamus emocinius išgyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė, t. y. vėliausiai 2017 m. vasario 22 d., todėl skundą dėl patirtos žalos priteisimo galėjo pateikti iki minėtos datos, o vėliausiai – iki 2020 m. vasario 22 d. Vis dėlto, skundą teismui pareiškėjo atstovė išsiuntė tik 2020 m. vasario 24 d., t. y. praėjus trims metams ir 2 dienoms nuo paskutinės galimai patirtų teisių pažeidimų dienos ir galimo žalos atsiradimo.

10. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų darbo sąlygų ir apmokėjimo nuo pat įdarbinimo pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamą informaciją kalint Pravieniškių PN-AK. Taip pat teismo pažymėta, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015 ir kt.).

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Ginčo laikotarpiui taikyta trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu žalos padarymu, teismo nevertintos.

III. 12. Pareiškėjas D. B. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilnai. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti terminą šioje byloje skundui pateikti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nurodo, kad priklausančio atlyginimo nesumokėjimas sukėlė jam neturtinę žalą, kuri pasireiškė suvaržymais perkant maistą ir būtiniausias prekes. Pareiškėjo teigimu, dėl valstybės valdžios institucijų – Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo, taip kaip pagal įstatymus darbuotojai privalėjo veikti), dirbant VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio 22 d. iki 2017 metų vasario 22 d., neteisingai skaičiuojant darbo atlygį ir atitinkamai neišmokant dalies priklausančio darbo užmokesčio – 1 433,92 Eur, pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Taip pat dėl netinkamų darbo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 metų rugpjūčio 22 d. iki 2017 metų vasario 22 d., patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, išsivystė nemiga, patyrė dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą.

14. Dėl senaties termino, pareiškėjas nurodo, kad bylai užvesti praleido jį dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas teigia, kad aktyviais veiksmais gynė savo pažeistas teises, teikdamas rašytinius ir žodinius skundus pataisos namų administracijai ir darbdaviui, tačiau į jo skundus nebuvo atsižvelgta. Kita vertus, nenorėjo konfliktuoti su darbdaviu, nes bijojo netekti darbo. Kad pažeistas teises dėl netinkamų darbo sąlygų galima ginti teismo keliu pareiškėjui nebuvo žinoma. Be to, dėl tos aplinkybės, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjo galimybė gauti reikiamą informaciją ir susirasti advokatą savo teisių gynybai yra labai apribota. Todėl mano, kad senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo teismą šį terminą atnaujinti.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialinės teisės normas.

17. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. spalio 11 d. prašymą, kuriame nurodė, kad senaties terminą praleido dėl to, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT) teisinei pagalbai gauti dar 2018 m., jam buvo paskirtas advokatas, tačiau advokato padėjėja pirmosios instancijos teismui pateikė skundą praleidusi senaties terminą. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš VGTPT Kauno skyriaus dokumentus, kada jis kreipėsi teisininko pagalbos ir prašo iškviesti advokatą ir jo padėjėją į bylos nagrinėjimą, paaiškinti, kodėl ilgai ruošė dokumentus teismui ir praleido terminus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 1 433,92 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, jis nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 22 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ gamybos cecho darbininku ir jam buvo taikomi per maži darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientai, dirbo netinkamomis sąlygomis.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčo laikotarpiui taikytina trijų metų ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pažeidimo laikotarpis yra nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 22 d., o pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. vasario 24 d., pripažino, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Atitinkamai, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su ginčo laikotarpiu ir galimu žalos padarymu, teismo nevertintinos.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipėsi praleidęs senaties terminą dėl to, kad nenorėjo konfliktuoti su darbdaviu, nes bijojo netekti darbo, nežinojo, kad pažeistas teises dėl netinkamų darbo sąlygų galima ginti teisme, o dėl to, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjo galimybė gauti reikiamą informaciją ir susirasti advokatą yra labai apribota.

21. Pareiškėjas apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriame pateikia naujus argumentus dėl senaties termino praleidimo, prašo išreikalauti iš VGTPT Kauno skyriaus dokumentus ir iškviesti advokatą ir jo padėjėją į bylos nagrinėjimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo, dėl kokių svarbių priežasčių minėtas prašymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui, kai byla iš esmės buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir visi prašymai bei įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo prašymas netenkintinas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodomus argumentus bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. EŽTT yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, laikui bėgant įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (CK 6.271 str.) padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015; 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020 ir kt.).

25. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 22 d., kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą patyrė kiekvieną dieną nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 22 d., taigi turėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, bei jas atitinkamai ginti kreipdamasis į teismą. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo apribotos pareiškėjo galimybės gauti informaciją apie jo teises ir pareigas, rašyti ir teikti skundus ar prašymus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo sprendimą, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė