ac3e59b2-7f3d-445b-aeb7-5b4a0b30e300 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. 2A-408-544/2019 teisÄja Vaida MotiejÅ«nienÄ Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03301-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.5.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 28 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų NijolÄs DanguolÄs SmetonienÄs ir BirutÄs ValiulienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.
Legislator headnote
AI generatedac3e59b2-7f3d-445b-aeb7-5b4a0b30e300 · PanevÄžio apygardos teismas: Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovÄ D. D. praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir dÄl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti.
Full text
?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. 2A-408-544/2019 teisÄja Vaida MotiejÅ«nienÄ Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03301-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.5.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužÄs 28 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų NijolÄs DanguolÄs SmetonienÄs ir BirutÄs ValiulienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.
M. ir atsakovÄs D. D. apeliacinius skundus dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-100-1026/2019 pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovei D. D., tretiesiems asmenims G. M., Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dÄl savininko teisių gynimo ir n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas J. M. praÅ¡Ä per teismo nustatytÄ terminÄ , kuris galÄtų bÅ«ti 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, paÅ¡alinti atsakovei D.
D. priklausanÄiÄ tvorÄ nuo jam priklausanÄio žemÄs sklypo bei įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti jos sklype auganÄius krÅ«mus ne mažiau kaip 1 metrÄ , žemaÅ«gius medžius, iÅ¡auganÄius ne daugiau kaip iki 3 metrų aukÅ¡Äio, ne mažiau kaip 2 metrus ir kitus medžius ne mažiau kaip 3 metrų atstumu, esanÄius nuo jo žemÄs sklypo ribos.
2. NurodÄ, kad atsakovÄ yra gretimo sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), savininkÄ. Jų sklypai ribojasi Å¡iaurÄs rytų kryptimi, 30,26 metro atstumu. AtsakovÄ po 1997 m. pastatÄ tvorÄ ir jos ribos su ieÅ¡kovu nederino, sutikimo nepraÅ¡Ä. AtsakovÄ pastatÄ naujÄ tvorÄ po atliktų kadastrinių matavimų ir įsibrovÄ Ä¯ jo žemÄs sklypÄ nuo 20 iki 4 centimetrų. Be to, atsakovÄ savo žemÄs sklype yra pasodinusi medžius, kurie pasodinti apie 1,5 metro atstumu nuo jo žemÄs sklypo, o jų aukÅ¡tis apie 7 metrus.
Obelų Å¡aknys yra ieÅ¡kovo žemÄje, ardo jo pamatus, pasisavina naudingas dirvožemio medžiagas, nuo jų metamas Å¡eÅ¡Älis, prikrinta lapų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovÄ per 30 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos paÅ¡alinti jos sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), auganÄius krÅ«mus ne mažiau kaip 1 metrÄ , žemaÅ«gius medžius, iÅ¡auganÄius ne daugiau kaip iki 3 metrų aukÅ¡Äio, ne mažiau kaip 2 metrus ir kitus medžius ne mažiau kaip 3 metrų atstumu, esanÄius nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), ribos.
KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ.
4. Teismas nustatÄ, kad Å¡alys yra besiribojanÄių žemÄs sklypų savininkai. IeÅ¡kovui kartu su treÄiuoju asmeniu G. M. priklauso žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais â gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais (kiemo aikÅ¡telÄ, b1, b2, kanalizacijos Å¡ulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiais adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybÄs teise priklauso žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais â gyvenamuoju namu, Å«kiniais pastatais, pastatas Å¡iltnamiu, kitais inžinieriniais statiniais â kiemo statiniais (kiemo aptvÄrimas, kiemo aikÅ¡telÄ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiais adresu (duomenys neskelbtini).
Å alių, treÄiojo asmens, liudytojų Z. K., V. V., P. B., A. D. paaiÅ¡kinimais teismas nustatÄ, kad vietoje atsakovÄs tÄvų statytos senosios tvoros, kuri skyrÄ jos ir ieÅ¡kovo žemÄs sklypus, 1998-1999 metais atsakovÄ pastatÄ kitÄ tvorÄ . AtsakovÄs žemÄs sklype apie 1980 metus pasodintos obelys, jos yra apie 1,60 metro atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, o 1998-1999 metais atsakovÄ pasodino krÅ«mÄ , jis yra 0,70 metro atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, bei alyvÄ , esanÄiÄ apie 0,50 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos.
