ac3db0af-ee16-446c-aa62-a4b02a42bcb4 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                           Civilinė byla Nr. 2A-305-278/2018Teisėja Edita Jusevičienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01058-2017-5                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)                                                     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 25 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens J. D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1392-948/2017 pagal pareiÅ¡kėjo Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl neveiksnaus fizinio asmens sprendimo peržiÅ«rėjimo ir A.

Å . pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo J. D.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašė teismÄ peržiÅ«rėti Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-189/1992, kuriuo A. Å . buvo pripažinta neveiksnia ir šį teismo sprendimÄ pakeisti – pripažinti A. Å . neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, t.y. asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (tvarkymasis su pinigais, maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas, reikiamų dokumentų užpildymas ir pan.), savitvarkos įgÅ«džių srityje (tinkama gyvenamojo bÅ«sto priežiÅ«ra, asmeninė higiena ir savipriežiÅ«ra, apranga, avalynė ir pan.), maitinimosi srityje (maisto ruoÅ¡a, paÅ¡ildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.), sveikatos priežiÅ«ros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų poreikio įvertinimas, savalaikis vaistų vartojimas ir pan.), bendravimo srityje (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, uždarumas, konfliktai, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.).

Be to, prašė pripažintos neveiksnia atitinkamose srityse A. Å . globėju palikti J. D..Nurodė, kad pareiÅ¡kimas teismui teikiamas atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį teismas turi nustatyti sritis, kuriose A. Å . pripažinta neveiksnia. Teigė, kad VieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Psichikos sveikatos centro Socialinio darbuotojo 2017 m. spalio 12 d. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ (toliau – Socialinio darbuotojo iÅ¡vada arba IÅ¡vada) patvirtina, kad A.

Å . negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų. Nurodė, kad neveiksnia pripažintos A. Å . psichikos bÅ«klė nuo pripažinimo neveiksnia iki Å¡io laiko iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl nėra tikslinga skirti naujÄ ekspertizę psichinei bÅ«klei įvertinti.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, A.

Š. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos teisingai valdyti atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Socialinio darbuotojo išvados duomenimis, kad A. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Be to, 1992 m. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra nustatyta, jog A. Š. konstatuota lėtinė psichinė liga – epilepsinė silpnaprotystė ir dėl psichikos sveikatos būklės ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-189/1992).

Nurodė, kad byloje yra duomenų, jog A. Š. psichinė sveikatos būklė iš esmės nėra pakitusi ir išlieka stabili, o iš byloje dalyvaujančio neveiksnaus asmens globėjo paaiškinimų, pateiktos išvados ir prijungtos civilinės bylos medicininių duomenų apie A. Š. psichinę sveikatos būklę, yra pagrindas spręsti, kad A. Š. būklė nėra pagerėjusi, o iš medicininių dokumentų matyti, kad jos pasveikimas nėra galimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo J.

D. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui.Nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisingÄ , nemotyvuotÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti panaikintas. Teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priėmęs sprendimÄ pripažinto asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ Ä¯tvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 2 dalis. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintos Asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į ApraÅ¡o turtinį bei minėtas CPK bei CK nuostatas, A. Å . turėjo bÅ«ti pripažinta neveiksnia visose srityse, kadangi ji nesugeba įvertinti savo veiksmų ir jų valdyti.

Apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju socialinis darbuotojas surašė iÅ¡vadÄ dėl A. Å . gebėjimų pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus neįvertindamas visų sričių, kuriose A. Å . pripažinta neveiksnia. Nepaisant to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus Å¡io pobÅ«džio byloje ir ne tik neįvertino visų sričių, kuriose A. Å . turėtų bÅ«ti pripažinta neveiksnia, bet ir neskyrė socialiniam darbuotojui užduoties suraÅ¡yti papildomÄ iÅ¡vadÄ dėl A. Å . gebėjimų pasirÅ«pinti savimi bei priimti sprendimus kitose, nei IÅ¡vadoje apraÅ¡ytose, srityse.Teigia, jog yra tikslinga A.

Å . pripažinti neveiksnia visose srityse siekiant, kad bÅ«tų apsaugoti jos pačios interesai. Nurodo, kad ir iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog A. Å . negali tvarkyti savo asmeninių pajamų bei sudaryti sandorių. Be to, nors A. Å . pripažinta neveiksnia sveikatos, savitvarkos įgÅ«džių, maitinimosi, sveikatos priežiÅ«ros ir bendravimo srityse, realiai jai iÅ¡lieka rinkimų teisė, kas prieÅ¡tarauja ne tik neveiksnumo tam tikrose srityse instituto esmei, bet ir logikai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius praÅ¡o skundÄ atmesti.Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra iÅ¡dėstyta jokių argumentų ar pateikta įrodymų, leidžiančių tenkinti apeliacinį skundÄ .

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas neturi pagrindo abejoti į bylÄ pateikta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta Socialinio darbuotojo iÅ¡vada, kuri, be kita ko, įstatymų nustatyta tvarka apskųsta nebuvo. Mano, kad skundžiamame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados yra teisingos, tinkamai vertinus byloje esančius įrodymus. Suinteresuoto asmens A. Å . atstovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Nurodo, kad A. Å . be kitų asmenų pagalbos bei priežiÅ«ros negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, todėl jai bÅ«tina nuolatinė priežiÅ«ra bei globa.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai tenkintas ir nustatytos sritys, kuriose A. Å . pripažinta neveiksnia. Teigia, jog Socialinio darbuotojo iÅ¡vadoje buvo įvertintos sritys, kuriose A. Å . pripažintina neveiksnia, todėl teismas turėjo teisėtÄ pagrindÄ vadovautis Å¡ia IÅ¡vada. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, jog Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-189/1992 A.

Å . buvo pripažinta neveiksnia. Nustatyta, kad A. Å . yra ligonė bei I grupės invalidė, serga epilepsija su silpnaprotyste ir disforijom, o dėl Å¡ios ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (6 b. l.). Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi neveiksnios A. Å . globėja paskirta J. D. (7 – 10 b. l.). 2017 m. spalio 18 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiÅ¡kimas, kuriuo, atsižvelgiant į CPK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 nuostatas, buvo praÅ¡oma peržiÅ«rėti Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-189/1992, kuriuo A.

Å . buvo pripažinta neveiksnia ir šį teismo sprendimÄ pakeisti – pripažinti A. Å . neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė ir Socialinio darbuotojo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, kad A. Å . negeba pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų nurodytose srityse.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimÄ vienodai svarbÅ«s yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų bÅ«ti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumÄ psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui bÅ«tina globa.

Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų bÅ«ti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų bÅ«ti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiÅ¡kai. Pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam Å¡io asmens savarankiÅ¡kumui ir laisvei, byloje turi bÅ«ti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyviÄ nuomonę apie asmens, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, psichinę bÅ«klę bei gebėjimÄ suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto iÅ¡vados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis), tikrumÄ bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.

Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013), tame tarpe, asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt..

Be to, CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismÄ sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sÄ raÅ¡Ä . Tai reiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ tenkinti pareiÅ¡kimÄ , asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose ApraÅ¡o 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – o įvardijant tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui. Tai reiÅ¡kia, kad tie atvejai, kai asmuo pripažintinas neveiksniu praktiÅ¡kai visose srityse, iÅ¡ esmės paneigiamas naujasis teisinis neveiksnumo reglamentavimas, todėl yra negalimas.

Pagrindinis principas, kuriuo Å¡ios kategorijos bylose turėtų vadovautis teismas, yra kuo mažesnis asmens veiksnumo ribojimo principas.CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).

Å iomis įstatymo normomis pareiÅ¡kėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus su fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sprendžiamu klausimu susijusius suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiÅ¡kia teismo pareigÄ nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiÅ«lyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti; kai yra bÅ«tina, iÅ¡reikalauti tyrimo medžiagÄ , iÅ¡vadas, įrodymus ir kt., turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Taigi įstatymas tiesiogiai įpareigoja teismÄ bÅ«ti aktyviu bei, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, kuomet kyla abejonių dėl konkrečių sričių, kuriose asmuo turėtų bÅ«ti pripažintas neveiksniu, savo iniciatyva rinkti įrodymus.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ bei nustatydamas A. Å . neveiksnia atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iÅ¡ esmės vadovavosi 1992 m. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame A.

Š. konstatuota lėtinė psichinė liga – epilepsinė silpnaprotystė bei tai, kad ji dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (Biržų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-189/1992 8 lapas) bei Socialinio darbuotojo išvada, kurioje nurodytos sritys, kuriose A. Š. negeba pasirūpinti savimi bei priimti kasdieninių sprendimų. 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi teismas neskyrė teismo psichiatrinės ekspertizės A. Š. bei pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis A.

Å . psichinė sveikatos bÅ«klė iÅ¡ esmės nėra pakitusi ir iÅ¡lieka stabili, o taip pat, įvertinus neveiksnaus asmens globėjo paaiÅ¡kinimus bei kitus bylos duomenis, yra pagrindas spręsti, jog A. Å . pasveikimas nėra galimas. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ bei nustatydamas konkrečias turtinių ir neturtinių santykių sritis, kuriose A. Å . pripažįstama neveiksnia, teismas iÅ¡ esmės rėmėsi Socialinio darbuotojo iÅ¡vada, kadangi daugiau į bylÄ nebuvo pateiktų jokių duomenų apie A.

Å . gebėjimÄ /negebėjimÄ pasirÅ«pinti savimi bei priimti sprendimus konkrečiose srityse. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nustatydamas konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose A. Å . pripažįstama neveiksnia, pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai vadovavosi tik Socialinio darbuotojo iÅ¡vada. Nors skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Å¡ioje IÅ¡vadoje iÅ¡dėstytais duomenimis, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktų duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad IÅ¡vadÄ pateikęs socialinis darbuotojas atitinka ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtintus iÅ¡silavinimo bei darbo stažo reikalavimus, juo labiau kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo kilęs klausimas, ar Socialinio darbuoto iÅ¡vada yra parengta laikantis jai teisės aktų keliamų reikalavimų.

Ä®vertintina, jog V. Å . teismo psichiatrinė ekspertizė buvo atlikta 1992 metais, t.y. prieÅ¡ daugiau nei prieÅ¡ 20 metų; kad Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. balandžio 24 d. sprendimu A. Å ., atsižvelgiant, kad ji yra I grupės invalidė dėl epilepsijos su silpnaprotyste ir disforijom, buvo pripažinta neveiksnia, kaip negalinti suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; kad A. Å . globėja J. D. atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ prašė iÅ¡plėsti sričių, kuriose A.

Å . pripažintina neveiksnia, sÄ raÅ¡Ä , įtraukiant kitas turtinių santykių (pvz. lizingo sutarčių sudarymas, vartojimo kreditų sutarčių sudarymas, kilnojamojo turto sandoriai, nekilnojamojo turto sandoriai, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje) bei asmeninių neturtinių santykių sritis (Å¡eimos santykių sritis, gebėjimas bÅ«ti globėju, darbo teisiniai santykiai ir kt.). Å ios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateiktų jokių kitų duomenų apie A.

Å . neveiksnumÄ atitinkamose srityse, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neturėjo pakankamai duomenų apie tuo metu realiai egzistavusiÄ A. Å . sveikatos bÅ«klę bei sritis, kuriose ji rekomenduojama pripažinti neveiksnia, juo labiau kad praėjus daugiau nei 25 metams nuo teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo kyla abejonių, ar A. Å . bÅ«klė nepakito. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas ir IÅ¡vadÄ parengęs socialinis darbuotojas, nebuvo plačiau aiÅ¡kintasi A.

Å . atlikto gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus vertinimo apimtis ir aplinkybės, nors teismo posėdžio metu apeliantė J. D. nurodė argumentus, jog turėtų bÅ«ti nustatyta daugiau sričių, kuriose A. Å . pripažintina neveiksnia. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustas joks specialių žinių turintis ir galintis duoti paaiÅ¡kinimus apie A. Å . sveikatos bÅ«klę (ar galimybę jai kisti atsižvelgiant į nustatytÄ diagnozę bei 1992 m. atliktÄ ekspertizę) asmuo, nors teismas skundžiamame sprendime darė iÅ¡vadÄ , jog A.

Å . bÅ«klė nėra pagerėjusi bei jos pasveikimas nėra galimas. Å ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai patvirtina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių kvalifikuotai įvertinti tuo metu buvusiÄ A. Å . sveikatos bÅ«klę bei sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kitose turtinių ir asmeninių turtinių santykių srityse, kurias pirmosios instancijos teismo proceso metu bei atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė J. D., nepripažinus A.

Å . neveiksnia nekyla grėsmė jos interesams.Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ApraÅ¡e nurodytos abstrakčios sritys, tokios kaip „kitos turtinių santykių sritys“ ar „kitos asmeninių neturtinių santykių sritys“ sudaro pagrindÄ teismui savo iniciatyva ir pagal byloje surinktÄ medžiagÄ (pvz., socialinio darbuotojo pateikiamÄ iÅ¡vadÄ , ekspertizės iÅ¡vadÄ ) nustatyti kitas, ApraÅ¡e neįvardytas turtinio pobÅ«džio ar asmeninio neturtinio pobÅ«džio sritis.

ApraÅ¡e siÅ«lomas turtinių ir neturtinių santykių sričių sÄ raÅ¡as yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl teismas gali pateikti kitas formuluotes (sukonkretindamas, susiaurindamas). Nagrinėjamu atveju Socialinio darbuotojo iÅ¡vadoje esant nurodytoms aplinkybėms, jog A. Å . yra neveiksni tokiose srityse, kaip maitinimasis, sveikatos priežiÅ«ra bei smulkių buitinių sandorių sudarymas, iÅ¡ties kyla pagrįstų abejonių, ar nesiaiÅ¡kinant Å¡iuo metu esančios A. Å . sveikatos bÅ«klės, neskyrus papildomų vertinimų bei pan., galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji geba savarankiÅ¡kai priimti sprendimus tokiose srityse, kaip nekilnojamojo turto valdymas bei disponavimas, dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje, kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo sutarčių sudaryme ar net dalyvavime darbo santykiuose, juo labiau, kad dėl Å¡ių sričių buvo keliamas klausimas ir globėjos J.

D. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , tačiau skundžiamame sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl yra vertinama, kad minėtose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nėra pagrindo abejoti A. Å . gebėjimu savarankiÅ¡kai priimti sprendimus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus turėdamas tokiÄ pareigÄ , dėl ko priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo surinkta pakankamai specialiosiomis žiniomis pagrįstų duomenų apie Å¡iuo metu esančiÄ A.

Å . sveikatos bÅ«klę bei jos gebėjimus pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus kitose nei Socialinio darbuotojo iÅ¡vadoje nurodytose srityse, t.y. priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie A. Å . sveikatos bÅ«klę, kurie leistų pagrįstai vertinti, kad nepripažinus A. Å . neveiksnia kitose proceso Å¡alių nurodomose srityse iÅ¡ties nekils grėsmė jos interesams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus, dėl ko buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės iÅ¡taisyti nurodytų trÅ«kumų, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla dėl A.

Å . pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje priėmimo grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :                          Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija:                                                                Margarita Dzelzienė                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                          Birutė Valiulienė