ac33ff28-25bb-4bfb-8ea0-73678eef8de9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-162-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09089-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienė ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nuteistojo R.

R. gynėjui advokatui Jonui Zenevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuteistasis įpareigotas per visÄ bausmės vykdymo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausta nuteistajam visÄ bausmės vykdymo laikÄ vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo probacijos tarnyboje dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 2 d., apie 19.50 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. 30 durų, jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ N. R., tai yra tris kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį prie kairės ausies, po to dar du kartus rankos kumščiu sudavė į kairės veido pusės lÅ«pÄ ir antakį bei užlaužė deÅ¡inės rankos nykÅ¡tį, Å¡iais savo veiksmais nukentėjusiajam N. R. sukėlė fizinį skausmÄ , o dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei nugaros abiejose pusėse, kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Alytaus apylinkės teismas pripažindamas nuteistÄ jį R. R. kaltu nurodė, kad nukentėjusiojo N. R., liudytojų P. B. ir V. B. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai – 2020 m. kovo 2 d. pareiÅ¡kimas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 2020 m. kovo 2 d. policijos pareigÅ«no M. R. tarnybinis praneÅ¡imas dėl papildomos informacijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 223/2020 (06) pripažintini įrodymais ir konstatuotina, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti. Taip pat teismas kritiÅ¡kai įvertino kaltinamojo parodymus kaip gynybinę pozicijÄ .

3. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, pripažinti, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties ribose jos nevirÅ¡ydamas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, o jį iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esamus įrodymus ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ (BPK 20 straipsnis).

Neteisingai taikė įstatymÄ , dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis. 3.2. Apeliantas nurodo, kad muÅ¡tynes pradėjo ne jis, o pirmas prieÅ¡ jį smurtÄ pradėjo naudoti nukentėjęs V. R., tuo momentu, kai ketino iÅ¡eiti. Kodėl nukentėjusysis bandė sulaikyti ir dėl ko pradėjo smurtauti ir ar buvo koks nors reikalas sulaikyti pirmos instancijos teisme aiÅ¡kinamasi nebuvo. Savo veiksmais jis tik bandė gintis nuo V. R.. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bÅ«tinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.

Pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju buvo realus kėsinimasis į jo sveikatÄ bei galbÅ«t ir gyvybę, todėl turėjo teisę gintis nuo Å¡io užpuolimo. 3.3. Apeliantas pažymi, kad teismas nekritiÅ¡kai vertino ir liudytojos V. B. parodymus, kadangi liudytoja V. B. yra nukentėjusio V. R. sugyventinė, pati kiÅ¡osi į ginÄÄ tarp jo ir V. R., kvietė policijos pareigÅ«nus, turėdama tikslÄ , jog jis bÅ«tų policijos pareigÅ«nų sulaikytas ir pristatytas į policijÄ bei jo atžvilgiu bÅ«tų imtasi atitinkamų priemonių, t. y. jos pagrindinis tikslas buvo apginti savo sugyventinį V.

R.. 3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas neįvertino tai, jog jis taip pat patyrė sužalojimus ir jį tuo metu sužalojo V. R.. Jam buvo iÅ¡sukti du rankos pirÅ¡tai, sumuÅ¡ta krÅ«tinė Å¡irdies pusėje. Tai yra byloje patvirtinantys dokumentai. Pats nukentėjęs V. R. neneigia, kad grumtynių metu galėjo jį sužaloti. Tačiau po įvykusio ginčo ir ketinant iÅ¡eiti joks smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu iÅ¡ jo pusės naudojamas nebuvo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir jis pats, kodėl neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių nukentėjusysis norėjo jį sulaikyti ir ar tam buvo koks nors pagrindas naudoti jo atžvilgiu fizinę jėgÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėjas advokatas Jonas Zenevičius prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu, nes jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, bylÄ patikrinęs tiek, kiek to buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), dar kartÄ iÅ¡analizavęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus pripažįsta, kad nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuriomis remiantis R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje yra pagrįstos ir teisingos.

6. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. R. nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 19 val. grįžo namo, buvo iÅ¡gėręs alaus. Tarp jo ir sugyventinės M. R. sÅ«naus N. R. kilo žodinis konfliktas dėl skalbimo maÅ¡inos. Skalbimo maÅ¡ina priklauso jam, todėl nenorėjo, kad ja naudotųsi N. R.. Atėjusiam į jo kambarį N. R. pasakė, kad nesinaudotų jo skalbimo mažino. Dėl to N. R. iÅ¡ jo kambario išėjo nepatenkintas, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. Jis ketino iÅ¡eiti į laukÄ kol N. nusiramins, tačiau N. pamatęs jį stovintį prie lauko durų, priėjęs pradėjo daužyti į krÅ«tinę.

Pasakė, jog dabar jis gaus į galvÄ . Jis nuo N. R. gynėsi ir gindamasis sudavė N.. Buvo N. R. prispaudęs prie turėklų, kad jis jo nemuÅ¡tų. N. jam užsuko abiejų rankų pirÅ¡tus. Po to, N. pradėjo jį dusyti. Atvykę policijos pareigÅ«nai juos iÅ¡skyrė. V. B. nematė Å¡io įvykio, ji pasirodė, kai atvyko policijos pareigÅ«nai. Policijos pareigÅ«nai jį iÅ¡vežė į komisariatÄ , kur jam buvo sutvarstyti sužaloti pirÅ¡ai. Dėl N. R. veiksmų jo atžvilgiu, parašė pareiÅ¡kimÄ policijai.

Tikslo sužaloti N. R. neturėjo, jam smūgius sudavė gindamasis (2 t., b. l. 61-62).

7. IÅ¡ R. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad apklausiamas įtariamuoju apie įvykį davė kiek detalesnius parodymus apie konflikto priežastis bei jo ir N. R. veiksmus (1 t., b. l. 114, 115, 122). Ikiteisminio tyrimo metu R. R. nurodė, kad įvykio dienÄ konfliktas tarp jo ir N. R. kilo dėl skalbimo maÅ¡inos. Pastebėjęs, kad yra dingęs jo skalbimo maÅ¡inos lovelis skirtas skalbimo priemonėms pilti, pasakė N. R., jog jis nesinaudos jo skalbimo maÅ¡ina. Po ko tarp jo ir N. R. kilo žodinis konfliktas.

Šį konfliktÄ girdėjo visi namiÅ¡kiai. Jie pradėjo ginčytis, nes N. R. norėjo pasisavinti jo skalbimo maÅ¡inÄ . Po to, jis nupjovė skalbimo maÅ¡inos laido galiukÄ , kad N. R. ja negalėtų pasinaudoti, nes ta maÅ¡ina priklauso jam. IÅ¡girdęs N. R. kalbant apie policijÄ , ketino iÅ¡eiti į kiemÄ , kad daugiau nekiltų konfliktų. Jam susiruoÅ¡us iÅ¡eiti, prie jo priėjo N. R. ir pradėjo kumščiais smÅ«giuoti į nugarÄ , sudavė 3 smÅ«gius. Tada atsisuko, jie išėjo į laiptinę ir ten pradėjo muÅ¡tis.

Tuo metu vyko grumtynės ir jie vienas kitam sudavinėjo smÅ«gius. Galėjo tuo metu N. R. suduoti smÅ«gius į veidÄ , bei į konkrečiÄ vietÄ jis nesitaikė, tiesiog jam smÅ«giavo kur papuola. Po to N. sudavė jam dar kelis smÅ«gius į krÅ«tinę, o jis jam atgal. Tada N. R. sugriebė jam už deÅ¡inės rankos bevardžio pirÅ¡to bei kairės rankos didžiojo pirÅ¡to ir juos užsuko. Tuo metu atvyko policijos pareigÅ«nai kurie juos iÅ¡skyrė. VisÄ konfliktÄ iÅ¡provokavo pats N. R., nes jis jam nedavė savo skalbimo maÅ¡inos, dėl to jis iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, o jis smÅ«gius sudavė tik gindamasis.

8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis N. R. nurodė, kad R. R. yra jo mamos sugyventinis. R. R. buvo paprašęs sukeisti Å¡aldytuvÄ su skalbimo maÅ¡ina vietomis. Skalbimo maÅ¡ina visi naudojosi bendrai. Ä®vykio dienÄ R. R. namo grįžo neblaivus ir jų įvyko konfliktas. R. R. pasakė, kad neduos jam naudotis skalbimo maÅ¡ina ir paėmęs peilį nupjovė skalbimo maÅ¡inos laidus. Tuomet jis atjungė skalbimo maÅ¡inÄ . Dėl įvykusio konflikto sÅ«nus iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Kai R. R. bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ namų jis jį sulaikė laiptinėje ir tarp jų įvyko muÅ¡tynės. Atvažiavę pareigÅ«nai R. R. iÅ¡vežė į policijos komisariatÄ . Jam R. R. sudavė į galvos sritį, kairę akį, užlaužė deÅ¡inės rankos nykÅ¡tį. IÅ¡ burnos bėgo kraujas, nes buvo sužalota gleivinė. R. R. smÅ«giavo kumščiu. Jis R. R. stvėrė už striukės, kad jis nepabėgtų. Tuo metu R. R. smÅ«gių nesudavė. R. R. pradėjo jį muÅ¡ti tuo metu, kai jis jį sugriebė už striukės. VisÄ Å¡Ä¯ įvykį matė motina ir jo draugė, kuri juos bandė skirti.

Gindamasis nuo R. R., pastarajam sudavė į Å¡onÄ . Å onkaulių R. R. nesulaužė. Buvo parašęs raÅ¡tÄ dėl susitaikymo, tačiau R. R. nesutiko taikytis (2 t. , b. l. 59-60). Å iuos iÅ¡ esmės nuoseklius N. R. parodymus patvirtina ir 2020 m. kovo 2 d. N. R. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys bei įvykio vietos apžiÅ«ra, daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys apie N. R. marÅ¡kinėlių suplėšymÄ (1 t., b. l. 10-14, 47-49).

9. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigÅ«nas P. B. nurodė, kad tarnybos metu buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Su kolega nuvykę į įvykio vietÄ , penktame aukÅ¡te rado įsikibusius vienas į kitÄ du vyrus, kurie grÅ«mėsi. N. R. ant lÅ«pų matėsi kraujas bei buvo suplėšyti marÅ¡kiniai. R. R. atrodė nenukentėjęs. N. R. nurodė, kad R. R. jį mušė, todėl jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ . R. R. komisariate prašė pleistro, nes jo krumpliai buvo sužaloti. Apie įvykį R. R. nieko nekalbėjo (2 t., b. l. 60).

10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad įvykio dienÄ apie 18 val. bÅ«dama savo kambaryje, kur be jos buvo N. R. ir jo 14 m. sÅ«nus, iÅ¡girdo garsų durų uždarymÄ . Netukus iÅ¡girdo, kad namo grįžo girtas R. R.. Girdėjosi, kad kambaryje R. R. triukÅ¡mauja. Ji paprašė N. nueiti pažiÅ«rėti, kas vyksta. Kai N. R. nuėjo, prasidėjo riksmai. Kalbėjo kažkÄ apie peilio paėmimÄ . N. R. riktelėjo jai kviestų policijÄ , nes R. R. turi peilį.

Ji to nematė, bet suprato iÅ¡ kalbų, kad R. R. su peiliu pjauna skalbimo maÅ¡inos laidus. Vėliau R. R. su peiliu atbėgo į kambarį ir jį padėjo ant stalo. Kambaryje buvo M. R., kuri kažkur paslėpė atneÅ¡tÄ R. R. peilį. PolicijÄ iÅ¡kvietė N. R. sÅ«nus. R. R. nuėjo į kambarį, tačiau kai jam pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, jis pradėjo rengtis ir ketino iÅ¡eiti iÅ¡ buto. N. R. jį bandė sustabdyti, tačiau išėjo į laiptinę, kur pradėjo muÅ¡tis. R.

R. mušė N., o pastarasis gynėsi. Abu buvo susikibę. N. R. norėjo R. R. sulaikyti suėmęs už striukės, kad neiÅ¡eitų. Matė kaip R. R. sudavė N. į lÅ«pÄ bei suplėšė marÅ¡kinėlius. M. R. bandė juos skirti, todėl visų smÅ«gių nematė (2 t., b. l. 60-61). Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡inai nei nurodo nuteistasis skunde, nėra pagrindo netikėti Å¡ios liudytojos parodymais, nes jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad ji siektų apkalbėti nuteistÄ jį byloje nenustatyta.

11. Nukentėjusiojo N. R. sužalojimo faktÄ ir sunkumÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, jog N. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei nugaros abiejose pusėse, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai Å¡eÅ¡ių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 74).

12. Bylos duomenimis nuteistasis R. R. tiek ir pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad bÅ«tent nukentėjusysis buvo smurtinių veiksmų iniciatorius, t. y. nuteistasis gynėsi nuo N. R. smurtinių veiksmų, todėl jo veiksmai tÅ«rėtų bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis. Nuteistasis R. R. iÅ¡ esmės neneigia galėjęs suduoti smÅ«gius nukentėjusiajam ir konflikto metu dėl jo veiksmų buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmÄ , tačiau tai buvo atsakas į paties nukentėjusiojo panaudotÄ smurtÄ jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad R. R. įvykusiame konflikte dalyvavo iÅ¡imtinai gindamasis nuo nukentėjusiojo. BÅ«tinosios ginties situacijos nėra tais atvejais, kai fizinis smurtas naudojamas ne tik gynybos, bet ir puolimo tikslais.

13. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė BK numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡skiriamos Å¡ios bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumÄ rodo tai, jog besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ kurių viena – asmens gyvybė, sveikata, lytinė laisvė ir pan. Pažymėtina, kad pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir kitų aplinkybių.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423-2011, 2K-568-139/2015 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padarytais esant bÅ«tinosios ginties situacijai, ypatingai didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurių priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinosios ginties panaudojimÄ pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015).

14. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, 2020 m. kovo 2 d. apie 19.50 val., bute kuriame gyvena tiek nuteistasis R. R., tiek ir nukentėjusysis N. R., įvyko žodinis konfliktas dėl skalbimo maÅ¡inos naudojimosi. Ä®vykusio konflikto fakto ir motyvų neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. IÅ¡ tarpusavyje sutampančių R. R. ir N. R. parodymų dalies dėl įvykusio konflikto priežasčių, spręstina, kad po to kai į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, nuteistasis R.

R. ketino pasiÅ¡alinti iÅ¡ bÅ«sto. Todėl nukentėjusysis siekdamas sulaikyti R. R. iki tol kol atvyks policijos pareigÅ«nai sugriebė už striukės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis sugriebęs R. R. už striukės butų iÅ¡ karto pradėjęs naudoti fizinį smurtÄ R. R. atžvilgiu. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis ir įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo duotais paaiÅ¡kinimais ar teigti, jog jie yra akivaizdžiai melagingi ar Å¡meižiantys nuteistÄ jį.

Nukentėjusysis N. R. tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams bei vėlesnių apklausų metu bei akistatos su R. R. metu, iš esmės nuosekliai ir nekeisdamas prieš tai duotų paaiškinimų esminių aplinkybių nurodė, kad po to kai jis bandė R. R. sulaikyti iki tol kol atvyks policijos pareigūnai, R. R. pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam, suplėšė marškinėlius. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad gindamasis nuo R.

R. jis bandė suduoti smÅ«gius ir pačiam R. R., abu grÅ«mėsi, o juos iÅ¡skyrė atvykę policijos pareigÅ«nai. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus dėl fizinio konflikto tikrojo iniciatoriaus, sprendžia, kad R. R. pozicija, jog pirmasis smurtauti pradėjo nukentėjusysis, laikytina gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir sumažinti savo padarytų veiksmų pavojingumÄ . Kaip jau paminėta, Å¡ių nuteistojo paaiÅ¡kinimų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s byloje esantys duomenys, t. y. bylos medžiagoje nėra neginčijamų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog pirmas smurtauti pradėjo bÅ«tent N. R..

Tai, kad N. R. sugriebė R. R. už striukės siekdamas, jog jis nepasiÅ¡alintų iki atvykstant iÅ¡kviestai policijai, nėra pagrindo pripažinti, jog tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis į R. R. sveikatÄ . Nors R. R. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos aplinkybės dėl kokių priežasčių N. R. jį bandė sulaikyti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimo tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ nuoseklių nukentėjusiojo parodymų nustatyta, jog jo tikslas buvo R.

R. sulaikyti iki atvykstant policijos pareigūnams.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad aplinkybę, jog prieš jį buvo smurtauta ir jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis pats įvykio metu buvo sužalotas. Iš tiesų byloje esanti 2020 m. kovo 5 d. teismo medicinos specialisto išvada, patvirtina, kad R. R. konstatuotos kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose plaštakose, odos nubrizinimas kairėje plaštakoje, kurios padarytos ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant abi plaštakas kietais bukais žalojančiais daiktais, smūgiuojant jais ar atsitrenkiant į juos (1 t., b. l. 99).

Vertinant nuteistojo R. R. parodymų patikimumÄ ir minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, pažymima, jog dėl to paties įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal R. R. pareiÅ¡kimÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl galimai Å¡ioje byloje nagrinėjamo konflikto metu N. R. veiksmų, dėl kurių R. R. buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinta N. R. veika ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių, jog N. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Å is prokuroro nutarimas buvo apskųstas aukÅ¡tesniajam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie paliko nutarimÄ galioti ir R. R. skundus atmetė (2 t., b. l. 99-105). Pažymima, kad pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad N. R. veiksmuose R. R. atžvilgiu buvo pradėtas ar tiesiogiai gesiantis pavojingas kėsinimas į nuteistojo sveikatÄ .

Vien tai, jog N. R. siekdamas sulaikyti R. R., pastarajam sugriebė už striukės, negali bÅ«ti vertinama kaip pavojingi, tyčiniai veiksmai, keliantys pavojų nuteistojo R. R. sveikatai. N. R. sugriebdamas R. R. už striukes neatliko tokių veiksmų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti keliančiais realiÄ tiesioginę grėsmę nuteistojo R. R. sveikatai, dėl kurios jam bÅ«tų reikėję gintis pačiam ar ginti kitus asmenis. PrieÅ¡ingai, pats nuteistasis R. R., bÅ«damas neblaivus, pasižymėjo impulsyviu elgesiu tiek žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju, tiek ir pastarajam jį sugriebus už striukės, pradėjo naudoti fizinį skurtÄ .

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija, kuri sudarytų pagrindÄ R. R. gintis, ir sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde pateikiamos įvykio aplinkybės yra tik gynybinė versija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažįsta, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad R. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra kad 2020 m. kovo 2 d., apie 19.50 val. daugiabučio namo laiptinėje, prie buto Nr. 30 durų, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia smurtavo prieÅ¡ N. R. - tris kartus rankos kumščiu sudavė į galvos sritį prie kairės ausies, po to dar du kartus rankos kumščiu sudavė į kairės veido pusės lÅ«pÄ ir antakį bei užlaužė deÅ¡inės rankos nykÅ¡tį, taip nukentėjusiajam N. R. sukėlė fizinį skausmÄ , o dėl padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei nugaros abiejose pusėse, kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės gleivinėje, nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

R. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtina iš dalies jo paties parodymai, nuoseklūs nukentėjusiojo N. R. parodymai apie jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Jo atžvilgiu R. R. atliktus smurtinius veiksmus patvirtina ir liudytojų V. B., P. B. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

17. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, paliko neiÅ¡spręstas abejones dėl įvykio aplinkybių ir R. R. kaltės, o skundžiamame nuosprendyje daromų iÅ¡vadų nepagrindė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir iÅ¡ esmės iÅ¡reiÅ¡kia tik apelianto nesutikimÄ su teismo padarytomis jam nepalankiomis iÅ¡vadomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė ir jas vertino kitaip, nei tikėjosi nuteistasis, t. y. jam nepalankiai, savaime nereiÅ¡kia, jog byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, o nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl R. R. kaltės yra nepagrįstos.

18. Apibendrinant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl R. R. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra pagrįstos įrodymais, todėl tenkinti nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė