Legislator Case Law & Legislation
ac3e59b2-7f3d-445b-aeb7-5b4a0b30e300 AI generated

ac3e59b2-7f3d-445b-aeb7-5b4a0b30e300 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ac3e59b2-7f3d-445b-aeb7-5b4a0b30e300
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-408-544/2019 teisėja Vaida MotiejÅ«nienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03301-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.5.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Legislator headnote

AI generated

ac3e59b2-7f3d-445b-aeb7-5b4a0b30e300 · Panevėžio apygardos teismas: Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. D. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-408-544/2019 teisėja Vaida MotiejÅ«nienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03301-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.5.; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

M. ir atsakovės D. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-1026/2019 pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovei D. D., tretiesiems asmenims G. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savininko teisių gynimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. M. prašė per teismo nustatytÄ terminÄ , kuris galėtų bÅ«ti 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paÅ¡alinti atsakovei D.

D. priklausančiÄ tvorÄ nuo jam priklausančio žemės sklypo bei įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti jos sklype augančius krÅ«mus ne mažiau kaip 1 metrÄ , žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio, ne mažiau kaip 2 metrus ir kitus medžius ne mažiau kaip 3 metrų atstumu, esančius nuo jo žemės sklypo ribos.

2. Nurodė, kad atsakovė yra gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jų sklypai ribojasi Å¡iaurės rytų kryptimi, 30,26 metro atstumu. Atsakovė po 1997 m. pastatė tvorÄ ir jos ribos su ieÅ¡kovu nederino, sutikimo neprašė. Atsakovė pastatė naujÄ tvorÄ po atliktų kadastrinių matavimų ir įsibrovė į jo žemės sklypÄ nuo 20 iki 4 centimetrų. Be to, atsakovė savo žemės sklype yra pasodinusi medžius, kurie pasodinti apie 1,5 metro atstumu nuo jo žemės sklypo, o jų aukÅ¡tis apie 7 metrus.

Obelų Å¡aknys yra ieÅ¡kovo žemėje, ardo jo pamatus, pasisavina naudingas dirvožemio medžiagas, nuo jų metamas Å¡ešėlis, prikrinta lapų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovę per 30 dienų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti jos sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), augančius krÅ«mus ne mažiau kaip 1 metrÄ , žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio, ne mažiau kaip 2 metrus ir kitus medžius ne mažiau kaip 3 metrų atstumu, esančius nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų savininkai. Ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu G. M. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais (kiemo aikštelė, b1, b2, kanalizacijos šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, pastatas šiltnamiu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Å alių, trečiojo asmens, liudytojų Z. K., V. V., P. B., A. D. paaiÅ¡kinimais teismas nustatė, kad vietoje atsakovės tėvų statytos senosios tvoros, kuri skyrė jos ir ieÅ¡kovo žemės sklypus, 1998-1999 metais atsakovė pastatė kitÄ tvorÄ . Atsakovės žemės sklype apie 1980 metus pasodintos obelys, jos yra apie 1,60 metro atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, o 1998-1999 metais atsakovė pasodino krÅ«mÄ , jis yra 0,70 metro atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, bei alyvÄ , esančiÄ apie 0,50 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos.

5. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas į Å¡alių suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, pagal vidinį įsitikinimÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei paÅ¡alinti jai priklausančiÄ tvorÄ nuo ieÅ¡kovo priklausančio žemės sklypo yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog iÅ¡ nuotraukų bei Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, kad tvora yra medinė, jos aukÅ¡tis nevirÅ¡ija leistino, o paklaida, kuri virÅ¡ija leistinÄ , nežymiai peržengia sklypo ribÄ Ä¯ ieÅ¡kovo pusę.

Todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo tvora nėra peržengianti ieÅ¡kovo sklypo ribÄ bei pažeidžianti ieÅ¡kovo teises taip, kad daromas neleistinas poveikis jo žemės sklypui, dėl ko jam trukdoma juo naudotis. Nugriauti tvorÄ ieÅ¡kinio motyvais nėra teisinio pagrindo, nes atsakovės veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams byloje nėra įrodyta. Tokia priemonė laikytina neproporcinga tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti. Å alių pateikti žemės sklypų planai iÅ¡ esmės atitinka jų faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant pirminę kaimyninių sklypų ribÄ , matuojant nuo tvoros, įvertinus leistinÄ paklaidÄ , ir statant tvorÄ , nebuvo pažeista.

6. Teismas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti jos sklype augančius krÅ«mus ne mažiau kaip 1 metrÄ , žemaÅ«gius medžius, iÅ¡augančius ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio, ne mažiau kaip 2 metrus ir kitus medžius ne mažiau kaip 3 metrų atstumu sprendė, jog ginčo medžiai, krÅ«mai, esantys atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 243 patvirtintų respublikinių statybos normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ , buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su iÅ¡vardyta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas), nuostatas. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas su atsakove buvo susitarę dėl minėtų augalų sodinimo kitokiu atstumu, negu numatė minėtas norminis aktas, teismas Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. D. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

8. Nurodo, kad nei obelų, nei krūmo ar alyvos sodinimo metu teismo nurodomas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ dar nebuvo priimtas ir negaliojo (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338), todėl ir jo nustatyti reikalavimai atsakovės sklype augantiems ginčo augalams netaikytini. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintomis respublikinėmis statybos normomis RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios taip pat galiojo visų išvardintų augalų sodinimo metu.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja jo paties konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, kadangi tik krÅ«mas ir alyva buvo sodinti 1998-1999 metais, o obelys sodintos prieÅ¡ 40 metų ne atsakovės, t. y. dar tuomet, kai jokių reikalavimų jų sodinimui iÅ¡ viso nebuvo, nebuvo privačios nuosavybės, o ir pats ieÅ¡kovas niekuomet neprieÅ¡taravo dėl sode augančių obelų. Be to, taikydamas Å¡iuos teisės aktus, teismas neatsižvelgė į tai, kad vien konstatuotas Å¡ių normų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, kurios taikymo klausimas byloje nėra sprendžiamas, o, atsižvelgiant į ginčo medžių sodinimo laikÄ , administracinės atsakomybės taikymo klausimas net ir negali bÅ«ti sprendžiamas dėl suėjusio senaties termino.

9. Mano, jog ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas negatorinis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovės žemės sklype augančių medžių ir krÅ«mų paÅ¡alinimo byloje nebuvo įrodytas. Teismas nustatė tik tai, kad ieÅ¡kovas yra turto savininkas, tačiau argumentų dėl jo teisių pažeidimo pagrįstumo byloje nėra. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kuo konkrečiai ginčo medžiai ir krÅ«mai jam kenkia ar trukdo. Tuo tarpu praėjus daugiau nei 20 metų po alyvos ir krÅ«mo sodinimo ir net daugiau nei 40 metų po obelų pasodinimo reiÅ¡kiamas prieÅ¡taravimas dėl Å¡ių augalų paÅ¡alinimo neatitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų ir negali bÅ«ti pripažįstama proporcinga priemone siekiamam tikslui.

10. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ atmesti.

11. Nurodo, kad nepriklausomai nuo to, koks galiojo norminis aktas augalų sodinimo metu, atsakovė privalėjo laikytis tokio elgesio standarto, kad nepažeistų gretimo žemės sklypo savininko interesų per visÄ medžių augimo laikotarpį. Atsakovė, kaip obelų savininkė, galėjo laiku genėti obelis ir neleisti joms užaugti, persodinti. Kadangi ji nesilaikė nustatyto atstumo, todėl jos veikos yra neteisėtos.

12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismo praktikos netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialines teisės normas. Byloje neginčijamai konstatuota, kad Å¡alių žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal atliktus kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų duomenys – posÅ«kio taÅ¡kai, ribojantys jo ir atsakovės žemės sklypo ribas, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kurie sutampa, ginčo dėl jų nekilo.

Taškai įregistruoti pagal LKS94 koordinates. Teismas, esant įregistruotiems posūkio taškams, turintiems koordinates, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.2.3 punkto, nustačiusio, kad koordinuojamų taškų koordinatės apskaičiuojamos 0,01 metro tikslumu. Taigi, esant visiškai aiškiai nustatytiems ir įregistruotiems posūkio taškams, kurie juos pažymint natūroje gali skirtis tik 1 centimetru, jokia kita paklaida negalima.

Paklaidos (0,18 metro, 0,1 metro) galimos tik formuojant žemės sklypų ribas, nustatant geodeziniais prietaisais tikslias GPS koordinates, tačiau kai posūkio taškai įregistruoti LKS94 sistemoje, jų keitimas galimas tik nustatyta tvarka.

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tvoros stulpeliai, tvora yra ieÅ¡kovo žemės sklype. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad per visÄ tvoros ilgį – 30,26 metro, ieÅ¡kovas netenka 4 kv. m. žemės sklypo, jo sklypas sumažėja nuo įregistruotų 0,0612 ha iki 0,0608 ha. Å is žemės sklypo ploto netekimas dėl užstatytos atsakovės tvoros, atsižvelgiant į tai, kad žemė yra mieste, negali bÅ«ti laikomas neesminiu ieÅ¡kovo teisių pažeidimu. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad tvora, pastatyta 1986 metais ant senos tvoros ir jos vietoje. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pateikė fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad pirmas ir paskutinis stulpeliai yra įbetonuoti į naujÄ betonÄ , kuris yra Å¡alia seno betono. Atitinkamai buvo perkelti ir visi kiti stulpeliai. Nauji stulpeliai, statant naujai tvorÄ , jau buvo iÅ¡ iÅ¡orės apibetonuoti, o betono pagrindas, laikantis stulpelius, dar apie 30 centimetrų patenka į ieÅ¡kovo žemę. Å ios aplinkybės teismas nevertino.

15. Mano, jog teismas skundžiamu procesiniu sprendimu įteisino svetimo turto neatlygintinÄ naudojimÄ be savininko sutikimo, kaip pagrindÄ nurodydamas protingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, ko atsakovė neginčijo, kad jos sklypo riba visada buvo aiÅ¡ki ir nesikeitė, taigi, atsakovė negalėjo nežinoti, kur baigiasi jos sklypas, ir neturėjo pagrindo vertinti, jog statyba ant sklypo ribos ir jÄ peržengiant galėtų bÅ«ti teisėta.

16. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ atmesti.

17. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypus skiriančios tvoros, pagrįstai sprendė, kad tvora po rekonstravimo buvo perstatyta senosios tvoros vietoje, todėl sprendimas dėl šios dalies yra teisingas.

18. Atsiliepimu į pateiktus Å¡alių apeliacinius skundus trečiasis asmuo G. M. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti, o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

19. Pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog galėjo atsirasti riboženklių paklaida dėl perėjimo iÅ¡ vienos koordinačių sistemos į kitÄ , tačiau neįvertino, kad pagal Å¡iuo metu įregistruotus koordinuotus taÅ¡kus atsakovės tvora yra ieÅ¡kovo žemės sklype ir todėl ginÄÄ dėl tvoros iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės neteisingai. Atsakovė Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti kitas žemės sklypo ribas, todėl jos laikomos žinomomis, o ieÅ¡kovas savo reikalavimus reiÅ¡kė remdamasis įregistruotomis žemės sklypo ribomis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. IeÅ¡kovo J. M. ir atsakovės D. D. apeliaciniai skundai atmetami.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti Å¡alių pateiktų apeliacinių skundų ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo J. M. ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. IeÅ¡kovas pateiktu skundu nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo ieÅ¡kinio, o atsakovė skundžiÄ sprendimo dalį, kuria teismas ieÅ¡kinį patenkino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų iÅ¡dėstytais argumentais, kurių pagrindu jie skundžiamas teismo sprendimo dalis vertina neteisėtomis ir nepagrįstomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo bei atsakovės apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniuose skunduose Å¡alių nurodytų argumentų.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

25. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡ioje byloje surinktÄ Ä¯rodymų visumÄ , minėtų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisė normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti Å¡alies nenaudai, nesudaro pagrindo vertinti, jog jie įvertinti neteisingai.

26. Atsižvelgdama į nutarties 24 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, nesant ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas J. M. kartu su trečiuoju asmeniu G. M. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog ginčo tvoros įsiterpimas į jo žemės sklypÄ pažeidžia jo, kaip turto savininko, teises.

27. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad po 1986 m. tvora buvo pastatyta senosios tvoros vietoje, tvirtina, kad rekonstruota ginčo tvora yra įsiterpė į jo žemės sklypÄ , dėl ko jis netenka apie 4 kv. m. žemės sklypo dalies. Å iuo aspektu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė, kad senoji tvora stovėjo ant žemės sklypų ribos (su tokia tvoros vieta ieÅ¡kovas sutiko), o naujoji ginčo tvora buvo pastatyta bÅ«tent senosios tvoros vietoje, kitaip neįsiterpiant į apelianto žemės sklypÄ , dėl ko ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų daugiau nei 20 metų.

IÅ¡ teismo motyvų matyti, jog faktinė aplinkybė, kad rekonstruojant tvorÄ ji buvo statoma toje pačioje vietoje, konstatuota remiantis ne tik fotonuotraukomis, bet ir atsakovės paaiÅ¡kinimais bei liudytojo Z. K., kuris statė tvorÄ , parodymais, t. y. byloje esančių įrodymų visuma. O bÅ«tent: liudytojas patvirtino, kad tvorÄ statė toje pačioje vietoje kaip ir senoji tvora; nuo ieÅ¡kovo pusės ant esamų stulpelių buvo užbetonuoti kiti nauji stulpeliai; buvo daromas vienas naujas stulpelis, o sekantis užbetonuotas senas, nes senas buvo nedidelis, ant jo užmautas vamzdis ir užbetonuotas; kadangi buvo dideli tarpai, tai tarp jų buvo vienas naujas stulpelis, kitas senas; buvo iÅ¡tempta virvė nuo seno kampinio stulpelio iki kitoje pusėje seno stulpelio; ieÅ¡kovas tuo metu su tvoros vieta sutiko; nuotraukose matyti, kad tvora iÅ¡ atsakovės pusės susideda iÅ¡ betoninių stulpelių ir medinių lentelių; senoji žemesnė tvora atsakovės pusėje stovėjo iki maždaug 1996 metų; statybos darbų vadovo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo duomenys patvirtina, kad, apžiÅ«rėjus D.

D. žemės sklype esančiÄ tvorÄ , skiriančiÄ nuo Å¡alia esančio kaimyno, matyti, jog tvoros pamatai ir segmentai seni, apsamanoję, o pragręžtuose stulpeliuose matyti, kad asbocementiniai vamzdžiai buvo užmauti ant esamų metalinių stulpelių ir užbetonuoti; pamatai ir tvora yra tiesi linija.

28. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo taikė galimÄ 18 centimetrų paklaidÄ dėl matavimų skirtingose sistemose, kadangi nekilo ginčas dėl žemės sklypo ribų, kurios yra nustatytos posÅ«kio taÅ¡kais LKS94 sistemoje, o jų keitimas galimas tik nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju žemės sklypų matavimai buvo atlikti ir sklypų ribos koordinatės nustatytos dar vietinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu LKS94 metų sistemoje buvo atlikti ieÅ¡kovo byloje pateikti nauji matavimai, kurie nėra įregistruoti.

Būtent matuojant ir lyginant skirtingose koordinačių sistemose konkrečių sklypų ribos taškų duomenis atsiranda neatitikimai, kurie ir lemia tai, kad faktinė tvoros vieta galimai neatitinka žemės sklypų ribos matuojant naujoje koordinačių sistemoje, nors natūroje tvoros vieta nepasikeitė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent tokiems atvejams nustatyta galima paklaida, pripažindamas, jog paklaida neviršija leistinos ribos. Kaip matyti, liudytoju apklaustas individualios D.

D. įmonės matininkas D. D. patvirtino, kad atliekant matavimus ribos buvo imtos iÅ¡ VÄ® Registrų centro ir konstatuota, jog yra Å¡ioks toks neatitikimas su tvoromis; neatitikimai atsiranda dėl to, kad senieji matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, kurie nebuvo tikslÅ«s; tuo metu matuota Panevėžio vietinėje sistemoje, o dabar sklypai VÄ® Registrų centre įregistruoti ir „įkloti“ LKS94 metų sistemoje; paklaida atitinka leistinÄ 18 centimetrų paklaidÄ ; atsakovės žemės sklypo plotas iÅ¡likęs tas pats; koordinates apskaičiuoja LitPos stotys, per kurias koordinatės yra apskaičiuojamos realiame laike, bet net ir stotys gali duoti dar iki 5 centimetrų paklaidÄ ; skaičiavimai taip pat priklauso nuo to, kaip matininkas naudoja aparatÅ«rÄ ; riboženkliai tuo metu, kai buvo matuojama, įkalti teisingai, nes buvo matuojami bÅ«tent toje sistemoje ir nuo geodezinių punktų; sklypus transformuojant pagal matininkų turimÄ programÄ iÅ¡ vietinės sistemos į LKS94 ir atsiranda skirtumai;

žemės sklypo plotas nesikeičia, nesikeičia ilgiai, keičiasi tik dislokacijos vieta keliais centimetrais.

29. Pažymėtina, jog byloje teismas nesprendė klausimo dėl naujų ieÅ¡kovo ir atsakovės sklypų ribos posÅ«kio taÅ¡kų nustatymo, todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl kadastrinių matavimų tvarkos atlikimo nėra aktualÅ«s. Tuo pačiu sutiktina, kad atsakovė, perstatydama tvorÄ senosios vietoje, vietomis nežymiai virÅ¡ijo leistinÄ paklaidÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypo dalį. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog Å¡alių žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios, todėl jų nustatinėti iÅ¡ naujo nėra pagrindo. Sklypų ribas nustatantys dokumentai (1993, 2014, 2018 metais atlikti kadastriniai matavimai) su galima leistina paklaida dėl skirtingų matavimo prietaisų neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad atsakovės tvora, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, stovi ant žemės sklypus skiriančios ribos iÅ¡ esmės toje pačioje vietoje kaip ir daugiau nei prieÅ¡ 20 metų.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjama ginčo situacija nesudaro pagrindo laikyti, kad po atsakovės tvoros rekonstravimo buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko (bendraturčio), teisės ir teisėti interesai. Kadangi byloje patikimais ir leistinais įrodymais nebuvo nustatyta minėta bÅ«tinoji negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lyga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ paÅ¡alinti atsakovei priklausančiÄ tvorÄ nuo jam priklausančio žemės sklypo.

31. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, kadangi nei obelų, nei krūmo ar alyvos sodinimo metu statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ dar nebuvo priimtas ir negaliojo, kaip ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kiek šiuo konkrečiu atveju susiję su obelimis, kurios sodintos prieš 40 metų.

32. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 buvo patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, kurios reglamentavo Lietuvos Respublikos miestų ir gyvenviečių sodybų projektavimÄ , statymÄ ir įrengimÄ , buvo privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su iÅ¡vardinta veikla (RSN 151-92 1.1 punktas). Minėtos normos galiojo iki 2004 m. kovo 5 d.. RSN 151-92 2.4 punkte buvo įtvirtinta, kad vaismedžių ir vaiskrÅ«mių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi bÅ«ti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, treÅ¡nės, rieÅ¡utmedžiai ir kiti stambÅ«s medžiai – 3 m; vyÅ¡nios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krÅ«mai – 1 metras.

Šio RSN 151-92 2.4 punkto norma nenumato apie kitokių, ne vaismedžių ar vaiskrūmių, sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Tačiau situacija, kai stambaus vaismedžio sodinimui teisės aktu yra nustatytas atstumas nuo kaimyninio sklypo valdų ribos, o kitokių medžių, įskaitant miško medžius, kurie gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai, sodinimo nuo kaimyninio sklypo ribos atstumas nėra nustatytas, neatitinka nei logikos dėsnių, nei teisingumo ar protingumo principų, nes nebūtų pasiektas RSN 151-92 norma keliamas galutinis tikslas – tinkamai sureguliuoti ir užtikrinti kaimyninio sklypo valdos savininko interesus.

33. Siekiant užpildyti nutarties 32 punkte nurodytÄ teisinio reguliavimo spragÄ , vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojanti panaÅ¡aus pobÅ«džio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambÅ«s vaismedžiai ir stambesniems. MinėtÄ aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir tai, kad vėliau Å¡i teisinio reguliavimo spraga buvo paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. D1-338 patvirtinus statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto norma nustatė ne tik vaismedžių, vaiskrÅ«mių, bet ir kitų medžių (5.3 punktas) sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016).

34. Atsižvelgiant į nutarties 32-33 punktuose nurodytÄ teisinį reguliavimÄ bei į tai, kad krÅ«mas ir alyva atsakovės buvo sodinti dar 1998-1999 m., kÄ ji pati pripažįsta, konstatuotina, jog jų buvimas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau netinkamu atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, neabejotinai pažeidė minėtų norminių aktų nuostatas ir ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus.

35. Atsakovės teigimu, obelys sodintos prieÅ¡ 40 metų, tačiau ne jos. Å iuo aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog tai, kad sodinant obelis galiojo kiti teisės aktai, neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai prižiÅ«rėti obelis pagal galiojančius teisės aktus. Visuotinai yra žinoma, kad obelys turi savybę augti, todėl joms augant ir kintant teisės normoms, savininkas (atsakovė) turi jomis vadovautis ir nepažeisti gretimo sklypo savininko teisių. Be to, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymÄ , kurio paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sÄ lygas.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas Å¡iuo įstatymu siekia, jog esami želdynai ir želdiniai bÅ«tų tinkamai tvarkomi. Apeliantė nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), vadinasi yra ir želdinių savininkė (įstatymo 2 straipsnio 23, 31 punktai). Ä®statymas reglamentuoja, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai turi tinkamai tvarkyti želdinius, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (įstatymo 15 straipsnis).

36. Nesutiktina su apeliantės teigimu, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kuo konkrečiai ginčo medžiai ir krÅ«mai jam kenkia ar trukdo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nuo pakankamai arti ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos atsakovės sklype augančių suaugusių medžių ir aukÅ¡taÅ«gių krÅ«mų neabejotinai krenta Å¡ešėlis ant ieÅ¡kovo žemės sklypo, logiÅ¡ka, jog ir Å¡aknys siekia jo žemės sklypÄ ir statinių pamatus, dėl ko, kaip nurodo apeliantas, pasisavinamos naudingos dirvožemio medžiagos, prikrinta lapų, sunkiau prižiÅ«rėti sklypÄ , augančios Å¡akos gali pradėti skverbtis į ieÅ¡kovo sklypo pusę ir t. t.

37. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų apeliacinių skundų teiginiai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl, atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, dėl jų parengimo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir sumokėtas žyminis mokestis nepriteisiami (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę gauti įrodymais pagrįstų, savalaikiai į bylÄ pateiktų ir norminių aktų reikalavimus atitinkančių iÅ¡laidų rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikė 200 Eur iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, priteisiamos iÅ¡ atsakovės. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė