2022-12-05 Nr. BB-6994-1-01-1-28540-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5455/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28540-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios O. O. atstovės advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio nuteistojo R. K. (R. K.) baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusiosios O. O. atstovė advokatė Aušra Ručienė prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai ir jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad O. O. patirta neturtinė žala tinkamai neindividualizuota, nenurodyti priimamo sprendimo motyvai. Dėl to buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BPK 109 straipsnį, 115 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl priteistas neturtinės žalos dydis yra neprotingas, neteisingas ir neproporcingas. Nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti išmokėta per maža, neatitinkanti teismų praktikoje nustatytų dydžių, 2 800 Eur suma.

Nurodoma, kad teismai nepakankamai įvertino eismo įvykio metu padaryto sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius, įtaką tolesnio nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis kardinaliai pakeitė nukentėjusiosios gyvenimą, ji buvo prižiūrima artimųjų, jautė stiprius skausmus, negalėjo prižiūrėti savo mažamečio vaiko, taip pat buvo sukrėsta emociškai, nes šalia jos eismo įvykio metu žuvo jos pusbrolis. Dėl to stipriai išgyveno, jautėsi našta savo artimiesiems. Visą gyvenimą buvusi sveika ir turėdama galimybę pasirūpinti kitais, nukentėjusioji dabar jaučiasi nevisaverte. Sveikatos būklė ir šiuo metu nėra gera, ji dar gydosi, periodiškai jaučia skausmus, kankina nemiga ir tai sukelia didelių nepatogumų, apriboja galimybes dirbti, be to, yra likę randai.

Nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti priteistos ne iš nuteistojo, o iš draudimo bendrovės, nes nuteistasis neturi galimybių jų atlyginti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir priteisti visą prašomą neturtinės žalos sumą grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, vadovavimosi suformuota teismų praktika ir esminių BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nukentėjusiosios O. O. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą, dėl argumentų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas priteisti nukentėjusiajai didesnį neturtinės žalos atlyginimą, išsamiai pasisakė ir pateikė šiuo klausimu išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nesilaikė CK normų, nesivadovavo teismų praktika ar padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad paduoto skundo teiginiai dėl CK ir BPK straipsnių nuostatų pažeidimų ir teismų praktikos nesilaikymo yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyvia kasatorės nuomone.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios O. O. atstovės advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė