2021-02-17 Nr. AB-3631-3-61-3-03737-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-75-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, FNTT, atsakovas) direktorius 2020 spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į tyrėjos pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4868-535/2020, kurioje sprendžiamas jai 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. TE-184 paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nurodė, kad ankstesnės nuobaudos taikymas buvo vienas iš pagrindų, dėl kurių jai skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-5728-473/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2020-7), iki bus priimtas ir įsitesės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-4868-535/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02911-2020-0).

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš Išvados, kuri buvo pagrindas priimti ginčijamą Įsakymą ir skirti pareiškėjai nuobaudą – atleidimą iš pareigų, matyti, kad vertinant aplinkybes dėl skirtinos nuobaudos parinkimo be kitų aplinkybių buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjai per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Ši ankstesnė nuobauda pareiškėjai skirta Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. TE-184 už du tarnybinius nusižengimus, ši nuobauda turėjo įtakos parenkant byloje ginčijamą tarnybinę nuobaudą. Pareiškėja skundą, be kita ko, grindžia galimai parinktos tarnybinės nuobaudos neproporcingumu. Teismas nustatė, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėja Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. TE-184 dėl taikytos nuobaudos griežto papeikimo apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jos skundas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-4868-535/2020. Nurodytoje byloje galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, padarė išvadą, kad atsiliepime nurodytų aplinkybių, Išvados turinio, ginčijamu Įsakymu skiriant pareiškėjai ginčijamą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, buvo atsižvelgta ir į tą faktą, kad pareiškėjai per dvylika mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas Tarnybos 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. TE-184. Teismas sprendė, kad administracinės bylos Nr. eI3-4868-535/2020, kurioje ginčijamas minėtas įsakymas, baigtis neabejotinai turi reikšmę ir įtaką nagrinėjamai bylai. Siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo, vertinimo bei vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas padarė išvadą, kad ši administracinė byla stabdytina, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4868-535/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02911-2020-0).

III. Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atskirajame skunde, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo atnaujinti administracinės bylos Nr. el3-5728-473/2020 nagrinėjimą.

Atsakovo teigimu, administracinėje byloje Nr. e!3-4868-535/2020 nebus kuriamas teismo precedentas sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją. Taip pat minėtoje ir nagrinėjamoje administracinėse bylose bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose nėra aktualių, tais pačiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, kurie yra kildinami iš tais pačiais teisės aktais reglamentuojamų teisinių santykių, nagrinėjamų bylų, todėl nėra pagrindų, dėl kurių ši byla turėtų būti stabdoma. Pareiškėja prašyme neįrodė, kad ši byla privalomai turi būti stabdoma dėl aplinkybės, jog jos negalima nagrinėti iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka. Tarp pareiškėjos prašyme paminėtos administracinės bylos ir šios bylos neegzistuoja prejudicinis ryšys, kadangi sprendimas pareiškėjos minėtoje byloje dėl kitos tarnybinės nuobaudos šioje byloje nėra vienintelis ir pagrindinis sprendimo priėmimo pagrindas, o vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes šioje byloje yra galimybė išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą administracinis teismas priims administracinėje byloje Nr. el3-4868-535/2020.

Tarnyba mano, kad pareiškėjos veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs valstybės tarnautojas. Pareiškėjos padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas laikytinas padarytu tiesiogine tyčia, kai valstybės tarnautojas suvokė savo neteisėtos veikos pobūdį, numatė galimus žalingus šios veikos padarinius, kuriuos pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines bei profesines savybes ir einamas pareigas galėjo ir turėjo numatyti, tačiau aplaidžiai siekė jų išvengti, nustatytos išvadoje nurodytos neigiamos pasekmės ir aiškus priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų ir pasekmių. Tokio pobūdžio pažeidimas yra netoleruotinas Tarnyboje ir kertasi su tais lūkesčiais, kuriuos Tarnyba kelia valstybės tarnautojui, todėl ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 04/17-1-8872 surinkti duomenys, kurie patvirtina šias aplinkybes, t. y. kad nebuvo įgyvendinti pareiškėjai pavesti uždaviniai (Statuto 3 str. 1 d. 8 p., kuriame nustatyta, kad pareigūnas, vadovaudamasis bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principu, „privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosius įstatymuose nustatytas pareigas“) bei buvo nevykdomos jai priskirtos funkcijos (per 60 kalendorinių dienų pareiškėja privalėjo pasitikrinti sveikatą statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytu laiku ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, o jei dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, privalėjo apie tai informuoti, tačiau to pareiškėja nedarė).

