ac49f075-e9cb-43b6-818e-d4d61ab4bbea · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja A. Sadauskaitė                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-380/2018 Teisėja D. Jazbutienė                                         Teisminio proceso Nr.1-01-1-04044-2016-4     Procesinio sprendimo kategorijos:     1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;     1.1.8.8; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.17.11;    1.2.29.1.1; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.1.15.1.2;

    2.4.6.1; 2.5.15 (S)          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei, nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, nuteistojo S. B. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G.

D. atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. D., S. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. D. ir jo atstovo advokato Valdo Andrijausko apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (už 8 veikas), 207 straipsnio 1 dalį (už 7 veikas), 22 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta S. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems (3) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.A.

D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta A. D. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniems (7) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinus su Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų areÅ¡to bausme ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems (9) mėnesiams deÅ¡imčiai (10) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta atlikta 40 parų areÅ¡to bausmė, paskirta Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu. S. B. dėl dokumentų klastojimo ir kreditinio sukčiavimo A.

D. ir S. B. gaunant paskolas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.G. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš S. B. G. D. 359 Eur atlygintina turtinė žala ir 400 Eur neturtinė žala bei 1000 Eur atstovavimo išlaidos.Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai: priteista iš S. B. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 936,72 Eur atlygintina turtinė žala.Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. B., V.

K., Ž. K., V. K., R. N., A. Å ., V. L., Ž. L. Dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                          I. Bylos esmė 1. A. D. nuteistas už tai, kad 2015-10-28 (duomenys neskelbtini) kredito bendrovės „P“, veikiančios per filialÄ â€žA“ (toliau tekste – „A“) darbuotojui A. P. pateikė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis, A. D., dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 600 eurų darbo užmokestį ir Å¡iuos duomenis A.

P. suraÅ¡ytoje vartojimo kredito paraiÅ¡koje kredito bendrovei „A“ 1000 eurų kreditui gauti patvirtino savo paraÅ¡u ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ vartojimo kredito paraiÅ¡kÄ , dėl to kredito bendrovės „A“ darbuotojas A. P., suklaidintas pateiktų melagingų duomenų, su A. D. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100799691, kurios pagrindu A. D. buvo suteiktas 760 eurų vartojimo kreditas.2. S. B. nuteistas už tai, kad jis nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-10-29, (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje, suklastojo pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ , serija PIK Nr. 0384632, kuriame įtvirtino melagingÄ informacijÄ apie tai, kad 2015-10-16 S. B. individuali įmonė jam iÅ¡mokėjo 1034, 86 eurų darbo užmokestį už 2015 m. rugsėjo mėnesį ir pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo.

Po to 2015-10-29 vartojimo kredito paraiÅ¡koje kredito bendrovei „A“ pasiraÅ¡ydamas patvirtino žinomai melagingÄ informacijÄ apie jo tariamai gaunamÄ darbo užmokestį 1000 eurų ir Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ Â kartu su netikru dokumentu – pinigų iÅ¡mokėjimo kvitu, serija PIK Nr. 0384632, 2015-10-29, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovės „A“ darbuotojui A. R., kuris, suklaidintas pateiktų melagingų duomenų apie gaunamÄ darbo užmokestį, tÄ pačiÄ dienÄ su S. B. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.100799545, kurios pagrindu S. B. buvo suteiktas 600 eurų vartojimo kreditas.3.

S. B. nuteistas už tai, kad jis ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-03, (duomenys neskelbtini), nenustatyta kompiuterine technikos priemone S. B. suklastojo 2014-01-11 darbo sutartį Nr. 143-308, kurioje įtvirtino žinomai melagingÄ informacijÄ , kad V. K. dirba (duomenys neskelbtini) kokybės vertintoja ir jai mokamas darbo užmokestis, ir šį netikrÄ dokumentÄ perdavė V. K., kuri jÄ pasirašė. V. K., S. B. įkalbėta ir vykdydama jo nurodymus, 2015-11-03 vartojimo kredito paraiÅ¡koje kredito bendrovei „A“ savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingÄ informacijÄ apie jos tariamÄ darbÄ (duomenys neskelbtini) kokybės vertintoja ir gaunamÄ darbo užmokestį ir Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ kartu su netikru dokumentu – 2014-01-11 darbo sutartimi Nr. 143-308 2015-11-03, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovės „A“ darbuotojui A.

P. A. P., suklaidintas pateiktos suklastotos darbo sutarties bei melagingų duomenų apie gaunamÄ darbo užmokestį, tÄ pačiÄ dienÄ su V. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100799280, kurios pagrindu V. K. buvo suteiktas 760 eurų vartojimo kreditas.4. S. B. nuteistas už tai, kad jis, Ž. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, 2015-11-18 (duomenys neskelbtini), S. B. pateikus V. K. pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus, kuriuose V. K., S. B. įkalbėta ir jo nurodymu, įrašė melagingÄ informacijÄ â€“ pinigų iÅ¡mokėjimo kvite, serija PIK Nr. 0384624, padarė įraÅ¡us, kad 2015-09-10 Ž.

K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 143, 25 Eur darbo užmokesčio pagal darbo sutartį Nr. 103, pinigų išmokėjimo kvite, serija PIK Nr. 0384629, padarė įrašus, kad 2015-09-25 Ž. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 187, 40 Eur darbo užmokesčio pagal darbo sutartį Nr. 103, pinigų išmokėjimo kvite, serija PIK Nr. 0384635, padarė įrašus, kad 2015-10-16 Ž. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 159, 83 Eur darbo užmokesčio pagal darbo sutartį Nr. 103, pinigų išmokėjimo kvite, serija PIK Nr. 0384639, padarė įrašus, kad 2015-10-30 Ž.

K. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 164,50 Eur darbo užmokesčio pagal darbo sutartį Nr. 103, pinigų iÅ¡mokėjimo kvite, serija PIK Nr. 0384650, padarė įraÅ¡us, kad 2015-11-13 Ž. K. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 176,48 Eur darbo užmokesčio pagal darbo sutartį Nr. 103, po to Å¡iuose žinomai suklastotuose dokumentuose Ž. K. pasirašė, taip patvirtinusi melagingÄ informacijÄ , kad pinigus gavo, po to 2015-11-19 Ž. K., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), 2015-11-18 vartojimo kredito paraiÅ¡koje savo paraÅ¡u patvirtino melagingus duomenis apie jos darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaunamÄ darbo užmokestį.

Å iÄ paraiÅ¡kÄ kartu su nebegaliojančia 2013-06-26 darbo sutartimi Nr. 103 ir žinomai netikrais dokumentais – pinigų iÅ¡mokėjimo kvitais – pateikė kredito bendrovės „A“ darbuotojai. Kredito bendrovės darbuotoja R. P., suklaidinta pateiktų netikrų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų, kuriuose įtvirtinti melagingi duomenys apie Ž. K. tariamai gautÄ darbo užmokestį, tÄ pačiÄ dienÄ su Ž. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10078964926, kurios pagrindu Ž. K. suteikė 560 eurų vartojamÄ jį kreditÄ .5.

S. B. nuteistas už tai, kad jis ir Ž. L., veikdami bendrininkų grupe tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-27, (duomenys neskelbtini) nenustatyta kompiuterinės technikos priemone S. B. pagaminus netikrÄ dokumentÄ â€“ 2015-03-23 darbo sutartį Nr. 19, kurioje Ž. L., S. B. įkalbėtas ir vykdydamas pastarojo nurodymus, grafoje „Darbuotojas“ savo paraÅ¡u įtvirtino žinomai melagingus duomenis, kad Ž. L. nuo 2015-03-23 neterminuotai priimtas dirbti į UAB „B“ statybininku ir pastarajam mokamas darbo užmokestis ne mažiau kaip 500 eurų per mėnesį. Po to tÄ pačiÄ dienÄ S. B. nuvežė Ž.

L. į gyvenamÄ jį namÄ , (duomenys neskelbtini), kur Ž. L., vykdydamas S. B. nurodymus, Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ darbo sutartį pateikė kredito bendrovės „A“ darbuotojui A. P. ir vartojimo kredito paraiÅ¡koje savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingus duomenis apie jo tariamÄ darbÄ UAB „B“ statybininku bei jo gaunamÄ darbo užmokestį, po to kredito bendrovės „A“ darbuotojas A. P., suklaidintas pateiktos suklastotos darbo sutarties ir melagingų duomenų apie gaunamÄ darbo užmokestį, su Ž.

L. tÄ pačiÄ dienÄ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.100798298, kurios pagrindu buvo suteiktas 600 eurų vartojamasis kreditas.6. S. B. nuteistas už tai, kad jis, V. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-12-26, (duomenys neskelbtini) nenustatyta kompiuterinės technikos priemone S. B. pagaminus netikrÄ dokumentÄ â€“ darbo sutarties blankÄ su UAB „B“ spaudu ir (duomenys neskelbtini), šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ perdavė V. K., kuri S. B. nurodymu Å¡iame dokumente įrašė žinomai melagingÄ informacijÄ , kad V.

K. nuo 2015 m. sausio 23 d. dirba UAB „B“ statybininku. V. K. S. B. nurodymu šį suklastotÄ dokumentÄ pasirašė ir 2015-12-26, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) pateikė kredito bendrovės „A“ darbuotojui A. P. bei vartojimo kredito paraiÅ¡koje pasiraÅ¡ydamas patvirtino žinomai melagingus duomenis apie jo tariamÄ darbÄ UAB „B“ bei gaunamÄ darbo užmokestį, po to kredito bendrovės „A“ darbuotojas A. P., suklaidintas pateiktos suklastotos darbo sutarties ir melagingų duomenų apie gaunamÄ darbo užmokestį, tÄ pačiÄ dienÄ su V.

K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.10079833726, kurios pagrindu V. K. suteikė 600 eurų vartojamÄ jį kreditÄ .7. S. B. nuteistas už tai, kad jis ir R. N., veikdami bendrininkų grupe, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-12-27, (duomenys neskelbtini) nenustatyta kompiuterinės technikos priemone S. B. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2015-02-15 darbo sutartį Nr. 00131, ir (duomenys neskelbtini), kuriÄ pateikė R. N., ir Å¡is, vykdydamas S. B. nurodymus, grafoje „Darbuotojas“ savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingus duomenis, kad R.

N. nuo 2015-02-21 neterminuotai priimtas dirbti į UAB „B“ statybininku ir jam mokamas darbo užmokestis. Po to šį suklastotÄ dokumentÄ 2015-12-27 tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), R. N., vykdydamas S. B. nurodymus, pateikė kredito bendrovės „A“ darbuotojai D. R. ir vartojimo kredito paraiÅ¡koje savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingus duomenis apie jo tariamÄ darbÄ UAB „B“ bei gaunamÄ darbo užmokestį, po to kredito bendrovės darbuotoja D. R., suklaidinta pateiktos suklastotos darbo sutarties ir melagingų duomenų apie gaunamÄ darbo užmokestį, tÄ pačiÄ dienÄ su R.

N. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100874530, kurios pagrindu R. N. buvo suteiktas 760 eurų vartojimo kreditas.8. S. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. Å ., veikdami bendrininkų grupe, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-12-30 (duomenys neskelbtini), S. B. nenustatyta kompiuterinės technikos priemone pagamino netikrus dokumentus: 2015-02-03 darbo sutartį Nr. 00125 ir A. Å . vardu iÅ¡duotÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įtvirtino žinomai melagingÄ informacijÄ , kad UAB „B“ A.

Š. pervedė darbo užmokestį, po to 2015-12-30 (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus dokumentus pateikė A. Š., kuris, S. B. įkalbėtas ir vykdydamas pastarojo nurodymus, 2015-02-03 darbo sutarties Nr. 00125 grafoje „Darbuotojas“ savo parašu įtvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. Š. nuo 2015-02-03 neterminuotai priimtas dirbti į UAB „B“ statybininku ir jam mokamas darbo užmokestis. Po to A. Š., vykdydamas S. B. nurodymus, šiuos žinomai suklastotus dokumentus 2015-12-30, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pateikė kredito bendrovės „A“, darbuotojai A.

G. ir vartojimo kredito paraiÅ¡koje savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingus duomenis apie jo tariamÄ darbÄ UAB „B“ bei gaunamÄ darbo užmokestį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – vartojimo kreditas nebuvo suteiktas, nes bendrovės „A“ darbuotojai A. G. kilo įtarimas dėl banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o tikrumo.9. S. B. nuteistas už tai, kad jis, V. L. ir Ž. K., veikdami bendrininkų grupe, Ž. K., vykdydama S. B. nurodymus, 2016-07-07, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), S. B. gyvenamajame bute, veikdama bendrai su S. B., pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ nenustatyta kompiuterinės technikos priemone atspausdintoje 2016-07-07 pažymoje dėl darbo užmokesčio, S. B. nurodymu įrašė žinomai melagingÄ informacijÄ , kad V.

L. nuo 2016-03-25 dirba S. B. individualioje įmonėje ir jam iÅ¡mokėtas darbo užmokestis – 2016-04-15 – 394, 76 eurų, 2016-05-13 – 589,16 eurų, 2016-06-14 – 526,32 eurų, 2016-07-01 avansas 200 eurų, ir Ž. K. pasirašė kaip direktorius S. B. Po to šį suklastotÄ dokumentÄ 2016-07-07, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. L. pateikė kredito bendrovės „A“ darbuotojui D. Ž. ir 2016-07-07 vartojimo kredito paraiÅ¡koje nurodė melagingÄ informacijÄ , kad dirba S. B. individualioje įmonėje ir gauna darbo užmokestį.

Kredito bendrovės darbuotojas D. Ž., suklaidintas pateiktos netikros 2016-07-07 pažymos, kurioje įtvirtinti melagingi duomenys apie V. L. darbovietę ir apie tariamÄ darbo užmokestį, su V. L. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.101325406, kurios pagrindu V. L. suteikė 440 eurų vartojamÄ jį kreditÄ .10. S. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ Ä¯gyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įkalbėjo G. D. paimti paskolas ir prisiimti kreditinius įsipareigojimus, nurodęs, jog už G.

D. gautas paskolines lėšas nupirks žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), po to jį parduos brangiau ir gautÄ kainų skirtumÄ jie pasidalys, nors realiai dėl minėto žemės sklypo pirkimo nesitarė, jokio pirkimo–pardavimo sandorio vykdyti neketino. G. D., paveiktas S. B. apgaulės dėl žemės sklypo pirkimo ir perpardavimo siekiant užsidirbti pinigų, S. B. nurodymu, 2016 m. spalio 17 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje sudarė sutartį su kredito bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos gavimo ir gautÄ 3000 eurų paskolÄ perdavė S. B.

Po to tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), paveiktas S. B. apgaulės, G. D. lizingu paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini) su priedais, kurių bendra vertė – 827,98 eurų ir kuriuos taip pat perdavė S. B. Po to S. B. tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , panaudojęs tÄ pačiÄ apgaulę dėl žemės sklypo pirkimo, G. D. patikėjus melaginga S. B. informacija apie bÅ«simÄ sandorį, 2016-10-19 G.

D. su (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2016-9696, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) G. D. suteikė 1500 eurų vartojimo kreditÄ ir jį pervedė į G. D. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ G. D. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose esančiame bankomate, iÅ¡gryninęs 1000 eurų ir tame pat prekybos centre esančiame (duomenys neskelbtini) banko skyriuje paėmęs 500 eurų, juos perdavė S. B.

Tokiais veiksmais S. B. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 3000 eurų, 1500 eurų bei telefonÄ .11. S. B. iÅ¡teisintas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. D., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , sudarant vartojimo kredito sutartį dėl vartojimo kredito suteikimo, suklastojo dokumentÄ , panaudojo suklastotÄ dokumentÄ ir apgaule gavo vartojimo kreditÄ : 2015-10-28, (duomenys neskelbtini), A. D., S. B. įkalbėtas ir vykdydamas jo nurodymus, kredito bendrovės „A“ darbuotojui A.

P. pateikė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. D. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 600 eurų darbo užmokestį, kuriuos patvirtino A. P. suraÅ¡ytoje vartojimo paraiÅ¡koje kredito bendrovei „A“ 1000 eurų kreditui gauti bei patvirtino savo paraÅ¡u ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ vartojimo kredito paraiÅ¡kÄ . TÄ pačiÄ dienÄ darbuotojas A. P., suklaidintas pateiktų melagingų duomenų, su A. D. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100799691, kurios pagrindu A. D. buvo suteiktas 760 eurų vartojimo kreditas, iÅ¡ kurių dalį pinigų – 700 eurų – A.

D. davė S. B.12. S. B. iÅ¡teisintas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. B., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , sudarant vartojimo kredito sutartį dėl vartojimo kredito suteikimo, suklastojo dokumentÄ , panaudojo suklastotÄ dokumentÄ ir apgaule gavo vartojimo kreditÄ : ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-12-15, (duomenys neskelbtini) nenustatyta kompiuterinės technikos priemone S. B. pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2015-09-03 darbo sutartį Nr. 70143, ir kuriÄ 2015-09-03 per A.

D. pateikė S. B. adresu (duomenys neskelbtini). S. B. žinomai netikrame dokumente – 2015-09-03 darbo sutartyje Nr. 70143, grafoje „Darbuotojas“ savo paraÅ¡u įtvirtino žinomai melagingus duomenis, kad ji (S. B.) nuo 2015-09-03 neterminuotai priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) cecho meistre ir jai mokamas darbo užmokestis ne mažiau kaip 680 eurų per mėnesį, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokant per 2 kartus iki einamojo mėnesio 15 d. ir 25 d. Po to S. B., vykdydama S. B. nurodymÄ , Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ darbo sutartį pateikė kredito bendrovės „A“ darbuotojai A.

G. ir vartojimo kredito paraiÅ¡koje savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingus duomenis apie jos tariamÄ darbÄ (duomenys neskelbtini) bei gaunamÄ darbo užmokestį, po to kredito bendrovės „A“, darbuotoja A. G., suklaidinta pateiktos suklastotos darbo sutarties ir melagingų duomenų apie gaunamÄ darbo užmokestį, tÄ pačiÄ dienÄ su S. B. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.100798298, kurios pagrindu buvo suteiktas 600 eurų vartojimo kreditas, iÅ¡ kurių S. B. dalį pinigų – 100 eurų – per A.

D. perdavė S. B. II. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 207 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl nuteistųjų Ž. K., V. L., R. N., A. Å .; jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį dėl nuteistųjų Ž.

L., V. K., V. K., S. B.; jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl šios nuosprendžio dalies jį išteisinti bei paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.13.1. Apeliantas teigia, jog savo kaltę pripažįsta tik dėl BK 300 straipsnio 1 dalies tiek, kiek tai yra susiję su V. K., V. K. ir Ž. L., bet dėl kitų jam inkriminuotų veikų visiškai nesutinka. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, kurios prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas nepatikrino domenų ir nesurinko įrodymų, turinčių svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant kaltės ir atsakomybės klausimus, visas abejones bei prieÅ¡taravimus vertino ne apelianto naudai.13.2. Apeliantas nurodo, jog teismas visiÅ¡kai neįvertino R. N., A. Å . ir V. L. parodymų. Jie parodė, jog nuteistojo nepažįsta ir jiems nuteistasis nesiÅ«lė jokių paskolų bei jokių dokumentų nedavė. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į A. D. parodymus, kuris prisipažino, jog bÅ«tent jis Ž.

K., R. N., A. Å ., S. B. pasiÅ«lė pasiimti paskolas ir padarė reikiamus dokumentus Å¡ioms paskoloms gauti bei nurodė, kad ikiteisminiame tyrime duodamas parodymus A. D. apeliantÄ apkalbėjo, nes bijojo, kad policijos pareigÅ«nai jį sumuÅ¡, kadangi jam buvo grasinama ir kad uždarys jį į kalėjimÄ . Tačiau teismo posėdžio metu jis davė teisingus parodymus, nurodydamas visas aplinkybes. 13.

3. Apeliantas teigia, jog jokio nusikaltimo prieÅ¡ G. D. nepadarė. Sutinka su tuo, kad pinigus ir mobilųjį telefonÄ paėmė, visas aplinkybes nurodė teisme ir visa tai traktuoja kaip civilinį ieÅ¡kinį, nes abu ketino pirkti žemės sklypÄ , tačiau dėl G. D. nuteistajam daromo spaudimo žemės pirkimas neįvyko, nes po pinigų gavimo dienos praėjus 3 dienoms buvo apeliantui daromas spaudimas ir dar buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl to įvykio.13.

4. Apeliantas pabrėžia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams yra itin griežta.

14. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, pakeisti: paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti arba kitaip suÅ¡velninti nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, susijusiÄ su bausmės paskyrimu. 14.

1. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir paskirta nepagrįstai, nes nuteistasis pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, nevertino, rėmėsi buvusiais nuteistojo teistumais po šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. 14.2. Apeliantas nurodo, jog 2017 m. birželio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. teismo nuosprendžiais jis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios nebuvo labai pavojingos.

Tai rodo paskirtų bausmių pobÅ«dis. Buvo paskirtos areÅ¡to bausmės, kurias nuteistasis atliko. Teismas pripažino, jog nuteistasis atliko areÅ¡to bausmę, kuri buvo paskirta 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu. Taip pat nuteistasis yra atlikęs ir 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę, tačiau skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad Å¡ios bausmės nuteistasis nėra atlikęs. Todėl nuteistasis praÅ¡o Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ ir nuteistojo atliktÄ areÅ¡to bausmę įskaityti į subendrintÄ devynių mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.14.3.

Apeliantas nurodo, jog egzistuoja sÄ lygos, kurios leistų netaikyti laisvės atėmimo bausmės realiai jÄ atliekant. Padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad nuteistajam reikėtų atimti laisvę ir gana ilgam laikui. Padarytos žalos dydis nėra didelis, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas socialiai nėra teisingas. VisÄ laikÄ gyveno nepasiturimai ir pripažįsta, kad buvo reikalingi pinigai, todėl neatsakingai pasinaudojo situacija ir dėl to tikrai gailisi. Apeliacinio skundo rengimo metu apeliantas buvo bebaigiantis susitvarkyti dokumentus dėl įsidarbinimo, o tai reiÅ¡kia, kad bus realios galimybės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kuri nėra didelė.

Nuo įvykio praėjo gana ilgas laiko tarpas, todėl, apelianto vertinimu, realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas dėl to nebėra būtinas. Baudžiamųjų įstatymų, pagal kuriuos jis pripažintas kaltu, sankcijose numatytos taip pat bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

15. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. D. ir jo atstovas advokatas Valdas Andrijauskas praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo priteisto 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo pakeisti: priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo S. B. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 15.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo įvertindamas nukentėjusiojo elgesį kaip nepakankamai rÅ«pestingÄ ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, siekdamas maksimalaus kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros atkÅ«rimo. Tačiau tokia situacija galima tik tada, kai nekentėjęs asmuo neatsiduria nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jeigu žala nebÅ«tų buvusi padaryta. Teismo įvardytas nukentėjusiojo elgesys kaip patiklus ir nerÅ«pestingas sÄ lygotas Å¡ių priežasčių:

1) nukentėjusysis niekada panašiose situacijose nebuvo atsidūręs ir jis negalėjo numanyti, kad galėjo būti apgautas, o su nuteistojo S. B. „pagalba“ sudaromų sandorių realumo patikrinti negalėjo;

2) anksčiau daug kartų teistas S. B. akivaizdžiai turi sukčiams bÅ«dingų iÅ¡skirtinių savybių įtikinti ir tokius jo gebėjimus patvirtino liudytojas V. D.. 15.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturtinė žala yra dvasinė skriauda, o teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus turi bÅ«ti tokia, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Tačiau teismas neturtinei žalai atlyginti priteistu neturtinės žalos dydžiu nekompensavo net nedidelės nukentėjusiojo faktiÅ¡kai patirtos moralinės skriaudos dalies.

Dėl nuteistojo S. B. gudraus sukčiavimo mechanizmo ir plano nukentėjusysis buvo įtrauktas į daugybinius baudžiamojo proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime ir ilgÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme, kai jam buvo trukdoma dirbti, kai visus tuos ilgus mėnesius iÅ¡ kreditorių ir iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kojimo kompanijų praktiÅ¡kai kas mėnesį, o kartais ir dažniau nukentėjusysis gaudavo grasinamus raÅ¡tus įvykdyti kreditines prievoles. Be to, vienas iÅ¡ kreditorių nukentėjusiajam iÅ¡kėlė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo civilinę bylÄ ir tik jam pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus teismo įsakymas dėl jau priteisto skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo civilinėje byloje buvo panaikintas.

Liudytojos I. K. bei A. K. patvirtino aplinkybę, jog po Å¡io įvykio nukentėjusysis buvo prislėgtas, labai iÅ¡gyveno. Todėl akivaizdu, kad visus tuos ilgus mėnesius nukentėjusysis gyveno nežinioje, įtampoje, jo dvasinio ir emocinio gyvenimo kokybė nuo 2016 metų spalio mėnesio akivaizdžiai ir negrįžtamai pasikeitė į blogÄ jÄ pusę.

16. Nuteistasis S. B. atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. D. ir jo atstovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, jog apeliaciniu skundu siekiama pasipelnyti, o ne susigrÄ Å¾inti pinigus. Veika nebuvo sukčiavimas ar apgaulė. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas savo noru ir abipusiu susitarimu perdavė pinigus. Teigia, jog Å¡iuo metu nuteistojo S. B. materialinė padėtis yra labai sunki.17. Teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėjas, nuteistojo S. B. gynėja, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G.

D. atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ nuteistojo S. B. atstovavimo iÅ¡laidas, kitÄ apeliacinio skundo dalį atmesti. Taip pat prokurorė prašė nuteistųjų A. D. ir S. B. apeliacinius skundus atmesti.              III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliaciniai skundai atmestini.19. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniuose skunduose ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo S. B. kaltės padarius baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas, nuteistiesiems A. D. ir S. B. paskirtos bausmės, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. D. priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, bÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Dėl nuteistojo S. B. apeliacinio skundo argumentų20. S. B. buvo nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., suklastojo darbo sutartį, kurioje įtvirtino žinomai melagingÄ informacijÄ , kad V.

K. dirba (duomenys neskelbtini) kokybės vertintoja ir jai mokamas darbo užmokestis. NetikrÄ dokumentÄ perdavė V. K., kuri jį pasirašė. Å io dokumento pagrindu su V. K. kredito bendrovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ja V. K. buvo suteiktas 760 Eur vartojimo kreditas.21. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. B. kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – V. K. darbo sutarties – pagaminimÄ ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule V. K. gautÄ kreditÄ .

Apelianto vertinimu, jo kaltė pagal BK 207 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, negali sutikti su Å¡iais apelianto argumentais.23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, nustatė, jog nuteistasis S. B. dalyvavo suklastojant netikrÄ dokumentÄ dėl V. K. darbo santykių ir V. K. apgaule gaunant paskolÄ aktyviai dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. B. kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį grindė surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir teismo įvertintais įrodymais: nuteistųjų V.

K., S. B., A. D., Ž. K. parodymais, rašytiniais įrodymais. Apeliantas neginčija savo kaltės dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir tokiu būdu neginčija teismo įrodymų vertinimo įrodant nuteistojo kaltę, bet neigia savo kaltę dėl BK 207 straipsnio 1 dalies. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

24. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų turinio matyti, jog apeliantas savo veiksmus nesieja su kreditinio sukčiavimo nusikalstama veika, kuri numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje. S. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pagrįstai jį pripažino kaltu tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nuteistosios V. K., kad jis padėjo V. K. gauti kreditÄ . Tačiau toks vertinimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes S. B., dalyvaudamas suklastojant netikrÄ dokumentÄ , kad V. K. gautų kreditÄ (t. y. tikslas, kad V. K. gautų kreditÄ ), dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ kreditinio sukčiavimo veikoje, numatytoje BK 207 straipsnio 1 dalyje.

Tam, kad nuteistoji V. K. galėtų gauti vartojimo kreditÄ , buvo panaudotas netikras dokumentas – darbo sutartis, kuri nuteistojo S. B. buvo pateikta V. K.. Å iÄ aplinkybę nuteistasis S. B. patvirtino pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors vartojimo kreditas ir buvo suteiktas V. K., t. y. vartojimo kredito gavėja yra nuteistoji V. K., o ne nuteistasis S. B., tačiau nuteistasis S. B. sudarė prielaidas, kad Å¡is kreditas bÅ«tų gautas. Teismui nustačius, kad S. B. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ â€“ suklastojant netikrÄ dokumentÄ dėl V.

K. darbo santykių tam, kad ji galėtų gauti kreditÄ , o Å¡ių iÅ¡vadų apeliantas neginčija, yra kartu nustatyta ir tai, kad S. B. dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ V. K. apgaule gaunant vartojimo kreditÄ . Tai, kad S. B., kaip bendravykdytojas, dalyvavo gaunant V. K. paskolÄ , taip pat patvirtina ir tai, kad jis nurodė, į kokiÄ kredito bendrovę kreiptis, bei pasiėmė iÅ¡ V. K. atlygį už apgaule gautÄ kreditÄ . Taigi nagrinėjamu atveju dėl veikos su V. K. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms neprieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

25. S. B. buvo nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. L., pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ darbo sutartį, kurioje Ž. L., S. B. įkalbėtas ir vykdydamas pastarojo nurodymus, grafoje „Darbuotojas“ savo paraÅ¡u įtvirtino žinomai melagingus duomenis, kad Ž. L. priimtas dirbti į UAB „B“ statybininku ir pastarajam mokamas darbo užmokestis. Å ios žinomai suklastotos darbo sutarties pagrindu su Ž. L. kredito bendrovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ja Ž.

L. buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas.26. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. B. kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – Ž. L. darbo sutarties – pagaminimÄ ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule Ž. L. gautÄ kreditÄ . Apelianto vertinimu, jo kaltė pagal BK 207 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .28.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, nustatė, jog nuteistasis S. B. dalyvavo suklastojant netikrÄ dokumentÄ dėl Ž. L. darbo santykių ir Ž. L. apgaule gaunant paskolÄ aktyviai dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. B. kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį grindė surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir teismo įvertintais įrodymais: nuteistųjų Ž.

L. ir S. B. parodymais, liudytojų E. M., I. K., A. P. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantas neginčija savo kaltės dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir tokiu būdu neginčija teismo įrodymų vertinimo įrodant nuteistojo kaltę, bet neigia savo kaltę dėl BK 207 straipsnio 1 dalies. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

29. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų turinio matyti, jog apeliantas savo veiksmus padėti gauti kreditÄ nesieja su kreditinio sukčiavimo nusikalstama veika, kuri numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje. S. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pagrįstai jį pripažino kaltu tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo Ž. L., kad jis padėjo Ž. L. gauti kreditÄ . Tačiau toks vertinimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes S. B., dalyvaudamas suklastojant netikrÄ dokumentÄ , kad Ž. L. gautų kreditÄ (t. y. tikslas, kad Ž.

L. gautų kreditÄ ), dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ kreditinio sukčiavimo veikoje, numatytoje BK 207 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad nuteistasis Ž. L. galėtų gauti vartojimo kreditÄ , buvo panaudotas netikras dokumentas – darbo sutartis, kuri nuteistojo S. B. buvo pateikta Ž. L.. Å iÄ aplinkybę nuteistasis S. B. patvirtino pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors vartojimo kreditas ir buvo suteiktas Ž. L., t. y. jo gavėjas buvo ne nuteistasis S. B., tačiau pastarasis sudarė prielaidas, kad Å¡is kreditas bÅ«tų gautas.

Teismui nustačius, kad S. B. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ â€“ suklastojant netikrÄ dokumentÄ dėl Ž. L. darbo santykių, kad Å¡is galėtų gauti kreditÄ , o Å¡ių iÅ¡vadų apeliantas neginčija, yra kartu nustatyta ir tai, kad S. B. dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ Å½. L. apgaule gaunant vartojimo kreditÄ . Tai, kad S. B., kaip bendravykdytojas, dalyvavo gaunant vartojimo kreditÄ , patvirtina ir tai, kad jis apgaulės panaudojimui taip pat surado netikrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , į jÄ nuvežė Ž.

L., už Å¡iuos veiksmus gavo atlygį iÅ¡ Ž. L.. Tad nagrinėjamu atveju dėl jo veikos su Ž. L. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.30. S. B. buvo nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K. ir V. K., pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ darbo sutarties blankÄ , šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ perdavė V.

K., kuri S. B. nurodymu dokumente įrašė žinomai melagingÄ informacijÄ , kad V. K. dirba UAB „B“ statybininku. Å io dokumento pagrindu su V. K. kredito bendrovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ja V. K. buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas.31. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. B. kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – V. K. darbo sutarties – pagaminimÄ ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule V. K. gautÄ kreditÄ . Apelianto vertinimu, jo kaltė pagal BK 207 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta.

Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, nustatė, jog nuteistasis S. B. dalyvavo suklastojant netikrÄ dokumentÄ dėl V. K. darbo santykių ir V. K. apgaule gaunant paskolÄ aktyviai dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. B. kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį grindė surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais: nuteistųjų V. K., V. K., S. B. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantas neginčija savo kaltės dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir tokiu būdu neginčija teismo įrodymų vertinimo įrodant nuteistojo kaltę, bet neigia savo kaltę dėl BK 207 straipsnio 1 dalies. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

34. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų turinio matyti, jog apeliantas savo veiksmus gaunant kreditÄ nesieja su kreditinio sukčiavimo nusikalstama veika, kuri numatyta BK 207 straipsnio 1 dalyje. S. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pagrįstai jį pripažino kaltu tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo V. K., kad jis padėjo V. K. gauti kreditÄ . Tačiau toks vertinimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes S. B., dalyvaudamas suklastojant netikrÄ dokumentÄ , kad V. K. gautų kreditÄ (t. y. tikslas, kad V.

K. gautų kreditÄ ), dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ kreditinio sukčiavimo veikoje, numatytoje BK 207 straipsnio 1 dalyje. Tam, kad nuteistasis V. K. galėtų gauti vartojimo kreditÄ , buvo panaudotas netikras dokumentas – darbo sutartis, kuri nuteistojo S. B. buvo pateikta V. K. Å iÄ aplinkybę nuteistasis S. B. patvirtino pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors vartojimo kreditas ir buvo suteiktas V. K., t. y. jo gavėjas buvo ne nuteistasis S. B., tačiau pastarasis sudarė prielaidas, kad Å¡is kreditas bÅ«tų gautas.

Teismui nustačius, kad S. B. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ â€“ suklastojant netikrÄ dokumentÄ dėl V. K. darbo santykių, kad Å¡is galėtų gauti kreditÄ , o Å¡ių iÅ¡vadų apeliantas neginčija, yra kartu nustatyta ir tai, kad S. B. dalyvavo realizuojant apgaulės atsiradimÄ V. K. apgaule gaunant vartojimo kreditÄ . Taip pat už tokius savo veiksmus S. B. gavo atlygį iÅ¡ V. K. Taigi nagrinėjamu atveju dėl V. K. veikos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė faktinėms aplinkybėms neprieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.35.

S. B. buvo nuteistas už tai, kad:

1) jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. N., pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ darbo sutartį, kuriÄ pateikė R. N., ir Å¡is, vykdydamas S. B. nurodymus, grafoje „Darbuotojas“ savo paraÅ¡u patvirtino žinomai melagingus duomenis, kad R. N. priimtas dirbti į UAB „B“ statybininku ir jam mokamas darbo užmokestis. Å io dokumento pagrindu R. N. su kredito bendrove sudarė vartojimo kredito sutartį, ja kredito bendrovė suteikė 760 Eur vartojimo kreditÄ R. N.;

2) jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. Å ., pagamino netikrus dokumentus – darbo sutartį, A. Å . vardu iÅ¡duotÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ banko sÄ skaitos, kur įtvirtino žinomai melagingÄ informacijÄ , juos pateikė A. Å ., kuris, vykdydamas S. B. nurodymus, darbo sutarties grafoje „Darbuotojas“ savo paraÅ¡u įtvirtino žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. Å . priimtas dirbti į UAB „B“ statybininku ir jam mokamas darbo užmokestis. Šį dokumentÄ A. Å . pateikė kredito bendrovei, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – vartojimo kreditas nebuvo suteiktas, nes kredito bendrovės darbuotojai kilo įtarimas dėl banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o tikrumo;

3) jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. L., Ž. K., pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ pažymÄ apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ V. L. Å io dokumento pagrindu su V. L. kredito bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį, ja V. L. suteiktas 440 Eur vartojimo kreditas.36. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. B. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – R. N. darbo sutarties – pagaminimÄ ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule R. N. gautÄ kreditÄ ; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikrų dokumentų – A.

Å . darbo sutarties, A. Å . vardu iÅ¡duoto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, pagaminimÄ ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 207 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimÄ apgaule A. Å . gauti kreditÄ ; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – pažymos apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ V. L. S. B. individualioje įmonėje – pagaminimÄ ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule V. L. gautÄ kreditÄ . 37. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai įvertino nuteistųjų R. N., A.

Š., V. L. parodymus. Jie paaiškino, jog nuteistojo S. B. nepažįsta, jis jiems jokių paskolų nesiūlė bei jokių dokumentų nedavė. Taip pat teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. D. teisme duodamas parodymus prisipažino, kad būtent jis Ž. K., R. N., A. Š., S. B. pasiūlė pasiimti paskolas ir padarė reikiamus dokumentus šioms paskoloms gauti bei nurodė, jog jis ikiteisminiame tyrime apkalbėjo S. B., nes bijojo, kad policijos pareigūnai jį sumuš.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsižvelgusi į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, negali su jais sutikti ir atmeta juos kaip nepagrįstus.39. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. N. parodė, jog S. B. jam nėra pažįstamas (teisiamojo posėdžio metu dėl S. B. asmens R. N. pasakė: „PirmÄ kartÄ tave matau“). Jis neprisimena su paskolos gavimu susijusių aplinkybių ir taip pat nežino, ar nuteistasis A. D. buvo, kai jis gavo pinigus (t. 8, b. l. 69–70).

Taip pat A. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis viskÄ organizavo ir jo bute buvo paimta R. N. paskola. S. B. nėra kaltas dėl pareikÅ¡tų kaltinimų. Taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo S. B., nes jam buvo grasinama ir jis bijojo (t. 8, b. l. 70–71). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. D. (parodymų teisingumas patvirtintas A. D. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) atskleidė nusikalstamų veikų darymo schemÄ , nurodė, kad apgaule imti paskolas sugalvodavo jo dėdė A.

B. Skundžiamame teismo nuosprendyje Å¡ių parodymų turinys yra atskleistas ir teismo iÅ¡tirtas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. paaiÅ¡kino aplinkybes, kad S. B. iniciatyva buvo surastas R. N. ir organizuotas paskolos paėmimas bei netikrų dokumentų pagaminimas (t. 4, b. l. 78–80). Ikiteisminio tyrimo teisėjui A. D. paaiÅ¡kino, jog jis suvedė R. N. su S. B. ir dalyvavo, kai juos suvedė. Sutartį R. N. atvežė pats S. B. į A. D. butÄ (t. 4, b. l. 93–94).

Todėl ikiteisminio tyrimo metu A. D. duoti parodymai patvirtina S. B. kaltę. Teismas, įvertinęs kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , laikė A. D. parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, patikimais, nes juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog bute, į kurį ji vyko dėl paskolos suteikimo, buvo A. D. ir R. N. (t. 8, b. l. 151–152). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu D. R. atpažino A. D. kaip vyrÄ , buvusį kartu su R.

N. bute (t. 1, b. l. 60–64). Taigi tiek pats A. D., tiek minėta liudytoja patvirtino tai, kad A. D. buvo bute. A. D. parodė, jog Ž. K. pasakojo, jog S. B. prašė prisiimti kaltę. Å iÄ aplinkybę patvirtino pati Ž. K. (t. 8, b. l. 71–73). A. D. parodė, jog R. N. sutartis buvo suklastota panaudojant M. B. tikrÄ darbo sutartį. Liudytojas M. B. (S. B. brolis) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis dirba UAB „B“ (t. 8, b. l. 153–154). Taigi A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad R.

N. sutartis buvo suklastota panaudojant M. B. tikrÄ darbo sutartį, patvirtina M. B. paaiÅ¡kintos aplinkybės apie tai, kad jis dirba UAB „B“, t. y. bÅ«tent toje bendrovėje, į kuriÄ melagingai pagal dokumentus buvo įdarbintas R. N. 2015-12-27 vartojimo paraiÅ¡koje kredito bendrovei R. N., pasiraÅ¡ydamas patvirtino duomenis apie jo tariamÄ darbÄ UAB „B“ bei gaunamÄ darbo užmokestį (t. 1, b. l. 152–153). Kredito bendrovei pateiktoje 2015-02-18 darbo sutartyje nurodyta, kad R. N. nuo 2015-02-21 pradeda dirbti UAB „B“ statybininku ir jam mokamas 700 Eur darbo užmokestis (t. 1, b. l. 156).

Kartu pažymėtina, jog nuteistasis S. B. patvirtina savo kaltę dėl netikro dokumento – darbo sutarties pagaminimo dėl V. K. bei Ž. L. veikų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pastarieji buvo melagingai įdarbinti pagal dokumentus toje pačioje bendrovėje kaip ir R. N. 2015-11-27 vartojimo kredito paraiÅ¡koje kredito bendrovei Ž. L. pasiraÅ¡ydamas patvirtino melagingus duomenis apie jo darbÄ UAB „B“ statybininku ir jo gaunamÄ darbo užmokestį (t. 1, b. l. 128–129). Kredito bendrovei pateiktoje 2015-03-23 darbo sutartyje nurodyta, kad nuo 2015-03-23 įsigalioja neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ Å½.

L. priimtas UAB „B“ statybininku ir jam mokamas darbo užmokestis (t. 1, b. l. 132–134). 2015-12-26 vartojimo kredito paraiÅ¡koje kredito bendrovei V. K. pasiraÅ¡ydamas patvirtino duomenis apie jo tariamÄ darbÄ UAB „B“ bei gaunamÄ darbo užmokestį (t. 1, b. l. 144–145). 2015-01-23 darbo sutartyje nurodyta, kad V. K. nuo 2015-01-26 dirba UAB „B“ statybininku ir jam mokamas darbo užmokestis (t. 1, b. l. 148).

40. Pirmosios instancijos teismas įvertino R. N. parodymus, taip pat įvertino A. D. parodymus ir argumentuotai paaiškino, kodėl laiko A. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikimais nesiremiant A. D. parodymais, kurie buvo duoti teisiamojo posėdžio metu, bet kuriais remiasi apeliantas. Taigi teigti, jog teismas visiškai neįvertino R. N. parodymų ir tai, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į A. D. duotus parodymus, nėra jokio pagrindo. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai nustatė nuteistojo S. B. kaltę dėl veikos bendrininkų grupe su R. N.

41. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. Å . neatpažino S. B. kaip asmens, dalyvavusio siekiant apgaule gauti kreditÄ , bet taip pat neigė, kad jam parodytas teismo salėje A. D. pasiÅ«lė jam imti paskolÄ (t. 8, b. l. 75). Teisiamajame posėdyje A. D. parodė, kad jis sutiko A. Å . stotyje, parsivedė į butÄ ir viskÄ organizavo – pasiÅ«lė sudaryti sutartį. S. B. nėra kaltas dėl pareikÅ¡tų kaltinimų. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo S. B., nes jam buvo grasinama, kad jis bus sulaikytas ir kt. (t. 8, b. l. 70–71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. D. (parodymų teisingumas buvo patvirtintas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu) atskleidė nusikalstamų veikų darymo schemÄ , nurodė, kad apgaule imti paskolas sugalvodavo jo dėdė A. B. Skundžiamame teismo nuosprendyje Å¡ių parodymų turinys yra atskleistas ir teismo iÅ¡tirtas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. duoti parodymai patvirtina S. B. kaltę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A.

D. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja A. G. kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad su A. Å . paskolos praÅ¡ymo metu buvo S. B. (t. 8, b. l. 138), tačiau atpažinimo metu jį nurodė kaip asmenį, panašų į kartu buvusį su A. Å . (t. 1, b. l. 81–83). A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog Ž. K. jam pasakojo, jog ji ir S. B. susitarė, kad už kažkokiÄ pinigų sumÄ Å½. prisiims kaltę dėl visų nusikaltimų (t. 4, b. l. 78–79).

Å iÄ aplinkybę patvirtino pati Ž. K. (t. 8, b. l. 71–73). Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis S. B. bandė susisiekti ir su A. D. Å¡iam paraÅ¡ydamas, kad vakare paskambins, o tai leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tai rodo, kad S. B. galėjo daryti įtakÄ ir A. D. Ir nors apeliantas savo skunde remiasi tuo, kad A. Å . jo neatpažino, tačiau vertindamas tai, kad nuo veikos padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, S. B. A. Å . matė trumpai bei paties A. Å . sveikatos bÅ«klę, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tai nepaneigia S. B. dalyvavimo darant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Kartu pažymėtina, jog ir nagrinėjamoje situacijoje kredito bendrovei pateiktoje 2015-02-03 darbo sutartyje nurodyta, kad A. Š. nuo 2012-02-04 pradeda dirbti UAB „B“ statybininku, jam mokamas 700 Eur darbo užmokestis (t. 1, b. l. 163). Taigi nurodyta ta pati bendrovė kaip ir veikiant bendrai su R. N., Ž. L. ir V. K. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes įvertino, į jas atsižvelgė ir tinkamai nustatė nuteistojo S. B. kaltę dėl veikos su A. Š.

42. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistasis V. L. parodė, jog S. B., imant paskolÄ , nebuvo, tačiau, kiek pamena, tame dokumente matė jo pavardę. S. B. niekur nedalyvavo, Ž. K. neminėjo, kad S. B. organizuoja Å¡itÄ paskolÄ (t. 8, b. l. 75–76). Tačiau, skirtingai nei nurodo apeliantas, V. L. neparodė, kad S. B. nepažįsta. Kartu pažymėtina, jog V. L. yra Ž. L. brolis, kuris su S. B. yra draugai. Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė (parodymų teisingumas taip pat patvirtintas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ), jog brolius L.

S. B. pažinojo pats, jie buvo draugai (t. 4, b. l. 78–79). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog tai, kad V. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausose vienu atveju nurodė, kad S. B. nepažįsta, o kitu atveju, kad pažįsta, rodo, kad dėl Å¡ios aplinkybės V. L. nėra nuoseklus ir sÄ Å¾iningas. Nuteistoji Ž. K. paneigė V. L. parodymus. Ji paaiÅ¡kino, jog S. B. tarėsi su V. L. dėl kredito gavimo, taip pat tai, kad tuo laiku, kai ji ir V. L. buvo namuose pas jos tėtį, S. B. buvo lauke ir laukė.

Po to, kai V. L. gavo kreditÄ , jis paskolino S. B. S. B. vežė juos į bankÄ (duomenys neskelbtini) sumokėti už butÄ (t. 8, b. l. 71–73, 179). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2016-07-07 (t. 2, b. l. 3–4). (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje apie grynųjų pinigų operacijas nuo 2016-07-07 iki 2016-07-08 yra užfiksuotas S. B. padarytas mokėjimo pavedimas 400 Eur 2016-07-07 16.16 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 105–106).

Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties sudarymo laikas užfiksuotas 15.15 val. (t. 2, b. l. 3–4). Taigi Ž. K. nurodytos aplinkybės, jog po to, kai V. L. gavo kreditÄ , S. B. vežė pinigus į bankÄ pasitvirtina. 2016-07-16 pažymoje dėl darbo užmokesčio nurodyta, jog V. L. dirba S. B. individualioje įmonėje nuo 2016-03-25 ir jam buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Å ioje pažymoje pasirašė individualios įmonės direktorius S. B. (t. 2, b. l. 5). Pirmosios instancijos teisme Ž. K. paaiÅ¡kino, jog visos nusikalstamos veikos vyko su S. B.

Ji pasirašė už S. B. ParaÅ¡as yra iÅ¡galvotas (t. 8, b. l. 71–73). 2016-07-07 vartojimo kredito paraiÅ¡koje V. L. yra nurodęs, jog dirba S. B. individualioje įmonėje vairuotoju, ir pateikė informacijÄ apie gaunamas pajamas – 427,56 Eur kas mėnesį gaunamÄ darbo užmokestį (t. 2, b. l. 1–2). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis S. B. įmonėje, kurios teisinis statusas Juridinių asmenų registre nuo 2007-09-24 – likviduojama, 2015–2016 metais įdarbintų asmenų nebuvo (t. 3, b. l. 78).

Todėl dirbti S. B. įmonėje V. L. negalėjo, o pažymoje dėl darbo užmokesčio yra S. B. paraÅ¡as, kurį pasirašė Ž. K. S. B. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog kreipėsi į prokurorę dėl jo individualios įmonės antspaudo dingimo (t. 8, b. l. 179). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog S. B. aiÅ¡kinimas, kad buvo pavogtas antspaudas ir tokiu bÅ«du juo galimai pasinaudojo kiti asmenys klastojant pažymÄ apie V. L. darbo užmokestį, nelogiÅ¡kas ir niekuo nepagrįstas, laikant tai S. B. gynybine pozicija, nes apie antspaudo praradimÄ S. B. pranešė tik jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , rodant nuteistojo siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagal visas įrodymų vertinimo taisykles paaiÅ¡kino, kodėl laiko Ž.

K. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir tapatūs jos duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos patvirtina kiti teismo ištirti įrodymai, patikimais ir tinkamai nustatė nuteistojo S. B. kaltę dėl veikos bendrininkų grupe su V. L.

43. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl veikos bendrininkų grupe su Ž. K. Tačiau Å¡io savo praÅ¡ymo apeliaciniame skunde nemotyvuoja ir tik abstrakčiai nurodo, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė į A. D. paaiÅ¡kintas aplinkybes, kad bÅ«tent jis (A. D.) pasiÅ«lė Ž. K. pasiimti paskolÄ . Tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog pirmosios instancijos teismas taip pat, kaip ir dėl kitų veikų, atsižvelgė į A. D. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, argumentuotai paaiÅ¡kindamas, kodėl jie negali bÅ«ti laikomi patikimais.44.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog teismas įvertino R. N., A. Å . ir V. L. parodymus. Pagal visas įrodymų vertinimo taisykles įvertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , argumentuotai paaiÅ¡kino, kodėl vienus įrodymus jis laiko patikimais, o kitus įrodymus atmeta. Teismas iÅ¡samiai ir tinkamai paaiÅ¡kino, kodėl jis negali remtis nuteistojo A. D. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus kiekvienÄ atskirai ir jų visetÄ , padarė iÅ¡vadas, kurios nėra palankios apeliantui, nereiÅ¡kia, kad buvo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

45. S. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ Ä¯gyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įkalbėjo G. D. paimti paskolas ir prisiimti kreditinius įsipareigojimus, nurodęs, jog už G. D. gautas paskolines lėšas nupirks žemės sklypÄ , po to jį parduos brangiau ir gautÄ kainų skirtumÄ jie pasidalys, nors realiai dėl minėto žemės sklypo pirkimo nesitarė, jokio pirkimo–pardavimo sandorio vykdyti neketino. G. D., paveiktas S. B. apgaulės dėl žemės sklypo pirkimo ir perpardavimo siekiant užsidirbti pinigų, S. B. nurodymu, sudarė sutartį su kredito bendrove dėl paskolos gavimo ir gautÄ 3 000 Eur paskolÄ perdavė S. B.; lizingu paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su priedais, kurių bendra vertė 827,98 Eur ir kuriuos perdavė S. B.; su kredito įstaiga sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu G.

D. buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas, kurį iÅ¡gryninęs G. D. perdavė S. B. Tokias veiksmais S. B. apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 3 000 Eur, 1 500 Eur bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su priedais, kurių bendra vertė – 827,98 Eur.

46. Pirmosios instancijos teismas pripažino S. B. kaltu ir nuteisė už tai, kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį G. D. padarė sukčiavimo nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas neginčija to fakto, kad jis paėmė pinigus ir telefonÄ , tačiau nesutinka, jog tai buvo padaryta sukčiavimo bÅ«du. Apeliantas savo veiksmus vertina kaip civilinio pobÅ«džio ginÄÄ , nes abu ketino pirkti žemės sklypÄ , tačiau dėl nukentėjusiojo apeliantui daromo spaudimo žemės pirkimas neįvyko.

Tačiau tokius apelianto argumentus paneigia byloje esantys duomenys.47. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu S. B. parodė, jog gavo iÅ¡ G. D. pinigus ir telefonÄ . Pinigus investavo į savo verslÄ (t. 8, b. l. 179). Apeliaciniame skunde teigia, jog ketino pirkti žemės sklypÄ . Tačiau jeigu apeliantas bÅ«tų ketinęs pirkti žemės sklypÄ kartu su G. D., jis G. D. perduotų pinigų nebÅ«tų investavęs į savo verslÄ , o bÅ«tų naudojęs nusipirkti žemę, o pasikeitus ketinimams bÅ«tų grÄ Å¾inęs nukentėjusiajam.

BÅ«tent žemės sklypo pirkimui ir jos vėlesniam pardavimui nukentėjusysis G. D. ir perdavė pinigus, o ne nuteistojo S. B. verslo investicijoms. S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įsigyjama žemė buvo Å . J. (t. 8, b. l. 179). Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jai yra žinoma tai, kad jos patėvis žadėjo parduoti žemę, tačiau nebuvo kalbos tÄ Å¾emę parduoti S. B. (t. 8, b. l. 175). Taigi S. B. įkalbėjo nukentėjusįjį paimti paskolÄ tam, kad pirktų žemę, kai dėl jos pirkimo nebuvo sutarta ir jos kaina nebuvo žinoma.

Jis suklaidino nukentėjusįjį dėl savo ketinimų. Nukentėjusysis dėl jam pateiktos netikros informacijos apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , turėjusios įtakÄ jo apsisprendimui paimti paskolas bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ savo vardu, Å¡ias paskolas ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paėmė ir perdavė nuteistajam S. B. įgyjant turtines prievoles, o tuo tarpu S. B. net neketino savo pažadų vykdyti. Net ir neįvykus žemės pirkimui, kaip nurodo apeliantas, dėl nukentėjusiojo daromo spaudimo, apeliantas galėjo sugrÄ Å¾inti iÅ¡ nukentėjusiojo paimtus pinigus ir telefonÄ (ar pinigus atitinkančius paimto telefono vertę).

Tačiau, prieÅ¡ingai, nuteistasis vengė kontakto su nukentėjusiuoju, į skambučius neatsakė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog S. B. pinigus skolinosi ar gavo ne susitarimo bÅ«du, o sukčiavimo bÅ«du pasisavino. Tiesa, apeliantas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog gautų pinigų negrÄ Å¾ino, nes dėl to tarėsi su advokatu, kuris patarė, kol nesibaigs ikiteisminis tyrimas, pinigų negrÄ Å¾inti, bent dalį tikrai bÅ«tų grÄ Å¾inęs (t. 8, b. l. 179).

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-10-25, o vartojimo sutartis buvo sudaryta 2016-10-19 (t. 3, b. l. 19–23), paskolos sutartis bei vartojimo kredito sutartis buvo sudarytos 2016-10-17 (t. 3, b. l. 28–33, 40–44). Tad apeliantas galėjo įgyvendinti savo deklaruojamÄ siekį ir iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo sugrÄ Å¾inti nukentėjusiajam jam perduotus pinigus ir telefonÄ , o ne panaudoti investicijoms į savo verslÄ iÅ¡reiÅ¡kiant niekuo nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ apie ketinimÄ grÄ Å¾inti tai, kÄ paėmė.

48. Apeliantas teigia, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams yra per griežta.

49. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialiojoje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rÅ«Å¡is ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. B. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir parinko bei paskyrė teisingÄ bausmę.50.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už 8 padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, už 7 padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. BK 300 straipsnio 1 dalies, 207 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės ir pirmosios instancijos teismas parinko pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį dėl visų nusikalstamų veikų.

Å velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys gali bÅ«ti teismo paskirtos, kai jos atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir jomis bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

51. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė už padarytas nusikalstamas veikas paskirta atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, įvertinus nuteistojo asmenybę. S. B. padarė Å¡eÅ¡iolika tyčinių nusikaltimų ir pasikėsino padaryti vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kurie priskirtini prie nesunkių nusikaltimų kategorijos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. B. nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį kaip asmenį, t. y. rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus. Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė, individualizuodamas bausmę. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė ir nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė bei pripažino dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes:

1) nuteistasis visas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. naujus tyčinius nusikaltimus padarė, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

2) nuteistasis keturiolika veikų padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å ių bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, leidžia teigti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik parenkant pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. B. paskyrė normų sankcijose nustatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ ir pagrįstai nesvarstė Å¡velnesnės bausmės skyrimo klausimo.

52. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepripažino nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė bei pripažino vienÄ nuteistojo S. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę dėl visų nusikalstamų veikų – kaltininkas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir kitÄ nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę dėl keturiolikos veikų – kaltininkas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę nustatyti bausmės dydį didesnį negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, nes nėra nustatyta nė viena nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o dėl keturiolikos nusikalstamų veikų yra nustatytos netgi dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Ä® tai teismas atsižvelgė, skirdamas bausmę. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, vis dėlto nustatė bausmės dydį mažesnį už sankcijose nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas paskyrė tokias laisvės atėmimo bausmes: už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams, už kitas septynias nusikalstamas veikas buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. O Å¡ios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai ir 15 dienų. Dėl BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas paskyrė tokias laisvės atėmimo bausmes: už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, už kitas Å¡eÅ¡ias nusikalstamas veikas buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams.

O Å¡ios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai ir 15 dienų. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams dviem mėnesiams. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, kai Å¡ios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai ir 15 dienų. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra per didelis, todėl laikyti nuteistajam S. B. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę per griežta nėra jokio pagrindo.

Taip pat bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 straipsnio reikalavimų.

53. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta ir keisti paskirtÄ bausmę nėra teisinio pagrindo. Dėl nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentų54. Apeliantas teigia, jog egzistuoja sÄ lygos tam, kad jam nebÅ«tų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t. y. praÅ¡o, kad bÅ«tų taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Taip pat nurodo, jog baudžiamųjų įstatymų sankcijose yra numatytos bausmės, kurios nėra susijusios su laisvės atėmimu.

55. Individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek BK specialiojoje dalyje esančio straipsnio, kuriame numatyta kaltininkui inkriminuota nusikalstama veika, sankcijoje nustatytų bausmių rÅ«Å¡is ir jų ribas, tiek BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.

D. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir parinko bei paskyrė teisingÄ bausmę.56. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tikro dokumento – vartojimo kredito paraiÅ¡kos – suklastojimÄ ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už apgaule gautÄ kreditÄ . BK 300 straipsnio 1 dalies ir 207 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki 3 metų.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė Å¡eÅ¡iems mėnesiams už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir laisvės atėmimo bausmė septyniems mėnesiams už nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Taigi teismas parinko griežčiausiÄ normų sankcijose nustatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ nustatydamas jos dydžius atitinkamai Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir septyniems mėnesiams.

Å velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys gali bÅ«ti teismo paskirtos, kai jos atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir jomis bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

57. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, įvertinus nuteistojo asmenybę. A. D. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskirtini prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A.

D. nusikaltimus padarė neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka. Po nusikaltimų padarymo nekeitė savo gyvenimo būdo ir toliau darė nusikaltimus, t. y. nepriėmus nuosprendžio nagrinėjamoje byloje, jis padarė naujus nusikaltimus: Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį.

Taip pat nuteistasis baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 38–49; t. 8, b. l. 144). Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį kaip asmenį, t. y. rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus. Be to, nuteistajam A. D. taikytos Å¡velnesnės bausmės nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė, individualizuodamas bausmę. Taip pat teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė ir nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. naujus tyčinius nusikaltimus padarė, kai teistumas nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Å ių bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visuma, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, leidžia teigti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik parenkant pačiÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. D. skyrė sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ â€“ ir pagrįstai nesvarstė Å¡velnesnės bausmės skyrimo klausimo.

58. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepripažino nė vienos nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nustatė bei pripažino vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – kaltininkas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau teismas, skirdamas bausmę, vis dėlto nustatė bausmės dydį mažesnį už sankcijose nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nors baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę nustatyti skirti didesnę bausmę už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį, kai nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Å ios bausmės vidurkis yra vieneri metai septyni mėnesiai ir 15 dienų, o apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas yra Å¡eÅ¡i mėnesiai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir septyni mėnesiai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis nėra per didelis, todėl negalima laikyti, jog nuteistajam A. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Taip pat bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 straipsnio reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo keisti apeliantui paskirtos bausmės.

59. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir paskirta nepagrįstai, nes jis pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, o teismas, skirdamas bausmę, į tai neatsižvelgė. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

60. Apelianto argumentas yra susijęs su tuo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis susideda iÅ¡ dviejų bÅ«tinųjų elementų:

1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ;

2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad vien kaltininko pareiÅ¡kimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiÅ¡kai prisipažinti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pareikÅ¡damas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Taip pat kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis negali bÅ«ti suprantamas kaip formalaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimas apie nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi pasireikÅ¡ti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindÄ teismui manyti, jog kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimÄ si tik deklaruoja. Nagrinėjamoje situacijoje atsakomybę lengvinančios aplinkybės bÅ«tinųjų elementų nėra, t. y. tai, kÄ nurodo apeliantas, negali bÅ«ti traktuojama ir pripažįstama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.61.

Apeliantas teigia, jog jis kaltę pripažino. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog jis pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir parodė, kad viskÄ jis pats padarė (t. 8, b. l. 70–71). Tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip kaltės pripažinimo pareiÅ¡kimas, nes apeliantas nepripažino faktinių aplinkybių duodant teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme A. D. davė skirtingus parodymus, negu jis davė ikiteisminio tyrimo metu, ir teismas turėjo vertinti, kuriuos parodymus vis dėlto laikyti teisingais.

Apeliantas teigia, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau su tuo negalima sutikti. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas nedavė teisingų parodymų pirmosios instancijos teisme, nors kaltę pripažino (kaltės pripažinimo pareiÅ¡kimas), o teisingus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu, leidžia teigti, jog apelianto veiksmuose nėra nuoÅ¡irdaus gailėjimosi elemento, nes jis tokiais savo veiksmais klaidino įrodinėjimo procese dalyvavusius subjektus nustatant tiesÄ byloje. Be to, apelianto elgesys po nusikalstamų veikų padarymo nesudaro pagrindo teismui manyti, kad Å¡ių nusikalstamų veikų padarymas jį taip paveikė, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ne tokį gailestį deklaruoja turėdamas vienÄ tikslÄ â€“ kad teismas pripažintų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsižvelgtų skirdamas bausmę.

Padarytos nusikalstamos veikos nesustabdė apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai pagrįstai neatsižvelgė, skirdamas bausmę, todėl apeliantui paskirta bausmė nenustačius, nepripažinus atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra laikoma per griežta.

62. BK 75 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė Å¡io straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.63.

Nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Nuteistasis A. D. iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nėra padaręs, demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų bei stoti į dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimo keliÄ , piktybinį polinkį daryti teisei prieÅ¡ingus veiksmus. Net ir padarius nusikalstamas veikas iki nuosprendžio už jas priėmimo jis kartojo nusikalstamų veikų darymÄ ir dėl jų buvo priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nebÅ«tų apribota nuteistojo A.

D. galimybė toliau daryti nusikalstamas veikas, jis nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Aplinkybių, kurios leistų nuteistajam A. D. pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomos.

64. Apeliantas teigia, jog apeliacinio skundo rengimo metu jis buvo bebaigiantis susitvarkyti dokumentus dėl įsidarbinimo, o tai reiÅ¡kia, kad jis turės realias galimybes atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kuri nėra didelė.

65. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog A. D. yra įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) žuvies apdorotoju. Darbo sutartis su nuteistuoju sudaryta 2018-03-27. Nuteistasis pagal sudarytÄ darbo sutartį pradėjo dirbti 2018-03-28 (t. 9, b. l. 155–159). Visa tai leistų teigiamai charakterizuoti nuteistÄ jį ir teismas pozityviai vertina tai, kad nuteistasis A. D. susirado darbÄ . Tačiau Å¡ioje situacijoje nuteistojo A. D. įsidarbinimo aplinkybė yra vertinama kaip apelianto pragmatinis siekis iÅ¡vengti laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo, o ne savo paties elgesio įvertinimas, dėl to iÅ¡vadų padarymas ir siekio pasikeisti realus rodymas.

Nusikalstamos veikos buvo padarytos 2015 m., o darbas įgytas po to, kai teismas paskelbė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nėra nurodytos aplinkybės, dėl kurių nuteistasis nedėjo pastangų tam, kad įsidarbintų iki to laiko. Taip pat byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro direktorės 2018 m. balandžio 30 d. charakteristika, joje apie nuteistÄ jį A. D. yra nurodyta, jog A. D. nuo 2018-03-18 iki 2018-09-18 yra paskirta apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga. A. D. pozityviai žiÅ«ri į gyvenimÄ , bando stotis ant kojų ir keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Paslaugų teikimo metu su socialinio darbuotojo padėjėjomis, socialiniais darbuotojais nuteistasis nekonfliktuoja, geranoriÅ¡kai vykdo visus nurodymus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Paslaugų teikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, yra pareigingas ir nekelia jokių problemų gaudamas paslaugas (t. 9, b. l. 161). Tačiau nurodyta charakteristika yra pateikta 2018-04-30, o paslaugos A. D. pradėtos teikti tik nuo 2018-03-18 ir tai yra per trumpas laiko tarpas, kuris leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog tai, kÄ nuteistasis demonstruoja gaunamų paslaugų metu, yra noro keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ tikroji iÅ¡raiÅ¡ka, o ne tokio noro demonstravimas siekiant iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Be to, pagal darbo sutartį nuteistajam yra nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, kuris taip pat nėra praėjęs ir nėra duomenų apie tai, kaip jis vykdo darbo funkcijas ir ar įveiks darbo sutartimi nustatytÄ bandomÄ jį laikotarpį. Konkrečiu atveju nuteistajam A. D. reikia įdėti daug daugiau pastangų tam, kad įtikintų teismÄ , jog bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje, o per tokį trumpÄ laikÄ nuteistojo parodyti elgesio pokyčiai, kurie pasireiÅ¡kė tik po skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nesudaro pagrindo teismui prieiti prie iÅ¡vados, jog nuteistajam A.

D. bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje. Kartu pažymėtina, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo A. D. nėra priteistas padarytos žalos atlyginimas, todėl nuteistojo argumentas, kad jis turėtų galimybę Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti, jeigu jis neatliktų realios laisvės atėmimo bausmės, yra nepagrįstas.

66. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam A. D. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę per griežta bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ . Skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta teisinga bausmė ir keisti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

67. Apeliantas teigia, jog yra atlikęs Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ 30 parų areÅ¡to bausmę, o skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog jis Å¡ios bausmės nėra atlikęs. Apelianto vertinimu, atliktos bausmės laikas turi bÅ«ti įskaitytas į subendrintÄ devynių mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę.68. Apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡keltas klausimas yra susijęs su nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ar neaiÅ¡kumų paÅ¡alinimu. Pagal BPK 361 straipsnio nuostatas teismas turi teisę priimti sprendimus – įskaityti atliktÄ bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai. Tokių klausimų sprendimas nekeičia priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės ir gali bÅ«ti iÅ¡spręsta teismo nutartimi.

69. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta nuteistajam skundžiamu teismo nuosprendžiu galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyniems mėnesiams buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu su:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme;

2) Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų areÅ¡to bausme. Teismas tinkamai vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklėmis paskyrė galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams deÅ¡imčiai dienų. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta atlikta 40 parų areÅ¡to bausmė, paskirta Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo duomenų apie tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė atlikta 2017 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįskaitė nuteistajam A. D. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, nes nuosprendžio priėmimo metu šios bausmės nuteistasis nebuvo atlikęs. Remiantis apeliacinės instancijos teismo turimais duomenimis, nuteistasis A.

D. 2018 m. kovo 9 d. yra paleistas atlikęs areÅ¡to bausmę, paskirtÄ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Todėl teismas teisingai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir neįskaitė neatliktos bausmės. Å is bausmės laikas gali bÅ«ti įskaitytas į skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos devynių mėnesių deÅ¡imties dienų laisvės atėmimo bausmės laikÄ , vykdant nuosprendį, nes Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas nekeičia skundžiamo teismo nuosprendžio esmės. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G.

D. ir jo atstovo apeliacinio skundo argumentų70. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu iš nuteistojo S. B. neturtinės žalos dydžiu ir mano, jog teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

71. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio atlyginimo kriterijai, t. y. neturtinės žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pvz., amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan.

Kadangi neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ , taip pat turi atsižvelgti ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).72.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė didelį stresÄ , jis buvo prislėgtas ir labai iÅ¡gyveno dėl nuteistojo S. B. padaryto sukčiavimo. Tačiau pats nukentėjusysis nesielgė pakankamai rÅ«pestingai perduodamas pinigus nuteistajam S. B., kurį pažįsta iÅ¡ matymo. Iki paskolų paėmimo nukentėjusysis nuteistÄ jį S. B. pažinojo tris dienas. Nukentėjusysis net nepasidomėjo, kokį žemės sklypÄ ketina pirkti, kur yra tas žemės sklypas, nematė Å¡io žemės sklypo savininko, nepasiteiravo, kokia Å¡io žemės sklypo kaina, ir pan.

Apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog vykstant pas notarę S. B. pranešė, jog gali pritrÅ«kti pinigų žemei (t. 8, b. l. 139–140). Net ir tada nukentėjusysis nepasiteiravo, kiek gi kainuoja jo perkama žemė arba kiek gali pritrÅ«kti pinigų. Nukentėjusiajam papraÅ¡ius nuteistÄ jį S. B. grÄ Å¾inti pinigus, pastarasis pradėjo iÅ¡sisukinėti, aiÅ¡kindamas nukentėjusiajam, kad jokių pinigų nedavė, tačiau nukentėjusysis vis tiek iÅ¡simokėtinai S. B. paėmė savo vardu mobilųjį telefonÄ ir dar paėmė paskolÄ , kuriÄ taip pat atidavė S. B. (t. 8, b. l. 139–140).

Taigi nagrinėjamu atveju apeliantas nesielgė kaip pakankamai rÅ«pestingas žmogus ir žala atsirado dėl nukentėjusiojo neatsargumo. Patiklaus žmogaus statusas vis dėlto nereiÅ¡kia, kad toks žmogus neturi elgtis rÅ«pestingai bei imtis elementarių atsargumo priemonių bendraujant su jam nepažįstamu žmogumi ir atiduodant savo turtÄ . Nukentėjusysis teigia, kad jis niekada panaÅ¡ioje situacijoje nėra buvęs ir negalėjo numanyti, kad gali bÅ«ti apgautas. Tačiau liudytoja A. K. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog ji su G.

D. kalbėjo, kad jis nepasirašinėtų jokių dokumentų, nes ji dėl S. B. buvo girdėjusi kalbas iš V. K. (t. 8, b. l. 175). Tad nukentėjusysis dėl S. B. buvo įspėtas, kad gali būti apgautas. Ir nors nukentėjusysis savo patirtus išgyvenimus yra įvertinęs 5 000 Eur neturtinės žalos dydžiu, tačiau teismas turi ieškoti maksimalaus nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros atkūrimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytu 400 Eur neturtinės žalos dydžiu.

Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams. Taigi tenkinti apeliacinio skundo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais priteisiant neturtinės žalos dydį visa apimtimi nėra jokio pagrindo.

73. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo G. D. atstovas advokatas Valdas Andrijausaso prašė atstovavimo iÅ¡laidas 300 eurų pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ S. B. G. D.

74. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos yra bendros ir bylos procesui apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. D. atstovas pateikė sÄ skaitÄ už teisinių paslaugų suteikimÄ , praÅ¡ydamas priteisti 300 eurų iÅ¡ nuteistojo S. B. G. D. Atmetus nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo ir jo atstovo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, priteisti iÅ¡ nuteistojo atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :nuteistųjų S. B., A.

D., nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. D. ir jo atstovo advokato Valdo Andrijausko apeliacinius skundus atmesti.             Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                          Savinijus Katauskas Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                                          Aurelija Sadauskaitė                                                                                                                                                                                                    Â