5. Teismas, įvertinÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas į Å¡alių suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pagal vidinį įsitikinimÄ , darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei paÅ¡alinti jai priklausanÄiÄ tvorÄ nuo ieÅ¡kovo priklausanÄio žemÄs sklypo yra nepagrįstas. PažymÄjo, jog iÅ¡ nuotraukų bei Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tvora yra medinÄ, jos aukÅ¡tis nevirÅ¡ija leistino, o paklaida, kuri virÅ¡ija leistinÄ , nežymiai peržengia sklypo ribÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pusÄ.
TodÄl darÄ iÅ¡vadÄ , jog ginÄo tvora nÄra peržengianti ieÅ¡kovo sklypo ribÄ bei pažeidžianti ieÅ¡kovo teises taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemÄs sklypui, dÄl ko jam trukdoma juo naudotis. Nugriauti tvorÄ ieÅ¡kinio motyvais nÄra teisinio pagrindo, nes atsakovÄs veiksmų neatitikimo teisÄs aktų reikalavimams byloje nÄra įrodyta. Tokia priemonÄ laikytina neproporcinga tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti. Å alių pateikti žemÄs sklypų planai iÅ¡ esmÄs atitinka jų faktiÅ¡kai naudojamo žemÄs sklypo ribas, nustatant pirminÄ kaimyninių sklypų ribÄ , matuojant nuo tvoros, įvertinus leistinÄ paklaidÄ , ir statant tvorÄ , nebuvo pažeista.
6. Teismas dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti jos sklype auganÄius krÅ«mus ne mažiau kaip 1 metrÄ , žemaÅ«gius medžius, iÅ¡auganÄius ne daugiau kaip iki 3 metrų aukÅ¡Äio, ne mažiau kaip 2 metrus ir kitus medžius ne mažiau kaip 3 metrų atstumu sprendÄ, jog ginÄo medžiai, krÅ«mai, esantys atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, pažeidÄ tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d.
įsakymu Nr. 243 patvirtintų respublikinių statybos normų RSN 151-92 âMiestų ir gyvenvieÄių sodybosâ, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenvieÄių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ , buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su iÅ¡vardyta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas), nuostatas. Kadangi byloje nÄra įrodymų, jog ieÅ¡kovas su atsakove buvo susitarÄ dÄl minÄtų augalų sodinimo kitokiu atstumu, negu numatÄ minÄtas norminis aktas, teismas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovÄ D. D. praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir dÄl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti.
8. Nurodo, kad nei obelų, nei krÅ«mo ar alyvos sodinimo metu teismo nurodomas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai gyvenamieji pastataiâ dar nebuvo priimtas ir negaliojo (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338), todÄl ir jo nustatyti reikalavimai atsakovÄs sklype augantiems ginÄo augalams netaikytini. Teismas taip pat rÄmÄsi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintomis respublikinÄmis statybos normomis RSN 151-92 âMiestų ir gyvenvieÄių sodybosâ, kurios taip pat galiojo visų iÅ¡vardintų augalų sodinimo metu.
Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja jo paties konstatuotoms faktinÄms aplinkybÄms, kadangi tik krÅ«mas ir alyva buvo sodinti 1998-1999 metais, o obelys sodintos prieÅ¡ 40 metų ne atsakovÄs, t. y. dar tuomet, kai jokių reikalavimų jų sodinimui iÅ¡ viso nebuvo, nebuvo privaÄios nuosavybÄs, o ir pats ieÅ¡kovas niekuomet neprieÅ¡taravo dÄl sode auganÄių obelų. Be to, taikydamas Å¡iuos teisÄs aktus, teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad vien konstatuotas Å¡ių normų pažeidimas užtraukia administracinÄ atsakomybÄ, kurios taikymo klausimas byloje nÄra sprendžiamas, o, atsižvelgiant į ginÄo medžių sodinimo laikÄ , administracinÄs atsakomybÄs taikymo klausimas net ir negali bÅ«ti sprendžiamas dÄl suÄjusio senaties termino.
