ac39fb78-669b-423d-9943-6661ba2b5774 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1886-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-23685-2009-5)                                                                Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 44.2.4.2;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui R.

Å ., atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1170-364/2011 pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :              IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2004-12-09 Kauno m. VPK VP EPT NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-02013-04, pagal LR BK 281 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-12-09 automobilis, vairuojamas neblaivaus E. J. G. parbloÅ¡kė ir sunkiai sužalojo ieÅ¡kovÄ ir nežymiai sužalojo K. Å .. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02013-04 prireikė net ketverių metų, kad bÅ«tų priimtas pirmosios instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis. 2004-12-09 Kauno m.

VPK VP EPT NVESTS pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ 2006-10-27 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros II-ojo NVTS prokuroras J. D. nutraukė. 2006-12-15 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. L. ikiteisminį tyrimÄ atnaujino. 2007-01-19 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-02013-04 vilkinimo, kuriame konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas. 2007-03-02 prokuroras su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl ekspertizės skyrimo. 2007-03-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A.

Å afronas atsisakė tenkinti prokuroro praÅ¡ymÄ . 2007-03-14 nutarimu, prokuroras neiÅ¡taisęs savo klaidos ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-02013-04 vėl nutraukė. 2007-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu, vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Č. nutarė ikiteisminį tyrimÄ Nr. 20-1-02013-04 vėl atnaujinti. 2007-11-20 buvo gautas praneÅ¡imas Nr. 20-10-S-18819, apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ . 2008-11-05 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, kuriuo E. J.

G. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d. bei 144 str., ir iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys – iÅ¡ E. J. G. priteista 1865 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvos apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnis, įtvirtinantis teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės per protingai įmanomÄ laikotarpį, taip pat LR BPK 1 str. ir 176 str. 1 d.

Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, ieÅ¡kovo nuomone, pagrindinė kaltė tenka prokurorui J. D. ir tyrėjui N. K.. Minėtos pastangos kainavo labai daug fizinių jėgų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų. Kompensuoti patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus vertina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 149,74 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas turėjo galimybes ginti savo teises, tiek kaip nukentėjusysis, tiek ir kaip civilinis ieÅ¡kovas, kÄ realiai ir efektyviai darė, kas leidžia teigti, jog jis pasinaudojo efektyvia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 13 straipsnyje garantuota teise į teisinę gynybÄ .

Taip pat nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-02013-04, kurioje ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo buvo nustatytas ir nubaustas, o ieÅ¡kovui priteista dalis civilinio ieÅ¡kinio. Todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tokių nepateisinamų delsimų, kurie bÅ«tų nulėmę proceso nutraukimÄ dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, ir dėl Å¡io netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro veikimo ieÅ¡kovo (kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo) teisės baudžiamajame procese bÅ«tų pažeistos.

IeÅ¡kovas nepateikė ir tokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad prokuroras, organizavęs ir kontroliavęs ikiteisminį tyrimÄ , bÅ«tų pažeidęs LR BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimÄ ar LR Generalinio Prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant“ 5.2. ir/ar 5.3. punktų reikalavimus, taip pat nepateikė ir įrodymai, jog ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras bÅ«tų pažeidęs LR Generalinio Prokuroro 2008 m. birželio 19 d.

įsakymu Nr. I-86 patvirtintos Rekomendacijos „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant“ 1 ir/ar 3 p. reikalavimus. NuÅ¡alinimo teise ieÅ¡kovas (baudžiamajame procese – nukentėjusysis) nepasinaudojo. Be to, teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo baigti kaltinamojo akto suraÅ¡ymu 2007-11-28. Nuo to laiko ieÅ¡kovas savo teisių ar interesų dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo negynė iki Å¡io ieÅ¡kinio padavimo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliantas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes iÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės bei netinkamo ikiteisminio tyrimo vykdymo jis patyrė neturtinę žalÄ . PareigÅ«nai, atliekantys ikiteisminį tyrimÄ , vykdė pareigas aplaidžiai, vangiai rinko įrodymus, dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo vykdomi aukÅ¡tesnių prokurorų duoti nurodymai (pvz. nebuvo vykdomi 2006-03-03 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo duoti nurodymai atlikti teismo autotechninę ekspertizę), ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nekvalifikuotai (pvz. 2007-03-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorai netinkamai suformulavo klausimus ekspertui, tačiau nepaisant to, prokurorai net nemėgino iÅ¡taisyti savo klaidų, o nusprendė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti (2007-03-14 nutarimas Nr. 20-1-02013-04)), be to 2007-01-19 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-02013-04 vilkinimo, buvo aiÅ¡kiai konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas.

Be to, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nebuvo iÅ¡skirtinai sudėtingos, todėl negalėjo sÄ lygoti tokios ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Apelianto nuomone, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvos apsaugos konvencijos 6 str., įtvirtinantis asmens teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės per protingai įmanomÄ laikotarpį, taip pat LR BPK 1 str. ir 176 str. 1 d. Taip pat nurodo, kad dėl baudžiamojo proceso vilkinimo jis patyrė daug dvasinių iÅ¡gyvenimų, nuolatinį stresÄ , negalėjo gauti savalaikio žalos atlyginimo ir bent taip kompensuoti dėl nusikalstamos veikos patirtus iÅ¡gyvenimus bei atgauti dvasinę pusiausvyrÄ .

VisÄ bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikÄ gyveno įtampoje ir nežinioje, dėl to buvo priverstas pradėti gerti vaistus, lankytis pas psichiatrÄ . KiekvienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ dėl to stipriai iÅ¡gyvendavo, visais įmanomais bÅ«dais siekė apginti savo teises. IÅ¡ nevilties kelis kartus kreipėsi net į Lietuvos Respublikos PrezidentÄ , daugiau negu deÅ¡imt kartų į Generalinį prokurorÄ , į žiniasklaidos priemones. Dėl E. J. G. padarytos nusikalstamos veikos jis neteko 60 proc. darbingumo, patyrė didelį fizinį skausmÄ .

Labai stipriai iÅ¡gyveno dėl to, jog net esant akivaizdiems E. J. G. kaltės įrodymams, ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nepagrįstai nutraukiamas, nuolat jausdavo nerimÄ , galvodavo, kad kaltininkas taip ir liks nenubaustas, nors dėl jo kaltės apelianto tolimesnis gyvenimas yra negrįžtamai sugadintas. Tik dėl atkaklaus apelianto rÅ«pinimosi ir didelių pastangų baudžiamoji byla pasiekė teismÄ , nes kiekvienÄ kartÄ nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , jis bÅ«davo atnaujinamas apelianto iniciatyva. Minėtos pastangos jam sÄ lygojo labai daug fizinių jėgų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų.

Jei bÅ«tų turėjęs galimybę gauti savalaikį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , jei procesas nebÅ«tų vilkinamas, jis bÅ«tų galėjęs greičiau atgauti dvasinę pusiausvyrÄ (iÅ¡vykti į kelionę ar pan.), nusiraminti, užsimirÅ¡ti, ramiau gyventi, sveikti, nebÅ«tų priverstas nuolat vieÅ¡uoju transportu vykti į advokato kontorÄ , pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus. Tačiau net ketverius metus jis buvo priverstas nuolat prisiminti patirtus iÅ¡gyvenimus, dėti dideles pastangas, kad teisingumas bÅ«tų pasiektas.

Apelianto nuomone, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jis neturėjo galimybės gauti tol, kol nebuvo nustatyta jį sužalojusio asmens kaltė. Mano, jog dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus fizinius skausmus jis patyrė bÅ«tent dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nÄ neteisėtų veiksmų, todėl jam priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Atsiliepimu į apeliacinį atsakovo atstovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ egzistavo tokie nepateisinami delsimai, kurie bÅ«tų nulėmę apelianto, kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo, teisių baudžiamajame procese pažeidimÄ . Taip pat teismas teisingai aiÅ¡kino Civiliniame kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas, susijusias su žalos atlyginimu, ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nesant bent vienos iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra ir teisės į žalos atlyginimÄ .

Be to, apeliantas pareikÅ¡tu reikalavimu valstybei nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos dydį grindžia faktiÅ¡kai tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieÅ¡kinyje baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu apelianto civilinis ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir jam buvo priteista iÅ¡ nuteistojo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas klaidina teismÄ , nurodydamas, kad jo sveikatos pablogėjimÄ iÅ¡Å¡aukė bÅ«tent atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Bylos faktiniai duomenys aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad apelianto fizinį skausmÄ sÄ lygojo jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika (2004 m. įvykęs eismo įvykis), o ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ir apelianto nurodomo fizinio skausmo. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad nesant priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų bei atsiradusios žalos, nėra ir visų bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo LR Teisingumo ministerija praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas buvo ne kaltinamasis, o nukentėjusysis, todėl jo teisėti interesai skiriasi nuo tų, kuriuos turi asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. LR BPK 28 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, taigi, jis turi interesÄ , kad bÅ«tų nustatytas ir nubaustas nusikaltimÄ padaręs asmuo bei atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl ne visi pažeidimai baudžiamajame procese (jeigu tokių apskritai yra) gali pažeisti nukentėjusiojo teises.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo buvo nubaustas, o ieÅ¡kovui buvo priteistas žalos atlyginimas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokurorų veiksmai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovo patirta žala. Be to, ieÅ¡kovui ne vienÄ kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jis kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo gali ir nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, todėl jo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai užkirto keliÄ jam gauti žalos atlyginimÄ , yra nepagrįsti.

Taip pat tretysis asmuo nurodo, jog nesutinka ir su tuo, kad R. Å . dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo patyrė fizinį skausmÄ ir diskomfortÄ , vykdamas vieÅ¡uoju transportu į advokato kontorÄ , pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, laikraščių redakcijas ir kt. įstaigas. Vienintelis laikotarpis, kurio metu buvo konstatuotas procesinis delsimas, yra 23 dienos. Tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡iuo laikotarpiu jis bÅ«tų patyręs visus iÅ¡vardintus iÅ¡gyvenimus, turėjusius ilgalaikes pasekmes. Bet kuris kitas ikiteisminio tyrimo laikotarpis nėra pripažintas pažeidžiančiu Konvencijos nuostatas, todėl jo metu patirta žala neatlyginama.

Be to, R. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, todėl jis privalėjo veikti aktyviai, jeigu norėjo įgyvendinti jam priklausančias teises. Be to, dalyvauti procese jis privalėjo nepriklausomai nuo to, kad byla buvo kelis kartus nutraukta. Teisės aktai nenumato pareigos prašymus, skundus ir kitus procesinius dokumentus teikti asmeniškai, todėl jie galėjo būti teikiami ir paštu, tokiu būdu apsisaugant nuo kelionių metu patiriamo skausmo. Į laikraščių redakcijas, kitas žiniasklaidos priemones bei institucijas, neatliekančias ikiteisminio tyrimo, ieškovas kreipėsi savo iniciatyva, todėl ir šie veiksmai nėra susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu.

Kaip matyti tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės praÅ¡o atlyginti tÄ pačiÄ neturtinę žalÄ , kuri jau yra priteista iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, todėl apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad Å¡ioje byloje teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis).Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinį reiÅ¡kia CK 6.272 straipsnio pagrindu.

Apeliantas nurodo, kad bÅ«tent aplaidus ikiteisminio tyrimo atlikimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0213-04, kurioje R. Å . buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu, ir sudarė pagrindÄ jam padarytai neturtinei žalai atsirasti. PareigÅ«nų, vykdžiusių ikiteisminį tyrimÄ aplaidumas, apelianto nuomone, pasireiÅ¡kia jau vien tuo, jog ikiteisminis tyrimas iki nuosprendžio priėmimo užsitęsė pernelyg ilgai – net ketverius metus. Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliantas teigia, jog už visÄ tÄ laiko tarpÄ jo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus privalo atlyginti valstybė, neužtikrinusi tinkamos ir savalaikės ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų darbo kontrolės.Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, Å¡iuo atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpÄ procesÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į Europos Žmogaus teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjui, taip pat konkrečios bylos aplinkybes.Å iuo atveju bylos sudėtingumÄ sÄ lygojo jau vien tai, jog laikotarpyje nuo 2004-12-09, kuomet Kauno m.

VPK VP EPT NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apelianto sužalojimo autoįvykyje, iki 2008-11-05, kuomet Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, ikiteisminis tyrimas buvo tris kartus nutrauktas ir vėl atnaujintas. Šios aplinkybės buvo įvertintos procesiniuose dokumentuose, kuriuos įvertino LR BPK nustatyta tvarka Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendžiu 2008-11-05 baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008 (šios bylos t.3, b. l. 15-21), todėl iš naujo negali būti revizuojamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių apelianto argumentas, jog teismas detaliai netyrė ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir jo metu atliktų procesinių veiksmų kokybės laikytinas nepagrįstu.Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog prie bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 20-1-0213-04 medžiagoje esantys BPK tvarka priimti procesiniai dokumentai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog apeliantui buvo užtikrintos teisės gauti visÄ informacijÄ apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų priimtus procesinius sprendimus ir apeliantas Å¡ia teise intensyviai naudojosi.Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo ir apelianto apeliacinio skundo teiginiai dėl jo papildomų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir emocinės bÅ«klės vertinimų nepagrįstumo, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R.

Å . ieÅ¡kinį, aiÅ¡kiai nurodė, jog ginčo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovui padarytos žalos ir neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti kitaip.Ä®vertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai                                                                                                        ArÅ«nas Rudzinskas Algirdas Remeika