ac2fb215-c288-49b5-8fe9-eac42653f18a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Rasa BartašienėPranešėja R. A. Gutauskienė                                                Civilinė byla Nr. 2S-603-71/2012Teisėja N. Kiubienė                                       Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00340-2012-8                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 122.3. (S)                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 30 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Regina Agota Gutauskienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui G. A. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja A. G. su pareiÅ¡kimu (1 – 3 b. l.) suinteresuotam asmeniui G. A. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai priklauso ½ dalis partnerio P. F.

M. V. V. partnerystės metu įgyto turto. Nurodė, kad 2006-01-16 ji ir P. F. M. V. V. sudarė Partnerystės sutartį, kuri buvo patvirtinta Olandijoje Heerenveen miesto notaro biure. PareiÅ¡kėjos partneris 2009-12-10 mirė. Partnerystės metu jos vardu buvo įgytas pastatas – grÅ«dų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), su priklausiniu – stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Partneris P. F. M. V. V. partnerystės metu įgijo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), automobilį Touring, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jo kredito įstaigos sÄ skaitose buvo sukauptos piniginės lėšos. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, jog naudojosi partnerystės metu partnerio vardu įgytu turtu tiek jam esant gyvam, tiek ir po jo mirties.Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ (102 –104 b. l.) prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad pareiÅ¡kimo dalykas yra neaiÅ¡kus ir netikslus, todėl pateiktas pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjami ypatingÄ ja teisena. Siekiant nuosavybės teisių nustatymo (pripažinimo, priteisimo ir pan.) turi bÅ«ti pateiktas LR CPK reikalavimus atitinkantis ieÅ¡kinys ir byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tik pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Be to, pareiÅ¡kėjos ir jos sugyventinio (partnerio) P. F. M. V. V. byloje esančiai 2006-01-16 partnerystės sutarčiai taikytina Nyderlandų teisė ir dėl Å¡ios priežasties Mažeikių rajono apylinkės teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012-06-21 nutartimi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui G. A. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nutraukė.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos A. G. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog jai priklauso ½ dalis partnerio P. F. M. V. V. partnerystės metu įgyto turto nustatymo negalėjo bÅ«ti paduotas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos teisme, todėl procesas pagal pareiÅ¡kimÄ nutraukiamas (LR CPK 293 str. 1 d. 1 p.). III. Atskirojo skundo esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja A. G. (135 – 136 b. l.) praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-06-21 nutartį ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui šį klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apeliantė nurodo, kad teismo priimta nutartis be argumentų, nenurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, todėl Å¡i nutartis turi bÅ«ti naikinama dėl absoliučių negaliojimo nutarties negaliojimo pagrindų, kaip nutartis priimta be motyvų (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.);   2. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, nutraukdamas bylÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kimas negalėjo bÅ«ti paduotas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teisme, nenurodydamas kaip numatyta LR CPK 137 str. 3 d.

į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ pareiÅ¡kėjas turi kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip paÅ¡alinti aplinkybes, kliudančias priimti ieÅ¡kinį. Dėl Å¡ios priežasties neaiÅ¡ku nei į kurį teismÄ apeliantei su jai aktualiu praÅ¡ymu derėtų kreiptis, nei dėl kokių priežasčių byla negali bÅ«ti nagrinėjama teisme pagal turto buvimo vietÄ ;

3. PareiÅ¡kėja mano, kad Nyderlandų teisės taikymas partnerystės sutarčiai, nesudaro pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos teisme – jau vien dėl to, kad kitos Å¡alies teisės taikymas, procesine prasme, nėra jokia kliÅ«tis bylos nagrinėjimui. Å i sutartis bylos kontekste yra aktuali tik tiek, kiek ji, kaip raÅ¡ytinis įrodymas leidžia pagrįsti pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytas aplinkybes;4. Nurodo, kad pareiÅ¡kime nereiÅ¡kiamas reikalavimas dėl kokio nors turto teisinio režimo nustatymo ar pakeitimo, o tik siekiama konstatuoti faktÄ , jog tam tikro turto atžvilgiu taikomas sugyventinių bendro turto režimas.Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai      Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A.

G. priklauso ½ dalis partnerio P. F. M. V. V. partnerystės metu įgyto turto.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, klausimÄ , turi patikrinti ne tik tai, ar pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos CPK 111, 113, 447 straipsniuose, bet ir privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygos, t. y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylÄ nutraukė.Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylÄ nagrinėti, teismas turi jÄ nutraukti LR CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami LR CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėja nori nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai A. G. priklauso ½ dalis partnerio P. F. M. V. V. partnerystės metu įgyto turto: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikÅ¡telė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), automobilis Touring, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bei sukauptos piniginės lėšos, esančios partnerio vardu atidarytose sÄ skaitose.

Nurodo, kad minėto turto ½ dalį pareiÅ¡kėja įgijo pasiraÅ¡ydama partnerystės sutartį su P. F. M. V. V.. PareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo dėl turto valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo pridėjo 2006-01-16 partnerystės sutarties, kuri buvo patvirtinta Olandijoje, Heerenveen mieste, esančiame notarų biure nuoraÅ¡Ä ir P. F. M. V. V. mirties liudijimo nuoraÅ¡Ä Â (5- 17 b. l.). Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu, vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pateikė nuosavybės teisę į šį turtÄ patvirtinančius dokumentus.

Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos turimuose dokumentuose nėra atskirai pažymėta, kad anksčiau nurodytas turtas jai priklauso asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Visi pareiÅ¡kėjos teiginiai, susiję su tuo, kad gyvenamasis namas, sandėlis, kiemo statiniai automobilis, piniginės lėšos jai priklauso ½ dalis partnerio partnerystės metu įgyto turto gali bÅ«ti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami, nagrinėjant ieÅ¡kinį, o nenustatinėjami LR CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, Å¡alims gyvenant bendrai neįregistravus santuokos, Å¡alių įgytas turtas kiekvienai iÅ¡ jų priklausė po ½ dalį, kad pagal LR Civilinio kodekso 3.232 straipsnio nuostatÄ , jog visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali bÅ«ti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, bei vadovautis LR Civilinio kodekso 3.234 straipsniu, numatančių, jog likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis.

Teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi pagal LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, nors ir glaustai, nurodė esminius praÅ¡omų juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto netaikymo argumentus, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali bÅ«ti panaikinta (LR CPK 328 str., 338 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.Kiti atskirojo skundo argumentai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 dienos nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas                n u t a r i a :             Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 dienos nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                  Regina Agota Gutauskienė