ac481450-c2af-49da-aee4-eda23bb18b98 · Å iaulių apylinkės teismas

?ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jovitai Mikalajūnienei, Laimai Belevičienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Helvijui Keturakiui, Jurgai Klimčukienei kaltinamajam L. K., jo įstatyminiam atstovui D. K., gynėjui advokatui Valdui Kairiui, kaltinamajam A.

K., jo įstatyminei atstovei S. K., gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, kaltinamajam J. P., jo įstatyminei atstovei J. P., gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, nukentėjusiajai N. L. (buvusiai S.), jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nesimokantis, nedirbantis nevedęs, neteistas, 2018 m. spalio 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini), 9 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : L. K., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., J. P., ir su L. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie neturėjo amžiaus veikos padarymo metu, kad atsakytų pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksli data ir laikas nenustatytas, L. K. atsukus N. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukujų durų tvirtinimus, per du kartus įsibrovė į patalpÄ , iÅ¡ kur pagrobė palapinę „Pavillo“, kurios vertė 40 eurų, garso kolonėlę, 1 vnt., kurios vertė 50 eurų, žiÅ«ronus, 1 vnt., kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuvÄ â€žEinhell“, 1 vnt., kurio vertė 100 eurų, elektrinį virdulį, 1 vnt., kurio vertė 20 eurų, rankų darbo auskarus, 9 poras, 1 poros kaina 10 eurų, bendra vertė 90 eurų, tuo bendrai N. S. padarydamas 350 eurų turtinę žalÄ .

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje. A. K. veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. ir J. P. bei kartu su L. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie neturėjo amžiaus veikos padarymo metu, kad atsakytų pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksli data ir laikas nenustatytas, L.

K. atsukus N. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukujų durų tvirtinimus, per du kartus įsibrovė į patalpÄ , iÅ¡ kur pagrobė palapinę „Pavillo“, kurios vertė 40 eurų, garso kolonėlę, 1 vnt., kurios vertė 50 eurų, žiÅ«ronus, 1 vnt., kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuvÄ â€žEinhell“, 1 vnt., kurio vertė 100 eurų, elektrinį virdulį, 1 vnt., kurio vertė 20 eurų, rankų darbo auskarus, 9 poras, 1 poros kaina 10 eurų, bendra vertė 90 eurų, tuo bendrai N. S. padarydamas 350 eurų turtinę žalÄ .

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. J. P., veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. ir A. K. bei kartu su L. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie neturėjo amžiaus veikos padarymo metu, kad atsakytų pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksli data ir laikas nenustatytas, L. K. atsukus N. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukujų durų tvirtinimus, įsibrovė į patalpÄ , iÅ¡ kur pagrobė palapinę „Pavillo“, kurios vertė 40 eurų, garso kolonėlę, 1 vnt., kurios vertė 50 eurų, žiÅ«ronus, 1 vnt., kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuvÄ â€žEinhell“, 1 vnt., kurio vertė 100 eurų, elektrinį virdulį, 1 vnt., kurio vertė 20 eurų, rankų darbo auskarus, 9 poras, 1 poros kaina 10 eurų, bendra vertė 90 eurų, tuo bendrai N. S. padarydamas 350 eurų turtinę žalÄ .

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis L. K. jam pareikÅ¡tus kaltinimus suprato, kaltę pripažino visiÅ¡kai. Atsisakė duoti parodymus teisme. Vėliau teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsimena, kad atsuko duris. Kai pirmÄ kartÄ Ä—jo J. nebuvo. Jie įėjo, apsižiÅ«rėjo ir išėjo. Sutiko J., jis ten užlipo, greit įėjo, pasiėmė lagaminÄ , iÅ¡ jo pasiėmė suktukÄ ir išėjo. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad viskas vyko kelias dienas.

IÅ¡ buto jis pasiėmė auskarus, kolonėles, palapinę, J. drėlę pasiėmė. Jis dar pasiėmė palapinę. Ä® butÄ Ä—jo du kartus. KitÄ dienÄ kai ėjo nieko nebeėmė. J. ėjo kartu pačiÄ pirmÄ dienÄ . J. sutiko po pietų einantį pro jų namus. Žinojo, kad butas apleistas, nieko nėra ir sugalvojo nueiti į tÄ butÄ . PirmÄ kartÄ Ä—jo apsižiÅ«rėti keturiese: jis, jo brolis L. K., A. K. ir J. K.. Brolis L. K. atsuko metalinę plokÅ¡telę, įėjo į butÄ , apsižiÅ«rėjo ir išėjo.

AntrÄ kartÄ Ä—jo po pietų, jau kartu buvo J., ėjo penkiese: K., jis ir jo brolis, ir J.. J. iÅ¡ buto pasiėmė tokį lagaminÄ , kuriame buvo drėlė. Jis iÅ¡ lagamino drėlę iÅ¡siėmė, o lagaminÄ atgal padėjo ir iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Po to jie pasiėmė palapinę. A. ar J. pasiėmė auskarus. Kolonėlę pasiėmė, bet Å¡i neveikė, todėl atidavė J.. Virdulį J. pats pasiėmė. Palapinę pasistatė kieme. ŽiÅ«ronus iÅ¡ buto paėmė J.. Paskui žiÅ«ronai buvo palapinėje.

Nežino kam jiems reikėjo tų daiktų, Å¡iaip pasiėmė. J. pasiÅ«lė ir jis sutiko. J. pasiÅ«lė eiti į butÄ pavalgyti saulėgrÄ Å¾Å³. J. pasiėmė drėlę, o pakrovėjas liko lagamine. Matė pakrovėjÄ . Jis su broliu žinojo, kad butas N. S.. A. ir J. K. irgi žinojo, kad butas storos moters. J. net nesidomėjo kieno tas butas. ButÄ pridergė visi kartu. NuotraukÄ suplėšė jis. ButÄ pridergė Å¡iaip sau, ten nėra tualeto. Jis, A., J. ir L. laipiojo ant lovos grotelių.

Po to pridergė. Suplėšė vienÄ nuotraukÄ . Tai buvo jo ir N. sesės klasės nuotrauka. N. S. sesė jo klasiokė. Ir ten buvo jų klasės nuotrauka. Suplėšė tik vienÄ nuotraukÄ , kitų nuotraukų neplėšė. Be jo daugiau niekas nuotraukų neplėšė. Teigė, jog nesiÅ«lė užeiti kaip į jų butÄ , pasiÅ«lymas buvo nueiti į apleistÄ butÄ . J. ėjo pro jų gatvę. Jis su broliu pasiÅ«lė J. užeiti į butÄ , gal kÄ ras naudingo. J. sutiko. Jį sutiko einantį link namų pusės, matė, kad jis ėjo nuo centro pusės. Su broliu ėjo iÅ¡ kiemo ir sudÅ«rė su P. ties sankryža, ties jų gyvenamuoju namu.

Brolis pradėjo su juo kažkaip kalbėti. Jis pasiÅ«lė sakydamas „ davai varome, gal kažkÄ rasime“. IÅ¡ pradžių kai pasiÅ«lė eiti P. nesutiko, bet pasakius gal kÄ naudingo ras, parduos arba pačiam bus sutiko. J. iÅ¡ karto atsidarė lagaminÄ , pasiėmė drėlę ir išėjo, bet pakrovėjo nepasiėmė. P. sakė, kad apleistas butas, niekas jame negyvena. Kad butas jų, nesakė. K. sakė, kad butas negyvenamas. Jis pats iÅ¡ buto išėjo paskutinis. IÅ¡eidamas nieko neužsuko, butÄ paliko atvirÄ .

Pripažino, kad pridergdami butÄ , sulaužydami kai kuriuos daiktus padarė žalos nukentėjusiajai. AntrÄ dienÄ neužsuko buto durų plokÅ¡telės. AntrÄ dienÄ eidami į butÄ tikėjosi dar kažkÄ pasiimti ir iÅ¡situÅ¡tino. Tai vyko antrÄ dienÄ . PirmÄ dienÄ iÅ¡eidami iÅ¡ buto užsuko du varžtus. Bloga vertina tokį savo elgesį. Pažadėjo, kad ateityje nebebus tokių dalykų. Sutinka su turine žala dėl daiktų, kurie netinkami naudoti. Pas K. kaip pas kaimynus retkarčiais užeina.

K. pas jį tik kieme buvęs. Su K. bendrauja, tik susitinka vieni pas kitus kieme. Yra lankęsis pas P. namuose, kai buvo mažesni, dar kai nebuvo pykčių. Su P. nedraugauja. Neturi P. telefono numerio, jis nereikalingas, nes jis jam ne draugas. Negali pasakyti kodėl P. einantį pro Å¡alį pasikvietė į svetimÄ butÄ . Sako tiesÄ teigdamas, kad P. ėjo kartu į butÄ . Po vagystės su P. nebendravo. Iki vagystės su P. viskas buvo normaliai, mėnuo, du iki vagystės bendravo, bet to Å¡ios vagystės vėl nebebendrauja, kažko supyko.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl 2 mėnesius iki vagystės bendravo, po vagystės vėl nebendrauja. Ranka raÅ¡ytÄ prisipažinimÄ rašė antrÄ dienÄ po vagystės, po trečio ėjimo į butÄ . Rašė tam, kad pripažino kaltę. Rašė savo namuose, tuo metu buvo atvykę pareigÅ«nai. Taip pareigÅ«nai pasakė, kad jeigu tu taip padarei, paraÅ¡yk, bus lengviau ir tada parašė. Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti kaltinamojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog pareiÅ¡kus įtarimus dėl vagystės iÅ¡ N. S. buto, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad psichiatrinėje ar narkologinėje priežiÅ«ros įskaitoje nėra registruotas, galvos traumų nėra turėjęs, teisės jam yra iÅ¡aiÅ¡kintos.

Kokia buvo įvykio diena ir mėnuo jis nepamena ir nurodyti negali, bet diena ir mėnuo gali bÅ«ti kaip jam pareikÅ¡tame įtarime, jis kartu su savo broliu L. K. bei A. K., J. K. ir J. P., bÅ«nant pas save kieme, nusprendė nueiti į butÄ , esantį virÅ¡ jų buto, adresu (duomenys neskelbtini). Kas pasiÅ«lė nueiti į minėtÄ butÄ , jis nežino ir nurodyti negali. Tuo metu buvo gal apie 16 valandÄ . Jų tikslas buvo bute rasti kÄ nors vertingo ir pasiimti sau. Jie žinojo, jog tas butas priklauso N. S., jos sesei ir broliui.

Tame bute Å¡iuo metu niekas negyvena, jis yra tuščias. Jis iÅ¡ namų paėmė atsuktuvÄ ir nuėjo prie minėto buto durų. J. atsuko metalinę plokÅ¡telę, pati spyna nebuvo užrakinta, jie įėjo visi į butÄ . Bute jie buvo apie penkiolika minučių. Bute yra du kambariai ir virtuvė. IÅ¡ buto pagrobė palapinę, kas jÄ surado ir iÅ¡ buto paėmė, nepamena, bet iÅ¡ buto nešė visi keturi, iÅ¡skyrus J. P.. L. K. iÅ¡ kambario pagrobė garso kolonėlę, kuriÄ iÅ¡nešė į laiptinę ir ten paliko ant pufiko.

ŽiÅ«ronus paėmė J. K., iÅ¡ kur tiksliai jis paėmė, jis nepamena ir nurodyti negali. Akumuliatorinį suktuvÄ iÅ¡ virtuvės pagrobė J. P., kurį jie iÅ¡leido pro duris, jis išėjo, o jie liko toliau bute. Elektrinį virdulį iÅ¡ virtuvės pagrobė A. K.. A. K. iÅ¡ koridoriaus spintelės pagrobė dėžutę su auskarais. PagrobtÄ palapinę iÅ¡ buto, jie nunešė į Å¡alia jų namo esantį kiemÄ , kur jie jÄ pastatė, palapinėje J. K. paliko iÅ¡ buto pagrobtus žiÅ«ronus.

Palapinė ir žiÅ«ronai buvo kaimynų kieme iki tol, kol policija iÅ¡ jo juos paėmė. IÅ¡eidami iÅ¡ buto plokÅ¡telės neužsuko, kad galėtų be trukdymų nueiti kitÄ dienÄ . AntrÄ dienÄ iÅ¡ eilės, apie pietus laiko, jie nuėjo į tÄ patį butÄ , norėjo pasižiÅ«rėti kaip atrodo butas po jų padarytos netvarkos. Nes pirmÄ dienÄ bute jie iÅ¡vartė visus daiktus, iÅ¡mėtė rÅ«bus. Jie nusinešė su savimi saulėgrÄ Å¾Å³. AntrÄ dienÄ jie buvo be J. P., jis su jais nėjo, jie jo nekvietė.

AntrÄ dienÄ iÅ¡ buto jie nieko nevogė, tik keli iÅ¡ jų kambariuose pasituÅ¡tino. A. K. lipdamas ant lovos, sulaužė vienos lovos kokias tris lenteles. Bute jie buvo apie pusę valandos. IÅ¡eidami iÅ¡ buto, jis užsuko metalinę plokÅ¡telę, jog niekas nesuprastų jog kas nors bute buvo. Žinojo jog šį butÄ lanko Ž., nes ji yra N. S. netikra mama. Kokius daiktus policijos pareigÅ«nai paėmė iÅ¡ jo draugų, jis nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. (t. 1, b. l. 169-171).

L. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad į butÄ pateko su L. K., A. K., J. K. ir J. P., tai galėjo bÅ«ti laikotarpiu tarp rugpjūčio 23-25 dienos. Ä® butÄ sugalvojo eiti visi bendrai. TÄ butÄ apiplėšė ir išėjo, paėmė kolonėles, suktukÄ , auskarus. Jis ir brolis nieko neėmė, auskarus kažkuris iÅ¡ K. paėmė, žiÅ«ronus paėmė A. K., palapinę nešė keturiese, visi kartu, elektrinį virdulį nešė A. K., J., paėmęs akumuliatorinį suktukÄ , iÅ¡ karto išėjo, nes bijojo, jis visada visko bijo.

J. atsuko atsuktuvu blėkutę (durų tvirtinimo plokÅ¡telę) ir tada durys atsidarė. Ä® butÄ Ä—jo du kartus, antrÄ kartÄ J. P. nebuvo. SekančiÄ dienÄ Ä—jo su broliu ir K., nieko nevogė, tik priÅ¡iukÅ¡lino, ėjo iÅ¡situÅ¡tinti. J. nekvietė, nes buvo nereikalingas. PirmÄ dienÄ susitiko jį ir ėjo visi kartu, atrodo, kad J. jokių sveikatos sutrikimų nebuvo. Buto savininkę pažįsta, nieko blogo jam nėra padariusi (t. 1, b. l. 175-176). Kaltinamasis A. K. jam pareikÅ¡tus kaltinimus suprato, kaltę pripažino iÅ¡ dalies.

Prisipažino, kad buvo įsibrovęs į butÄ , tačiau iÅ¡ ten nieko nepaėmė. Atsisakė duoti parodymus teisme. Vėliau teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad L. K. sakęs, kad nusipirko virÅ¡utinį butÄ , sakė einam atidaryti, kažkÄ paimti, bet jis sakė, kad neis, bet jo brolis J., kuriam 10 metų, privertė eiti, jis nenorėjo, bet ėjo. Nurodė, kad jis ten nieko nevogė, nieko nelaužė. L. K. pasiėmė atsuktuvÄ , kad atsuktų duris, atsukus įėjo, tada L. K. ieÅ¡kojo, sakė ir jiems imti, daryti, kÄ nori, kad čia jų namas, jie nupirko.

Jis nieko neėmė. Tie daiktai, kurie policijai buvo atiduoti jo mamos, L. sakė, kad jie jo mamos, tuos daiktus L. atnešė. PirmÄ kartÄ Ä¯ butÄ užėjo trise su L. ir savo broliu. AntrÄ kartÄ kitÄ dienÄ Ä¯ butÄ Ä—jo keturiese. Tada per visus kitus butus ėjo, dar kitus butus atidarė, bet jis nieko iÅ¡ ten nevogė, tik L. pavogė atsuktuvÄ , tÄ kur suskasi, „atviorkę“, iÅ¡ stalčiaus, ten buvo tokia dėžė visokių instrumentų, tokį kur duris galima atsukti, kur gali vinį atsukti.

L. namo duris atsuko. AntrÄ dienÄ Ä—jo keturiese: L., L., jis ir jo brolis. Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog pareiÅ¡kus įtarimus dėl vagystės iÅ¡ N. S. buto, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad yra turėjęs galvos traumÄ , buvo daryta operacija. Turi raidos ir intelekto sutrikimų ir turi antros grupės neįgalumÄ . Kokia buvo įvykio data ir laikas nepamena, buvo vasaros mėnuo, jis kartu su savo broliu J., kuriam yra 10 metų, L.

K. ir L. K., žaidė jų kieme. L. K. jiems pasiÅ«lė nueiti į butÄ , kuris yra virÅ¡ jų buto, jie sakė jog tame bute niekas negyvena, butas yra kažkokios tetos. L. K. pasiėmė iÅ¡ namų atsuktuvÄ ir nuėjo prie buto. Kokiu adresu yra minėtas butas, jis nežino, bet buto adresas gali bÅ«ti kaip jam pareikÅ¡tame įtarime, t. y. (duomenys neskelbtini). Dienos metu, kiek tiksliai buvo valandų jis nepamena ir nurodyti negali, jie nuėjo prie minėto buto, kuris yra antrame aukÅ¡te. L. K. su atsuktuvu atsuko durų tvirtinimus, jie įėjo į vidų.

Bute yra du kambariai ir virtuvė. IÅ¡ buto jis kartu su broliu J. pavogė virdulį ir garso kolonėlę, jie pavogtus daiktus parnešė į namus. Bute jie prabuvo apie valandÄ laiko, iÅ¡ buto jie išėjo visi kartu. IÅ¡einant iÅ¡ buto, L. K. užsuko metalines plokÅ¡teles. Broliai K. iÅ¡nešė žiÅ«ronus ir palapinę. K. palapinę pasistatė kieme, į palapinę padėjo žiÅ«ronus. KitÄ dienÄ jis kartu su savo broliu J., broliais K. ir J. P. nuėjo vėl prie to pačio buto. L. K. vėl atsuko metalines plokÅ¡teles ir jie užėjo į butÄ .

AntrÄ dienÄ Ä—jo į butÄ , nes jie norėjo dar ieÅ¡koti vertingų daiktų, kuriuos galėtu pavogti. Jo brolis iÅ¡ buto pavogė dėžutę su auskarais, J. P. iÅ¡ virtuvėje esančios spintelės pavogė akumuliatorinį suktukÄ , kuris buvo be dėžės ir iÅ¡sinešė į namus. Kokios spalvos buvo akumuliatorinis suktuvas, nepamena ir nurodyti negali. Kai J. P. vogė suktuvÄ , matė broliai K.. IÅ¡eidami antrÄ dienÄ iÅ¡ buto, jie nespėjo užsukti metalinių plokÅ¡telių, nes juos kažkas iÅ¡gÄ sdino.

Policijos pareigūnams jo mama pateikė virdulį, garso kolonėlę ir auskarus. Jam nei su vienu iš anksčiau išvardintų asmenų, išskyrus jo brolį J., giminystės ryšio nėra. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 2, b. l. 8-9). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. K. patikslino, jog taip buvo vakare, jis tada nebebuvo. Tai buvo vakare, jiems irgi siūlė eiti, bet jie atsisakė. L. siūlė, bet jis nėjo. Tada jie ėjo visi trys: L. ir jis. Toliau į klausimus atsakinėti atsisakė.

Kaltinamasis J. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytomis dienomis, nuo 2018 m. rugpjūčio 23 iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste, su Å¡eima buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini). Jau važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jam prasidėjo ausies uždegimas, grįžo vėlai vakare, o kitos dienos ryte kreipėsi pas gydytojus ir visÄ laikÄ buvo namuose su pÅ«liuojančia ausimi.

Su ausies skausmu niekur negalėjo eiti, reikėjo saugotis, kad neperpÅ«stų. Ir po to iÅ¡ romų tautybės piliečio pastarajam pasiÅ«lius nupirko suktukÄ , kurį paėmė atvykusi policija, sakydama, kad jis yra kaip liudytojas, nupirkęs suktukÄ , o ne kaip kaltinamasis. Atvykusi policija paklausė, ar jis turi tÄ suktukÄ , kurį nupirko iÅ¡ to žmogaus, nes pagavo tuos, kurie vogė, pasakė, kad iÅ¡ romų tautybės asmens pirko suktukÄ . Policija paklausė, ar jį turi, nurodė, kad reikia grÄ Å¾inti, ir ant balto lapo jis surašė paaiÅ¡kinimÄ .

Gali paliudyti mama, tėtis, nes jie dalyvavo atvykus policijai. To lapo byloje nėra, matė susipažįstant su byla. Suktukas buvo nupirktas prieÅ¡ rugsėjo pradžiÄ , kai sugijo ausis. Ausį gydėsi dvi savaites, gal daugiau, ir po to iÅ¡ karto, diena ar dvi prieÅ¡ rugsėjo pirmÄ jÄ nupirko suktukÄ . Pirko (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli žuvies parduotuvės, dabar ten rÅ«bų parduotuvė. SuktukÄ Ä¯sigijo už 5 eurus tokį, koks iÅ¡ jo paimtas, daugiau nieko prie jo nebuvo. Tas romų tautybės asmuo (duomenys neskelbtini) bÅ«na dažnai, o ar tikrai gyvena, nežino.

Jam suktukas pasirodė geras daiktas, todėl ir nupirko. Nežino, kad romai (duomenys neskelbtini) vagia. Suktukas buvo pakrautas ir tėtis namuose turi panašų, tiko ir pakrovėjas. Nespėjo pasinaudoti, nes paėmė atvykę policijos pareigūnai. Kiti kaltinamieji duoda jį kaltinančius parodymus, nes L. K. iš senų laikų laiko pyktį, nelabai sutardavo, būdavo kivirčų, L. buvo jam batus pridergęs, striukę sugadinęs. L. nebūdavo jo draugų rate. L. K. žino, bet su juo nebendrauja, nieko blogo jam jis nedaro, piktumų nėra.

L. jį apkalba, kadangi jis L. brolis. J. ir A. K. žino, kad tokie (duomenys neskelbtini) yra, bet niekada nėra bendravęs. Kodėl A. K. jį apkalba, nežino, nes jis su romų tautybės piliečiais nebendrauja, su A. K. piktumų neturi. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. įtariamojo apklausos protokole nėra parodymų apie (duomenys neskelbtini), nes jo to neklausė. Kai buvo policijoje apklausoje kartu su tėčiu, ko jo paklausė, tÄ atsakė, užsirašė, nurodyta buvo, kad buvo iÅ¡vykęs. SuktukÄ Ä¯sigijo po ligos, rugpjūčio 29-30 d.

Jis negalėjo bÅ«ti paimtas rugpjūčio 27 d. Tiksliai pasakyti datų negali, bet po pasveikimo suktukÄ paėmė, nes su tėčiu važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gydytojų, kai paskambinę pranešė, kad policija laukia prie namų. Protokole ne tos datos paraÅ¡ytos. Bet gal tos datos porÄ dienų į priekį, jis tų datų neatsimena, neturi jų susirašęs. Tai buvo pirmas daiktas, kurį įsigijo iÅ¡ romų tautybės asmenų. Po įtarime nurodytų dienų (nuo rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 25 d.) suktukas buvo paimtas dvi dienos po vagystės. Neklausė to piliečio, kodėl parduoda tÄ suktukÄ , ar vogtas, nes nežino, kad (duomenys neskelbtini) kažkas vogtų tokius daiktus.

PasižiÅ«rėjo, kad veikiantis, ir viskas. Byloje yra rugpjūčio 22 d. siuntimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Datų kada vyko pas gydytojus neatsimena, yra medicininiai dokumentai. Jo Å¡eimos gydytoja K. iÅ¡davė siuntimÄ , o gydytojas L. P. yra ausų gydytojas. Rugpjūčio 22 d. galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) pas Å¡itÄ gydytojÄ . Po jo paskirtų vaistų pagerėjo, nors tie pÅ«liai bėgo visÄ laikÄ , kol uždegimas praėjo. Po kelių dienų po apsilankymo pas gydytojÄ išėjo į laukÄ , nepamena, ne po dienos, ne po dviejų.

Nežino, kaip 4 dienų laikotarpyje, bÅ«damas namuose su ausų uždegimu įsigijo suktuvÄ , kuris iÅ¡ jo namų policijos pareigÅ«nų buvo iÅ¡imtas rugpjūčio 27 d., gal yra datos sumaiÅ¡ytos, tiksliai nepamena. Nukentėjusioji N. L. (buvusi S.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. su sužadėtiniu ir sÅ«numi iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), nes 2018 m. rugpjūčio 25 d. dalyvavo vestuvėse ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur ir sužinojo apie vagystę.

Vagystė įvykdyta bÅ«tent tų dviejų dienų laikotarpyje, nes tomis dienomis buvo iÅ¡važiavusi. Jai rugpjūčio 25 d. paskambino jos motina ir pasakė, kad abu jai priklausantys butai (duomenys neskelbtini), esantys vienas Å¡alia kito, iÅ¡plėšti. Motinai liepė kviesti policijÄ , nes tai ne pirmas kartas, buvo kvietę policijÄ ir prieÅ¡ tai, kai buvo iÅ¡plėšas butas Nr. 5, įtarė tuos pačius žmones, bet pareiÅ¡kimo nerašė, nes pačios buvo įėjusios į butÄ . Pirmos vagystės metu buvo viskas iÅ¡mėtyta, bet kad bÅ«tų kažkas paimta, nepastebėjo.

Pirmoji vagystė buvo po (duomenys neskelbtini) festivalio, nes sesuo buvo grįžusi iÅ¡ Anglijos, liepos viduryje. Maždaug po mėnesio antra vagystė. Pasakė, kad mama ir sesuo neitų į butÄ , kviestų kriminalistus, kad paimtų pirÅ¡tų antspaudus. Po to su ja susisiekė policija, kad atpažintų daiktus, po to atvežė tuos daiktus į (duomenys neskelbtini). Kurie daiktai buvo sugadinti, ji grÄ Å¾ino policijai, o kurie buvo geri – pasiliko. Ä®sibrovimo į 5 butÄ niekas nebetyrė, nes tame bute tik drabužiai sudėti.

Nurodyti daiktai pagrobti iÅ¡ 6 buto. Du metus, jei ne daugiau, tame bute nebuvo, tik atvažiuodavo. IÅ¡ daiktų jai grÄ Å¾inti žiÅ«ronai, auskarai ir virdulys. Buvo grÄ Å¾inti ir kiti daiktai, bet jie buvo sugadinti, todėl ji jų neėmė: kolonėlėms nuplėšti laidai, suktukui trÅ«ko pakrovėjo, nežino, iÅ¡ kur tokį gauti, nes buvo parvežtas iÅ¡ Vokietijos, palapinei buvo iÅ¡traukti metaliniai strypai, nebetinkama naudojimui. Palapinę buvo įsigijusi gal prieÅ¡ du metus, kolonėlę seniau, prieÅ¡ euro įvedimÄ , dar litais pirko, suktukÄ brolis parvežė iÅ¡ Vokietijos prieÅ¡ metus, jam pinigus atidavė 250 eurų.

Suktukas buvo dėžėje, visas rinkinys. Kai ji bute gyveno, tai laikė koridoriaus lentynoje, po to, kai prieÅ¡ 2 metus iÅ¡sikraustė, kur sesuo jį naudodavo ir kur buvo palikusi, atsakyti negali. Patvirtinančio dokumento, kad už suktukÄ sumokėjo 250 eurų, neturi, suktukÄ gavo be dokumentų, bet jį atpažino kaip savo daiktÄ . PareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, padaryta turtinė bendra žala 350 eurų, už sugadintus daiktus 190 eurų bei patirta 5000 eurų neturtinė žala. Visi daiktai nebuvo nauji, įvertino likutinę jų vertę.

Už naujÄ palapinę mokėjo 80 eurų, praėjus metams jos vertę mažino per pusę – 40 eurų, suktukÄ Ä¯vertina pusę kainos – 100 eurų. Kolonėlės buvo seniai pirktos, mokėjo dar litais, apytiksliai 200-250 litų, likutinė vertė 50 eurų. ŽiÅ«ronus gal prieÅ¡ kokius 2-3 metus įsigijo, kainavo virÅ¡ 100 eurų, įvertino 50 eurų. Virdulys buvo naujas, supakuotas, įvertina 20 eurų. Auskarai jos pačios daryti. Auskarams daryti ji buvo pirkusi priemones (tikrus akmenis, akutes).

Moralinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad jai paskambino Å¡ventės metu, kurioje nebedalyvavo, išėjo susinervinusi. Ä®sibrovę į butÄ sudraskė jÄ auginusios močiutės nuotraukas, kurių negatyvų neturi. Ä®taria, kad tai L. galėjo padaryti, nes iÅ¡draskė net savo nuotraukÄ , kurioje jie nufotografuoti kartu su jos sese, nes jie buvo klasiokai. Po vagystės turėjo valyti jų iÅ¡matas nuo savo lovos ir iÅ¡ buto kampų. Ji dabar nebenori parvažiuoti į tuos namus, praÅ¡o motinos, kad eitų tikrinti tÄ butÄ , nes tikrai dėl to labai blogai jaučiasi.

PraÅ¡o, kad žala bÅ«tų priteista solidariai iÅ¡ visų atsakovų. Kai grįžo į butÄ , atsidarė duris, kurios iÅ¡laužtos. Labiausiai įstrigo juodi pirÅ¡tų antspaudai, kai tikrino, ir viskas, kas tik galėjo bÅ«ti iÅ¡mėtyta, bute nebuvo net kojos kur padėti, visi vaiko rÅ«bai iÅ¡mėtyti, nuotraukos iÅ¡draskytos, buvo nusituÅ¡tinta ant lovos ir buto kampuose, taip pat nusituÅ¡tinta ir kito buto kampe, jos sesers rÅ«bais nusivalyta. Lovos medinės lentelės sulaužytos. Butas iÅ¡plėštas nebe pirmÄ kartÄ .

IÅ¡ pat pradžių įtarė kaimynus iÅ¡ apačios – L. ir L., K. vaikus, bet tada nerašė pareiÅ¡kimo, nes padarė klaidÄ , kad patys buvo įėję į butÄ . Jie žinojo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), brolis gyvena (duomenys neskelbtini), vyriausia sesuo (duomenys neskelbtini). Ji globojo abi savo seseris, jos užaugo ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių bute gyveno kartu su seserimi, po to ji iÅ¡sikėlė ir bute liko gyventi sesuo su savo antra puse. Sesuo bute gyveno metus, 2017 m. rugpjÅ«tį ar rugsėjį turėjo iÅ¡vykti.

Kai sesuo iÅ¡vyko, iki 2017 m. lapkričio buvo leidusi 3 mėn. gyventi uoÅ¡vienės broliui, kuris buvo praradęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ir laikinai buvo apsistojęs. Jis nieko nebuvo iÅ¡nešęs, visi daikte dar buvo. Kadangi ji pati turėjo Å¡unį, kuris gyveno lauke, voljere, tai jos mama kiekvienÄ dienÄ ateidavo jo paÅ¡erti ir tuo pačiu nueidavo apžiÅ«rėti buto, dėl to ir pastebėjo vagystę. Å uo vagystės metu dar gyveno, po to mama jį iÅ¡sivedė. Butas buvo užrakintas įleidžiama spyna.

Spyna kažkada buvo sugadinta, buvo užstrigusi, tai ant staktos užkalė medinę lentelę, kad užrakinant neatsidarytų, nes buvo užsikirtusi spyna. Duris turėjo atlupti, kad prieitų prie plokÅ¡telės ir jÄ iÅ¡trauktų. Apklausta papildomai nurodė, jog po įvykio bute buvo po 4-7 dienų, tuo metu gerai apžiÅ«rėjo butÄ . Patvirtino, kad suktukas buvo pagrobtas su pakrovėju, nes jisai veikė, be pakrovėjo nebÅ«tų veikęs. Dingo iÅ¡ buto ir pakrovėjas. Pakrovėjo ir dabar nėra, ieÅ¡kojo jo.

Suktukas su pakrovėju turėjo bÅ«ti dėžėje, o kur buvo laikomas negali tiksliai pasakyti, nes kurį laikÄ bute nebuvo. Atvykusi į butÄ dėžę apžiÅ«rėjo. SuktukÄ su pakrovėju matė prieÅ¡ du mėnesius iki vagystės. Po to bute niekas negyveno. Patvirtino, jog iÅ¡ J. P. gavo 50 Eur kaip atsipraÅ¡ymÄ , kad sukėlė nepatogumus nusipirkdamas suktukÄ . Tai buvo Å¡. m. birželio 12 d. Atsiprašė už tai, kad nusipirko suktukÄ ir taip sukėlė jai nepatogumus, nelabai suprato, bet atsipraÅ¡ymÄ priėmė.

Sumažino ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki 140 Eur. Liudytoja O. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nuketėjusiosios N. S. motina. (duomenys neskelbtini) dukra voljere laikė Å¡unį, ji čia kiekvienÄ dienÄ ateidavo jo paÅ¡erti. Su maÅ¾Ä ja dukra 2018 m. rugpjūčio 25 d. taip pat ėjo paÅ¡erti Å¡uns. Kažko mažajai dukrai reikėjo, todėl užlipo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , kur yra dukros butas. Užlipusios pamatė atidarytas buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, įėjusios į vidų, pamatė iÅ¡mėtytus visus daiktus, paskambino dukrai paklausti, kÄ daryti.

Pastaroji liepė kviesti policijÄ . IÅ¡kvietusios policijÄ , laukė, kol atvažiuos. Savaitę prieÅ¡ tai paskutinį kartÄ buvo buvusi bute. Anksčiau ar vėliau niekas kitas tame bute nebuvo. Neatsimena tiksliai, kodėl nurodė, kad bute buvo rugpjūčio 23 d. Tiksliai neatsimena tos dienos, kada paskutinį kartÄ apžiÅ«rėjo butÄ . Atėjusi paÅ¡erti Å¡uns, kartas nuo karto užlipdavo pasižiÅ«rėti buto, nes dukra (duomenys neskelbtini) gyvena, o kita dukra (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ tai buto durys buvo užrakintos, raktai pas dukrÄ .

Ji pasižiÅ«rėdavo, kad bÅ«tų užrakinta, ir viskas. TÄ dienÄ mažoji dukra turėjo atsivežusi raktus iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Daugiau niekas nesilankydavo tame bute. Kai davė policijai parodymus, geriau atsiminė tos dienos įvykius. Tuos parodymus galima laikyti teisingais. Rugpjūčio 23 d. Å¡eÅ¡tame bute nebuvo, tik apžiÅ«rėjo duris, abiejų butų durys buvo užrakintos. Paskutinį kartÄ bute buvo tÄ dienÄ , kai policijÄ kvietė, prieÅ¡ tai nebuvo, nes raktų neturi, butas tuščias apie metus laiko, jame niekas negyveno.

PrieÅ¡ porÄ metų dukros uoÅ¡vienės brolis gyveno, jis iÅ¡sikraustė 2017 m. PrieÅ¡ metus vidurinioji dukra ten gyveno, dabar ji gyvena (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio 25 d. į (duomenys neskelbtini) butÄ buvo įsibrauta atsukus prie spynos buvusį geležiukÄ . IÅ¡ karto jai nebuvo žinoma, kas pavogta iÅ¡ buto. Vėliau apžiÅ«rėjusi dukra pasakė, kokie daiktai pavogti. Buvo paimtas virdulys, žiÅ«ronai, suktukas, palapinė, dukros papuoÅ¡alai. SuktukÄ brolis dukrai parvežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir jos juo naudojosi.

Jis pasiliko ten savo daiktus, nepadovanojo, laikė ten pasidėjęs savo daiktus. Bute viskas buvo iÅ¡versta, stalčiai iÅ¡mėtyti, nuotraukos iÅ¡mėtytos, toks kaip po nusiaubimo. Kitų daiktų primėtytų nematė, tiktai buvo pridergta ant lovos, tarp tarpų, prie spintelės. Turėjo įtarimÄ apie K., nes prieÅ¡ mėnesį buvo iÅ¡plėštas antras butas. Tada pati N. S. pranešė policijai. Žino, kad lyg 3 neveikiantys telefonai buvo pavogti. Buvo atvykusi policija, tirta dėl vagystės iÅ¡ to kito buto.

To namo antrame aukÅ¡te niekas negyvena. Ten yra 3 butai, iÅ¡ kurių 2 butai priklauso jos dukrai, o trečiame – niekas negyvena. K. gyvena apačioje, tai vieninteliai to namo gyventojai. Dėl pirmos vagystės ji nebuvo apklausta. Nežino kaip baigėsi tyrimas. Negali pasakyti, kodėl pagalvojo, kad tai kaimynų K. darbas. Daug kas taip (duomenys neskelbtini) kalbėjo. Matė dukros klasės nuotraukÄ , kurioje L. K. galva buvo nuplėšta. Daugiau suplėšytų nuotraukų nematė, tik buvo iÅ¡mėtytos.

Kai eidavo, kartais matydavo vaikus: ir L., ir A. K., J. P. nėra mačiusi. Nepilnametis liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis lanko 8 klasę. Ä®vykis vyko Rrgpjūčio pabaigoje, tada buvo pabaigęs 7 klases. Jie į butÄ Ä—jo du kartus. Atsuko metalinę juostelę prie spynos ir taip įėjo į butÄ . Juostelė buvo su varžtais prisukta, jis atsuko su atsuktuvu, kurį pasiėmė iÅ¡ kambario. PirmÄ kartÄ Ä—jo jis, A. K., J. P., brolis ir J. K.. AntrÄ kartÄ Ä—jo be J.. PirmÄ kartÄ jie butÄ atrakinę, įėjo, J.

įėjęs į virtuvę, kažkokioje dėžėje rado „drelę“, po to jie į kitus kambarius nuėjo. PirmÄ kartÄ pasiėmė iÅ¡ buto žiÅ«ronus, „drelę“, daugiau neatsimena kÄ . J. pasiėmė „drelę“, jis žiÅ«ronus, J. su A. taip pat kažkÄ pasiėmė, bet kÄ â€“ nepastebėjo. Nepamena, kada rašė atvirÄ prisipažinimÄ , bet rašė namuose, kai buvo policininkai atvažiavę. Viskas kaip vyko, taip ir parašė. IÅ¡ jų buvo paimti žiÅ«ronai, palapinė, daugiau lyg ir nieko.

Visi bendrai ėmė palapinę, tada J. nebuvo. Palapinę pasistatė kieme, ji kieme stovėjo kelias dienas. Iki įvykio su J. bendravo, nelabai yra draugai, bet sueidavo. Jis ateidavo pas juos į svečius. Jie pas jį neidavo, nes labai toli gyvena. NebÅ«davo kambaryje, į laukÄ eidavo. Jis pasiÅ«lė įeiti į tÄ butÄ , kodėl, nežino. Su pasiÅ«lymu visi sutiko. Tai buvo apie pietus. Kieme susitiko su A. ir J. K. ir ėjo į skverÄ , kur susitiko su J.. IÅ¡ skvero ėjo į tÄ butÄ . Nežino, ar P. buvo visų draugas, jam nelabai draugas, kartu toje pačioje mokykloje mokėsi, kartais į laukÄ iÅ¡eidavo, lauke susitikdavo.

Susitikę mieste ant suoliukų sėdėdavo, kalbėdavosi. Taip tai labai retai susitikdavo, per mėnesį kokius 6 kartus. Su broliu jis lyg ir bendraudavo, buvo klasiokai iki L. į kitÄ mokyklÄ išėjo. Nežino, kaip jie sutardavo. K. kaip ir jų draugai. Nežino, ar jie pažinojo P.. Neteko bendrauti su pareigÅ«nais apie bylÄ . Su niekuo nekalbėjo, kad reikės važiuoti į teismÄ ir kažkÄ pasakoti. Tėtis pasakė, kad į teismÄ reikia atvažiuoti. Nežino bendrų draugų su P.. Dar keli draugai kartais bÅ«davo, kai susitikdavo su P..

TÄ kartÄ , kai skvere susitiko, nebuvo tų kelių draugų. Jam nesakė P., kad sirgo. Po vagystės bendravo su P.. Nekalbėjo apie buvimÄ bute ir tų daiktų paėmimÄ . Nekalbėjo apie tai, kad buvo policija atvykusi ir paėmė tuos daiktus. TÄ dienÄ , kai susitiko skvere, P. nesakė, kad jam skauda kÄ . J. P. buvo kartu, nėra priežasčių jį apkalbėti, jam ir jo Å¡eimos nariams nėra nieko blogo padaręs. Bute valgė saulėgrÄ Å¾as, gumÄ kramtė, nieko nesugadino, nuotraukų neplėšė, nematė, kad brolis plėšytų, ar kas nors kitas.

Nematė brolio ir tos mergaitės, kur gyveno, nuotraukų. Nieko nežino apie prieÅ¡ tai buvusiÄ vagystę iÅ¡ to buto. PareigÅ«nai atvažiavo po vagystės praėjus 2-3 dienoms, tada ir paėmė tuos daiktus. Nepamena dienos, kai ėjo į butÄ . Jis buvo, kai policijos pareigÅ«nams atidavinėjo daiktus. PareigÅ«nai klausė, kas dalyvavo, jis pasakojo. Nepamena, kam padavė raÅ¡ytÄ prisipažinimÄ . RaÅ¡ymo priemonę ir popieriaus lapÄ policininkas davė. Maždaug pasakė kÄ raÅ¡yti – kÄ pats ir kÄ kiti darė, paraÅ¡yti teisybę.

P. nori iÅ¡sisukti, kad sako nedalyvavęs. Po vagystės su niekuo nekalbėjo apie vagystę, neaptarinėjo. J. P. draugai yra tas A., K., dar keli, bet jų vardų nežino. Jie visi mieste sėdėjo, jis pasiÅ«lė ir visi ėjo vogti. Liudytojas Andrius Valuodzė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tirdami vagystę (duomenys neskelbtini), pas L. K. rado palapinę, pas A. K. muzikinį centrÄ ir po to kažkuris iÅ¡ jų nurodė, kad suktukas yra pas J.

P.. Nuvykę į namus, pareikalavo pateikti daiktus. Kokia buvo data, kai vyko pas įtariamuosius, neatsimena. Jeigu protokole suraÅ¡yta rugpjūčio 27 d., tai taip ir turėjo bÅ«ti. Pas J. P. nuvykus, suktukas greičiausiai pareikalautas pateikti. Nepamena, ar pareikalavo pateikti akumuliatorinį suktukÄ su pakrovėju. Greičiausiai nurodė, kad daiktas pavogtas iÅ¡ buto pagal ikiteisminį tyrimÄ , tikrai neatsimena, kÄ kalbėjo, nes tÄ dienÄ dar kelias vagystes iÅ¡aiÅ¡kino. Kiek atsimena, P. nurodė, kad pirko tÄ suktukÄ iÅ¡ kažko, tai jokių atvirų prisipažinimų negalėjo ir bÅ«ti, kadangi jis liudytojas turėjo bÅ«ti, nebent jo vardÄ pavardę galėjo užsiraÅ¡yti, bet pasiaiÅ¡kinimo, kaip atsirado tie daiktai pas jį.

Apie tai, kad pas P. yra suktukas informacijÄ gavo iÅ¡ prieÅ¡ tai buvusių asmenų. Kiek atsimena, jie nurodė, kad kartu įgijo tuos daiktus, kartu dalyvavo su P., o ar tai sužinojo po išėmimo, dabar nepasakys. Pas K. daiktus paėmė pirma, po to pas K., pas P. paskutinį. Kiek atsimena, P. buvo iÅ¡vykęs, bet grįžo už kelių minučių su tėvu. Kai atvyko, namuose buvo J. P. sesuo. Nustatė įtariamuosius ir bylÄ jau su visais paimtais daiktais perdavė tyrėjams, kuriems pareiga atlikti ikiteisminį tyrimÄ .

Tarnybinis praneÅ¡imas galėjo bÅ«ti rugpjūčio 28 d. IÅ¡iminėjant daiktus, niekas iÅ¡ nepilnamečių įtariamųjų nesiskundė sveikatos sutrikimais. Pirmiausia vyko pas K., nes greičiausiai turėjo tokiÄ informacijÄ , kad K. galėjo kažkÄ Ä¯vykdyti. Greičiausiai iÅ¡ K. gavo informacijÄ apie K., todėl po to vyko pas K.. Jeigu byloje yra suraÅ¡yti prisipažinimai, tai jie yra, o jeigu nėra, tai nėra. Prisipažinimai greičiausiai turėjo atsirasti tada, kai buvo nustatyti galimi įtariamieji, iÅ¡imti daiktai.

Tų aplinkybių neatsimena. Tiksliai nepasakys, bet lyg K. sakė, kad P. kartu dalyvavo ar K. minėjo, kaip apklausose nurodyta, tai taip ir yra, o dabar kas pirmas pasakė, nepasakys. Neatsimena, ar įvykio vietoje buvo suplėšytų nuotraukų, taip pat lyg ir nebuvo dėžės nuo suktuko. Kad pas P. yra suktukas tikrai turėjo žinoti, kadangi vyko iÅ¡imti suktuko, bet ar jis dalyvavo vagystėje, nepasakys. J. P. klausė, jis sakė, kad suktukÄ Ä¯sigijo iÅ¡ kažkokio asmens. L. K. ir L. K. atviri prisipažinimai suraÅ¡yti arba tada, kai išėmė daiktus, arba kažkur komisariate.

Kai buvo iÅ¡imti daiktai, sutarė, kad jie atvyks apklausai su tėvais vėliau. Apklaustas papildomai nurodė, kad kiek atsimena, atvykus pas P. negalėjo rodyti jokių nuotraukų. Tyrimo metu vyko pas K., K., P. iÅ¡imti vogtų daiktų, nemano, kad galėjo turėti kitų įtariamųjų, foto nuotraukas ar informacijÄ , kad pas juos yra vogti daiktai. Neatsimena, ar J. P. įvardijo konkretų asmenį, iÅ¡ kurio pirko suktukÄ â€“ jo vardÄ , pavardę. Atsimena, kad kai vyko turėjo duomenų, kad suktukas galimai pas P., nuvažiavo ir išėmė, kitų smulkmenų, kas kÄ pasakė, neatsimena.

Kas užprotokoluota, taip ir buvo. Kiek atsimena J. P. nebuvo rodomos kitų asmenų nuotraukos. Atpažinimai negalėjo būti daromi. Liudytojas Robertas Aleknavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, dienos nepamena – 27 ar 28 d. – buvo gautas pareiškimas Ž. ar nukentėjusiosios. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš buto. Buvo dingęs virdulys, palapinė, žiūronai, muzikinis centras, tiksliai nepamena. Kartu su Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A.

Valuodze nuvyko į (duomenys neskelbtini) tirti Å¡io padaryto nusikaltimo. Gavo informacijos, kad nusikaltimÄ galėjo padaryti nepilnamečiai. IÅ¡ karto nuvažiavo pas K., jie atidavė palapinę, berods žiÅ«ronus. Paskui buvo nuvažiuota pas romų tautybės piliečius K.. Dalyvaujant atstovui, buvo iÅ¡imtas muzikinis centras ir virdulys. Paskui nuvažiavo pas P., kur buvo iÅ¡imtas suktukas ir suraÅ¡yti protokolai. Po to grįžę į komisariatÄ , bylÄ tirti atidavė, kam pareiga toliau atlikti tyrimÄ .

K. gyveno namo pirmame aukšte, o vagystė įvykdyta antrame namo aukšte. Nuvykus pas K., padykę vaikai papasakojo, kad įvykdė vagystę. Tiksliai nepamena, berods nurodė, kad kartu su draugais, jų žodžiais „su čigoniukais“. Pasakė romų tautybės piliečių vardus, nuvykę išėmė daiktus, papasakojo, kad suktukas yra pas P.. Tiksliai nepamena, ar K., ar K., papasakojo, kažkurie iš jų. Jis jokių prisipažinimų neėmė, pasikalbėjo ir išėmė daiktus, turi būti protokolai.

Dalyvaujant atstovams buvo iÅ¡imti daiktai ir byla atiduota, kam pareiga atlikti tyrimÄ , kadangi nepilnamečiai. Vėliau atliko tyrimÄ tyrėjas G. Baltramaitis. Nuvykus pas P., pareikalavo atiduoti suktukÄ . Pokalbio metu jam paaiÅ¡kino, kad yra įvykdyta vagystė, pavogtas suktukas ir, kad gali bÅ«ti pas jį, ir suktukÄ J. P. pateikė, A. Valuodzė surašė protokolÄ . Pas P. suktukÄ paėmė, dalyvaujanti jo atstovui, tėvui. Kiek pamena, P. neprisipažino, sakė, kad nevogė, sakė, kad pirko iÅ¡ nepažįstamo čigono mieste, neįvardijo, iÅ¡ ko.

Neklausinėjo, iÅ¡ kur jiems žinoma ta informacija, iÅ¡ tiesų to pokalbio detalių neprisimena. Tikrai neprisimena, gal ir bendravo kažkiek, jokių apklausų nevykdė, iÅ¡aiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga bus atiduota tyrimui, visas apklausas vykdys kitas tyrėjas. Papildomos apklausos metu nurodė, jog nepamena, ar nuvykus pas J. P. buvo rodomos kitų įtariamų asmenų nuotraukos. Pamena, kad nuvyko, paėmė suktukÄ , kitų aplinkybių nebepamena. Kiek pamena J. P. sakė, kad suktukÄ pirko iÅ¡ čigonų, ar pirko, ar atnešė.

Liudytojas Gintaras Baltramaitis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje nuo perdavimo jam iki proceso pabaigos. BylÄ gavo jau su žinomais įtariamaisiais. Ä®tariamieji buvo nurodyti tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį buvo surašęs R. Aleknavičius ar A. Valuodzė. Tiksliai nepamena, kokį mėnesį jam byla buvo perduota, todėl negali atsakyti, kodėl įtarimai nepilnamečiams buvo pareikÅ¡ti 2018 m. lapkričio mėnesį. Pamena, kad pirmÄ apklausÄ vykdė (duomenys neskelbtini), seniÅ«nijos patalpose.

Surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , nurodydamas, kodėl buvo panaikintas Ž. P. atstovo pagal įstatymÄ statusas. Pamena, kad vykdant apklausÄ savo kabinete iÅ¡ pradžių paprašė įtariamojo padėti telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę, nes nebuvo aiÅ¡ku, ar daro garso įraÅ¡Ä . Po to paprašė tuo metu buvusio atstovo taip pat įsidėti telefonÄ , bet griežtai atsisakė tai daryti, po to pradėjo sakyti, kad jis daro spaudimÄ , kad iÅ¡ karto nuteisia, iÅ¡ pradžių teko iÅ¡klausyti jam ir advokatei Å lapaitienei, gynusiai J.

P., kÄ jis sako, ir tik po to surašė tarnybinį, kreipėsi į prokurorÄ dėl nuÅ¡alinimo. Ä®tariamojo atstovas neklausiamas tiesiog Å¡nekėjo. Ä®statyminio atstovo iÅ¡sakytos pretenzijos buvo nepagrįstos, dėl to surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ . Kad įstatyminis atstovas trukdys procesui suprato iÅ¡ jo elgesio apklausos metu. IÅ¡klausius atstovo iÅ¡sakytus žodžius, kai nusiramino, supažindino su teisėmis, pareiÅ¡kė įtarimÄ ir trumpai apklausė. Suktukas buvo prie bylos perduotas su daiktiniais įrodymais.

Rašė pavedimÄ grupei, kad iÅ¡ įtariamojo iÅ¡imtų suktuko pakrovėjÄ . Kiek pamena, įkrovėjas nebuvo rastas, tik dėžutė su sidabriniais ar paprastais auskarais pas romų tautybės įtariamÄ jį. Kadangi J. P. įstatyminis atstovas jau buvo pilnai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai su prokuroru sprendė, kad akistata tarp įtariamųjų nėra tikslinga, todėl nieko nebedarė, kad paÅ¡alintų prieÅ¡taravimus tarp įtariamųjų parodymų. Jų manymu byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų.

Tiksliai nepamena, ar byloje yra raÅ¡ytinai prisipažinimai. Kas byloje buvo, viskas buvo sudėta. Tokie raÅ¡ytiniai prisipažinimai byloje atsiranda perduodant bylÄ Ä¯ procesÄ veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo. Jie bÅ«na neregistruojami. Kai buvo paskelbta įtariamiesiems apie proceso pabaigimÄ , tai nebuvo gauta iÅ¡ jų ar jų įstatyminių atstovų praÅ¡ymų atlikti papildomus procesinius veiksmus. J. P. mama susipažino su bylos medžiaga. Jo kabinete buvo atliekamas susipažinimas su bylos medžiaga.

Jeigu pamena, tai J. P. gynėja nedalyvavo įstatyminei atstovei susipažįstant su bylos medžiaga. Liudytojas Marius MikÅ¡as teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo nuvykęs į butÄ , esantį antrame aukÅ¡te (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo vagystė iÅ¡ dviejų butų ar vieno buto, neprisimena. Kas apžiÅ«rinėjo įvykio vietÄ , neatsimena. Paprastai kviečiamas ekspertas, neatsimena, ar jis buvo, ar ne. Jeigu buvo ekspertas, tai kartu su ekspertu apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Bute buvo pridergta, ekspertas minėjo, konkrečiai kur, negali pasakyti.

Nežino, ar buvo suplėšytų nuotraukų. Tiek laiko praėjo, daug ikiteisminių tyrimų. Ä®vykio vietoje moteris, kuriÄ apklausinėjo, įtarė nepilnamečius K., kad jie galėjo bÅ«ti. Atsimena, kad atvykęs apklausinėjo moterį tarnybiniame automobilyje, kad buvo iÅ¡plėštas butas antrame aukÅ¡te, ekspertas buvo iÅ¡kviestas. Nebendravo nei su vienu įtariamuoju, jis jų nepažįsta. L. K. įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas D. K. apkaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo L.

K. tėvas. Grįžęs iÅ¡ podukros į namus suprato, kad įvykdyta vagystė, tik nebuvo aiÅ¡ku, kas įvykdė, buvo atvykusi policija. KitÄ dienÄ iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, kad jo vaikai dalyvavo vagystėje. Atvykus policijai, dar vaikai gynėsi, kad ten nebuvo, bet galiausiai prisipažino. Apie vagystę žino, kiek pasakojo vaikai – kad dalyvavo jie, kaimynai ir P.. Lyg kitÄ dienÄ paėmė pavogtus daiktus, t. y. žiÅ«ronus ir kieme pastatytÄ palapinę. ŽiÅ«ronus pareigÅ«nas įsinešė į kambarį, jie palapinėje rasti.

Kada vaikai rašė prisipažinimus, negali pasakyti – ar namuose, ar kitur. Daug kartų seniÅ«nijoje buvo, ten policija atvažiuodavo, gal jie ten rašė. BylÄ perėmė tyrėjas Baltramaitis, kuris ir apklausinėdavo (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos kabinete, į (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo. Jo nebuvo namuose, kai įvyko vagystė. Apie vagystę vaikai sakė, kad „sudurniavo“ ir nuėjo. Su civiliniu ieÅ¡kiniu susipažinęs, sutinka, sumokės savo dalį. Dėl neturtinės 5000 eurų dydžio žalos nesutinka – kokia nukentėjusiajai gali bÅ«ti moralinė žala, jeigu ji ten negyveno.

Sakė, kad bute buvo pridergta, priÅ¡iukÅ¡linta, iÅ¡mėtyti daiktai. Bet ten iki vagystės toks „bomželis“ gyveno. Blogai vertina tokį vaikų elgesį. Yra matęs, kad J. P. kartu su jo vaikais praeina gatve pro jo namų langus. Nežino, kodėl P. neigia dalyvavęs toje vagystėje. Po apklausų, vagysčių niekas iÅ¡ P. su juo nekalbėjo. P. senokai vienÄ kartÄ prieÅ¡ vagystę į duris pabeldė, paklausė L. ir viskas, daugiau nėra buvęs. Niekas pas juos namuose nesilanko, neleidžiama.

Vaikai draugauja su tais, su kuriais ėjo į mokyklÄ , su kaimynais. Kieme jie nežaidžia, eina į skverÄ ant sÅ«pynių. Jeigu reikia, vaikams jis skambina telefonu ir jie pareina. Jie daugiausia bibliotekoje sėdi prie kompiuterių. Mato vaikščiojančius su daugiau draugų, bet jų nepažįsta. J. P. pažįsta, nes su jo tėvu gyveno kaimynystėje. Labai senai mokykloje tarp sÅ«naus ir P. yra buvęs kažkoks nesusipratimas. Su batais kažkas buvo, į P. batus L. priÅ¡lapino. Sunku pasakyti, dėl ko vaikai taip pasielgė, sakė, kad taip sumastė ir nuėjo.

Nelabai sÅ«nus meluoja. IÅ¡ pradžių gynėsi dalyvavę vagystėje, bet vėliau nebesigynė, mato, kad blogai, ir prisipažino. BÅ«na, kad pameluoja, sako eina į bibliotekÄ , o nueina pas draugę. Vienas augina ir auklėja du vaikus. Kiti du vaikai jau suaugę ir gyvena užsienyje. L. su mokslais blogai. Å iuo metu niekur nesimoko, baigė 9 klases, 10 klasę pradėjo lankyti, nesisekė mokslai, susirado netinkamų draugų, kažkÄ iÅ¡krėtė ir iÅ¡metė iÅ¡ mokyklos. Planuoja nuo rugsėjo 1-osios mokytis (duomenys neskelbtini), jeigu priims.

Å iuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Negali priversti vaiko mokytis, jam visiÅ¡kai nesiseka mokslai, namuose visus darbus dirba, kÄ praÅ¡omas. Sveikatos problemų neturi. J. P. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo J. P. mama. Jai apie vagystę tapo žinoma pirmadienį ar antradienį, J. su tėvu buvo iÅ¡važiavę pas gydytojus ir jai paskambinusi dukra pasakė, kad prie namų stovi policija. Tai buvo ta diena, kai buvo paimtas suktukas, jos tada namuose nebuvo.

Vyras grįžo kartu su vaiku namo ir atėjo policijos pareigÅ«nai, kurie pasakė, kad vaikai sakė, jog suktukas yra pas J., kurį vaikai jam pardavė. Vaikai nebuvo įvardinti, sakė, kad yra vagystė ir, kad perparduotas J. suktukas. J. atnešė policijai suktukÄ . Paskambinęs vyras, jai viskÄ papasakojo. Pasakojo, kad vaikas paklausė Aleknavičiaus „tai kas dabar bus, kas man sugrÄ Å¾ins pinigus“, nes jis sumokėjo 5 Eur. Vyras užklausė „tai kas dabar bus“, jam buvo pasakyta, kad nieko nebus, bus kviečiamas kaip liudytojas, nes jis tÄ suktukÄ nupirko.

Ir jie nieko negalvojo iki to laiko, kai atėjo Å¡aukimas pas tyrėjÄ , kad jis jau yra kaip kaltinamasis. Iki pareigÅ«nų atvykimo, prieÅ¡ savaitę, jie grįžo iÅ¡ kelionės (duomenys neskelbtini). IÅ¡vykę į kelionę buvo savaitgalį – Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, pirmadienį vakare grįžo. Kai grįžo vaikui tÄ naktį sukilo temperatÅ«ra, pradėjo baisiai skaudėti ausį. Nebuvo (duomenys neskelbtini) daktaro, ėjo praÅ¡yti siuntimo, tai buvo trečias ausų uždegimas tÄ vasarÄ .

Trečiadienį 12-13 val. važiavo pas daktarÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Nežinojo kÄ daryti, nepadėjo jokie vaistai. Dviejų dienų laikotarpyje ar trečioje dienoje trÅ«ko kažkas toje ausyje ir pasipylė skysčiai ir kas pusę valandos reikėjo valyti, negalėjo nei į laukÄ iÅ¡eiti, nes bet koks menkas vėjelis ir galėjo baigtis liÅ«dniau. Vaikas iki savaitgalio buvo namuose, savaitgalį nebuvo niekur išėjęs. Sekmadienį su vyru anksti ryte važiavo į bažnyčiÄ , o dukra su vaiku paliko namuose.

Penktadienį suktuko nusipirkti vaikas negalėjo, nes niekur neišėjo, tÄ tikrai prisimena. Ji buvo iÅ¡važiavusi, bet visÄ laikÄ buvo netoli, dukra iÅ¡tisas dienas sėdėjo namuose. Vaikas galėjo iÅ¡eiti sekmadienį, kai jie buvo iÅ¡važiavę, susitikti juos kur nors gatvėje, nes jis sakė, datų neįvardins. Gal dukra ryte miegojo, kad nematė, kaip išėjo J. iÅ¡ namų. Rugpjūčio 25 d. sÅ«nus nebuvo iÅ¡ namų išėjęs, nes pati buvo namuose. Nuo ryto iki vakaro prie lovos nesėdėjo, nes reikėjo ir į parduotuvę nuvažiuoti, bet mergaitė sėdėjo namuose, tikrai.

Garantuota, kad ji viskÄ matė. Jai pačiai buvo nesuprantama, kaip suktukas atsirado, jo paklausus, sakė, kad nupirko, o kada nupirko, neklausė. Sakė, kam tau jo reikėjo, nes namuose yra ne vienas suktukas. Kiti kaltinamieji nurodo, kad vagystėje dalyvavo ir P., nes nori jam suversti kaltę. Tyrimo pradžioje jai daug įtarimų kilo, nes visÄ laikÄ buvo spaudžiami, kad vaikas prisipažintų tai, ko nepadarė. IÅ¡ pat pradžių puolė tyrėjas G. Baltramaitis, dėl to vyras buvo nuÅ¡alintas, nes gynė savo vaikÄ .

Jie reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ tyrėjui, bet niekas jų negirdėjo, vaikas buvo puolamas pačiÄ pirmÄ dienÄ , todėl kilo daug įtarimų. Yra buvę nesutarimų tarp sÅ«naus ir K., niekada nebuvo draugai. Nesutarimai nuo pradinių klasių vyksta. K. buvo į batus pridergęs, striukę sudraskęs, pastoviai mokykloje negerumai iÅ¡ K. pusės. Jo motina ne kartÄ pas jÄ buvo atėjusi, praÅ¡ydavo, kad niekur nesikreiptų, norėjosi Å¡eimai padėti ir niekada niekur nesikreipė, pasiÅ¡nekėdavo, susitardavo ir tuo viskas pasibaigdavo.

Žino savo sÅ«naus draugus, kas pas jį ateina. Pas juos namuose K., K. nėra buvę niekada. Kiek žino iÅ¡ sÅ«naus, jis su jais nebendraudavo, nebent pasisveikina ir viskas. SÅ«naus draugai su jais taip pat nebendrauja. Jeigu bÅ«tų žinojusi, kad dalyvavo vagystėje, bÅ«tų sumokėjusi tÄ Å¾alÄ ir viskas bÅ«tų tuo pasibaigę, bet kai vaikas nedalyvavo, neleis jam prisipažinti. L. K. duoda parodymus prieÅ¡ J., nes yra brolių susitarimas. Jeigu J. bÅ«tų prisiėmę kaltę, viskas tuo bÅ«tų pasibaigę, byla bÅ«tų baigta, nes jai ne kartÄ siÅ«lė tÄ variantÄ .

Nesutarimai su tyrėju buvo, kadangi kaip vyras jai pasakojo, iÅ¡ karto į vaikÄ buvo kreipiamasi kaip į nusikaltėlį. Vyras pasakė tyrėjui, kad vaiko kaltė neįrodyta ir pulti vaiko niekas neleis. TÄ puolimÄ vyras norėjo telefonu įraÅ¡yti, bet tyrėjas pasakė tuoj pat iÅ¡jungti telefonÄ . Po to tyrėjas bendravo normaliai. Vyras buvo nuÅ¡alintas nuo bylos už tai, kad gynė savo vaikÄ . Apie valstybės paskirtos advokatės tolimesnį dalyvavimÄ ji informacijos neturėjo, buvo nustebusi, kad visas tyrimas yra baigtas.

Ji matė tik apklausas. Apie praÅ¡ymÄ atlikti melo detektoriaus testÄ kalbėjo su advokate Jurga. Kai tyrėjas paskelbė apie ikiteisminio tyrimo užbaigimÄ , ji paprašė visos bylos kopijų. Ji praÅ¡ymų pabaigus tyrimÄ nereiÅ¡kė, nesuprato, nes prieÅ¡ tai buvo su advokate kalbėjusi, kuri po to buvo nuÅ¡alinta, tai nesuprato nieko. Tyrėjas pats jų klausė, ar ji sutinka, kad bÅ«tų akistata. Atsakė, kad sutinka. 2019 m. sausio 10 d. gal ir buvo toks veiksmas – paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ .

Jai pasakė, kad akistata galima teisme. PareigÅ«nui praÅ¡ymų papildyti ikiteisminį tyrimÄ neiÅ¡reiÅ¡kė. Dėl akistatos manė, kad advokatė turi praÅ¡yti. Advokatei užsiminė apie tokius praÅ¡ymus, ja pasitikėjo. Tyrėjas akistatÄ pats pasiÅ«lė, o dėl poligrafo tyrėjui nesakė, su advokate tiktai kalbėjo, bet ji sakė, kad netikslinga. Nežino, kas nuÅ¡alino advokatę. Kai atvyko į teismÄ , buvo kita advokatė, nežinojo, kad jos nebebus. Susitarimo nebuvo sudarę, buvo valstybės skirta.

Žino, kad vaikas nedalyvavo vagystėje, nes jis tuo metu buvo namuose ir su tokia skaudančia ausimi jis tikrai negalėjo iÅ¡eiti kažko vogti, dalyvauti ir dar su tokiais vaikais, su kuriais iÅ¡ viso nebendrauja. SuktukÄ nupirkti galėjo, nes savaitgalį, kai jie buvo iÅ¡važiavę, galėjo iÅ¡eiti. SÅ«nus visada pinigų turi, jam duoda 5-10 eurų per savaitę, susitaupo, papildomai užsidirba – vasarÄ kaimynams malkas kapoja, žolę pjauna. Kaip ir visi paaugliai nori turėti savo pinigų. Žinojo, kad jis nusipirkęs tÄ suktukÄ , jis neparodė, vyrui užsiminė, kad nusipirko.

Gal sekmadienį apie tai sužinojo. Pirko, nes norėjo savo asmeninį turėti, kadangi mėgsta dirbti. Sakydama, kad sÅ«nus „su tokiais vaikais nebendravo“, turėjo mintyje su padykusiais. K. Å¡eimÄ nelabai pažįsta, K. močiutę žino, normali moteris, kad ir romų tautybės. Jos nuomone, vaikai pavydi sÅ«nui normalios Å¡eimos. Netiki, kad sÅ«nus sÄ moningai slėpė bendravimÄ su K.. Ji Å¡iuo metu nedirba, padeda vyrui parduotuvėje. Jie turi Å¡eimos verslÄ â€“ parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio mėnesį taip pat nedirbo, bÅ«davo parduotuvėje, kadangi jos draugė pardavėja įdarbinta, tai dažniausiai bÅ«na parduotuvėje.

Kai grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) porÄ dienų buvo namuose – antradienį, trečiadienį. Ar ketvirtadienį, penktadienį, Å¡eÅ¡tadienį buvo namuose nuo ryto iki vakaro, negali pasakyti, nes buvo iÅ¡važiavusi į parduotuvę maisto pirkti, buvo iÅ¡važiavusi į (duomenys neskelbtini). Nuo ryto iki vakaro tikrai namuose nesėdėjo. Sutuoktinis dirbo, tik vakare bÅ«davo namuose. Tuo metu namuose nuolat buvo dukra, tik vakare, kai jie grįždavo, iÅ¡eidavo su drauge kartais pasivaikščioti, nes draugė po darbo tik bÅ«davo laisva.

Su sÅ«naus mokslais turi problemų, kaip ir visi berniukai nelabai nori mokytis, bet namuose neturi jokių priekaiÅ¡tų – padaro, kÄ praÅ¡omas, padėjo tėvui grindų remonto darbuose, Å¡iaip yra darbÅ¡tus vaikas, tik su mokslais yra sunkiau, bet reikalauja, kad 10 klasių pabaigtų. Yra linkęs meistrauti, suktukas jam pačiam buvo reikalingas. A. K. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė S. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykdytÄ vagystę sužinojo po vagystės praėjus 2-3 dienoms, tiksliai neatsimena.