9. Mano, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas negatorinis ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl atsakovÄs žemÄs sklype auganÄių medžių ir krÅ«mų paÅ¡alinimo byloje nebuvo įrodytas. Teismas nustatÄ tik tai, kad ieÅ¡kovas yra turto savininkas, taÄiau argumentų dÄl jo teisių pažeidimo pagrįstumo byloje nÄra. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turÄjo įrodyti, kuo konkreÄiai ginÄo medžiai ir krÅ«mai jam kenkia ar trukdo. Tuo tarpu praÄjus daugiau nei 20 metų po alyvos ir krÅ«mo sodinimo ir net daugiau nei 40 metų po obelų pasodinimo reiÅ¡kiamas prieÅ¡taravimas dÄl Å¡ių augalų paÅ¡alinimo neatitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų ir negali bÅ«ti pripažįstama proporcinga priemone siekiamam tikslui.
10. Atsiliepimu į atsakovÄs apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ atmesti.
11. Nurodo, kad nepriklausomai nuo to, koks galiojo norminis aktas augalų sodinimo metu, atsakovÄ privalÄjo laikytis tokio elgesio standarto, kad nepažeistų gretimo žemÄs sklypo savininko interesų per visÄ medžių augimo laikotarpį. AtsakovÄ, kaip obelų savininkÄ, galÄjo laiku genÄti obelis ir neleisti joms užaugti, persodinti. Kadangi ji nesilaikÄ nustatyto atstumo, todÄl jos veikos yra neteisÄtos.
12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. M. praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, ir dÄl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismo praktikos netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialines teisÄs normas. Byloje neginÄijamai konstatuota, kad Å¡alių žemÄs sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal atliktus kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų duomenys â posÅ«kio taÅ¡kai, ribojantys jo ir atsakovÄs žemÄs sklypo ribas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurie sutampa, ginÄo dÄl jų nekilo.
TaÅ¡kai įregistruoti pagal LKS94 koordinates. Teismas, esant įregistruotiems posÅ«kio taÅ¡kams, turintiems koordinates, turÄjo taikyti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 âDÄl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimoâ 32.1.2.3 punkto, nustaÄiusio, kad koordinuojamų taÅ¡kų koordinatÄs apskaiÄiuojamos 0,01 metro tikslumu. Taigi, esant visiÅ¡kai aiÅ¡kiai nustatytiems ir įregistruotiems posÅ«kio taÅ¡kams, kurie juos pažymint natÅ«roje gali skirtis tik 1 centimetru, jokia kita paklaida negalima.
Paklaidos (0,18 metro, 0,1 metro) galimos tik formuojant žemÄs sklypų ribas, nustatant geodeziniais prietaisais tikslias GPS koordinates, taÄiau kai posÅ«kio taÅ¡kai įregistruoti LKS94 sistemoje, jų keitimas galimas tik nustatyta tvarka.
14. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad tvoros stulpeliai, tvora yra ieÅ¡kovo žemÄs sklype. Teismas neįvertino tos aplinkybÄs, kad per visÄ tvoros ilgį â 30,26 metro, ieÅ¡kovas netenka 4 kv. m. žemÄs sklypo, jo sklypas sumažÄja nuo įregistruotų 0,0612 ha iki 0,0608 ha. Å is žemÄs sklypo ploto netekimas dÄl užstatytos atsakovÄs tvoros, atsižvelgiant į tai, kad žemÄ yra mieste, negali bÅ«ti laikomas neesminiu ieÅ¡kovo teisių pažeidimu. Be to, teismas nepagrįstai nustatÄ, kad tvora, pastatyta 1986 metais ant senos tvoros ir jos vietoje. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pateikÄ fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad pirmas ir paskutinis stulpeliai yra įbetonuoti į naujÄ betonÄ , kuris yra Å¡alia seno betono. Atitinkamai buvo perkelti ir visi kiti stulpeliai. Nauji stulpeliai, statant naujai tvorÄ , jau buvo iÅ¡ iÅ¡orÄs apibetonuoti, o betono pagrindas, laikantis stulpelius, dar apie 30 centimetrų patenka į ieÅ¡kovo žemÄ. Å ios aplinkybÄs teismas nevertino.
15. Mano, jog teismas skundžiamu procesiniu sprendimu įteisino svetimo turto neatlygintinÄ naudojimÄ be savininko sutikimo, kaip pagrindÄ nurodydamas protingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, ko atsakovÄ neginÄijo, kad jos sklypo riba visada buvo aiÅ¡ki ir nesikeitÄ, taigi, atsakovÄ negalÄjo nežinoti, kur baigiasi jos sklypas, ir neturÄjo pagrindo vertinti, jog statyba ant sklypo ribos ir jÄ peržengiant galÄtų bÅ«ti teisÄta.
16. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovÄ praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ atmesti.
17. Nurodo, kad teismas padarÄ pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas dÄl ieÅ¡kovo ir atsakovÄs žemÄs sklypus skirianÄios tvoros, pagrįstai sprendÄ, kad tvora po rekonstravimo buvo perstatyta senosios tvoros vietoje, todÄl sprendimas dÄl Å¡ios dalies yra teisingas.
18. Atsiliepimu į pateiktus Å¡alių apeliacinius skundus treÄiasis asmuo G. M. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti, o atsakovÄs apeliacinį skundÄ atmesti.
19. Pažymi, kad teismas sprendime nurodÄ, jog galÄjo atsirasti riboženklių paklaida dÄl perÄjimo iÅ¡ vienos koordinaÄių sistemos į kitÄ , taÄiau neįvertino, kad pagal Å¡iuo metu įregistruotus koordinuotus taÅ¡kus atsakovÄs tvora yra ieÅ¡kovo žemÄs sklype ir todÄl ginÄÄ dÄl tvoros iÅ¡sprendÄ iÅ¡ esmÄs neteisingai. AtsakovÄ Å¡ioje byloje nereiÅ¡kÄ reikalavimo nustatyti kitas žemÄs sklypo ribas, todÄl jos laikomos žinomomis, o ieÅ¡kovas savo reikalavimus reiÅ¡kÄ remdamasis įregistruotomis žemÄs sklypo ribomis. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. IeÅ¡kovo J. M. ir atsakovÄs D. D. apeliaciniai skundai atmetami.
21. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti Å¡alių pateiktų apeliacinių skundų ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. NagrinÄjamu atveju ginÄas kilo dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinys dÄl nuosavybÄs teisÄs gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, teisÄtumo ir pagrįstumo.
23. IeÅ¡kovas pateiktu skundu nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo ieÅ¡kinio, o atsakovÄ skundžiÄ sprendimo dalį, kuria teismas ieÅ¡kinį patenkino. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų iÅ¡dÄstytais argumentais, kurių pagrindu jie skundžiamas teismo sprendimo dalis vertina neteisÄtomis ir nepagrįstomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi ieÅ¡kovo bei atsakovÄs apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginÄo teisingam iÅ¡nagrinÄjimui bylos aplinkybes ir priÄmÄ iÅ¡ esmÄs teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs, kurio motyvams teisÄjų kolegija pritaria, todÄl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dÄl atskirų apeliaciniuose skunduose Å¡alių nurodytų argumentų.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra konstatavÄs, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kÄs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:
1) kad jis yra turto savininkas;
2) kad jo teisÄs yra pažeistos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
25. Ä®rodymai civilinÄje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumo taisyklÄ civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dÄl fakto buvimo lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-526/2009).
TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ioje byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , minÄtų įrodinÄjimo procesÄ reglamentuojanÄių teisÄ normų laikÄsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti Å¡alies nenaudai, nesudaro pagrindo vertinti, jog jie įvertinti neteisingai.
26. Atsižvelgdama į nutarties 24 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, nesant ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovas J. M. kartu su treÄiuoju asmeniu G. M. yra žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiais adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ieÅ¡kovas turÄjo įrodyti, jog ginÄo tvoros įsiterpimas į jo žemÄs sklypÄ pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises.
27. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad po 1986 m. tvora buvo pastatyta senosios tvoros vietoje, tvirtina, kad rekonstruota ginÄo tvora yra įsiterpÄ Ä¯ jo žemÄs sklypÄ , dÄl ko jis netenka apie 4 kv. m. žemÄs sklypo dalies. Å iuo aspektu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas minÄtų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatÄ, kad senoji tvora stovÄjo ant žemÄs sklypų ribos (su tokia tvoros vieta ieÅ¡kovas sutiko), o naujoji ginÄo tvora buvo pastatyta bÅ«tent senosios tvoros vietoje, kitaip neįsiterpiant į apelianto žemÄs sklypÄ , dÄl ko ieÅ¡kovas nereiÅ¡kÄ pretenzijų daugiau nei 20 metų.
IÅ¡ teismo motyvų matyti, jog faktinÄ aplinkybÄ, kad rekonstruojant tvorÄ ji buvo statoma toje paÄioje vietoje, konstatuota remiantis ne tik fotonuotraukomis, bet ir atsakovÄs paaiÅ¡kinimais bei liudytojo Z. K., kuris statÄ tvorÄ , parodymais, t. y. byloje esanÄių įrodymų visuma. O bÅ«tent: liudytojas patvirtino, kad tvorÄ statÄ toje paÄioje vietoje kaip ir senoji tvora; nuo ieÅ¡kovo pusÄs ant esamų stulpelių buvo užbetonuoti kiti nauji stulpeliai; buvo daromas vienas naujas stulpelis, o sekantis užbetonuotas senas, nes senas buvo nedidelis, ant jo užmautas vamzdis ir užbetonuotas; kadangi buvo dideli tarpai, tai tarp jų buvo vienas naujas stulpelis, kitas senas; buvo iÅ¡tempta virvÄ nuo seno kampinio stulpelio iki kitoje pusÄje seno stulpelio; ieÅ¡kovas tuo metu su tvoros vieta sutiko; nuotraukose matyti, kad tvora iÅ¡ atsakovÄs pusÄs susideda iÅ¡ betoninių stulpelių ir medinių lentelių; senoji žemesnÄ tvora atsakovÄs pusÄje stovÄjo iki maždaug 1996 metų; statybos darbų vadovo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo duomenys patvirtina, kad, apžiÅ«rÄjus D.
D. žemÄs sklype esanÄiÄ tvorÄ , skirianÄiÄ nuo Å¡alia esanÄio kaimyno, matyti, jog tvoros pamatai ir segmentai seni, apsamanojÄ, o pragrÄžtuose stulpeliuose matyti, kad asbocementiniai vamzdžiai buvo užmauti ant esamų metalinių stulpelių ir užbetonuoti; pamatai ir tvora yra tiesi linija.
28. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo taikÄ galimÄ 18 centimetrų paklaidÄ dÄl matavimų skirtingose sistemose, kadangi nekilo ginÄas dÄl žemÄs sklypo ribų, kurios yra nustatytos posÅ«kio taÅ¡kais LKS94 sistemoje, o jų keitimas galimas tik nustatyta tvarka. TeisÄjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju žemÄs sklypų matavimai buvo atlikti ir sklypų ribos koordinatÄs nustatytos dar vietinÄje koordinaÄių sistemoje, tuo tarpu LKS94 metų sistemoje buvo atlikti ieÅ¡kovo byloje pateikti nauji matavimai, kurie nÄra įregistruoti.
BÅ«tent matuojant ir lyginant skirtingose koordinaÄių sistemose konkreÄių sklypų ribos taÅ¡kų duomenis atsiranda neatitikimai, kurie ir lemia tai, kad faktinÄ tvoros vieta galimai neatitinka žemÄs sklypų ribos matuojant naujoje koordinaÄių sistemoje, nors natÅ«roje tvoros vieta nepasikeitÄ. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bÅ«tent tokiems atvejams nustatyta galima paklaida, pripažindamas, jog paklaida nevirÅ¡ija leistinos ribos. Kaip matyti, liudytoju apklaustas individualios D.
D. įmonÄs matininkas D. D. patvirtino, kad atliekant matavimus ribos buvo imtos iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir konstatuota, jog yra Å¡ioks toks neatitikimas su tvoromis; neatitikimai atsiranda dÄl to, kad senieji matavimai atlikti vietinÄje koordinaÄių sistemoje, kurie nebuvo tikslÅ«s; tuo metu matuota PanevÄžio vietinÄje sistemoje, o dabar sklypai VÄ® Registrų centre įregistruoti ir âįklotiâ LKS94 metų sistemoje; paklaida atitinka leistinÄ 18 centimetrų paklaidÄ ; atsakovÄs žemÄs sklypo plotas iÅ¡likÄs tas pats; koordinates apskaiÄiuoja LitPos stotys, per kurias koordinatÄs yra apskaiÄiuojamos realiame laike, bet net ir stotys gali duoti dar iki 5 centimetrų paklaidÄ ; skaiÄiavimai taip pat priklauso nuo to, kaip matininkas naudoja aparatÅ«rÄ ; riboženkliai tuo metu, kai buvo matuojama, įkalti teisingai, nes buvo matuojami bÅ«tent toje sistemoje ir nuo geodezinių punktų; sklypus transformuojant pagal matininkų turimÄ programÄ iÅ¡ vietinÄs sistemos į LKS94 ir atsiranda skirtumai;
žemÄs sklypo plotas nesikeiÄia, nesikeiÄia ilgiai, keiÄiasi tik dislokacijos vieta keliais centimetrais.
29. PažymÄtina, jog byloje teismas nesprendÄ klausimo dÄl naujų ieÅ¡kovo ir atsakovÄs sklypų ribos posÅ«kio taÅ¡kų nustatymo, todÄl apeliaciniame skunde dÄstomi argumentai dÄl kadastrinių matavimų tvarkos atlikimo nÄra aktualÅ«s. Tuo paÄiu sutiktina, kad atsakovÄ, perstatydama tvorÄ senosios vietoje, vietomis nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ paklaidÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemÄs sklypo dalį. TaÄiau iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog Å¡alių žemÄs sklypų ribos yra aiÅ¡kios, todÄl jų nustatinÄti iÅ¡ naujo nÄra pagrindo. Sklypų ribas nustatantys dokumentai (1993, 2014, 2018 metais atlikti kadastriniai matavimai) su galima leistina paklaida dÄl skirtingų matavimo prietaisų neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad atsakovÄs tvora, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, stovi ant žemÄs sklypus skirianÄios ribos iÅ¡ esmÄs toje paÄioje vietoje kaip ir daugiau nei prieÅ¡ 20 metų.
30. TeisÄjų kolegija sprendžia, jog nagrinÄjama ginÄo situacija nesudaro pagrindo laikyti, kad po atsakovÄs tvoros rekonstravimo buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip žemÄs sklypo savininko (bendraturÄio), teisÄs ir teisÄti interesai. Kadangi byloje patikimais ir leistinais įrodymais nebuvo nustatyta minÄta bÅ«tinoji negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ paÅ¡alinti atsakovei priklausanÄiÄ tvorÄ nuo jam priklausanÄio žemÄs sklypo.
31. AtsakovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs aktus, kadangi nei obelų, nei krÅ«mo ar alyvos sodinimo metu statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai gyvenamieji pastataiâ dar nebuvo priimtas ir negaliojo, kaip ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos respublikinÄs statybos normos RSN 151-92 âMiestų ir gyvenvieÄių sodybosâ, kiek Å¡iuo konkreÄiu atveju susijÄ su obelimis, kurios sodintos prieÅ¡ 40 metų.
32. PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinÄs statybos normos RSN 151-92 âMiestų ir gyvenvieÄių sodybosâ, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenvieÄių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ , buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su iÅ¡vardinta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas). MinÄtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d.. RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrÅ«mių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvÄs raudonosios linijos turi bÅ«ti ne arÄiau kaip: obelys, kriauÅ¡Äs, treÅ¡nÄs, rieÅ¡utmedžiai ir kiti stambÅ«s medžiai â 3 m; vyÅ¡nios, slyvos â 2 m; serbentai, agrastai, avietÄs ir kiti krÅ«mai â 1 metras.
Å io RSN 151-92 2.4 punkto norma nenumato apie kitokių, ne vaismedžių ar vaiskrÅ«mių, sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvÄs raudonosios linijos. TaÄiau situacija, kai stambaus vaismedžio sodinimui teisÄs aktu yra nustatytas atstumas nuo kaimyninio sklypo valdų ribos, o kitokių medžių, įskaitant miÅ¡ko medžius, kurie gali užaugti gerokai aukÅ¡tesni ir platesni nei stambÅ«s vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nÄra nustatytas, neatitinka nei logikos dÄsnių, nei teisingumo ar protingumo principų, nes nebÅ«tų pasiektas RSN 151-92 norma keliamas galutinis tikslas â tinkamai sureguliuoti ir užtikrinti kaimyninio sklypo valdos savininko interesus.
33. Siekiant užpildyti nutarties 32 punkte nurodytÄ teisinio reguliavimo spragÄ , vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dÄl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojanti panaÅ¡aus pobÅ«džio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambÅ«s vaismedžiai ir stambesniems. MinÄtÄ aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir tai, kad vÄliau Å¡i teisinio reguliavimo spraga buvo paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.
įsakymu Nr. D1-338 patvirtinus statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai gyvenamieji pastataiâ, kurio 9 priedo âVienbuÄių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimaiâ 5 punkto norma nustatÄ ne tik vaismedžių, vaiskrÅ«mių, bet ir kitų medžių (5.3 punktas) sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvÄs raudonosios linijos. Tokios nuomonÄs laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016).
34. Atsižvelgiant į nutarties 32-33 punktuose nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei į tai, kad krÅ«mas ir alyva atsakovÄs buvo sodinti dar 1998-1999 m., kÄ ji pati pripažįsta, konstatuotina, jog jų buvimas atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄiame žemÄs sklype, taÄiau netinkamu atstumu nuo ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos, neabejotinai pažeidÄ minÄtų norminių aktų nuostatas ir ieÅ¡kovo, kaip žemÄs sklypo savininko, teises ir teisÄtus interesus.
35. AtsakovÄs teigimu, obelys sodintos prieÅ¡ 40 metų, taÄiau ne jos. Å iuo aspektu atkreiptinas apeliantÄs dÄmesys, jog tai, kad sodinant obelis galiojo kiti teisÄs aktai, neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai prižiÅ«rÄti obelis pagal galiojanÄius teisÄs aktus. Visuotinai yra žinoma, kad obelys turi savybÄ augti, todÄl joms augant ir kintant teisÄs normoms, savininkas (atsakovÄ) turi jomis vadovautis ir nepažeisti gretimo sklypo savininko teisių. Be to, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymÄ , kurio paskirtis â nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄje esanÄių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisÄ Ä¯ jų gyvenimo kokybÄ gerinanÄias aplinkos sÄ lygas.
Akivaizdu, kad įstatymo leidÄjas Å¡iuo įstatymu siekia, jog esami želdynai ir želdiniai bÅ«tų tinkamai tvarkomi. ApeliantÄ nuosavybÄs teise valdo gyvenamÄ jį namÄ bei žemÄs sklypÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini), vadinasi yra ir želdinių savininkÄ (įstatymo 2 straipsnio 23, 31 punktai). Ä®statymas reglamentuoja, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai turi tinkamai tvarkyti želdinius, nepažeidžiant kaimyninių žemÄs sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (įstatymo 15 straipsnis).
36. Nesutiktina su apeliantÄs teigimu, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ, kuo konkreÄiai ginÄo medžiai ir krÅ«mai jam kenkia ar trukdo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nuo pakankamai arti ieÅ¡kovo žemÄs sklypo ribos atsakovÄs sklype auganÄių suaugusių medžių ir aukÅ¡taÅ«gių krÅ«mų neabejotinai krenta Å¡eÅ¡Älis ant ieÅ¡kovo žemÄs sklypo, logiÅ¡ka, jog ir Å¡aknys siekia jo žemÄs sklypÄ ir statinių pamatus, dÄl ko, kaip nurodo apeliantas, pasisavinamos naudingos dirvožemio medžiagos, prikrinta lapų, sunkiau prižiÅ«rÄti sklypÄ , auganÄios Å¡akos gali pradÄti skverbtis į ieÅ¡kovo sklypo pusÄ ir t. t.
37. IÅ¡dÄstytų argumentų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų apeliacinių skundų teiginiai teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nepasisako (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisÄs normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklÄmis ir minÄtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgÄs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikÄ ir aiÅ¡kino materialinÄs teisÄs normas, todÄl nÄra teisinio pagrindo naikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todÄl, atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, dÄl jų parengimo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos ir sumokÄtas žyminis mokestis nepriteisiami (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). NagrinÄjamu atveju dalyvaujantys byloje asmenys turi teisÄ gauti įrodymais pagrįstų, savalaikiai į bylÄ pateiktų ir norminių aktų reikalavimus atitinkanÄių iÅ¡laidų rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus atlyginimÄ .
IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovÄs apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä priteisti jo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikÄ 200 Eur iÅ¡laidas pagrindžianÄius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dÄl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos. Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kovo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į atsakovÄs apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, priteisiamos iÅ¡ atsakovÄs. AtsakovÄ teismui nepateikÄ duomenų apie turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , todÄl klausimas dÄl jų atlyginimo nesprendžiamas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovÄs D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini). TeisÄjų kolegija: RamunÄ ÄeknienÄ NijolÄ DanguolÄ SmetonienÄ BirutÄ ValiulienÄ