ac31e8cf-9bc7-4f26-aa3e-9c6c72007cf3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-282-1076/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00060-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.8; 1.2.17.3; 2.1.14; 2.4.6.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, vertėjaujant Žanai Tadorovskajai, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nuteistajam E. J. (E. J.) ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, nuteistajam R.

G. (R. G.) ir jo gynėjai advokatei Julija Asovskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. J. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo: E. J. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytos E. J. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 22 d. 6 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 13.15 val. iÅ¡bÅ«tos dvi paros.

IÅ¡ E. J. iÅ¡ieÅ¡kota 332,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. R. G. pripažintas kaltu padariusiu nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytos R. G. laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 22 d. 6 val. iki 2021 m. liepos 23 d. 15 val. iÅ¡bÅ«tos dvi paros. IÅ¡ R.

G. išieškota 202,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. E. J. ir R. G. pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 papunktį (2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312 redakcija), kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis ir 3.1.2 papunktį (2013 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymo Nr. 4-759 redakcija), kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos RespublikÄ tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares, veikdami bendrininkų grupe abu ir dar su vienu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, iÅ¡ anksto susitarę, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų 2021 m. liepos 22 d., apie 4.30 val., Akmenės geležinkelio stotyje, esančioje Akmenės r. sav., Ventoje, Geležinkelio g. 1, iÅ¡ geležinkelio sÄ stato vagono Nr. (duomenys neskelbtini) abu ir su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu iÅ¡krovę 7 496 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 7 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir 7 470 pakelių cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė sudaro 78 277,10 Eur ir virÅ¡ija 250 MGL, Å¡ias cigaretes neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ vietÄ tol, kol 2021 m. liepos 22 d., apie 5 val. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigÅ«nų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nuteistasis E. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį, nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 150 MGL dydžio ir nustatyti dvejų metų savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ . Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. 2.1. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , davė iÅ¡samius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir nebandė iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymėta, kad R. G. nedalyvavo nusikaltimo padaryme ir nežinojo apie jo nusikalstamus ketinimus. Be to, teismas neįvertino to, kad jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, iÅ¡ nusikaltimo negavo naudos, cigarečių kiekis buvo nedidelis ir jos nepateko į apyvartÄ , todėl žala nepadaryta. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti pripažintos lengvinančiomis jo atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. 2.2.

Teismas taip pat neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir jam paskyrė aiÅ¡kiai per didelę baudÄ . Jis dėl pandemijos neteko darbo ir buvo priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje. NusikaltimÄ padarė dėl sunkios turtinės padėties, nes buvo sudėtinga rasti darbÄ ir reikėjo teikti iÅ¡laikymÄ mažamečiui vaikui. Prie apeliacinio skundo pridėti vaiko gimimo liudijimas ir pažyma apie registracijÄ užimtumo tarnyboje. Jis neturi galimybių artimiausiu metu sumokėti paskirtÄ baudÄ , todėl bÅ«tų teisinga nustatyti dvejų metų savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ .

3. Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba sumažinti jam paskirtÄ baudÄ . Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais. 3.1. Jo kaltė padarius nusikaltimÄ pagrįsta iÅ¡imtinai liudytojų pareigÅ«nų parodymais. PrieÅ¡ingai, negu vertino teismas, tam tikri liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, todėl tai verčia abejoti jų patikimumu.

IÅ¡ liudytojo P. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, galima suprasti, kad iki jo sulaikymo jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuo tarpu apklausiamas teisme P. S. tai neigė. Pažymėta, kad pareigÅ«nai, nepaisant atliekamo ikiteisminio tyrimo, iki jo sulaikymo neturėjo informacijos apie jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, nes jis tame ir nedalyvavo. Be to, iÅ¡ P. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jis prieÅ¡taringai nurodė, jog, viena vertus, matė visÄ procesÄ , dėžių iÅ¡mėtymÄ , kita vertus, kad praėję asmenys tiesiog dingo, girdėjo garsus, kolegos per racijÄ pranešė, kad vyko krovimas.

Pastebėta, kad pasalos metu toje pačioje vietoje buvęs liudytojas A. Å . apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ parodė, jog nematė nei kas iÅ¡ konteinerio iÅ¡metė paketus, nei kaip juos nešė. Tai patvirtina, kad abu pareigÅ«nai nematė, kas vyko ir paneigia prieÅ¡ingus P. S. parodymus. Dar daugiau, iÅ¡ A. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, matyti, kad jis įsidėmėjo tik vienÄ praeinantį vyrÄ , kuris buvo su barzda, tačiau praėjus penkiems mėnesiams apklausiamas teisme A.

Š. apibūdino ir kitus asmenis, t. y. kad vienas buvo stambesnis, o kitas jaunesnis, kas yra neįtikėtina. Be to, apklausiami liudytojai nurodė, kad jis neva bandydamas pabėgti ir pasislėpti pateko į rūsį, kuris buvo pilnas vandens, todėl išėjęs buvo visiškai sušlapęs ir sušalęs, tačiau asmens apžiūros protokole tai neužfiksuota, taip pat nėra kitų tai pagrindžiančių įrodymų. Dar daugiau, liudytojas R. J. apklausiamas parodė, kad matė, kaip jis numetė į vandenį darbines pirštines, tačiau jos nebuvo rastos, tuo labiau, jeigu jis mūvėjo pirštines, neaišku, kam ant polietileno plėvelės aptikti pėdsakai buvo lyginami su jo rankų atspaudais.

Negana to, prieÅ¡ liudytojų P. S. ir T. A. apklausÄ teismas nepaisydamas jų nurodymo, kad gerai prisimena įvykius, pagarsino jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio reikalavimus. 3.2. Jis įvykio vietoje atsirado E. J. praÅ¡ymu padėti pervaryti automobilį. Apie cigarečių gabenimÄ kalbos nebuvo. Ä®rodymų, pagrindžiančių jų prieÅ¡ingÄ susitarimÄ , byloje nėra. Liudytojai pareigÅ«nai apklausiami nurodė, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme, tačiau jų parodymų negalima objektyviai patikrinti.

IÅ¡ liudytojo P. S. teisme duotų parodymų matyti, kad jis filmavo įvykį, tačiau vaizdo įraÅ¡o byloje nėra, taip pat nėra tarnybinio praneÅ¡imo dėl nepavykusio vaizdo įraÅ¡ymo. Pasak pareigÅ«nų, įvykio metu buvo Å¡viesu, todėl buvo galima užfiksuoti nusikaltimÄ darančius asmenis. Jis yra įsitikinęs, kad vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų paneigęs liudytojų parodymus apie jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, nes jis laukė prie netoliese esančio pastato, kur E. J. turėjo atgabenti automobilį.

Å iuo gi atveju pareigÅ«nai sulaikė jį tiesiog vietoje pabėgusio asmens. 3.3. IÅ¡ nuteistojo E. J. ir liudytojo pareigÅ«no T. A. teisme duotų parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir kiti asmenys, pavyzdžiui, geležinkelio darbuotojai, tačiau jie nebuvo apklausti ir jis nebuvo parodytas jiems atpažinti. 3.4. Jis yra neteistas (teistumas seniai iÅ¡nykęs), dirba, turi Å¡eimÄ , du nepilnamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko, yra kraujo donoras, aktyvus Naujosios Vilnios seniÅ«nijos gyvenimo dalyvis ir padeda Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijai realizuoti jos uždavinius.

Prie apeliacinio skundo pridėti vaiko gimimo liudijimas, Nacionalinio kraujo centro pažymėjimas ir pažyma, Vilniaus miesto neįgaliųjų draugijos charakteristika ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnius seniÅ«nijos charakteristika. 3.5. Teismas nusprendė iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, tačiau tai prieÅ¡tarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktui, kuriame numatyta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, jei jis neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokie bÅ«tino gynėjo dalyvavimo atvejai reglamentuojami BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Be to, pažymėta, kad teismas negalėjo spręsti klausimo dėl jo galimybės sumokėti už bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ , nes nenagrinėjo dokumentų, susijusių su jo turtine padėtimi.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji E. J., R. G. ir jų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistųjų E. J. ir R. G. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė, teisėtai ir pagrįstai R. G. ir E. J. nuteisė pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis, jiems paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui ir jų asmenybei bei teisingÄ bausmę, taip pat teisėtai ir pagrįstai iÅ¡ jų iÅ¡ieÅ¡kojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Dėl nuteistojo R. G. dalyvavimo darant nusikaltimÄ .

7. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog nedalyvavo padarant nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka.

8. BK 1992 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iÅ¡ jų padarymo (LAT 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266-693/2016). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis R. G. veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju E. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Pažymėtina, kad gabenimu laikomas akcizais apmokestinamų prekių pervežimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , taip pat perneÅ¡imas rankinėje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar betarpiÅ¡kai ant jo kÅ«no. Gabenimo bÅ«das neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui.

9. Nuteistasis R. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad cigarečių krovime ir nešime nedalyvavo, apie tai nieko nežinojo, prie pastato laukė E. J. ir turėjo tik vairuoti automobilį (2 t., b. l. 162-164). Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys. Iš liudytojų P. S., T. A., A. Š. ir R. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 146–149) matyti, kad jie iš surengtos pasalos stebėjo tris asmenis; P. S., T. A. ir R.

J. nurodė, jog vienas iš asmenų buvo užsimovęs mėlynos spalvos džinsus ir apsivilkęs mėlynos spalvos megztinį; T. A. ir R. J. taip pat parodė, kad visi trys asmenys nešė ryšulius, užkluptiems asmenims bandant pabėgti, liudytojas R. J. netrukus pastato rūsyje sulaikė mėlynos spalvos džinsus mūvėjusį ir megztinį vilkėjusį asmenį, kaip paaiškėjo – R. G.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti liudytojų parodymai nepalieka abejonių dėl R.

G. dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

10. Apeliaciniame skunde ginčijamas liudytojų parodymų patikimumas. Pirma, apeliantas teigia, kad P. S. nurodė pats matęs ryÅ¡ulių neÅ¡imÄ . PrieÅ¡ingai, liudytojas tik bendrai nurodė, kad tai matė kiti pareigÅ«nai, o jis pats girdėjo duslius, tarsi krentančių sunkių daiktų garsus (kai buvo iÅ¡kraunami ryÅ¡uliai), matė žmogaus galvÄ ant traukinio vagono. Kaip minėta, ryÅ¡ulių neÅ¡imÄ matė kiti pareigÅ«nai – T. A. ir R. J.; tuo tarpu P. S. parodymai, kad kolegos apie tai pranešė per racijÄ , dar kartÄ patvirtina jų nurodytas aplinkybes.

Antra, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. Å ., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (1 t., b. l. 26–29), apibÅ«dino tik vienÄ iÅ¡ stebėtų asmenų, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kitų požymius. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. A. Å . ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad kitų asmenų apibÅ«dinti negali, nes jie buvo atokiau, tuo tarpu teisme nurodė tik tiek, jog vienas iÅ¡ jų buvo kiek stambesnis, o kitas atrodė jaunesnis, nei kiti.

Å ie požymiai nėra tokie detalÅ«s, kurių A. Å . objektyviai negalėjo pastebėti per atstumÄ . Kita vertus, dėl bendro Å¡ių aplinkybių pobÅ«džio kur kas didesnę reikÅ¡mę turi P. S., T. A. ir R. J. parodymai apie stebėto asmens dėvimus mėlynos spalvos džinsus ir megztinį, kurie leidžia iÅ¡ kitų asmenų patikimai iÅ¡skirti R. G.. Trečia, apeliantas neteisus teigdamas, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina T. A. ir R. J. parodymų, jog jis slėpdamasis apleisto pastato rÅ«syje suÅ¡lapo;

į areÅ¡tinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiÅ«ros ir kratos protokole (3 t., b. l. 100) užfiksuota, kad kratos metu iÅ¡ R. G. paimti piniginė ir pinigai buvo Å¡lapi. Ketvirta, apeliantas ginčija R. J. parodymus, kad prieÅ¡ sulaikymÄ R. G. numetė darbines pirÅ¡tines, pažymėdamas, jog jos nebuvo aptiktos ir jis jų nemÅ«vėjo, neva neÅ¡damas ryÅ¡ulius. Tačiau R. J. ir nenurodė, kad R. G. neÅ¡damas ryÅ¡ulius mÅ«vėjo pirÅ¡tines, be to, jų nesuradimas savaime nepaneigia liudytojų parodymų apie R.

G. dalyvavimÄ padarant nusikaltimÄ , nes aplinkybė, ar, jis ryÅ¡ulius nešė mÅ«vėdamas pirÅ¡tines, ar ne, nepaneigia paties jų neÅ¡imo fakto įrodytumo. Todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas neturi reikÅ¡mės, vertinant R. J. parodymų patikimumÄ . Penkta, apelianto tvirtinimas apie liudytojų kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi yra deklaratyvus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jie turėtų tikslÄ pakenkti R. G..

Apeliacinio skundo versijÄ , kad pareigÅ«nai R. G. sulaikė vietoje kito asmens, paneigia visuma byloje esančių įrodymų. Å eÅ¡ta, apelianto argumentas, kad iki jo sulaikymo pareigÅ«nai neturėjo jokių duomenų apie jo ryšį su padarytu nusikaltimu, nepaneigia liudytojų parodymų, pagrindžiančių R. G. dalyvavimÄ jį padarant. Pagaliau, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ apklausdamas P. S. ir T. A. perskaitė visus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui.

PrieÅ¡ingai, 2022 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e užfiksuota, kad teisėjas apklausų pradžioje liudytojams BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies tvarka iÅ¡ protokolų tik tikslino įvykio laikÄ , kurio liudytojai nurodė neprisimenÄ , taigi visų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neskelbė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo, yra nuoseklÅ«s, taip pat atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu pačių nuteistųjų parodymai nėra nuoseklÅ«s. R. G. versijÄ , kad jis prie pastato laukė E. J. ir turėjo tik vairuoti automobilį, pirmÄ kartÄ iÅ¡kėlė apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 162–164). Ne kartÄ apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ (2 t., b. l. 10–11, 17–18) R.

G. duoti parodymus atsisakė. Tuo tarpu E. J. pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu (1 t., b. l. 162–163) apskritai neigė apie R. G. dalyvavimÄ padarant nusikaltimÄ , parodė, kad nuteistÄ jį pažįsta, bet negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jis buvo sulaikytas, parodė, jog iki tol jo neva nematė. Vėliau E. J. keitė savo parodymus, kad R. G. turėjo tik vairuoti automobilį (1 t., b. l. 173–174; 2 t., b. l. 150–151). Tai paneigia nuteistųjų parodymų patikimumÄ ir suteikia pagrindo manyti, kad jie derino savo pozicijas siekdami, jog R.

G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiuos nuteistųjų parodymus patikimai paneigia aukščiau pateikti liudytojų parodymai.

12. Apeliaciniame skunde, remiantis liudytojo P. S. parodymais, kad jis bandė filmuoti įvykį, tačiau jam nepavyko to padaryti, teigiama, jog vaizdo įraÅ¡e bÅ«tų užfiksuoti nuteistÄ jį R. G. teisinantys duomenys, tačiau jo nėra, kaip ir tarnybinio praneÅ¡imo dėl nepavykusio vaizdo fiksavimo. Pirmiausia pažymėtina, kad pareigÅ«nai neprivalėjo filmuoti įvykio ar suraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl nepavykusio vaizdo fiksavimo. Apeliantas teigia, kad įvykis galimai buvo nufilmuotas, tačiau vaizdo įraÅ¡ai nepridėti prie bylos medžiagos, tarytum slepiant jį teisinančius duomenis.

Tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti P. S. parodymais, kad vaizdo fiksavimas nepavyko; nuteistojo argumentai, neva tyčia buvo slepiamas vaizdo įraÅ¡as, atsižvelgiant į liudytojų parodymų visumÄ , vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad liko neapklausti įvykio vietoje buvę geležinkelio darbuotojai, o R. G. nebuvo parodytas jiems atpažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis; teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Tai reiškia, kad įrodinėjimo procesas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2020, 10 pastraipa). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios tikimybės nėra. Be to, iš nuteistojo E. J. ir liudytojo T.

A. parodymų matyti, jog geležinkelio darbuotojai dirbo prie geležinkelio bėgių, bet ne prie pastato, prie kurio R. G. neva laukė E. J.. Jog geležinkelio darbuotojai jį ten matė, nenurodė ir pats apeliantas.

13. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia nuteistojo R. G. dalyvavimÄ padarant nusikaltimÄ . Liudytojų P. S., T. A., A. Å . ir R. J., iÅ¡ dalies E. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 10–17), Klaipėdos teritorinės muitinės raÅ¡tas dėl cigarečių vertės nustatymo (1 t., b. l.

41) ir kiti byloje esantys įrodymai taip pat pagrindžia, kad ryÅ¡uliuose buvo akcizais apmokestinamos prekės, jog jų vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , kad Å¡ios prekės buvo gabenamos E. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir, kaip pasitvirtino, R. G., jog jie tai darė veikdami bendrininkų grupe ir pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo dėl to iÅ¡dėstytais motyvais ir atsižvelgdama į tai, kad jie apeliaciniame skunde neginčijami, Å¡iais aspektais plačiau nepasisako.

14. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė, teisėtai ir pagrįstai R. G. ir E. J. nuteisė pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis. Dėl nuteistiesiems R. G. ir E. J. paskirtų bausmių 15. IÅ¡ apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji R. G. ir E. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jiems paskirtų baudų dydžiu, kurį vertina, kaip aiÅ¡kiai per didelį. Teisėjų kolegija tokiam apeliantų vertinimui nepritaria.

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas jÄ patikrina tiek, kiek žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. G. ir E. J. parinko BK 1992 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydį (300 MGL) nustatė artimÄ minimaliam (už sunkų nusikaltimÄ nustatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas)).

17. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirma, apelianto vertinimu, jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus (LAT 2022 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, 17 pastraipa).

E. J. iki Å¡iol neigia nusikaltimÄ padaręs kartu su bendrininku nuteistuoju R. G., nors byloje esančių įrodymų visuma tai akivaizdžiai patvirtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Antra, apeliaciniame skunde pažymėta, kad E. J. nebuvo nusikaltimo organizatorius, negavo iÅ¡ to naudos, cigarečių kiekis yra nedidelis ir jos nepateko į apyvartÄ , todėl žala valstybei nepadaryta.

Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokiÄ aplinkybę, kuri nenurodyta Å¡io straipsnio 1 dalyje (LAT 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021, 236 pastraipa). PrieÅ¡ingai, negu mano apeliantas, cigarečių kiekis yra didelis – net 22 466 pakeliai bendros 78 277,10 Eur vertės, kas ženkliai virÅ¡ija įstatyme numatytÄ baudžiamosios atsakomybės ribÄ ; be to, žala valstybei nekilo tik teisėsaugos institucijų dėka.

Tuo tarpu E. J. kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikaltimÄ forma ir rÅ«Å¡is jau buvo įvertinti individualizuojant jam paskirtÄ bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 58 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 2 dalyje.

18. Nuteistieji R. G. ir E. J. apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės akcentuoja tik jų asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, susijusias su Å¡eimine padėtimi, darbu, turtine padėtimi, taip joms suteikdami dominuojančiÄ reikÅ¡mę. Tačiau pabrėžtina, kad individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, kaltės forma, kaltininko asmenybė, nusikalstama veika padaryta žala, turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė (LAT 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022, 9 pastraipa).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantų asmenybės negali bÅ«ti apibÅ«dintos iÅ¡imtinai teigiamai. R. G. ir E. J. praeityje yra teisti, E. J. nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui (1 t., b. l. 137–140, 197–199); jie ne kartÄ bausti administracine tvarka, taip pat už veikiant kartu, o E. J. – ir atskirai padarytus analogiÅ¡kus nusižengimus gabenant akcizais apmokestinamas cigaretes (1 t., b. l. 127–136, 192–196). Tai rodo ne tik tai, kad R. G. ir E. J. nesijautė įspėti dėl savo elgesio, bet ir jų padarytų teisės pažeidimų sunkėjimÄ â€“ peraugimÄ Ä¯ nusikalstamÄ .

19. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems R. G. ir E. J., tinkamai įvertino tiek veikos pavojingumÄ , tiek bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir motyvuotai paskyrė BK 1992 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, kurios dydį pagrįstai nustatė artimÄ minimaliam.

20. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o nustatyti dvejų metų savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ ; nurodo, kad Å¡iuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 65). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies pagrindu nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pratęsti savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ ar iÅ¡dėstyti baudÄ galima ir bausmės vykdymo stadijoje, tÄ gali padaryti tiek pirmosios instancijos teismas, gavęs įtikinamais ir objektyviais duomenimis pagrįstÄ praÅ¡ymÄ apie negalėjimÄ sumokėti baudÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ su aiÅ¡kiai matomu noru sumokėti baudÄ , tiek ir antstolis, jei teismo nuosprendis dėl baudos nesumokėjimo laiku bus perduotas vykdyti priverstinai. Å iuo metu sprendimas pratęsti įstatyme numatytÄ savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ bÅ«tų skubotas ir priimtas neįvertinus visų realių nuteistojo galimybių nuteistajam sumokėti baudÄ taip kaip tÄ numato įstatymas ir bÅ«tų pagrįstas vien tik remiantis deklaratyviais nuteistojo argumentais.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 21. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, teigdamas, kad tai pažeidžia jo teisę nemokamai gauti teisinę pagalbÄ , be to, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

23. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos jas priteisiant iÅ¡ nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 36814/06); 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29652/04); 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 13611/88);

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020). R. G. gynėjo dalyvavimas būtinu pripažintas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (2 t., b. l. 100), todėl nepatenka į BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kada dėl to susidariusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos negali būti išieškotos iš kaltinamojo. Be to, priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R.

G. turtinę padėtį apibÅ«dinančius darbÄ bendrovės direktoriaus pareigose ir jaunÄ darbingÄ amžių, todėl teisėtai ir pagrįstai iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kojo dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

24. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 113,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo E. J. valstybės naudai (3 t., b. l. 94–98). Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT 2021 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 17 pastraipa).

Atsižvelgdama į tai, kad E. J. yra paskirta pakankamai ženkli piniginė bauda, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese būtinas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš E. J. neišieškotinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistųjų E. J. (E. J.) ir R. G. (R. G.) apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo E. J. (E. J.) išieškoti 113,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkinti. Teisėjai Justas Namavičius Vitalija Norkūnaitė Ernestas Rimšelis