Atsakovas teigia, kad pareiškėja akivaizdžiai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. spendime administracinėje byloje Nr. el3-4868-535/2020 konstatuota, kad „pareiškėja nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 2 d. netinkamai atliko savo pareigą, įvykdė veiksmus, kurie neatitiko FNTT interesų ir akivaizdžiai kirtosi su FNTT pareigūno etikos ir subordinacijos principais ir teisės aktų reikalavimais. Pareiškėja siekė išvengti kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo ir tai atliko tyčia. Piktnaudžiavo savo procesine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais, nevykdė tiesioginio vadovo nurodymų, pažeidė subordinacijos principą, pareigūnams keliamus pavyzdingo elgesio ir etikos principus.“. Tai patvirtina faktą, kad R. B. neteisėtu neveikimu šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už ką jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėja atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Pareiškėja teigia, kad atskirajame skunde nurodoma daug faktinių aplinkybių, kurios šiuo atveju nėra reikšmingos, kai kurios neatitinka tikrovės. Atsakovas siekia suformuoti teismui itin neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Atsakovas neteisingai nurodo, už kokius neva pažeidimus pareiškėjai buvo taikyta nuobauda (atleidimas iš tarnybos). Jos nurodyti pažeidimai yra nagrinėjami kitoje administracinėje byloje ir už juos pareiškėjai yra paskirta kita nuobauda. Pažymi, kad skiriant pareiškėjai šioje byloje skundžiamą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo – buvo atsižvelgta į tai, kad ji turi galiojančią tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Galiojanti tarnybinė nuobauda, paskirta pareiškėjai iki skundžiamų tarnybinių nuobaudų paskyrimo, yra aplinkybė apibūdinanti jos veiklą iki tarnybinių nusižengimų. Ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinama nagrinėjant šį ginčą. Kadangi tarp šios administracinės bylos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. el3-4868-535/2020 yra prejudicinis ryšys, todėl byla pagrįstai sustabdyta iki įsiteisės sprendimas ar nutartis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4868-535/2020.

Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjant bylas dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo, teisingo teismo sprendimo priėmimui gali turėti reikšmės ne tik aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo sudėties nubausto asmens veikoje nustatymu ar tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūriniais klausimais, bet ir aplinkybės, susijusios su konkrečios nuobaudos rūšies parinkimo pagrįstumu. Vienoje byloje kaip neteisėta ir/arba nepagrįsta jau panaikinta nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta nagrinėjant kitą bylą. Todėl bylos dėl anksčiau paskirtos tarnybinės nuobaudos, kuria buvo remiamasi skiriant vėlesnes nuobaudas, baigtis, gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą dėl vėliau paskirtų nuobaudų. Pažymi, kad proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė nagrinėjamą bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012; 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-199-575/2020).

Bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje. Šie pagrindai yra privalomi ir, esant bent vienam iš jų, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo sustabdyti administracinę bylą. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) taikymo, ne kartą buvo pažymėta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-789/2012 ir kt.). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-552/2021).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-552/2021).

Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama administracinė byla negali būti visapusiškai ir tinkamai išnagrinėta tol, kol kitoje administracinėje byloje Nr. el3-4868-535/2020 nebus atsakyta į klausimą, ar ankstesnė pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra pagrįstas ir teisėtas (šia tarnybine nuobauda rėmėsi atsakovas, skirdamas šioje byloje ginčijamą atleidimą iš tarnybos). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo aplinkybes, pareikštus skundo reikalavimus ir administracinėje byloje Nr. el3-4868-535/2020 nagrinėjamo skundo pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, dėl kurio administracinė byla turi būti sustabdyta ir negali būti nagrinėjama iki bus išnagrinėta minėta byla, kadangi joje bus nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi įtakos šioje administracinėje byloje sprendžiant pareiškėjos skundo reikalavimus, t. y. dėl FNTT Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja, eidama Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, dėl kurių sustabdyta administracinė byla, suponuoja teisingą išvadą, kad yra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas stabdyti bylą ir atskirojo skundo argumentai šios būtinybės nepaneigia.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą, pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas