2013-06-12 Nr. AB-2700-3-61-3-00688-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-434/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00688-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. F. (J. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. F. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. F. (J. F.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A-641 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliesiems planams patvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymas) ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams šalinti, t. y. pareiškėjas turėjo suformuluoti reikalavimą, kokius sprendimus (ar sprendimą) prašo panaikinti; pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei pateikti duomenis, pagrindžiančius, kada jis sužinojo apie Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą ir kada gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45)-389 (toliau – ir 2012 m. gruodžio 14 d. Raštas).

Pareiškėjas, vykdydamas minėtą teismo nutartį, 2013 m. kovo 25 d. teismui pateikė raštą dėl skundo trūkumų šalinimo. Šiame rašte pareiškėjas detalizavo aplinkybes, kodėl praleido terminą skundui paduoti. Nurodė, kad jis 2012 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių dėl informacijos pateikimo, kuris 2012 m. gruodžio 19 d. registruotu paštu jam atsiuntė 2012 m. gruodžio 14 d. Raštą, iš kurio jis ir sužinojo apie ginčijamą 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą ir apie tai, kad laisvoje valstybinėje žemėje dalis geležinkelio kelio yra išardyta, o likusi atšakos dalis nėra inventorizuota, savininkas nežinomas. Pareiškėjas užsakė geležinkelio atšakos topografinę nuotrauką, kuri buvo atlikta ir suderinta 2013 m. vasario 21 d., kad paneigtų aplinkybę, jog geležinkelio kelio dalis yra išardyta. Nežymiai praleido terminą skundui paduoti, nes teko rinkti įrodymus, anksčiau pareiškėjui neteko bylinėtis. Be to, pareiškėją suklaidino ir NŽT Švenčionių skyriaus rašte neaiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. kad raštas gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei grąžino pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 33 straipsnio 1 dalį ir nustatė, kad pareiškėjas vėliausiai apie skundžiamą 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą sužinojo 2012 m. gruodžio 19 d., taigi nuo šios dienos pareiškėjas žinojo apie jo pažeistas teises ir vėliausiai iki 2013 m. sausio 19 d. turėjo kreiptis į teismą su skundu. Pareiškėjas teismui skundą pateikė 2013 m. kovo 1 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11–646/2004, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-128/2013 ir kt.). Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas rinko papildomus įrodymus, negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas kaip įrodymą, kurį rinko, pateikė tik 2013 m. vasario 19 d. topografinę nuotrauką. Kokius pareiškėjas galimai rinko kitus įrodymus, nenurodė.

Iš esmės tai, kad pareiškėjas neturėjo jo pateikto įrodymo, nebuvo kliūtis kreiptis į teismą dėl ginčijamo 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo panaikinimo. Pareiškėjas, pateikęs skundą teismui, turėjo teisę rinkti naujus įrodymus ar prašyti, kad teismas juos išreikalautų iš atsakovo. Aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo kreipęsis į teismą, pati savaime negali būti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas. Pastebėjo, kad pareiškėjas naudojasi profesionalaus teisininko advokato (advokato padėjėjo) pagalba.

Atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. vasario 6 d. Pareiškėjas galėjo iš karto, gavęs raštą, iš kurio sužinojo apie skundžiamo 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo priėmimą, kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir kuo greičiau rengti skundą teismui. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. vasario 19 d. surinko tik vieną įrodymą – topografinę nuotrauką. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo delsimas nerodo, kad jis būtų siekęs operatyviai ginti, jo manymu, pažeistas teises teismine tvarka.

Nors NŽT Švenčionių skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. Rašte nurodyta, kad minėtas raštas gali būti skundžiamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau, kaip pats pareiškėjas skunde nurodė, jis šio rašto neginčija ir minėtame rašte nurodyta apskundimo tvarka negali būti laikoma klaidinga skundžiamo 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo apskundimo tvarka. Šioje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011 ir pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į advokatą pagalbos, tačiau nesuprantama, kodėl tik 2013 m. vasario 6 d.

Toks pareiškėjo delsimas buvo jo paties pasirinktas elgesio modelis ir jam pačiam sukėlė neigiamas pasekmes.

II. Pareiškėjas J. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius. Nurodo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 33 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes rinko papildomus įrodymus, be to, NŽT Švenčionių skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. Rašte netinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 dėl administracinio akto apskundimo tvarkos nurodymo, 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-161/2010 ir kt. Paaiškina, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. Rašte yra nurodyti du individualūs administraciniai aktai – atsakovo 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymas, kuris turi būti skundžiamas tiesiogiai teismui, ir NŽT Švenčionių skyriaus 2012 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-1239 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Pušų g., Švenčionių mieste, Švenčionių rajone, naujo sklypo suformavimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuris skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kurį pareiškėjas taip pat apskundė. Pažymi, kad 2013 m. vasario 6 d. pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Skundo surašymas taip pat užėmė tam tikrą laiką, dėl to skundas teismui buvo pateiktas tik 2013 m. kovo 1 d. Mano, kad jis skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog skundą paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pabrėžtina, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie norimą apskųsti 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą pareiškėjas sužinojo iš 2012 m. gruodžio 14 d. Rašto, kurį registruota siunta gavo 2012 m. gruodžio 19 d. Tačiau skundą pirmosios instancijos teismui pateikė praleidęs skundo padavimo terminą, t. y. 2013 m. kovo 1 d.

Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Reikia pabrėžti, kad pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes rinko papildomus įrodymus, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta aplinkybe, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą. Pareiškėjas nenurodė, kokius papildomus įrodymus, be 2013 m. vasario 19 d. topografinės nuotraukos, jis rinko, ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog į teismą buvo galima kreiptis ir be pateikto papildomo įrodymo. Pareiškėjo argumentai dėl 2012 m. gruodžio 14 d. Rašto netinkamai nurodytos apskundimo tvarkos taip pat atmestini, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą, todėl 2012 m. gruodžio 14 d. Rašto apskundimo tvarka nėra aktuali. Taip pat pabrėžtina, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, galėjo kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas tokių veiksmų ėmėsi jau praleidęs skundo padavimo teismui terminą, kas dar kartą patvirtina, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, t. y. dėl išimtinai nuo pareiškėjo valios priklausiusių subjektyvių priežasčių. Pareiškėjas tik 2013 m. vasario 6 d. kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog tam tikros objektyvios aplinkybės sukliudė jam anksčiau kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo iš karto po sužinojimo apie norimą apskųsti 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymą. Kitų priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. Įsakymo paduoti bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. F. (J. F.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė