2024-06-12 Nr. AB-9347-3-62-3-00999-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-158-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00999-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ (uždarosios akcinės bendrovės „Ragainė“ teisių perėmėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ragainė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo atmestas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. R. studijos parengtą 2022 m. projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 8 d. sprendimas); 2) panaikinti Administracijos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo atmestas pakartotinis 2022 m. gegužės 3 d. prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. R. studijos 2022 m. projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas; toliau kartu – ginčijami sprendimai, skundžiami sprendimai); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. R. studijos 2022 m. projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra pastato–kavinės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), savininkas ir 234 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkas. Žemės sklypas Pastatui eksploatuoti buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1033 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“. Pastatas stovi pareiškėjo nuomojamame valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pastatas ir Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Vytauto parko komplekso (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) – teritoriją. Kultūros vertybių registre registruota, kad Vytauto parko kompleksą sudaro:

1) Vytauto parko komplekso Vytauto parkas (duomenys neskelbtini);

2) Vytauto parko komplekso paviljonas (duomenys neskelbtini);

3) Vytauto parko komplekso transformatorinė (duomenys neskelbtini);

4) Vytauto parko komplekso kasos pastatas (duomenys neskelbtini). Pastatas ir Žemės sklypas taip pat patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), – teritoriją. Pagal Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-444 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą, Pastatas yra priskirtas „kitiems statiniams“ ir nurodyta, kad jiems yra leidžiami tvarkomieji statybos darbai: remontas; rekonstrukcija; sodybinio arba laisvo planavimo užstatymas.

Pastatas tik patenka į minėtų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas, tačiau jis nėra kultūros vertybė, įskaitant ir tai, kad jis nėra Vytauto parko komplekso sudėtinė dalis, o Vytauto parko kompleksas nėra saugomas, apsaugos zona jam nenustatyta. Pastatas statytas 1967 m., jis techniškai tvarkingas, vykdoma kasmetinė techninė apžiūra, eksploatuojamas nuo 1994 m. Tačiau Pastato energinio naudingumo klasė yra labai žema – įvertinta „G“ indeksu. Šaltuoju metu yra sudėtinga ir brangu apšildyti jį, o tai sunkina galimybes eksploatuoti Pastatą ir gauti iš jo naudą.

Dėl šių ir kitų priežasčių pareiškėjas turi poreikį kapitaliai remontuoti Pastatą, jį apšiltindamas. Bendrovė, kaip Pastato savininkė, turi teisę atlikti tai, nes iš nuosavybės teisių kyla teisė prižiūrėti, tvarkyti, išsaugoti, išlaikyti ir netgi gerinti savąjį daiktą.

2.2. Buvo parengti Pastato kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai ir kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris suderino minėtus projektinius pasiūlymus. Departamentas nustatė, kad Pastato kapitalinis remontas nepadarytų jokio neigiamo poveikio kultūros vertybėms. Departamentas iš esmės patvirtino tai ir 2022 m. birželio 9 d. atsiliepime. Pastato kapitalinio remonto projektas buvo parengtas pagal Departamento suderintus projektinius pasiūlymus. Buvo kreiptasi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir Leidimas) pagal jį išdavimo. Tačiau Administracija 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nes: nenurodyta kultūros paveldo zona; nenurodytas pasirašantis asmuo; vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“, Pastatas (kuriame numatyta vykdyti statybos darbus) planuojamas paimti visuomenės poreikiams.

2.3. 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą, trūkumai buvo visiškai pašalinti. Tačiau Administracija 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nenurodydama atsisakymo motyvų, tik paminėdama, kad „Statinio projekto tikrinimo pastabos pateikiamos IS „Infostatyba“, bet IS „Infostatyba“ (t. y. www.planuojustatau.lt) yra nurodyta vienintelė jau minėta 2022 m. gegužės 17 d. pastaba. 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas motyvuojamas iš esmės vienintele priežastimi – trečiuoju iš anksčiau paminėtų tariamų trūkumų, t. y. Pastatas, kuriame numatyta vykdyti statybos darbus, planuojamas paimti visuomenės poreikiams.

2.4. Savivaldybės taryba dar 2008 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. T-214 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“, tačiau nuosavybė nebuvo paimta visuomenės poreikiams, o minėtas Savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. T-214 liko neįgyvendintas, jis buvo panaikintas Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582. Nuo Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-582 priėmimo jau yra praėję 1,5 metų, tačiau Pastatas ir Žemės sklypas nėra paimti visuomenės poreikiams ir dar nėra pradėtos realios paėmimo procedūros. Nėra parengtas kompleksinio ar specialiojo planavimo dokumentas, kuriame būtų numatytas Pastato ir Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams. Pareiškėjo teigimu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams priklauso ne tik nuo Administracijos valios. Tai reiškia, kad kitos kompetentingos institucijos gali atsisakyti atlikti veiksmus, kurie yra būtinoji sąlyga tam, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įvyktų. Be to, kilus ginčams, teismai taip pat gali priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią Pastato ir Žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams. Taigi šiuo metu net nėra galimybių žinoti, ar Pastatas ir Žemės sklypas apskritai kada nors bus paimti visuomenės poreikiams. Atsižvelgus į tai, Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-582) yra išankstinis, juo remiantis nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjo teisę atlikti būtinus Pastato kapitalinio remonto darbus.

2.5. Pastatas ir Žemės sklypas dar nėra paimti visuomenės poreikiams ir nėra aišku, kada tai bus padaryta ir ar bus padaryta, o skundžiamais sprendimais jau dabar yra varžomos pareiškėjo nuosavybės teisės. Pareiškėjas negali apšiltinti Pastato, sumažindamas šildymo kaštus, ir atlikti kitus būtinus statybos darbus vien dėl to, kad nepadidėtų Pastato vertė. Pareiškėjo teisės varžomos dėl to, kad ateityje, jei Pastatas bus paimamas visuomenės poreikiams, nereikėtų mokėti daugiau, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad tokiu būdu pareiškėjas jau dabar patirs nuostolius, nes patirs labai didelius šildymo kaštus, negalės įsirengti reikalingas erdves. Todėl atsakovas, gindamas savo tariamas teises perimti turtą kažkada ateityje, negali šiuo metu pažeidinėti esamų Bendrovės teisių ir teisėtų interesų.

2.6. Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-582 yra priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 2 dalies pagrindu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams jame yra grindžiamas siekiu „užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo objektų (vertybių) apsaugą“. Taigi tariamu visuomenės poreikiu įvardijama gamtos ir kultūros paveldo objektų (vertybių) apsauga. Tačiau Pastatas nėra kultūros vertybė, o Departamentas, suderindamas projektinius pasiūlymus, pripažino, kad siekiamas atlikti Pastato kapitalinis remontas nekenkia kultūros vertybėms.

2.7. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamoji kultūros vertybė gali būti paimama visuomenės poreikiams Nagrinėjamu atveju nekilnojamoji kultūros vertybė – Vytauto parko kompleksas – yra vietinės, o ne valstybinės reikšmės. Nekilnojamoji kultūros vertybė – miesto istorinė dalis, vadinama Kauno Žaliakalnio 1-oji, yra saugoma savivaldybės, o ne valstybės. Pastatas niekaip netrukdo šių nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumui, lankymui ir pažinimui. Tokiomis aplinkybėmis net nekilnojamoji kultūros vertybė negalėtų būti paimama visuomenės poreikiams. O Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl jis negali būti paimamas visuomenės poreikiams.

2.8. Pastatas dar nėra paimtas visuomenės poreikiams ir pareiškėjas, kaip jo savininkas, turi teisę atlikti jo kapitalinį remontą. Pareiškėjas moka nuomą už Žemės sklypą, skirtą Pastato eksploatavimui, todėl turi teisę ir pareigą eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti Pastatą. Administracija nenustatė jokių kitų Projekto trūkumų, todėl akivaizdu, kad Projektas buvo parengtas tinkamai ir atitinka jam keliamus teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės buvo apribotos be jokio teisėto pagrindo.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Bendrovė yra Pastato savininkė ir Žemės sklypo nuomininkė. Žemės sklypas Pastatui eksploatuoti buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1033 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“. Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-214 buvo pavedusi Administracijos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Kauno apskrities viršininkui prašymą dėl valstybinės žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau šis sprendimas nebuvo įgyvendintas ir Savivaldybės tarybos sprendime nurodytas prašymas nebuvo pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijai. Nepaisant to, išliko poreikis suformuoti vientisą kultūros paveldo vertybės teritoriją ir pritaikyti ją visuomenės reikmėms. Dėl šios priežasties Savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 pritarė Vytauto parko komplekso teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekiant užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą, ir pavedė Administracijos direktoriui organizuoti šios teritorijos planavimo dokumento rengimą, numatant joje esančių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo Savivaldybės tarybos sprendimo praėjo jau 18 mėn., o Žemės sklypas ir Pastatas nėra paimti visuomenės poreikiams, tačiau neįvertino, kad paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra detaliai reglamentuota teisės aktuose ir reikalauja tam tikrų laiko bei finansinių sąnaudų.

4.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo patvirtinto Vytauto parko teritorijos specialiojo ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), parengtų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) nustatyta tvarka, kuriuo būtų suplanuota teritorija, skirta kultūros paveldo vertybės apsaugai, ir kuris yra būtinas teikiant prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Atsižvelgdamas į tai ir vykdydamas Savivaldybės tarybos pavedimą, Administracijos direktorius 2021 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. A-1038 dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų, patvirtintų Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1033, keitimo organizavimo. Kaip nurodyta įsakyme, planavimo tikslas – pakeisti suplanuotos teritorijos ribas ir plotą (apie 8,5 ha), suformuojant žemės sklypą (-us) kultūros paveldo objektams, pakeisti ir (ar) nustatyti naujus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus, numatyti paėmimą visuomenės poreikiams ir miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Ir pareiškėjas, ir buvusi Pastato savininkė UAB „Osterodė“ buvo informuoti apie šio detaliojo plano keitimo procedūrą 2021 m. balandžio 15 d. registruotais laiškais, be to, ši informacija paskelbta viešai Savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS). Taigi pareiškėjas nuo pat pradžių žinojo tiek apie Vytauto parko teritorijos (į kurio ribas patenka Žemės sklypas) detaliojo plano rengimą, tiek apie numatomą paėmimą visuomenės poreikiams.

4.3. Tam, kad būtų galima inicijuoti ginčo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi būti pabaigtos šiuo metu rengiamo teritorijų planavimo dokumento procedūros, taip pat parengta sąnaudų ir naudos analizė. Savivaldybė nėra pakeitusi pozicijos dėl Vytauto parko teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams, todėl visos nustatytos procedūros bus vykdomos teisės aktuose nustatyta tvarka.

4.4. Pareiškėjui atlikus projekte nurodytus statybos darbus – atnaujinus Pastato išorę, atlikus vidaus patalpų perplanavimą ir jas įrengus, neabejotinai bus padidinta Pastato vertė. Žinodama apie Savivaldybės ketinimą paimti Žemės sklypą ir Pastatą visuomenės poreikiams, Bendrovė galbūt siekia padidinti Pastato vertę, nes dėl šios priežasties atlyginimo dydis už Pastatą jo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu atitinkamai būtų didesnis. Todėl byloje ginčijamų sprendimų priėmimo pagrindinis motyvas – neišduoti statybą leidžiančio dokumento, nes Pastatas, kuriame numatyta vykdyti statybos darbus, planuojamas paimti visuomenės poreikiams, – yra teisingas ir pagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti teismo nuožiūra.

6. Departamentas atsiliepime nurodė:

6.1. Departamento Kauno teritorinis skyrius 2022 m. vasario 1 d. raštu (12.7-K)2K-393 informavo pareiškėją, jog jis pritarė Pastato kapitalinio remonto projekto projektinių pasiūlymų sprendiniams (derinimo data 2022 m. sausio 31 d., derinimo Nr. 22-PP-10K). Minėtame rašte nurodyta, jog Žemės sklypas patenka į Vytauto parko komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 15 dalį, kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Pastatas nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė.

6.2. Vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalimi, saugomam objektui (saugomas objektas pagal NKPAĮ 2 straipsnio 31 dalį – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu) ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Nagrinėjamu atveju Vytauto parko kompleksas NKPAĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu, todėl apsaugos zona jam nėra nustatyta.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Ragainė“ skundą – panaikino skundžiamus Administracijos 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 3 d. sprendimus, įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. R. studijos 2022 m. projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ bei priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 1 777 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas yra pastato – kavinės (duomenys neskelbtini) – savininkas ir 234 kv. m valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Pastatas stovi pareiškėjo nuomojamame valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypas Pastatui eksploatuoti buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1033 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“.

8.2. Pastatas ir Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Vytauto parko komplekso (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) – teritoriją. Kultūros vertybių registre registruota, kad Vytauto parko kompleksą sudaro: 1) Vytauto parko komplekso Vytauto parkas (duomenys neskelbtini); 2) Vytauto parko komplekso paviljonas (duomenys neskelbtini); 3) Vytauto parko komplekso transformatorinė (duomenys neskelbtini); 4) Vytauto parko komplekso kasos pastatas (duomenys neskelbtini).

8.3. Pastatas ir Žemės sklypas taip pat patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), – teritoriją. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18d. sprendimu Nr. T-444 patvirtintą Savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą, Pastatas yra priskirtas „kitiems statiniams“ ir nurodyta, kad jiems yra leidžiami tvarkomieji statybos darbai: remontas; rekonstrukcija; sodybinio arba laisvo planavimo užstatymas.

8.4. 2008 m. gegužės 8 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-214 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“, tačiau nuosavybė nebuvo paimta visuomenės poreikiams, Savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. T-214 liko neįgyvendintas ir buvo panaikintas Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582.

8.5. Pagal Departamento suderintus projektinius pasiūlymus, UAB D. A. R. studija parengė Pastato kapitalinio remonto projektą, buvo kreiptasi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento pagal jį išdavimo. Tačiau atsakovas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, motyvuodamas tuo, kad: nenurodyta kultūros paveldo zona; nenurodytas pasirašantis asmuo; vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“, Pastatas (kuriame numatyta vykdyti statybos darbus) planuojamas paimti visuomenės poreikiams.

8.6. Pareiškėjas, pašalinęs trūkumus, pateikė 2022 m. gegužės 3 d. pakartotinį prašymą, tačiau atsakovas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas motyvavo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą iš esmės vienintele priežastimi – trečiuoju iš anksčiau paminėtų trūkumų, t. y. tuo, kad, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582, Pastatas, kuriame numatyta vykdyti statybos darbus, planuojamas paimti visuomenės poreikiams.

8.7. Pastatas ir Žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji, teritoriją, kuri nuo 2007 m. liepos 23 d. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)). Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-444 „Dėl kultūros paveldo vietovės – miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji, paskelbimo saugoma savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio įsteigimo ir jo teritorijos specialiojo plano patvirtinimo“ ši kultūros paveldo vietovė paskelbta saugoma Savivaldybės. Pastatas taip pat patenka į kitos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vytauto parko komplekso (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) – teritoriją.

9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo patvirtinto Vytauto parko teritorijos specialiojo ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano), parengto Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, kuriuo būtų suplanuota teritorija, skirta kultūros paveldo vertybės apsaugai, ir kuris yra būtinas teikiant prašymą NŽT. Nekilnojamoji kultūros vertybė Vytauto parko kompleksas (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) yra vietinės, o ne valstybinės reikšmės. Nekilnojamoji kultūros vertybė – miesto istorinė dalis, vadinama Kauno Žaliakalnio 1-oji (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), yra saugoma savivaldybės, o ne valstybės. Pastatas netrukdo šių nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumui, lankymui ir pažinimui. Tokiomis aplinkybėmis net nekilnojamoji kultūros vertybė negalėtų būti paimama visuomenės poreikiams, o Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl ir negali būti paimamas visuomenės poreikiams.

10. Žemės sklypas patenka į Vytauto parko komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33823) teritoriją. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 15 dalį, kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Žemės sklype esantis Pastatas nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. Vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalimi, kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt. Vadovaujantis NKPAĮ 11 straipsnio 6 dalimi, saugomam objektui (saugomas objektas pagal NKPAĮ 2 straipsnio 31 dalį – kultūros paveldo objektas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu) ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Vytauto parko kompleksas nėra paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu NKPAĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl apsaugos zona jam nenustatyta. Nagrinėjamu atveju buvo parengti Pastato kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai ir kreiptasi į Departamentą, kuris suderino minėtus projektinius pasiūlymus. Departamentas nustatė, kad Pastato kapitalinis remontas nedarytų neigiamo poveikio kultūros vertybėms. Departamentas patvirtino tokias pačias aplinkybes 2022 m. birželio 9 d. atsiliepime.

11. Vadovaudamasis Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti pabaigtos teritorijų planavimo procedūros, po to parengta sąnaudų ir naudos analizė. Nagrinėjamu atveju šios procedūros nėra atliktos, taigi šiuo metu neaišku, ar atsakovui pavyks pagrįsti, kad egzistuoja konkretus visuomenės poreikis į siekiamą paimti turtą, ir ar toks paėmimas, atlikus sąnaudų ir naudos analizę, atitiks paėmimo visuomenės poreikiams reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“ yra išankstinis, juo remiantis nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjo teisę atlikti būtinus Pastato kapitalinio remonto darbus.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog Savivaldybės tarybos sprendimas pritarti aptariamos teritorijos paėmimui visuomenės poreikiams inicijavimui buvo priimtas dar 2008 m. gegužės 8 d. Atsakovo nuomone, nuo to laiko (iš viso apie 14 metų) Pastatas tariamai negalėjo būti kapitaliai remontuojamas, o tai yra visiškai neracionalu. Pareiškėjas, kaip turto (Pastato) savininkas, privalo rūpintis jam priklausančiu turtu. Be to, ir pats atsakovas reikalauja to iš turto savininkų, kadangi turtas (pastatai), kuriais savininkai nesirūpina, atsakovo sprendimu įtraukiamas į apleistų pastatų sąrašus ir pastato savininkams taikomos tam tikros sankcijos. Aptariama teritorija nepaimta visuomenės poreikiams ilgą laiką. Savivaldybės taryba pakeitė nuomonę ir nebesiekia visuomenės poreikiams imti netgi nekilnojamosios kultūros vertybės – Vytauto parko komplekso paviljono. Tai patvirtina, kad realus visuomenės poreikis nenustatytas. O jei toks poreikis būtų ir ateityje būtų atliekamos atitinkamos procedūros, tai dar nereiškia, kad pareiškėjas, kaip Pastato savininkas, iki tol negali visavertiškai disponuoti jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėti, remontuoti ir t. t. Tokios pareiškėjo teisės negali būti apribotos iki Pastato paėmimo visuomenės poreikiams. Be to, Pastatas dar nėra paimtas visuomenės poreikiams ir pareiškėjas, kaip jo savininkas, turi teisę atlikti Pastato kapitalinį remontą, be kita ko, atlikti Pastato apšiltinimą, kuris yra esminės svarbos ir yra neatidėliotinas.

13. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. spalio 26 d. aktu Nr. 8SD-5785-(14.8.7.) buvo atsisakęs sudaryti sklypo nuomos sutartį, motyvuodamas tuo, kad yra numatyta paimti Žemės sklypą ir Pastatą visuomenės poreikiams, dėl to atsakovas rekomendavo nesudaryti Žemės sklypo nuomos sutarties su Pastato savininku. Tačiau NŽT, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl 2017 m. spalio 26 d. akto Nr. 8SD-5785-(14.8.7.), panaikino jį ir įpareigojo NŽT Kauno miesto skyrių išnagrinėti prašymą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo iš naujo, motyvuodama tuo, kad Pastatas yra pareiškėjo nuosavybė, jis turi teisę tiek eksploatuoti Pastatą, tiek ir nuomotis Žemės sklypą Pastato eksploatavimui, dar prieš Žemės sklypo ir Pastato paėmimą visuomenės poreikiams suvaržius pareiškėjo teises, jos būtų suvaržytos be nustatyto termino ir be kompensavimo, o tai pažeistų pareiškėjo nuosavybės teises, Žemės sklypo ir Pastato paėmimas visuomenės poreikiams yra užsitęsęs, atsakovas nesiima realių veiksmų paimti nuosavybę visuomenės poreikiams. Taigi 2018 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT Kauno miesto skyriaus, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-196-(14.8.55.) su tuometiniu Pastato savininku. Dėl analogiškų argumentų pareiškėjas turi teisę kapitaliai remontuoti Pastatą. Pareiškėjas moka nuomą už Žemės sklypą, skirtą Pastato eksploatavimui, todėl turi ir teisę, ir pareigą eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti Pastatą.

14. Teismo vertinimu, skundžiami sprendimai nėra motyvuojami aplinkybe, kad Pastatas ir Žemės sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), – teritoriją. Administracija savo 2022 m. birželio 13 d. atsiliepime pirmą kartą pateikė motyvus dėl Pastato ir Žemės sklypo patekimo į nekilnojamosios kultūros vertybės – miesto istorinės dalies, vadinamos Kauno Žaliakalnio 1-oji (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), – teritoriją. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šie argumentai negali būti vertinami byloje.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu nežinoma, ar Pastatas ir Žemės sklypas apskritai bus paimti visuomenės poreikiams. Nuo Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-582 priėmimo yra praėję 1,5 metų, tačiau Pastatas ir Žemės sklypas nėra paimti visuomenės poreikiams, realios paėmimo procedūros dar nėra pradėtos. Atsižvelgus į susidariusią situaciją, o būtent į tai, kad neaišku, kiek laiko užtruks Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, ar kitos institucijos neužkirs tam kelio ir ar dėl to ginčo Pastatas apskritai galės būti paimtas visuomenės poreikiams, yra neteisinga ir netikslinga pareiškėjui riboti nuosavybės teises į jo įsigytą turtą – Pastatą. Pareiškėjui atitenka pareiga rūpintis savo turtu. Neapšiltinus Pastato ir neatlikus kitų būtinų remonto darbų, jo eksploatacijos išlaidos yra didelės, atsižvelgiant į aktualią situaciją, pareiškėjas negali visiškai disponuoti jam priklausančiu turtu, siekdamas įgyvendinti savo planus. Teismo vertinimu, neleistina siekti sau naudos, geresnių sąlygų (mažesnės turto vertės) ir tuo pačiu varžyti kito asmens (turto savininko) teises, bloginti jo turtinę padėtį neribotą laiko tarpą ir net nenurodant aiškaus visuomenės poreikio.

III. 16. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Jei būtų paliktas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimas, atsakovas prašo iš sprendimo pašalinti motyvą, jog Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl negali būti paimamas visuomenės poreikiams.

17. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

17.1. Teismas klaidingai rėmėsi NKVAĮ 30 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusia iki 2022 m. liepos 15 d.) ir nepagrįstai konstatavo, jog Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl ir negali būti paimamas visuomenės poreikiams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visuomenės poreikiams numatoma paimti ne atskirus statinius (kultūros paveldo objektus), bet visą kompleksinio kultūros paveldo objekto – Vytauto parko – teritoriją, t. y. visus į šią teritoriją patenkančius žemės sklypus ir statinius, nepriklausomai nuo jų statuso, tam, kad būtų suformuota vientisa kultūros paveldo objekto teritorija ir joje esantys statiniai būtų pritaikyti ir naudojami išimtinai visuomenės poreikiams. Jokie teisės aktai nenumato, kad visuomenės poreikiams gali būti paimami išimtinai kultūros paveldo objektai, taip pat neriboja galimybės paimti žemės sklypą ar statinį visuomenės poreikiams, jei šie nekilnojamojo turto objektai yra reikalingi visuomenės poreikiams. Be to, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi NKVAĮ 30 straipsnio 1 dalies redakcija reglamentavo išimtinai kultūros paminklų paėmimą visuomenės poreikiams, taigi ji niekaip nesusijusi nei su Vytauto parko teritorija, nei su ginčo Pastatu (nei vienas iš jų nėra kultūros paminklas), atitinkamai ji negali būti taikoma.

17.2. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo keliama jokių reikalavimų dėl Savivaldybės teisės paimti Žemės sklypą ar Pastatą visuomenės poreikiams. Todėl teismas negalėjo vertinti, ar yra teisinis pagrindas paimti Pastatą visuomenės poreikiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjus tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, Administracija neturėtų galimybės ginčyti sprendime konstatuoto fakto dėl galimybės paimti Pastatą visuomenės poreikiams, nors toks faktas prieštarauja tiek realiai faktinei situacijai, tiek teisės aktų nuostatoms. Teismo klaidingai konstatuotas faktas gali sukelti neigiamas pasekmes Administracijai ateityje ir tapti kliūtimi vykdyti paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Todėl net ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš teismo sprendimo šalintina teismo išvada, jog „Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl ir negali būti paimamas visuomenės poreikiams.“

17.3. Savivaldybė niekada nepakeitė savo valios suformuoti Vytauto parko teritoriją, kaip vientisą kultūros paveldo objektą, ir paimti visus į ją patenkančius nekilnojamojo turto objektus visuomenės poreikiams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo metu Administracija atlieka konkrečius veiksmus įgyvendinti Savivaldybės tarybos sprendimą, jie turėtų būti baigti artimiausiu metu.

17.4. Teismas sprendime nepasisakė dėl Administracijos argumentų, jog pareiškėjas naudojosi Pastatu pakankamai ilgą laiką (buvo jo nuomininkas nuo 2015 m.) ir iki kilusio ginčo nenurodė, kad Pastato eksploatavimo išlaidos yra neproporcingai didelės, niekada nesikreipė į Administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų Pastato kapitalinio remonto ar kitokiems statybos darbams. Dar iki Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-582 dėl Vytauto parko paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų inicijavimo pareiškėjas naudojosi Pastatu pakankamai ilgą laiką, tokiu būdu jis turėjo galimybę atlikti tokius Pastato statybos darbus, kad jo eksploatavimas nebūtų nuostolingas. 2021 m. balandžio 15 d. UAB „Osterodė“ ir UAB „Ragainė“ buvo informuotos apie organizuojamą detaliojo plano pakeitimą bei jo tikslus, įskaitant ir planuojamą Vytauto parko teritorijos paėmimą visuomenės poreikiams. Iš karto po gautos informacijos (2021 m. birelio 3 d.) pareiškėjas įsigijo Pastatą. Atsižvelgiant į ilgą naudojimo laikotarpį, pareiškėjui buvo gerai žinoma Pastato būklė, taip pat ir šildymo kaštai, tačiau jis vis tiek priėmė sprendimą įsigyti nuosavybėn blogos būklės Pastatą. Taigi pareiškėjas veikė savo rizika, todėl Administracija, neišdavusi leidimo atlikti Pastato kapitalinį remontą ir tokiu būdu ženkliai padidinti visuomenės poreikiams numatyto paimti Pastato vertę, nepažeidė pareiškėjo teisių. Byloje pateiktas Projektas patvirtina, kad pareiškėjas planuoja ženklias investicijas į Pastatą – tiek į jo išorės atnaujinimo darbus, tiek į vidaus perplanavimą ir įrengimą, t. y. jis padidins Pastato vertę, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas galbūt siekia padidinti Pastato vertę, nes dėl šios priežasties atlyginimo dydis už Pastatą jo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu atitinkamai bus didesnis.

17.5. Šiuo metu Savivaldybė yra įsigijusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą, kuris įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip Vytauto parko komplekso paviljonas. Šis pastatas taip pat patenka į Vytauto parko teritoriją ir buvo numatytas paimti visuomenės poreikiams, tačiau teismas nepagrįstai traktavo jo įsigijimą kaip pasikeitusią Savivaldybės poziciją ir atsisakymą imti visuomenės poreikiams. Taigi, priešingai nei konstatuota teismo sprendime, Savivaldybės sprendimas įsigyti Vytauto parko komplekso paviljoną ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina Savivaldybės siekį perimti privačios nuosavybės teise valdomą turtą, patenkantį į Vytauto parko teritoriją, ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams, suformuojant vientisą Vytauto parko komplekso teritoriją. Vytauto parko komplekso paviljono įsigijimas kitu teisiniu pagrindu visiškai atitinka Savivaldybės tikslus, t. y. perimti visą nekilnojamąjį turtą, patenkantį į visą Vytauto parko teritoriją.

17.6. Iš Projekto turinio akivaizdu, kad Pastato kapitalinio remonto metu numatoma perplanuoti patalpas, pritaikant jas kavinės veiklai. Projekto sprendiniuose numatoma Pastato patalpų paskirtis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įrašytos Pastato paskirties, atitinkamai laikytina, kad Projekte nurodyta numatoma faktinė Pastato paskirtis neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos Pastato paskirties. Ši priežastis patvirtina Administracijos teisę atsisakyti išduoti prašomą statybą leidžiantį dokumentą ir gali būti laikoma teisėtu bei pagrįstu argumentu netenkinti pareiškėjo prašymo.

18. Pareiškėjas UAB „Ragainė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

19.1. Departamentas nurodė, jog Pastatas nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. Vytauto parko kompleksas nėra paskelbtas saugomu objektu ar kultūros paminklu NKPAĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl apsaugos zona jam nenustatyta. Pastatas tik patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas, tačiau pats Pastatas nėra kultūros vertybė, jis nėra Vytauto parko komplekso sudėtinė dalis, Vytauto parko kompleksas nėra saugomas, apsaugos zona jam nenustatyta. Nors Pastatas yra techniškai tvarkingas, vykdoma jo kasmetinė techninė apžiūra, tačiau jo naudingumo klasė yra labai žema („G“ indeksas), todėl šaltuoju metu yra sudėtinga ir brangu apšildyti jį. Dėl to yra poreikis kapitaliai remontuoti Pastatą, jį apšildant. Pareiškėjui priklauso Pastatas, todėl jis neturi įrodinėti, kad jo sprendimas kapitaliai remontuoti Pastatą kilo iš būtinybės. Tai, kad Pastatas buvo ilgai neremontuojamas, tik patvirtina kapitalinio remonto būtinybę. Bendrovei tapus Pastato savininke, ji įgijo galimybę laisvai spręsti dėl Pastato remonto.

19.2. Atsiliepimo pateikimo metu dar nėra patvirtinto kompleksinio ar specialiojo planavimo dokumento, kuriame būtų numatytas Pastato ir Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams. Atsakovas pateikė detaliojo planavimo dokumento brėžinį ir aiškinamąjį raštą, kurie planuojami viešinti viešojo svarstymo metu. Taigi akivaizdu, kad teritorijų planavimo dokumentas yra tik pačioje pirminėje stadijoje, neišviešintas, nesuderintas, nepatikrintas ir t. t. Todėl nėra jokio aiškumo, kada bus patvirtinti ir ar iš viso bus patvirtinti jo sprendiniai. Kadangi detaliojo plano brėžinys ir aiškinamasis raštas nebuvo parengtas anksčiau, o buvo skubama parengti jį tik po nepalankaus teismo sprendimo, tikėtina, kad detaliojo plano brėžinys ir aiškinamasis raštas yra dirbtinai sukurti kaip gynybinė pozicija byloje. Skundžiamų aktų priėmimo metu dar nebuvo patvirtinto kompleksinio ar specialiojo planavimo dokumento, kuriame būtų numatytas Pastato ir Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams, taigi po skundžiamų sprendimų priėmimo parengtas detaliojo plano brėžinys ir jo aiškinamasis raštas negalėjo būti jų priėmimo motyvu. Be to, minėti dokumentai dar nėra praėję visuomenės pasiūlymų vertinimo etapo, nėra suderinti, patikrinti ir patvirtinti kompetentingų institucijų. Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-582 yra išankstinis, juo remiantis, nėra jokio teisinio pagrindo riboti pareiškėjo teisę atlikti būtinus Pastato kapitalinio remonto darbus.

19.3. Pareiškėjo teisės varžomos dėl to, kad ateityje, jei bus atliekamos visuomenės paėmimo procedūros, nereikėtų mokėti daugiau, tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad, taip ribojant jo teises, jis jau dabar patirs itin ženklius jokio teisėto pagrindo neturinčius suvaržymus, nepatogumus ir nuostolius, nes per visą neapibrėžtą laikotarpį turės patirti labai didelius šildymo kaštus bei negalės įsirengti vykdomos veiklos poreikiams reikalingas erdves, taip bus pakenkta verslui (pajamų sumažėjimu ir planuotų pajamų negavimu).

19.4. Kultūros vertybės statusą turintį pastatą – Vytauto parko komplekso paviljoną – bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo vieni iš objektų, kurių paėmimo visuomenės poreikiams inicijavimui buvo pritarta minėtame Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. T-582, Savivaldybės taryba vėliau, logiškai prieštaraudama pati sau, sugalvojo ne imti visuomenės poreikiams, o nusipirkti – buvo parengtas Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo projektas Nr. 21-26312 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo“. Prie apeliacinio skundo pridedamame rengiamo detaliojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad visuomenės poreikiams nėra imamas ir planuojamoje teritorijoje stovintis kitas Vytauto parko komplekso pastatas – Vytauto parko komplekso transformatorinė (duomenys neskelbtini). Taigi yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju siekiama paimti visuomenės poreikiams visą Vytauto parko komplekso teritoriją.

19.5. Jokios teisės normos nenumato atsakovo teisės atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą Pastato kapitaliniam remontui vien dėl to, kad dėl kapitalinio remonto padidėtų Pastato vertė ir, jei vėliau Pastatas būtų paimamas visuomenės poreikiams, už paimamą nuosavybę tektų atlyginti daugiau.

19.6. Pastatas nėra kultūros vertybė, be to, kompetentinga institucija (Departamentas), suderindama projektinius pasiūlymus, pripažino, kad siekiamas atlikti Pastato kapitalinis remontas niekaip nekenkia kultūros vertybėms. Teismas atsižvelgė į tai, kad jei nagrinėjamu atveju nekilnojamoji kultūros vertybė negalėtų būti paimama visuomenės poreikiams, tai ir Pastatas negalėtų būti paimamas visuomenės poreikiams, nes Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė ir todėl jis negalėtų būti saugomas labiau, nei tokiu atveju būtų saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė. Skundžiamais aktais numatyta paimti Pastatą visuomenės poreikiams būtent kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Be to, net pati Administracija mėgina pateisinti byloje skundžiamus aktus išimtinai tik nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslais, o ne kokiu nors kitokiu tariamu visuomenės poreikiu. Taigi nagrinėjamu atveju situacija turėjo būti vertinama būtent nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atžvilgiu. Kultūros paminklais laikomi ne kokios nors vietinės, o tik nacionalinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, todėl kultūros paveldo apsaugos tikslais gali būti paimami ne bet kokie nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, o tik nacionalinės reikšmės. Tai tik sugriežtina paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas ir papildomai patvirtina, kad Pastatas, kuris nėra nekilnojamoji kultūros vertybė ir nėra valstybės saugomas, negali būti paimamas visuomenės poreikiams Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslais. Administracija motyvavo skundžiamus aktus būtent siekiu paimti Pastatą visuomenės poreikiams, todėl teismas ir teisę turėjo patikrinti Administracijos nurodomo motyvo teisėtumą ir pagrįstumą.

19.7. Pagal Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. T-444 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialųjį planą, Pastato kapitalinio remonto darbai yra leidžiami. Taigi akivaizdu, kad Pastato kapitalinis remontas niekaip nepakenktų jokioms kultūros vertybėms.

19.8. Atsakovas tik bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad pareiškėjo siekiamas atlikti kapitalinis remontas neatitinka Pastato paskirties. Skundžiami sprendimai nebuvo motyvuojami šiais argumentais. Registruota Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra prekybos, o kapitaliniu projektu numatyta įrengti ne tik kavinės patalpą, bet ir holą, ekspozicijos salę ir kt., tai visiškai suderinama su prekybos paskirtimi. Be to, prekybą maistu (išsinešimui) ar kitokią prekybą įmanoma organizuoti net ir kavinės patalpoje.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo spręsti jį teismo nuožiūra.

21. Departamentas nurodo, kad Departamento Kauno teritorinis skyrius 2022 m. vasario 1 d. raštu (12.7-K)2K-393 informavo pareiškėją, jog jis pritarė Pastato kapitalinio remonto projekto projektinių pasiūlymų sprendiniams (derinimo data 2022 m. sausio 31 d., derinimo Nr. 22-PP- 10K). Pastatas nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo atmestas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ir 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo atmestas pakartotinis prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus sprendimus ir įpareigojo Administraciją iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“ yra išankstinis, juo remiantis nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjo teisę atlikti būtinus Pastato kapitalinio remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad Pastatas dar nėra paimtas visuomenės poreikiams ir pareiškėjas, kaip jo savininkas, turi teisę atlikti Pastato kapitalinį remontą, be kita ko, atlikti Pastato apšiltinimą, kuris yra esminės svarbos ir yra neatidėliotinas. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu nežinoma, ar Pastatas ir Žemės sklypas apskritai bus paimti visuomenės poreikiams.

24. Atsakovas Administracija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti jį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas prašo iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinti motyvą, jog Pastatas nėra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl negali būti paimamas visuomenės poreikiams.

25. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylose naujus įrodymus (2021 m. kovo 30 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimo planavimo darbų programą, 2023 m. gruodžio 15 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimo planavimo darbų programą).

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiamas skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, atsižvelgiant į jų priėmimo metu susiklosčiusias aplinkybes ir vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiais teisės aktais. Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo pridėti 2021 m. kovo 30 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimo planavimo darbų programą, nes nenustatė priežasčių, kodėl šis dokumentas negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės pridėti prie bylos dokumento, kuris buvo priimtas, jau priėmus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (2023 m. gruodžio 15 d. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų keitimo planavimo darbų programą).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB D. A. R. studijos parengtą 2022 m. projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ atmestas nurodant aplinkybę, kad, vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“, Pastatas planuojamas paimti visuomenės poreikiams.

29. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje nurodyti atvejai, kai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas.

30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 11 punkte nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Reglamento 13 punkte nurodyta, kokius duomenis patikrina savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ir kokius veiksmus jis atlieka, nustatęs atitinkamas aplinkybes.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti kitu pagrindu, kuris nėra nurodytas nei viename iš statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Nei ginčijamuose sprendimuose, nei procesiniuose dokumentuose atsakovas nenurodė, kokiu konkrečiu Statybos įstatyme ir Reglamente nurodytu teisiniu pagrindu jis vadovavosi, atsisakydamas išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą.

32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su planuojamu Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, ir padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas „Dėl kultūros paveldo objektų – Vytauto parko komplekso ir Vokietijos konsulo rezidencijos pastato teritorijų poreikio visuomenei“ yra išankstinis, juo remiantis nėra teisinio pagrindo riboti pareiškėjo teisę atlikti būtinus Pastato kapitalinio remonto darbus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės pritardama minėtai pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjo prašymas neatitinka Statybos įstatyme ir Reglamente nustatytų pagrindų atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat nėra duomenų, kad Pastatas būtų paimtas visuomenės poreikiams ar vyktų būtent Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą. Tai, kad Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-582 yra pritarta Vytauto parko komplekso teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimui, siekiant užtikrinti vientisą gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesta organizuoti šios teritorijos planavimo dokumento rengimą, numatant joje esančių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams, dar nepatvirtina, kad Pastatas yra (ar bus) paimtas visuomenės poreikiams.

34. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą Pastato kapitaliniam remontui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo priimti sprendimai, kuriais atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl to, kad planuojama Pastatą paimti visuomenės poreikiams, yra pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais, todėl naikintini, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčas kilo ne dėl Pastato paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl ginčijamų sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstum. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės pasisakydamas dėl galimybės paimti Pastatą visuomenės poreikiams, ir konstatuodamas, kad Pastatas negali būti paimamas visuomenės poreikiams, nepagrįstai išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į tai, minėti motyvai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai panaikino skundžiamus sprendimus bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į šia teismo nutartimi pašalintus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38. Pareiškėjas nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 573 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Pareiškėjas už šias paslaugas sumokėjo 2022 m. gruodžio 16 d. (2022 m. IV ketvirtį). Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 314,65 (1 780,5 x 1,3). Pareiškėjo prašoma priteisti 1 573 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, todėl priteistina.

39. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 121 Eur už prašymo dėl pareiškėjo pakeitimo jo teisių perėmėju parengimą bei 181,50 Eur už prašymo dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų parengimą. Pareiškėjo prašymas dėl teisių perėmimo nesusijęs su nagrinėjamos bylos skundo dalyku, teisių perėmimo klausimas buvo sprendžiamas dėl paties pareiškėjo ir jo teisių perėmėjo atliktų veiksmų, nesusijusių su nagrinėjama byla. Išlaidos, patirtos teikiant tokį prašymą, nepriteistinos iš atsakovo. Pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos naujus įrodymus netenkintas, taigi ir išlaidos, susijusios su papildomų įrodymų ir su jais susijusių papildomų paaiškinimų teikimu teismui, nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Osterodė“ (uždarosios akcinės bendrovės „Ragainė“ teisių perėmėjui) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė