2022-08-04 Nr. AB-19911-4-69-3-00511-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3576-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00511-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečių S. O. S. ir H. N. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečių S. O. S. ir H. N. O. skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56734 ir 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 2256869 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas užsieniečių S. O. S. ir H. N. O. (toliau – ir pareiškėjos, užsienietės) skundas, kuriuo prašyta panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 22S56734 ir 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 2256869 (toliau – ir Sprendimai) dalyse dėl S. O. S. ir H. N. O. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjoms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jas netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjos skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. sausio 13 Departamentas priėmė Sprendimus įleisti pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šių Sprendimų priėmimo dienos.

Pareiškėjos su Sprendimais dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų nesutiko. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.

Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių (Įstatymo 115 straipsnis).

Šiuo metu pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusios migracijos įstatymų, jos bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgdamos į tai jos manė, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė — apgyvendinti pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudalytos sąlygos joms laisvai judėti.

3. Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundais ir prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kuri iki šiol nėra atšaukta, todėl užsieniečių atžvilgiu yra taikomos minėtame X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir bendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, ar atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.

Šiuo atveju pareiškėjos (motina su dukra), neteisėtai kirtusios Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytos pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M35684, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos MIGRIS sistemoje buvo užregistruotos 2021 m. liepos 14 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Ginčijamų Sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos (motina su dukra) į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Pareiškėjos su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes, nepateikė nei tokių dokumentų kopijų ar nuotraukų, nei kitų dokumentų, tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtinančių jų asmens tapatybes prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėja S. O. S. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tokiu būdu siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Be to, pareiškėjos S. O. S., kaip prieglobsčio prašytojos, istorija apie baimę grįžus į kilmės valstybę patirti persekiojimą iš savo sutuoktinio nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo, taigi Departamentas yra priėmęs sprendimą nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus Sprendimus apgyvendinti pareiškėjas laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami Sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumentų neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjų tapatybių nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Kadangi vaiko geriausius interesus atitinka buvimas kartu su motina, S. O. S. dukros H. N. O. atžvilgiu priimtas analogiškas sprendimas. Pareiškėjos skunduose taip pat nurodo, kad jų atžvilgiu turi būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Šiuo atveju pareiškėjų tapatybės nėra nustatytos, t. y. pareiškėja S. O. S. nurodė savo anketinių duomenis ir gimimo datas, tačiau jų asmens tapatybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjos į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kirto sieną. Be to, pareiškėjos iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką.

Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjoms pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamentas vertino, kad pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

4. Pareiškėjos posėdžio metu skundus palaikė, prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad dukra turi problemų su širdimi, dūsta. Dukra buvo nuvežta pas kardiologą, tačiau, kas buvo dukrai nustatyta, ji nežino. Dukrai jokių vaistų nepaskyrė. Toliau dukrai jokia medicininė pagalba nėra teikiama, todėl galėdama laisvai judėti, ji pati su dukra nuvyktų pas gydytojus. Lietuvoje jau gyvena apie metus laiko. Į Lietuvą atvyko kartu su broliu. Jų tėvai liko gyventi (duomenys neskelbtini).

5. Departamentas prašė skundus atmesti ir nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjų skundus atmesti.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjos neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu užsieniečių tapatybės nebuvo nustatytos, kadangi jos neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančio nustatyti jų tapatybes. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užsienietės buvo užregistruotos 2021 m. liepos 14 d. Užsienietės pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M35684, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

8. Departamentas 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. sausio 13 d. priėmė Sprendimus įleisti pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose pažymėta, kad užsienietės (motina su mažamete dukra) į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekdama klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad užsienietės gali pasislėpti arba išvykti į kitą ES šalį.

9. Įvertinęs tai, kad užsienietė S. O. S. su nepilnamete dukra H. N. O. neteisėtai kirtusios Lietuvos Respublikos sieną su savimi neturėjo asmens dokumentų, patvirtinančių jų tapatybės, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, teismas padarė išvadą, kad pagrįstai Departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietė su nepilnamete dukra gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

10. Byloje teismas nenustatė, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsienietė S. O. S. su nepilnamete dukra neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietėms pritaikius švelnesnę priemonę, jos gali bandyti pasislėpti.

11. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad užsieniečių apgyvendinimo vietoje yra sudarytos užsieniečių teisę į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką užtikrinančios tinkamos gyvenimo sąlygos. Nors S. O. S. nurodė, kad jos dukra turi problemų su širdimi, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, kad mergaitė buvo nuvežta pas kardiologą, tačiau po apsilankymo nebuvo skirtas joks gydymas, iš ko pagrįstai galima manyti, jog mergaitei jis nebuvo reikalingas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos paaiškinimai apie jos kilmės šalyje mergaitei suteiktą gydymą ar skirtus medikamentus buvo nenuoseklūs.

12. Teismas vertino, kad užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečių (mamos ir dukters) prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pareiškėjos nusiskundimai dėl gyvenimo sąlygų, gydymo, judėjimo galimybių atspindi natūralius nepatogumus, kuriuos sukelia neteisėtas atvykimas į užsienio valstybę. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimai užsienietes apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

13. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Departamentas ginčijamų Sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamų Sprendimų kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtais Sprendimais (jų dalimis) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus Sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundas atmestinas, o skundžiami Sprendimai minėtose dalyse paliktini galioti.

III. 14. Užsienietės apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti pareiškėjų apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

15. Pabrėžia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei kitas aplinkybes, gali skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Prideda, kad nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų.

16. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo nutraukti bylą arba apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Informuoja teismą, kad Departamentas 2022 m. liepos 4 d. gavo raštą Nr. J-1125 iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro, kuris informuoja, kad pareiškėjos 2022 m. liepos 1 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos – Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro. Departamentas neturi informacijos, kad pareiškėjos būtų grįžusios/grąžintos į apgyvendinimo vietą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimų, kuriais nuspręsta įleisti užsienietes į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant užsienietėms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šių Sprendimų priėmimo dienos.

19. Užsienietės, nesutikdamos su Sprendimų dalimi dėl jų apgyvendinimo, apskundė juos Kauno apylinkės teismui, kuris skundą atmetė.

20. Užsienietės, nesutikdamos su pirmosios instancijos sprendimu, prašo minėtą sprendimą pakeisti – sutrumpinti pareiškėjų apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.

21. Užsienietės apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad bendradarbiauja su kompetentingomis institucijos ir nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.

22. Iš bylos medžiagoje esančio Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. liepos 4 d. rašto Nr. J-1125 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog užsienietės pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. liepos 1 d. ir negrįžo. Departamento teigimu, dabartinė užsieniečių buvimo vieta nėra žinoma.

23. Susiklosčius tokiai situacijai, kai Sprendimais užsienietėms nustatytas apgyvendinimo režimas faktiškai nėra ir negali būti vykdomas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl šių Sprendimų dalių teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad neliko ginčo dalyko byloje, ir nėra faktinio pagrindo tenkinti užsieniečių reikalavimą. Net atsiradus užsienietėms, Sprendimai galimai nebūtų vykdomi, nes galimai būtų sprendžiamas klausimas dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, t. y. galimai nebūtų ir negalėtų būti taikomas Sprendimais užsieniečiams nustatytas apgyvendinimo režimas.

24. Taigi, užsieniečių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečių S. O. S. ir H. N. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis