ac3640b2-a9d9-4324-8a7d-e2631d5ab076 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2740/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio KailiÅ«no ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria praÅ¡ymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkintas civilinėje byloje Nr.2-2024-460/2011 pagal ieÅ¡kovės A.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams E. Å ., akcinei bendrovei DnB NORD bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:1) pripažinti ginčo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių A. Å . ir E. Å . nuosavybe;

2) pripažinti negaliojančia 2007-05-31 įregistruotÄ sutartinės hipotekos sutartį Nr. 03120070007251, kuria skolininko E. Å . prievolei pagal 20074-05-21 kredito linijos sutartį Nr. K-4200-2007-148 kreditorei AB DnB NORD bankui užtikrinti E. Å . įkeitė žemės sklypus. Nurodė, jog neaptarus santuokoje įgyto turto teisinio režimo sutartimi, E. Å . pasirašė kreditavimo sutartį su AB DnB NORD banku, kurios įvykdymui užtikrinti buvo pasiraÅ¡yta ir įregistruota hipotekos sutartis. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – anksčiau minėti žemės sklypai.

Sutuoktiniui E. Å . nevykdant kredito sutarties nuostatų, kreditorė pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuris 2010-03-29 nutartimi Nr. 501-2N/2009 nusprendė parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistus anksčiau iÅ¡vardintus žemės sklypus. Pažymėjo, kad atsakovas bankui įkeitė turtÄ , kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ieÅ¡kovė mano, kad Å¡is sandoris yra neteisėtas ir negaliojantis. IeÅ¡kiniui užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, sustabdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį Nr. 501-1N/2009, nes manė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-16 nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje, sustabdė priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartį Nr. 501-1N/2009.Atsakovas AB DnB NORD bankas teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė įpareigoti ieÅ¡kovę A. Å . per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos pateikti 218965,16 Lt dydžio banko garantijÄ arba Å¡iÄ sumÄ Ä¯neÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nuostoliams, galintiems atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimų užtikrinimui, o ieÅ¡kovei nepateikus garantijos ar neįneÅ¡us pinigų sumos – 2011-08-16 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

Nurodė, jog bankas dėl bylinėjimosi terminų ilgÄ laikÄ negalės vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų, reiÅ¡kia negalės naudotis piniginėmis lėšomis, pinigų už įkeistÄ turtÄ negavimas reiÅ¡kia negautas pajamas, t. y. negautas palÅ«kanas, kurių dydis 2011 liepos mėnesį vidutiniÅ¡kai buvo 5,97 proc.IeÅ¡kovė prašė atsakovo AB DnB NORD banko praÅ¡ymÄ taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimÄ atmesti.

Nurodė, jog įpareigojus ieÅ¡kovę užtikrinti nuostolių atlyginimÄ 218965,16 Lt suma per tokį trumpÄ laikÄ , bÅ«tų nepagrįstai suvaržyta ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ . Atsakovo praÅ¡ymas vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas siekis apsunkinti ieÅ¡kovės teises į teisminę gynybÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė atsakovo AB DnB NORD banko praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti.

Teismas nurodė, kad atsakovas dėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galinčius atsirasti savo nuostolius sieja su aplinkybe, kad jis yra kredito įstaiga, jis pinigus skolina, o už tai gauna palÅ«kanas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2009-11-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. 501–1N/2009 nurodyta, jog skolininkas E. Å . bankui yra skolingas 6 758 256,82 Lt negrÄ Å¾into kredito, o įkeisto turto vertė sudaro 14 878 000 Lt, t. y. areÅ¡tuotas turtas įvertintas daugiau kaip du kartus didesne suma (b. l. 28–29).

Todėl teismas sprendė, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad pardavus įkeistÄ turtÄ , bankas neatgaus skolos. Be to, banko naudai toliau skaičiuojamos sutartinės palÅ«kanos iÅ¡ kredito gavėjo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra silpnesnioji teisinio santykio Å¡alis, Å¡alių turtinė padėtis akivaizdžiai skiriasi, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad netenkinus atsakovo praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovės ir atsakovo interesų bei procesinių poveikio priemonių pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas AB DnB NORD bankas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - patenkinti atsakovo AB DnB NORD banko praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir pareigoti ieÅ¡kovę A. Å . per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos pateikti 218965,16 Lt dydžio banko garantijÄ arba Å¡iÄ sumÄ Ä¯neÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nuostoliams, galintiems atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui, o ieÅ¡kovei nepateikus garantijos ar neįneÅ¡us pinigų - 2011-08- 16 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

AtskirÄ jį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nuostolių atlyginimo užtikrinimu (CPK 147 str.), dėl ko nepagrįstai atsisakė patenkinti Banko praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

2. Byloje nėra duomenų apie ieškovės A. Š. finansinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad bus pažeista ieškovės turtinės padėties pusiausvyra, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai - nesant byloje duomenų apie ieškovės A. Š. turtinę padėtį, ieškinio atmetimo atveju, kyla pagrįsta grėsmė, kad ieškovė neturės finansinių galimybių padengti Banko patirtus 218965,16 Lt dydžio nuostolius.

3. Kadangi ieÅ¡kovė nėra Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡siieÅ¡koti Bankui nuostolius iÅ¡ užsienio subjekto, gyvenančio Rusijoje, iÅ¡ esmės nebus jokių galimybių ir nuostolių atgavimas dėl to taps apsukintas.4. Pritaikius Bankui procesinę poveikio priemonę - draudimÄ Bankui vykdyti daugiau negu 7 mln. litų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03- 29 nutartį Nr. 501-1N/2009, o ieÅ¡kovės atžvilgiu netaikant jokių procesinio poveikio priemonių, bus iÅ¡kreipta ieÅ¡kovės ir Banko turtinių interesų pusiausvyra.5.

Iki visiÅ¡ko E. Å . skolos Bankui grÄ Å¾inimo nuo skolos sumos yra skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, todėl E. Å . skola Bankui nuolat didėja dėl ieÅ¡kovės iniciatyva pritaikyto draudimo Bankui iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , ir kuo ilgiau galios Å¡is draudimas, tuo labiau augs E. Å . skola Bankui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Byloje nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimÄ sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, todėl apeliacine tvarka nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimÄ .Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatÄ teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Ä®prastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iÅ¡ asmens, kuris praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva Å¡ios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimÄ , garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiÄ ja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieÅ¡kovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas gali bÅ«ti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ , kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę.

Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydis gali bÅ«ti nustatytas atsižvelgiant į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant Å¡iÄ veiklÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo dėl to, kad skolininkas bankui yra skolingas du kartus mažesnę sumÄ nei yra įkeista turto, todėl teismas sprendė, jog negalima daryti iÅ¡vados, kad pardavus įkeistÄ turtÄ , bankas neatgaus skolos.

Apeliantas nesutikdamas su teismo priimta nutartimi pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad vadovaujantis aktualiu VÄ® „Registrų centras“ turto įvertinimu, 8 ginčo žemės sklypų bendra rinkos vertė yra 3935300 Lt, todėl apelianto manymu, ginčo sklypų vertės neužteks E. Å . 7335516,10 Lt skolai padengti. Teisėjų kolegija, laiko, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi VÄ® „Registrų centras“ turto įvertinimu, nes VÄ® Registrų centro pateiktos įkeisto turto vertės buvo nustatytos atlikus ne individualų turto vertinimÄ , bet atlikus masinį sklypų vertinimÄ , todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta nekilnojamojo turto verte.

Teismų praktikoje pažymima, jog vien ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemonės pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių užtikrinimo institutÄ . Å is institutas taikytinas tada, kai teismas nustato jo taikymui bÅ«tinus pagrindus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Kaip minėta, atsakovui įkeisto turto vertė žymiai virÅ¡ija paskolos sumÄ . Visas atsakovui įkeistas turtas yra Lietuvoje, todėl esant nuostoliams, jų atlyginimui neturės įtakos ieÅ¡kovės pilietybė.

Atsakovo argumentai dėl interesų pusiausvyros taip pat nėra pagrįsti. Atsakovas (bankas) yra finansiÅ¡kai stiprus Å«kio subjektas, o ieÅ¡kovė – fizinis asmuo, savaime silpnesnė teisinio santykio Å¡alis, jų finansinės galimybės aiÅ¡kiai nevienodos. Pritaikius galimų nuostolių užtikrinimÄ nebÅ«tų užtikrinta Å¡alių interesų pusiausvyra.  Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, laiko, kad teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo Å¡iuo konkrečiu atveju taikyti nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimÄ .

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių atlyginimo institutÄ , todėl konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                                              Kazys KailiÅ«nas                                                                                             Marytė Mitkuvienė