Legislator Case Law & Legislation
ac489baa-89f5-419c-bdcc-b896084411ce AI generated

ac489baa-89f5-419c-bdcc-b896084411ce · Kauno apygardos teismas

Case Number ac489baa-89f5-419c-bdcc-b896084411ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Eitara“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu ( b. l.58-60 ) teismo prašė pripažinti jo 2014-02-17 atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Eitara” pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu. Ä® darbÄ negrÄ Å¾inti, laikyti ieÅ¡kovÄ atleistu iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Legislator headnote

AI generated

ac489baa-89f5-419c-bdcc-b896084411ce · Kauno apygardos teismas: Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie konkrečius ieÅ¡kovo darbo drausmės, darbo tvarkos pažeidimus, netinkamÄ pareigų vykdymÄ . Nepateikta jokių aktų, praneÅ¡imų ir kitokių įrodymų apie pažeidimus, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo reikalauta pasiaiÅ¡kinti, jam nebuvo pareikÅ¡tos drausminės nuobaudos ar įspėjimai.Darbo tvarkÄ Ä¯monėje reguliuoja darbo vidaus tvarkos taisyklės, tačiau ieÅ¡kovas su jomis nebuvo supažindintas ir, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas posėdyje neteigė, kad buvęs supažindintas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-137-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05256-2013-5Procesinio sprendimo kategorija:16.8.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 27d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Eitara“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8888-638/2014 pagal ieÅ¡kovo L.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Eitara“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu ( b. l.58-60 ) teismo prašė pripažinti jo 2014-02-17 atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Eitara” pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu. Ä® darbÄ negrÄ Å¾inti, laikyti ieÅ¡kovÄ atleistu iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Eitara” neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas - 667,46 Lt. Priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tai yra nuo 2014-02-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, delspinigius už vėlavimÄ sumokėti 2014 m. sausio-vasario mėnesių darbo užmokestį po 0,04 procentus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-11-25 su atsakovu sudarė darbo sutartį, kuria buvo priimtas į darbÄ kompiuterių techniku, įsipareigojo dirbti penkias dienas per savaitę po 8 valandas per dienÄ , o atsakovė - mokėti valstybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį. IeÅ¡kovas teigė, kad bÅ«tent jo iniciatyva sutartyje nustatytas trijų mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis – norint pasitikrinti, ar jam patiks darbas ir ar galės jį tinkamai atlikti. IeÅ¡kovo darbo vieta buvo įmonės filiale, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune.

Vasario mėnesį vadovas V. K. pasiÅ«lė užimti aukÅ¡tesnes pareigas ir prisiimti daugiau atsakomybės, tačiau mokant tokio pat dydžio darbo užmokestį, todėl ieÅ¡kovas pasiÅ«lymo atsisakė. 2014-02-18 ieÅ¡kovas buvo iÅ¡varytas iÅ¡ darbo su reikalavimu kitÄ dienÄ atneÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo paties praÅ¡ymu. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį su atsakove nėra pateikęs, laiko, kad darbo santykiai tarp Å¡alių dėl ieÅ¡kovo iniciatyvos nėra pasibaigę ir, kad darbas, kurį dirbo, jam patiko ir ieÅ¡kovas šį darbÄ dirbti sugebėjo.

IeÅ¡kovo atleidimÄ pripažinus neteisėtu, nepraÅ¡o jo grÄ Å¾inti į darbÄ , nes jam bus sudarytos nepalankios darbo sÄ lygos. Patyręs Å¡okÄ , vidinius iÅ¡gyvenimus ir diskomfortÄ , ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti 5000 Lt neturtinės žalos.    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo L. Å . atleidimÄ iÅ¡ darbo, UAB „Eitara“ 2014-02-17 direktoriaus įsakymu P-23.

Ä® darbÄ negrÄ Å¾ino. Laikė, kad darbo sutartis tarp L. Å . ir UAB „Eitara“ yra nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieÅ¡kovui L. Å . iÅ¡ atsakovo UAB „Eitara“ 667,46 Lt darbo užmokesčio už 2014 metų vasario mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos, 6179,04 Lt darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2014-02-17) iki Å¡io teismo spendimo priėmimo dienos, 478,04 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1029,84 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir po 48,78 Lt darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ skaičiuojant nuo dienos, einančios po Å¡io teismo sprendimo paskelbimo (2014-08-19) iki Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, bei 915 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eitara“ 322 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas sprendė, kad darbo sutarties nutraukimÄ pagal LR DK 127 str. 1 d. ( darbuotojo praÅ¡ymu) abi Å¡alys laikė neteisėtu ir nepagrįstu ir toliau teismas tyrė, ar teisėtas buvo ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. IÅ¡tirti įrodymai – liudytojų parodymai – neįtikino teismo, kad UAB „Eitara“ direktorius V.

K. , atleisdamas darbuotojÄ L. Å . , laikėsi DK 107 straipsnyje numatytos tvarkos, t. y. prieÅ¡ 3 dienas raÅ¡tu įspėjo darbuotojÄ apie darbo sutarties su juo nutraukimÄ dėl neigiamų iÅ¡bandymo rezultatų. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad L. Å . iÅ¡ UAB „Eitara“ kompiuterių techniko pareigų buvo atleistas pažeidžiant darbo kodekso 107 straipsnyje numatytÄ tvarkÄ , t. y. buvo atleistas neteisėtai. Darbdaviui neteisėtai atleidus darbuotojÄ iÅ¡ darbo atsiranda Å¡io neteisėto veiksmo pasekmės. IeÅ¡kovui nurodžius, kad santykiai su darbdaviu tapo blogi, tolesnis darbas nebÅ«tų įmanomas, iÅ¡ esmės ir atsakovo direktoriui neprieÅ¡taraujant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas į darbÄ negrÄ Å¾intinas.

Teismas nustatė, kad fakto, jog ieÅ¡kovui galutinis atsiskaitymas buvo teikiamas, o ieÅ¡kovas atsisakė priimti pinigus, atsakovas neįrodė, nes liudytojai patvirtino, kad paties pinigų įteikimo fakto nematė, patvirtinimo aktÄ pasirašė tik direktoriaus papraÅ¡yti. Ä®vertinęs, kad galutinis atsiskaitymas su ieÅ¡kovu buvo įvykdytas nežymiai vėluojant (4-7 dienas), o nuo praneÅ¡imo apie paÅ¡to perlaidÄ gavimo ieÅ¡kovui nebuvo jokių kliūčių atsiimti pinigus, teismas sprendė, kad darbo užmokestis už uždelstÄ laikÄ nepriteistinas. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovui priteisiant vidutinį darbo užmokestį jo patirti finansiniai nepatogumai yra visiÅ¡kai kompensuojami, o kitų pagrindų neturtinei žalai priteisti nenustatyta, todėl teismas ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB Eitara“ (b. l. 111–116) praÅ¡o panaikinti 2014-08-18 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas turėjo vertinti UAB „Eitara“ direktoriaus paaiÅ¡kinimus, ir teismo sprendime pasisakyti, kodėl direktoriaus paaiÅ¡kinimai yra atmetami, o ne vadovautis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, juo labiau, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai buvo nenuoseklÅ«s. Direktoriaus paaiÅ¡kino, kad visuomet darbuotojams, o taip pat ir ieÅ¡kovui L.

Å . , nustato bandomÄ jį laikotarpį darbdavio iniciatyva, patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui atlikti. Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai I. M. ir G. B. . IeÅ¡kovas aiÅ¡kindamas įsidarbinimo ir bandomojo laikotarpio nustatymo aplinkybes, iÅ¡ principo patvirtino, kad iÅ¡bandomasis laikotarpis buvo nustatytas darbdavio.Teismas nepagrįstai sprendė, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, ir bÅ«damas supažindintas jų nesilaikė.

Nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios grindžiamos Å¡alių pripažintais faktais (LR CPK 182 str. 5 p.). IeÅ¡kovas pripažino vėluodavęs į darbÄ (taigi žinojo, kada darbas prasideda, o tai paneigia ieÅ¡kovo tvirtinimus, kad tariamai jis buvo nesupažindintas su darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, be to, 2014-06-30 teismo posėdyje ieÅ¡kovas į atstovės advokatės klausimÄ , ar darbdavys buvo supažindinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, ieÅ¡kovas atsakė „Taip“. Atsakovas byloje esančių įrodymų visuma įrodė, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, iÅ¡bandymo rezultatai netenkino darbdavio interesų, dėl to darbdavys turėjo teisę atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo LR DK 107 str. pagrindu, įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ 3 dienas.Ä®spėjimo apie atleidimÄ aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad ieÅ¡kovui buvo Å¡is įspėjimas žinomas (ieÅ¡kovas patvirtino, kad įvyko kelios konfliktinės situacijos, pokalbiai su darbdaviu, kad jų metu ieÅ¡kovas buvo įspėtas, tačiau įspėjimo nepasirašė, paliudijo I.

M. , UAB „Eitara“ direktorius). Faktas, kad ieÅ¡kovas nepasirašė Å¡io įspėjimo, negali daryti Å¡io įspėjimo negaliojančiu, kai nepasiraÅ¡ymo aplinkybes patvirtina kiti įrodymai. Net jei teismo sprendimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo yra priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, teismas turėjo spręsti, ar vidutinio darbo užmokesčio pritesimas nepažeidžia proporcingumo, protingumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė prašė teismo įvertinti ar praÅ¡omas priteisti vidutinis darbo užmokestis už privertinę pravaikÅ¡tÄ nėra piktnaudžiavimas savo teise ir ar nėra nepagrįstai didelė baudinė sankcija darbdaviui.IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį į teismÄ piktnaudžiavo savo teise galimai siekiant nepagrįstai praturtėti, pažeisdamas LR CPK 111 str. 2 d. 2 p., nurodytÄ pareigÄ nurodyti visus žinomus adresus, žinodamas faktinę atsakovo veiklos vykdymo vietÄ (duomenys neskelbtini).

Kaune, bei (duomenys neskelbtini), Kaune, Å¡ių adresų procesiniuose dokumentuose nenurodė. Dėl tokių nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų buvo nepagrįstai vilkinamas procesas. IeÅ¡kovas nesistengė ir neieÅ¡kojo kito darbo, nors neprašė jo grÄ Å¾inti ir į buvusiÄ darbovietę. Žinodamas, kad į buvusiÄ darbovietę negrįš, ieÅ¡kovas kito darbo neieÅ¡kojo ir savo turtinės padėties gerinti nesistengė. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas, kurio dydis 6179 Lt, bei 48,78 Lt darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ skaičiuojant nuo dienos, einančios po Å¡io teismo sprendimo paskelbimo (2014-08-19) iki Å¡io teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, akivaizdžiai neproporcinga sankcija darbdaviui, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso įmonėje iÅ¡dirbo nepilnus 3 mėnesius, uždirbo apie 3500 Lt.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 121–124) ieÅ¡kovas L.

Å . praÅ¡o UAB „Eitara” apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad atsakovas ne tik kad pažeidė DK 99 straipsnio 3 d. nustatytÄ pareigÄ tinkamai įforminti darbo sutartį ir nenurodė visų esminių darbo sutarties elementų, bet teismo posėdyje pateikė prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus dėl darbo sutarties sudarymo, sÄ lygų turinio nustatymo, tikslų, Å¡alių iniciatyvos - atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovui nurodžius, kad darbo sutartyje iÅ¡bandymas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva tikslu nustatyti ieÅ¡kovo sugebėjimus, teismo posėdyje atsakovo atstovas paneigė Å¡iuos argumentus, nurodęs, kad darbo sutarties sÄ lygų jis nesprendė ir neiniciavo.

Dėl tos pačios priežasties jis negali paaiÅ¡kinti kodėl sutartis yra terminuota - matomai tokia sÄ lyga jau buvo interneto svetainėje parengtoje sutartyje. Atsakovui netinkamai įforminus darbo sutartį ir neįrodžius, kad iÅ¡bandymo terminas buvo sudarytas jo iniciatyva, teismas teisėtai ir pagrįstai laikė, jog iÅ¡bandymo terminas darbo sutartyje nustatytas darbuotojo iniciatyva.Nors teismas konstatavo, kad iÅ¡bandymo terminas nustatytas darbuotojo iniciatyva, teismas iÅ¡ esmės aiÅ¡kinosi ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , todėl teismo nuomone, dėl iÅ¡bandymo termino iniciatoriaus darbo sutartyje, neįtakojo sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo klausimu nėra esminiai.Teismas pagrįstai konstatavo, kad net jeigu laikyti, kad iÅ¡bandymas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, tai, pagal DK 107 str. nuostatas ir teisinę praktikÄ darbdavys negali iÅ¡bandymo rezultatų vertinti visiÅ¡kai laisvai, remtis subjektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su darbuotojo profesinėmis, dalykinėmis savybėmis, o kai kuriais atvejais, kai tai saistoma su darbo specifika, ir asmeninėmis savybėmis.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie konkrečius ieÅ¡kovo darbo drausmės, darbo tvarkos pažeidimus, netinkamÄ pareigų vykdymÄ . Nepateikta jokių aktų, praneÅ¡imų ir kitokių įrodymų apie pažeidimus, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo reikalauta pasiaiÅ¡kinti, jam nebuvo pareikÅ¡tos drausminės nuobaudos ar įspėjimai.Darbo tvarkÄ Ä¯monėje reguliuoja darbo vidaus tvarkos taisyklės, tačiau ieÅ¡kovas su jomis nebuvo supažindintas ir, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas posėdyje neteigė, kad buvęs supažindintas.

Teismo posėdyje liudijÄ atsakovo darbuotojai ne tik patvirtino nebuvę supažindinti su darbo vidaus tvarkos taisyklėmis, jie nebuvo jų skaitę.Teismas pagrįstai konstatavo, kad, realizuodamas DK 107 str. nustatytÄ teisę paprastesne ir greitesne tvarka atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, darbdavys turėtų laikytis visų teisinio reguliavimo , numatyto DK 107 str. procedÅ«rų - tiktai tinkamos formos, tai yra raÅ¡tu, ir tinkamu laiku, tai yra prieÅ¡ tris dienas, darbuotojui įteiktas įspėjimas atleidimÄ leistų pripažinti teisėtu.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovas patvirtino, kad įspėjimas dėl atleidimo jam nebuvo įteiktas, o apklausti atsakovo liudytojai G. B. ir I. M. , kurie pasirašė patvirtinimÄ , kad ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir jis atsisakė jį pasiraÅ¡yti, teisme patvirtino, kad nei vienas nematė, jog vadovas bÅ«tų teikęs ieÅ¡kovui įspėjimÄ , o pastarasis atsisakytų jį pasiraÅ¡yti. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų pažeidžiant DK 107 str. nustatytÄ tvarkÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo nepagrįstai, teismas ir priėmė sprendimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų jam priteisimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.      Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.                 Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.           Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.         Apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės argumentuojama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat priimdamas sprendimÄ pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė reikalavimÄ atsakovei ir prašė pripažinti, kad jis buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtai ( darbuotojo pareiÅ¡kimu). Nagrinėjant bylÄ pagal 2014m. vasario 19d. duomenis iÅ¡ VSDFV buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas buvo DK 127 straipsnis, tačiau vėliau patikslinus duomenis paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas yra DK 107 straipsnio 1 dalis ( iÅ¡bandymo rezultatai). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , tame tarpe ieÅ¡kovo, atsakovės atstovų duotus paaiÅ¡kinimus, apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų parodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys nebuvo įspėjęs ieÅ¡kovo prieÅ¡ 3 dienas raÅ¡tu apie darbo sutarties nutraukimÄ dėl neigiamų iÅ¡bandymo rezultatų ir laikė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pažeidžiant DK 107 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ .

Teisėjų kolegija remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimÄ tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei darbo kodekso materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimÄ DK 107 str. 1 d. pagrindu, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas atsakovės iÅ¡ užimamų pareigų pagal DK 107 straipsnio 1 dalį buvo atleistas pažeidžiant įstatyme nustatytÄ tvarkÄ .

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas aptartu klausimu jį pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų nuostatų, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyta argumentacija, teismo padarytų išvadų nepaneigia.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė įrodinėjo, jog šalių sudarytoje darbo sutartyje išbandymo terminas yra nustatytas būtent jo iniciatyva.

Teismas akcentavo, kad darbdavys neįrašęs darbo sutartyje iÅ¡bandymo tikslo neatlieka jam nustatytos DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį. To neatlikęs ir nenurodęs visų esminių iÅ¡bandymo susitarimo elementų darbdavys prisiima dėl tokios pareigos nevykdymo atsirandančiÄ rizikÄ . Taip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 3K-3-432/ 2002 bei savo nutartyje pažymėjęs, kad tokiu atveju kilus ginčui dėl nustatyto iÅ¡bandymo tikslo ( iÅ¡bandymo iniciatoriaus) Å¡i darbo sutarties sÄ lyga aiÅ¡kintina darbuotojo naudai ( t.y. laikoma, kad iÅ¡bandymas nustatytas darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka), jeigu darbdavys neįrodo prieÅ¡ingai).

Apylinkės teismas nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į suformuotÄ ir toliau plėtojamÄ teisminę praktikÄ , pagrįstai laikė, kad iÅ¡bandymo sÄ lyga buvo numatyta ieÅ¡kovo iniciatyva, o atsakovė tokiems argumentams paneigti duomenų nepateikė ( CPK 178 straipsnis). Esant nurodytam atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktus vieniems įrodymams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei pažeidė procesines teisės normas.Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas priteisdamas ieÅ¡kovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį neatsižvelgė į jau suformuotÄ teisminę praktikÄ ir pažeidė Å¡alių proporcingumo principÄ .Pripažinus, kad darbuotojas iÅ¡ darbo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje ( DK 300 straipsnio 3 dalis).

Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jo santykiai su darbdaviu yra blogi ir jo darbas pas atsakovę bÅ«tų neįmanomas ir atsakovei į tai neprieÅ¡taraujant apylinkės teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas į darbÄ negrÄ Å¾intinas. Tai nusprendus turi bÅ«ti taikoma DK 300 straipsnio 4 dalis t.y. priteisiamas darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ kaip viena įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Kasacinės instancijos teismas aptartu klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas.

Kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011). Kompensacija negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta.

Atsižvelgdamas į tai, Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D.

L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus, priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių iÅ¡mokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R.

B. v. 73–ioji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/201ir kt.).Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios konkrečios nagrinėjamos bylos atveju, skiriant kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , privalu atsižvelgti į ieÅ¡kovo dirbto darbo pas atsakovę trukmę bei į tai, kad ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir jame nenurodžius atsakovės buveinės adreso, kaip tai reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, užsitęsė teisminis darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpis.

Kaip ir byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas bendrovėje dirbo nuo 2013m. lapkričio 26d. iki 2014m. vasario 17d. Taigi, ieÅ¡kovo darbo stažas atsakovės įmonėje buvo nepilnai trys mėnesiai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus aukščiau nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, kad darbuotojas buvo priimtas dirbti bandomajam laikotarpiui ir Å¡alių nesiejo ilgalaikiai darbo teisiniai santykiai, įvertinus kompensacijos paskirtį, darbuotojo ir darbdavio interesus, siekiant užtikrinti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principų tinkamÄ taikymÄ , o taip pat įvertinus Å¡alių tarpusavio konfliktiÅ¡kumo santykius darbo sutarties nutraukimo pabaigoje, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 6179,04 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra per didelis.

Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovui priteista darbo užmokestis mažintinas pusiau ir ieÅ¡kovui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteistinas 3089,52 Lt darbo užmokestis ( DK 2, 35 straipsniai). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisto darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dalyje pakeistinas ( CPK 330 straipsnis). Kitos teismo sprendimo dalys ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalyje paliktinos nepakeistos, o apeliacinis skundas atmestinas. Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei yra atleistas, todėl tenkinus iÅ¡ dalies atsakovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminis mokestis nepriteistinas ( CPK 83 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir iÅ¡ dalies apelianto apeliacinis skundas buvo patenkintas, tačiau atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalis pirmosios instancijos teisme bei atsižvelgiant į galutinį iÅ¡ esmės iÅ¡spręstÄ byloje rezultatÄ ieÅ¡kovo naudai, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžių bei priteisto žyminio mokesčio, o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

            Apeliaciniu skundu atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 297 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ patenkintus iÅ¡ dalies pagal CPK 98 straipsnio taisykles iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos 14,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija, nutaria:           Apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.          Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės UAB „Eitara“ priteistas 6179,04 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui L.

Å . pakeisti ir priteistÄ darbo užmokestį sumažinti iki 3089,52 Lt ( 894,78 Eur).           Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.           IÅ¡ ieÅ¡kovo L. Å . priteisti atsakovei UAB „Eitara“ 14,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos teisėjai                                                                                   Gintautas Koriaginas                                                                                               Algimantas Kukalis                                                                                               Arvydas Žibas