Jie atnešė tÄ virdulį ir kolonėlę. Kolonėlė buvo sudaužyta, tada jis pats su klijais susiklijavo, sakė, kad L. jam atidavė tÄ kolonėlę, kad ji jam nereikalinga ir J. jÄ pasiėmė. J. parsinešė kolonėlę ir sakė, kad jam atidavė. Kolonėlė buvo iÅ¡draskyta. A. ar J. atnešė virdulį. Klausė vaikų iÅ¡ kur tie daiktai. Sakė, kad kolonėlę jiems atidavė. Kolonėlė tai buvo sulaužyta, o virdulys buvo geras. L. K. sakė, kad tėvai nupirko naujÄ ir Å¡itas jam nebereikalingas, jeigu norite pasiimkite.

Taip jai pasakojo J.. Dėžutę su auskarais J. atnešė L. K.. Tuo metu J. su kitais vaikais žaidė kieme. L. J. sakė jeigu norite pasiimkite tuos auskariukus, sakė, kad jie mano mamos buvo, ji pati darė, rankų darbo ir J. juos pasiėmė ir nieko nepagalvojo blogo. Policija atvažiavo paimti tų daiktų sekančia dienÄ , tik sužinoję iÅ¡ karto juos atidavė, niekada tokių dalykų nėra buvę. Teigė, jog jos vaikai gal ir dalyvavo vagystėje, ji nieko negali sakyti, tuo metu nebuvo prie jų.

Matyt, kad buvo vaikai tame bute, jeigu taip visi sako. Nesutiko su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu. Nesutiko nes nėra kaip nukentėjusioji sako, sako kad suktukÄ ji nusipirko, o iÅ¡ tiesų suktukas brolio buvo, jis tik parsivežė pas jÄ ir pasiliko. Nurodė, kad dalyvavo sÅ«naus A. K. apklausoje. SÅ«nus tyrėjui pasakojo pats, niekieno neverčiamas tuos parodymus, kurie praėjusiame posėdyje buvo pagarsinti. Kalbėjo su sÅ«numi. SÅ«nus sakė kas dalyvavo vagystėje. Pasakojo tÄ patį, kÄ ir anksčiau.

Viskas yra suraÅ¡yta, kaip buvo. KÄ perskaitė praėjusį kartÄ viskas buvo teisingai, kad dalyvavo, kas kÄ Ä—mė. TÄ patį jai sÅ«nus yra patvirtinęs. Sutiko su turtine žala, dėl neturtinės žalos nesutiko. Liudytojas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. P. yra jo sÅ«nus. Apie vagystę jam tapo žinoma, kai su sÅ«numi buvo pas ausų gydytojÄ (duomenys neskelbtini), bÅ«nant gydytojo kabinete paskambino dukra ir pranešė, kad prie namų laukia policijos pareigÅ«nai, kurie norėjo pasikalbėti su jo sÅ«numi.

Tai buvo antras vizitas pas ausų gydytojÄ . Jie grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). PareigÅ«nai laukė prie namų, kiek suprato pagal policijos pareigÅ«nų žodžius, jų automobilyje sėdėjo kiti įtariamieji, kurių pavardžių nepasakė. Suprato, kad L. K., o kitų nežino. Suprato, kad jo sÅ«nus buvo apklausiamas ne kaip įtariamasis, bet kaip liudytojas. Vykdant apklausÄ , pareigÅ«nai klausė, ar jo sÅ«nus pirko akumuliatorinį suktukÄ iÅ¡ romų tautybės vaiko, paauglio. Buvo atvykęs pareigÅ«nas, su kuriuo teko susidurti darbe, tai Aleknavičius, kito pareigÅ«no pavardės nežino.

Nepamena, kuris iÅ¡ pareigÅ«nų uždavė Å¡itÄ klausimÄ . SuktukÄ sÅ«nus nusipirko kelios dienos prieÅ¡ apklausÄ . SÅ«nus jam parodė, kai parsinešė namo, sakė nusipirko už 5 Eur (duomenys neskelbtini). Suktukas stovėjo jo kambaryje ant spintelės, atviroje vietoje, neslepiant. IÅ¡ ko pirko, nepaklausė. SÅ«nus mėgsta meistrauti. Suktukas buvo be pakrovėjo. Apie suktukÄ sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ , kai sÅ«nus nusipirko. PareigÅ«nai, paimdami suktukÄ , pildė protokolÄ , jiems nebuvo palikti jokie dokumentai.

RaÅ¡ant protokolÄ , buvo užduodamas vienintelis klausimas, ar dalyvavo Å¡itoje vagystėje. Dar nepildant protokolo, pirmiausias pareigÅ«nų klausimas įėjus į kambarį buvo, ar jis pirko suktukÄ . Buvo atsakyta, kad pirko. Paskui buvo paklausta, iÅ¡ ko pirko, buvo rodytos įtariamųjų nuotraukos – romų tautybės vaikinuko ir klausimas, ar iÅ¡ Å¡ito vaikinuko pirko suktukÄ . Tokia apklausa buvo daroma namuose. Kiek pamena pareigÅ«nai turėjo vienÄ ar dvi nuotraukas, tai buvo kažkokio dokumento nuotrauka.

SÅ«nus matė tas nuotraukas, įvardino, kad tai labai panaÅ¡us asmuo. Tas asmuo pareigÅ«nų buvo įvardintas, pavardė K.. Buvo sÅ«naus klausiama, ar jį pažįsta. Kadangi sÅ«nus su jais nebendrauja, pasakė, kad nepažįsta, tik atpažino pagal nuotraukÄ . SÅ«nus nurodė K. kaip asmenį, iÅ¡ kurio nusipirko suktukÄ . SÅ«nus neįvardijo nei vardo, nei pavardės asmens, iÅ¡ kurio pirko suktukÄ . Jis tik pasakė, kad labai panaÅ¡us asmuo iÅ¡ nuotraukos. Kuris pareigÅ«nas pateikė nuotraukÄ , neprisimena, kadangi abu pareigÅ«nai uždavinėjo klausimus, vienÄ iÅ¡ jų pažįsta, tai Aleknavičius, kito neprisimena.

Abu pareigÅ«nai uždavinėjo klausimus. Paimant suktukÄ , klausė apie suktuko pakrovėjÄ , sÅ«nus atsakė, kad buvo be pakrovėjo. Dar policijos pareigÅ«nų paklausė, kas atlygins tÄ sumÄ , už kuriÄ pirko suktukÄ , jie pasakė, kad tai ne jų reikalas ir kad nebus atlyginta. KažkÄ pasirašė protokole, kai buvo paimtas suktukas. IÅ¡ pareigÅ«nų buvo konkretus reikalavimas atiduoti suktukÄ , kitų reikalavimų nebuvo. Paskui pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad buvo vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir Å¡itÄ suktukas, kurį pirko sÅ«nus, buvo pavogtas.

TÄ aplinkybę, kad sÅ«nus pirko suktukÄ , pasakė pareigÅ«nai. Jie atvykę iÅ¡ karto paklausė, ar jo sÅ«nus pirko suktukÄ . Iki Å¡ito vizito pas gydytojÄ sÅ«nus gana ilgai sirgo, bent jau porÄ savaičių, nes beveik visÄ vasarÄ jam pÅ«liavo ausis. Paskutinėmis dienomis beveik nebÅ«davo lauke. Dienomis su juo bÅ«davo dukra. Atvykęs į pirmÄ apklausÄ , rankoje laikė telefonÄ . Policijos tyrėjas pradėjo kabinėtis prie jo. Jis pasakė, kad nėra nuteistasis, kuris negali rankoje laikyti telefono.

Nefilmavo jo, nefotografavo. Maždaug 10 min. vyko diskusija dėl telefono. Paskui viskas kaip ir nurimo, apklausa įvyko ir po kurio laiko jis gavo laiÅ¡kÄ , kuriame buvo paraÅ¡yta, kad nuÅ¡alintas nuo bylos dėl trukdymo. Parašė laiÅ¡kÄ prokurorui, bet gavo neigiamÄ atsakymÄ dėl jo sugrÄ Å¾inimo į bylÄ , kaip sÅ«naus atstovo. Taip pat per pirmÄ apklausÄ prie sÅ«naus pradėjo kabinėtis, jis taip pat rankoje laikė telefonÄ . Ä® įtariamajam užduodamus klausimus vietoj sÅ«naus neatsakinėjo.

SÅ«nus suktukÄ nusipirko iÅ¡ romų tautybės asmens, tÄ jis sužinojo vėliau. Kad nusipirko iÅ¡ romų tautybės asmens, visų pirma tÄ pasakė policijos pareigÅ«nai, kurie atvyko į namus. K. pažįsta, kadangi sÅ«nus buvo klasiokas, K. nepažįsta. Jie niekada nėra buvę pas juos namuose. Mano, kad jo vaikas su K. laisvalaikio kartu neleido, nes nuo pat pradinių klasių tarp jų buvo konfliktų. 2018 m. rugpjūčio 25 d. O. Ž. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuota, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), atsukus gyvenamojo namo laukujų durų tvirtinimo elementus bei įsibrovus į butÄ , priklausantį dukrai N. S., buvo iÅ¡mėtyti namų apyvokos daiktai ir pavogti akumuliatorinis suktukas, palapinė, virdulys, dvi garso kolonėlės (t. 1, b. l. 28).

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), užfiksuoti bute visur iÅ¡mėtyti daiktai, paimta kramtoma guma su galimais biologiniais pėdsakais ir paimti du avalynės pėdsakai (t. 1, b. l. 12-25); 2018 m. rugpjūčio 28 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Valuodzės tarnybiniame praneÅ¡ime dėl nustatytų asmenų įvykdžiusių nusikalstamÄ veikÄ nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , pravestų paieÅ¡kos priemonių pagalba, gavus nuoÅ¡irdžius prisipažinimus, radus vogtus daiktus, buvo nustatyti nepilnamečiai asmenys, įvykdę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, L.

K., L. K., J. K., A. K., J. P.. Pas asmenis iÅ¡imti daiktai: L. K., L. K. iÅ¡imta palapinė, žiÅ«ronai. A. K., J. K. iÅ¡imtas elektrinis virdulys, muzikinis centras. J. P. iÅ¡imtas akumuliatorinis suktukas (t. 1, b. l. 9); IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti daiktus, paimtus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), S. K. pateikė muzikinį centrÄ su dviem garso kolonėlėmis ir elektrinį virdulį su dėžute (t. 1, b. l. 86-88); IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 20 d.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti auskarus su kartonine dėžute, S. K. pateikė plastikinį maišelį su 19 vnt. auskarų, plastikinę širdutę ir kartoninę dėžutę (t. 1, b. l. 89-90); Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti daiktus, paimtus (duomenys neskelbtini), L. K. pateikė medžiaginę palapinę „Pavillo“ ir žiūronus „Optus“ (t. 1, b. l. 92-94);

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti daiktus, paimtus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), J. P. pateikė suktukÄ â€žEinhell“ (t. 1, b. l. 97-99); IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 21 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti akumuliatorinio suktuko įkrovėjÄ , J. P. pareiÅ¡kė, kad sÅ«nus J. P. yra mokykloje ir sÅ«nus iÅ¡ romų tautybės piliečio pirko tik akumuliatorinį suktukÄ be įkroviklio, įkroviklio pateikti negali, nes neturi (t. 1, b. l. 100-101); 2018 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiÅ«ros protokole su fotolentele, apraÅ¡yti ir nufotografuoti akumuliatorinis suktukas „Einhell“, žiÅ«ronai „OPTUS“, elektrinis virdulys „HESKE“, garso kolonėlė „LOGITECH‘, palapinė „PAVILLO“ (t. 1, b. l. 105-112); 2018 m. spalio 17 d. daiktų apžiÅ«ros protokole ir fotolentėlėje, apraÅ¡yti ir nufotografuoti auskarai (21 vnt.), kartoninė dėžutė (1 vnt.), plastikinė Å¡irdelė (1 vnt.) (t. 1, b. l. 115-124);

IÅ¡ 2018 m. spalio 18 d. nutarimo grÄ Å¾inti daiktus ir pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajai N. S. grÄ Å¾inti žiÅ«ronai „OPTUS“, elektrinis virdulys „HENSKE“, auskarai (21 vnt.) su kartonine dėžute ir plastikine Å¡irdele, nukentėjusioji atsisakė priimti palapinę „PAVILLO“ ir garso kolonėlę „LOGITECH“ , nes jos sugadintos, ir suktukÄ â€žEinhell“, nes nėra pakrovėjo (t. 1, b. l. 126-128); Byloje esančiame L. K. atvirame prisipažinime užfiksuotas paaiÅ¡kinimas, kad jis kartu su broliu L. du kartus, ir su J.

P., J. K. ir A. K., ir kurie paėmė daiktus per abu kartus, aÅ¡ daiktų neėmiau, brolis žiÅ«ronus, J. P. suktukÄ , palapine, kolonėles, virdulį paėmė K. (t. 1, b. l. 95); Byloje esančiame L. K. nuoÅ¡irdžiame prisipažinime nurodyta, kad aÅ¡ L. K. prisipažįstu, kad rupgjūčio mėnesį tiksliai dienos neprisimenu aÅ¡ kartu su broliu L. K. ir draugu J. P. atsukus buto durų spynos varžtus atsuktuku, ėjome į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ buto J. P. paėmė suktukÄ , o aÅ¡ nuo stalo paėmiau žiÅ«ronus ir iÅ¡einant uždarius duris varžtus susukome į durų spynÄ .

Praėjus kelioms dienos neprisimenu, vakare aÅ¡ kartu su broliu L. K. ir su JokÅ«bu ir A. K. vėl tokiu pat bÅ«du patekome į tÄ patį ir iÅ¡ buto A. K. paėmė iÅ¡ kambario palapinę, o J. K. virdulį, dar A. K. paėmė kolonėles (t. 1, b. l. 96); IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imo matyti, kad J. P. 2018 m. rugpjūčio 22 d. lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ L. P.. Apsilankymo metu pacientui iÅ¡duotas siuntimas gydytojo otorinolaringologo konsultacijai (t. 2, b. l. 23); (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 13 d. praneÅ¡ime apie J.

P. nurodyta, kad J. P. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir rugpjūčio 29 d. kreipėsi pas (duomenys neskelbtini) otorinolangologÄ dėl Å«minio pÅ«lingo vidurinės ausies uždegimo (t. 2, b. l. 25); IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 22 d. gydytojo iÅ¡raÅ¡o kopijos matyti, kad yra įraÅ¡ai 2018 m. rugpjūčio 22 d, (įraÅ¡as neįskaitomas) ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. įraÅ¡as – bÅ«gneliai sveiki, pasveiko (gyd. L. P.) (t. 2, b. l. 57-58); IÅ¡ 2019 m birželio 12 d. kaltinamojo J. P. atsipraÅ¡ymo raÅ¡to bei 50,00 Eur žalos atlyginimo patvirtino, matyti, kad J.

P. atsiprašė nukentėjusiosios N. L. (S.) dėl patirtų nepatogumų ir atlygino jai 50,00 Eur žalÄ . Nukentėjusioji 50,00 Eur žalos atlyginimÄ ir kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ priėmė (t. 3, b. l. 64); IÅ¡ 2019 m. spalio 16 d. teismui pateikto N. L. ir kaltinamojo L. K. raÅ¡to dėl žalos atlyginimo matyti, kad L. K. atlygino N. L. 60,00 Eur (t. 3, b. l. 72). Ä®rodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji L. K. ir A. K. dėl vagystės iÅ¡ N. S. priklausančio buto kaltais prisipažino. L. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę. A. K. teigė, jog į svetimÄ butÄ Ä—jo, tačiau iÅ¡ ten jokių daiktų negrobė. Kaltinamasis J. P. savo kaltės dėl vagystės nepripažino visiÅ¡kai, nurodė bute nebuvęs ir nieko iÅ¡ ten neėmęs, teigė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo visiÅ¡kai kitoje vietoje, t. y. namuose. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pat-virtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios motinos O. Ž. protokolÄ pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės iÅ¡ jos dukrai priklausančio buto, kuriame nurodomas vagystės įvykdymo laikotarpis bei iÅ¡ buto pagrobti daiktai. Tiek protokole pareiÅ¡kime, tiek apklausos metu liudytoja O. Ž. nurodė, jog vagystė galėjo bÅ«ti įvykdyta laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pas kaltinamuosius rasti ir paimti iÅ¡ buto, priklausančio N. L. (S.), pagrobti daiktai, t. y. pas L.

K. rasta ir paimta palapinė ir žiÅ«ronai; pas A. K. rasti ir paimti elektrinis virdulys ir kolonėlės; pas J. P. rastas ir paimtas akumuliatorinis suktukas. Teismas iÅ¡analizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus duotus viso teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų L. K., A. K. ir J. P. kaltė dėl kaltinimo įvykdžius vagystę iÅ¡ N. L. (S.) priklausančio buto yra įrodyta. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pagal teismų praktikÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Å ie duomenys gali turėti reikÅ¡mės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009).

Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ . Vagystė paprastai padaroma savanaudiÅ¡kais tikslais, tačiau pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ motyvas ir tikslas nėra bÅ«tini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai.

Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018). Tai, jog vagystę bendrininkų grupėje įvykdė visi trys kaltinamieji patvirtina tiek kaltinamųjų L. K., tiek A. K., bei liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. L. K. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, du kartus, dalyvaujant advokatui, davė analogiÅ¡kus parodymus, dėl įsibrovimo į N. S. priklausantį butÄ , nurodė esmines įsibrovimo į butÄ aplinkybes bei kas kokius daiktus pagrobė iÅ¡ buto.

Kai kurios kaltinamųjų L. K. ir A. K., bei liudytojo L. K. nurodomos vagystės įvykių sekos detalės nesutampa, t. y. kokie asmenys dalyvavo pirmÄ kartÄ einant į butÄ , o kokie antrÄ kartÄ , kas pasiÅ«lė įsibrauti į butÄ , tačiau lyginant kaltinamųjų L. K., A. K. bei liudytojo L. K. parodymus tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais, matyti, kad visi iÅ¡vardinti asmenys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė pakankamai nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes.

IÅ¡analizavus visus kaltinamųjų L. K. ir A. K. byloje duotus parodymus, bei liudytojo L. K. duotus parodymus, sulyginus juos tarpusavyje matyti, kad iniciatyva įsibrauti į negyvenamÄ , N. L. (S.) priklausantį butÄ , kilo broliams K., kurie gyvenam tame pačiame name ir jiems buvo žinoma, jog nurodomame bute niekas negyvena. Pakankamai nuoseklÅ«s nepilnamečių parodymai ir kaip buvo įsibrauta į svetimÄ butÄ , kad buvo atsukta metalinė plokÅ¡telė su atsuktuvu. NuoseklÅ«s L. K., A. K. ir liudytojo L.

K. parodymai dėl kaltinamojo J. P. vaidmens dalyvaujant vagystėje, visi patvirtino, kad kaltinamasis J. P. į butÄ Ä—jo vienÄ kartÄ iÅ¡ kur paėmė tik akumuliatorinį suktukÄ ir iÅ¡ karto pasiÅ¡alino. Matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus kaltinamieji L. K., A. K. ir liudytojas L. K. pasakodami įvykio aplinkybes maišėsi tam tikrose detalėse ir kai kur menkino savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti kaltinamieji L.

K. ir A. K. nurodė, kad tam tikri daiktai buvo pagrobti iÅ¡ buto jų mažamečių brolių, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu, neturėjo amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji kartu su mažamečiais ne vienÄ kartÄ Ä¯sibraudami į butÄ turėjo tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Jų parodymai patvirtina, kad kaltinamiesiems buvo žinoma, jog jie braunasi į svetimÄ , N. S. priklausantį butÄ , žinodami, kad butas yra negyvenamas ir tai, kad jame gali bÅ«ti daiktų, kuriuos galėtų parduoti ar kitaip jais pasinaudoti.

Nors, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. P. neigė dalyvavęs vagystėje, t. y. įsibrovęs į svetimÄ butÄ bei pagrobęs iÅ¡ ten svetimÄ turtÄ , jo teiginiai yra paneigti ne tik kaltinamųjų L. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo L. K. ir liudytojo L. K. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet ir tai, jog iÅ¡ N. S. buto pagrobtas akumuliatorinis suktukas po dviejų dienų, po vagystės, buvo paimtas iÅ¡ J. P. gyvenamosios vietos.

Teismas atmeta kaltinamojo J. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nusipirko suktukÄ iÅ¡ romų tautybės asmens (duomenys neskelbtini) mieste, vertindamas juos kaip gynybinę kaltinamojo pozicijÄ bei siekį iÅ¡vengti atsakomybės, nes jie prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, kaltinamųjų L. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, liudytojo L. K. parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas atmeta ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklaustų J.

P. tėvų parodymus dėl akumuliatorinio suktuko įsigijimo aplinkybių, nes Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti policijos pareigÅ«nai nurodė, jog informacijÄ , apie tai, kas dalyvavo vagystėje ir kur yra pagrobti daiktai, gavo pirmiausia iÅ¡ brolių K., po to lankėsi pas K., vėliausiai pas P.. Nors kaltinamasis J. P. ir jo tėvas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog atvykę pareigÅ«nai nurodė, kad J. P. yra tik liudytojas, nusipirkęs suktukÄ , tačiau pareigÅ«nai, atvykę paimti iÅ¡ kaltinamojo suktuko, tokios aplinkybės nepatvirtino.

Suktuko pirkimo aplinkybes paneigia ir paties kaltinamojo J. P. parodymai, jog įgijo jį jau pasveikęs, prieÅ¡ rugsėjo pirmÄ jÄ dienÄ , tačiau suktukas iÅ¡ J. P. paimtas 2018 m. rugpjūčio 27 d., praėjus dviem dienoms po vagystės, kai pasak kaltinamojo tėvų kaltinamasis buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Teismui nekyla abejonių, dėl suktuko paėmimo iÅ¡ kaltinamojo J. P. dienos, nes tai patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, t. y. reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolas, liudytojo Andriaus Valuodzės tarnybinis praneÅ¡imas dėl nustatytų įtariamųjų bei paimtų daiktų (t. 1, b. l.

9) bei pareigÅ«nų parodymai dėl dokumentų suraÅ¡ymo datos. Byloje nekilo abejonių, jog iÅ¡ kaltinamųjų paimti daiktai priklauso nukentėjusiajai, ji ikiteisminio tyrimo metu Å¡iuos daiktus atpažino, reikalaujamų dokumentų ir daiktų pateikimo protokolai patvirtina, jog iÅ¡ nukentėjusiosios pavogti daiktai rasti pas kaltinamuosius. Be to, kaltinamasis J. P. jau teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajai dalį jai padarytos žalos, ir nors atlygindamas žalÄ nurodė, kad tai už patirtus nepatogumus įsigyjant iÅ¡ jos pavogtÄ daiktÄ , tai netiesiogiai patvirtina, jog jis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ .

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kaltinamųjų L. K., A. K. bei liudytojo L. K. parodymai patvirtina, jog pagrindiniai nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai yra broliai L. ir L. K., žinoję, kad jų name yra negyvenamų ir apleistų butų, kuriuose gali bÅ«ti likę vertingų daiktų. Broliai K. ir J. P. į nusikalstamÄ veikÄ buvo įtraukti kaip bendravykdytojai, kuriems taip pat buvo pasiÅ«lyta apsilankyti bute, siekiant surasti kÄ nors vertingÄ . Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L.

K., A. K. ir J. P. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. bendrininkų grupėje įsibrovus į patalpÄ , butÄ , bei pagrobus svetimÄ , N. S. priklausantį turtÄ . Dėl kaltinamojo L. K. atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo Å¡iems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas; nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ ; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ ; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, už nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadijÄ â€“ padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų.

L. K. padaryta nusikalstama veika nenutrÅ«ko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas, taipogi atsižvelgia kaltinamojo asmenybę: ankščiau, 2018 m. spalio 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (t. 1, b. l. 139-141), iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo padarė tris administracinius nusižengimus, tačiau neturint amžiaus nuo kurio traukiama administracinėn atsakomybėn teisena buvo nutraukta (t. 1, b. l. 143-144), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bylos nagrinėjimo metu teismo vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už nusižengimo, numatyto ANK 485 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , nedirbantis, dėl netinkamo elgesio paÅ¡alintas iÅ¡ mokyklos, bylos nagrinėjimo metu nurodė ketinantis mokytis (duomenys neskelbtini).

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo asmenybe bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 82 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis nepilnamečiui bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos terminÄ nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, L. K. skirtini įpareigojimai – visÄ laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, L. K. draudžiama bendrauti su A. K. bei J. P.. Teismo įsitikinimu, įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 82 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimÄ . L. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas. Dėl kaltinamojo A. K. atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Kaltinamojo A.

K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo Å¡iems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė Å¡ių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobÅ«džio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieÅ¡ kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniÅ¡kumo principo esmės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai sÄ lygai. BÅ«tinos sÄ lygos yra Å¡ios: pirma, toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; trečia, jis turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ .

Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012). ??? Kaltinamasis A. K. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų.

A. K. padaryta nusikalstama veika nenutrÅ«ko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas. NusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis A. K. padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau nebÅ«damas teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 183, 184), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas keturiolikos metų amžiaus, kaltinamasis turi raidos ir elgesio sutrikimų, į nusikalstamÄ veikÄ buvo įtrauktas kaltinamojo L. K. ir jo brolio L.

K.. Taigi, teismo vertinimu yra visos trys, BK 93 straipsnyje nurodytos, bÅ«tinosios sÄ lygos, atleisti A. K. nuo baužiamosios atsakomybės. Spręsdamas ar yra viena iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų atleisti kaltinamÄ jį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , visi daiktai, kuriuos iÅ¡ buto pagrobė A. K. ir jo mažametis brolis buvo savanoriÅ¡kai perduoti policijos pareigÅ«nams A. K. įstatyminės atstovės. Kaltinamasis A.

K. mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nepateikia iÅ¡samaus alternatyvių sÄ lygų sÄ raÅ¡o, bet nurodo, kad be trijų aiÅ¡kiai nurodytų alternatyvių sÄ lygų, gali bÅ«ti ir kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å iuo atveju teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio elgesį iki, prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymo bei įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi prognozuoti nepilnamečio elgesį ateityje.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. administracine tvarka nebaustas, duomenų, jog jo Å¡eima registruota socialinės rizikos grupės apskaitoje byloje nėra, jo vaidmuo padarytoje nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis, A. K. iÅ¡ buto pagrobti ar jiems perduoti daiktai buvo grÄ Å¾inti po dviejų dienų po vagystės. Ä®vertinus tai, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas, jog teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir atsižvelgęs į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį, gali konstatuoti ir kitus pagrindus, kurie leidžia manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ : baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie A.

K. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygas, jo elgesį prieÅ¡, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi. 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas. Elgesio apribojimo terminas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. K. elgesio apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K.. A. K. įspėjamas, kad padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ nebegalės bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, taip pat A. K. iÅ¡aiÅ¡kintinos teisinės pasekmės padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ar nevykdant auklėjamojo poveikio priemonių.

A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas. Dėl kaltinamojo J. P. atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo Å¡iems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė Å¡ių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobÅ«džio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieÅ¡ kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniÅ¡kumo principo esmės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai sÄ lygai. BÅ«tinos sÄ lygos yra Å¡ios: pirma, toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; trečia, jis turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ .

Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012). ??? Kaltinamasis J. P. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų.

J. P. padaryta nusikalstama veika nenutrÅ«ko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas. NusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis J. P. padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau nebÅ«damas teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 18, 19), nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas penkiolikos metų amžiaus, į nusikalstamÄ veikÄ buvo įtrauktas kaltinamojo L. K. ir jo brolio L. K.. Taigi, teismo vertinimu yra visos trys bÅ«tinosios sÄ lygos, atleisti J.

P. nuo baužiamosios atsakomybės. Nors kaltinamasis J. P. nepripažino padaręs nusikaltimÄ , tačiau atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino dalį padarytos žalos, nukentėjusioji kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ bei žalos atlyginimÄ priėmė. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymo, kad prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ mokėsi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip ne visai pažangus mokinys, tačiau besilaikantis elgesio taisyklių, dalyvaujantis popamokinėje veikloje (t. 2, b. l. 27); po nusikalstamos veikos padarymo nurodė pradėjęs mokytis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, duomenų, jog jo Å¡eima registruota socialinės rizikos grupės apskaitoje byloje nėra, bylos duomenimis buvo įtrauktas į nusikalstamÄ veikÄ , J.

P. iÅ¡ buto pagrobtas akumuliatorinis suktukas buvo grÄ Å¾intas po dviejų dienų po vagystės. Ä®vertinus tai, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas, jog teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir atsižvelgęs į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį, gali konstatuoti ir kitus pagrindus, kurie leidžia manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ : baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie J.

P. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygas, jo elgesį prieÅ¡, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi. 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J.

P. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas. Elgesio apribojimo terminas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. P. elgesio apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K.. J. P. įspėjamas, kad padaręs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ nebegalės bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, taip pat J. P. iÅ¡aiÅ¡kintinos teisinės pasekmės padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ar nevykdant auklėjamojo poveikio priemonių.

J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl civilinio ieškinio Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. L. (S.) byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems bei jų įstatyminiams atstovams dėl 190,00 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš civilinių atsakovų (t. 2, b. l. 170-172). Teisiamojo posėdžio metu palaikė savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinys dėl 190,00 Eur turtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas tuo, jog dalis iÅ¡ jos buto pavogtų daiktų buvo sugadinti todėl ji atsisakė juos priimti. Nurodė, kad palapinė, kurios vertė 40,00 Eur sugadinta; kolonėlės, kurių vertė 50,00 Eur neveikia, o akumuliatorinis suktukas „Einhel“, kurio vertė 100,00 Eur grÄ Å¾intas be pakrovėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ iki 140,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam J.

P. atlyginus 50,00 Eur žalos, nurodydama, jog dėl akumuliatorinio suktuko likusi neatlyginta žala yra 50,00 Eur. Teismui po teisiamojo posėdžio pateiktas dokumentas patvirtina, kad kaltinamasis L. K. atlygino dar 60,00 Eur žalos nukentėjusiajai ir nukentėjusioji šį žalos atlyginimÄ priėmė (t. 3, b. l. 72). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neatlyginta, nukentėjusiosios praÅ¡oma atlyginti turtinės žalos suma yra 80,00 Eur. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine iÅ¡raiÅ¡ka.

Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieÅ¡kinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Å i žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).

Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiÅ¡kiant prieÅ¡taravimus pasitelkiama Å¡ios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-628/2013, Nr. 2K-59/2014, Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-125-697/2018, Nr. 2K-159-696/2018).

Taigi, tenkinant civilinį ieÅ¡kinį, turi bÅ«ti nustatyta nurodytų sÄ lygų visuma; sprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai kaltinamieji L. K., A. K. ir J. P. veikdami kartu su L. K. ir J. K., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡ N. L. (S.) priklausančio buto pagrobė jai priklausančius daiktus.

Tiek kaltinamojo L. K., tiek ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir J. P. padarytos nusikalstamos veikos kaltės forma – tiesioginė tyčia. Visų kaltinamųjų neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiajai padaryta turtine žala, nukentėjusiajai padaryta žala, atsiradusi dėl vagystės, padaryta visų kaltinamųjų neteisėtais veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246–6.249 straipsniai) dėl turtinės žalos padarymo nukentėjusiajai ir jÄ atlyginti turi žalÄ padarę asmenys.

Byloje taip pat nustatyta, kad visi nukentėjusiajai priklausantys ir iš jos buto pagrobti daiktai buvo surasti, tačiau ši juos atsisakė priimti, kadangi jie sugadinti. Teismui nekyla abejonių, jog galėjo būti sugadinti nukentėjusiajai priklausantys daiktai – palapinė ir garso kolonėlės, nes palapinę nepilnamečiai pasistatė kieme, ja naudojosi ir galėjo sugadinti, kolonėlėms buvo nutraukti laidai. Palapinė ir garso kolonėlės nukentėjusiosios buvo bendrai įvertintos 90,00 Eur sumai.

Dėl akumuliatorinio suktuko neatlyginta žala nurodoma 50,00 Eur. Byloje nagrinėjant civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios nepriimtų daiktų vertės, nurodant, kad nukentėjusioji nepagrįstai didelėmis sumomis įvertino akumuliatorinį suktukÄ â€žEinhel“ ir kolonėles, kad suktukas gali bÅ«ti naudojamas įgijus jam pakrovėjÄ . Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.

Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtÄ Ä¯sigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokiÄ nuolaidÄ ), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad akumuliatorinio suktuko su pakrovėju įsigijimo kaina buvo 250,00 Eur, tačiau neteikė teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų, nurodė, jog suktukas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), žalÄ vertina 100 Eur, nes suktukas sugadintas, nes nėra pakrovėjo. IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rimas akumuliatorinis suktukas yra „Einhell“ Nr. 2015/12 EB051589-1, akku-Bohrscharauber TE-CD 12Li.

VieÅ¡ai prieinamuose internetiniuose puslapiuose www.topirankiai.lt/ nurodoma, kad akumuliatorinio suktuvo Einhell TE-CD 12 LI, kaina yra 97,00 Eur; www.varle.lt/akumuliatoriniai-suktuvai/akumuliatorinis-suktuvas-einhell-te-cd-12-li--1302648.html, analogiÅ¡ko suktuvo kaina yra 85,00 Eur; www.mastercity.lt/akumuliatorinis-suktuvas-einhell-te-cd-12-li, analogiÅ¡ko suktuvo kaina su priedais yra 87,00 Eur. Tuose pačiuose tinklalapiuose atskirai akumuliatorių pakrovėjų Einhell kainos nurodytos nuo 22,99 Eur iki 55,00 Eur. IÅ¡ iÅ¡dėstyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios nurodyta naudoto akumuliatorinio suktuvo su įkrovėju vertė yra nepagrįstai didelė, nes visiÅ¡kai naujÄ suktuvo su įkrovėju komplektÄ galimÄ Ä¯gyti už mažesnę, nei nukentėjusiosios nurodytÄ kainÄ .

Teismo nuomone nepagrįstai didele verte įvertintos ir garso kolonėlės. Nukentėjusioji nurodė, kad kolonėles buvo įgijusi už litus, maždaug 200-250 Lt, dabar vertina 50 Eur. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamo internetinio puslapio www.kaina24.lt/p/logitech-z-313/?gclid=EAIaIQobChMIx7rz3p3B5QIVRamaCh25gg6EEAAYASAAEgIAT_D_BwE, matyti, kad analogiÅ¡kų garso kolonėlių Logitech Z313, kaina įvairiuose prekybos tinkluose yra nuo 35,98 Eur iki 49,99 Eur. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji įvardintus tris daiktus: palapinę, kolonėles ir akumuliatorinį suktukÄ Ä¯vertino 190,00 Eur, į teismo nurodytas iÅ¡ nukentėjusiosios pagrobtų daiktų rinkos vertes, ir tai, jog 110,00 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai jau yra atlyginta, sprendžia, jog nukentėjusiajai dėl pagrobtų ir nebetinkamų naudoti daiktų padaryta turtinė žala yra visiÅ¡kai atlyginta, dėl to civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindė, tuo, jog buvo įsibrauta į jai priklausantį butÄ , sugadinti daiktai, bute buvo pridergta iÅ¡matomis, suplėšytos fotonuotraukos, kurių atkurti neįmanoma. Nurodė, jog tokie kaltinamųjų veiksmai, jai sukėlė didelius iÅ¡gyvenimus, nes iki Å¡iol, bÅ«dama namuose galvoja, ar vėl neįsibrauta į jos butÄ , ar nepridergtas, kai atvyks aplankyti giminių. Prarastos giminės nuotraukos taip pat sukelia neigiamas emocijas, nes nebeturi nuotraukų asmenų, kuriuos mylėjo ir kurie yra mirę.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį N. L. (S.), teismas atsižvelgia į žalos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Dėl neturtinės žalos pobÅ«džio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinių sukrėtimų.

Nukentėjusioji visus patirtus iÅ¡gyvenimus įvertino 5 000 Eur suma. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertina tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo nukentėjusiosios turtas, buvo įsibrauta į jai priklausantį, tačiau ilgÄ laikÄ negyvenamÄ butÄ , suplėšytos nuotraukos bei bute pridergta. Teismas sutinka, kad dėl įsibrovimo į jos butÄ nukentėjusioji patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus kai reikėjo sutvarkyti pridergtÄ ir suverstÄ butÄ . Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala iÅ¡ esmės nukentėjusiajai atlyginta, įvertindamas kaltinamųjų elgesį įsibrovus į butÄ bei jų atliktus veiksmus, kaltinamųjų turtinę padėti:

L. K. auga su mažamečiu broliu su vienu iÅ¡ tėvu (mama mirusi); kaltinamasis A. K. auga kartu su trimis broliais ir seserimi, turi sveikatos problemų; kaltinamasis J. P. yra moksleivis, pajamų negauna, auga Å¡eimoje kartu su vyresne seserimi, taip pat įvertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžių baudžiamosiose bylose, nukentėjusiosios praÅ¡omas neturtinės žalos dydį mažintinas iki 210 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sÄ Å¾iningas ir protingas.

Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytÄ Å¾alÄ atsako bendraisiais pagrindais. Minėta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai keturiolikos–aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytÄ Å¾alÄ ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis:

Å¡i pareiga pasibaigia, kai padaręs žalÄ asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ solidariai iÅ¡ kaltinamųjų L. K., A. K. ir J. P., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ D. K., S. K. ir J. P. nustatant, kad Å¡i jų pareiga pasibaigia, kai L. K., A. K. ir J. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, priteistina dalis, 210,00 Eur, neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo.

Pažymėtina, kad solidari atsakomybė nereiÅ¡kia, kad žalÄ turi atlyginti tik vienas kaltinamasis. CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi solidari atsakomybėt okia, kai visi skolininkai atsako bendrai. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Toks solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu civiliniams atsakovams D. K. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu (t. 1, b. l. 158-159), S. K. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu (t. 1, b. l. 197-198) ir J. P. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu (t. 2, b. l. 66-67) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas užtikrinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, pripažinus civilinį ieÅ¡kinį atlygintÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas nutarimais taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniams atsakovams D.

K., S. K. ir J. P.. Priimant nuosprendį iÅ¡sprendžiamas ir daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grÄ Å¾inami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikÅ¡mės, tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini: du CD-R diskai nepilnamečių su L.

K. ir J. K. apklausų įrašais, esantys prie bylos; reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš L. K. paimta palapinė „Pavvilo“ (t. 1, b. l. 92-94), saugoma Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate; reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš S. K. paimtos garso kolonėlės „Logitech“ (t. 1, b. l. 86-88), saugomos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate; reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš J. P. paimtas akumuliatorinis suktukas „Einhell“ (t. 1, b. l. 97-97), saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate; vokai Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokštelėmis su avalynės pėdsakais, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 131).

Daiktiniai įrodymai – du CD-R diskai su nepilnamečių L. K. ir J. K. apklausų įraÅ¡ais, paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktiniai įrodymai – palapinė „Pavvilo“, garso kolonėlės „Logitech“ ir akumuliatorinis suktukas „Einhell“, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini nukentėjusiajai N. L. (S.). Nukentėjusiajai N. L. (S.) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grÄ Å¾intinų daiktų, daiktus – palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį suktukÄ â€žEinhell“, saugomus Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – vokus Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokÅ¡telėmis su avalynės pėdsakais, saugomi Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Proceso iÅ¡laidų nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant: visÄ laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Uždrausti L. K. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, bendrauti su A. K. bei J. P.. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti L. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

IÅ¡aiÅ¡kinti L. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ , keturiems mėnesiams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K.. A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. K., jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarytų nusikaltimÄ , jis nebegalėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nebegalėtų bÅ«ti pritaikyta Å¡i ar kitos auklėjimo poveikio priemonės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti A. K., jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis Å¡ių priemonių vykdymÄ kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ . J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ , keturiems mėnesiams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K.. J. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. P., jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarytų nusikaltimÄ , jis nebegalėtų bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nebegalėtų bÅ«ti pritaikyta Å¡i ar kitos auklėjimo poveikio priemonės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti J. P., jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis Å¡ių priemonių vykdymÄ kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ . Priteisti solidariai iÅ¡ L. K., A. K. ir J. P., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iÅ¡ D.

K., S. K. ir J. P. nustatant, kad Å¡i jų pareiga pasibaigia, kai L. K., A. K. ir J. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 210,00 Eur (du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajai N. L.. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimais D. K., S. K. ir J. P. skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD-R diskus su nepilnamečių L. K. ir J. K. apklausų įraÅ¡ais, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagÄ . palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį suktukÄ â€žEinhell“, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini nukentėjusiajai N. L. (S.). vokus Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokÅ¡telėmis su avalynės pėdsakais, saugomus Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nukentėjusiajai N. L. (S.) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grÄ Å¾intinų daiktų, daiktus – palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį suktukÄ â€žEinhell“, saugomus Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja Sigita Rozgaitė