2017-11-28 Nr. AB-22059-3-61-3-02573-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-979-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02573-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo V. D.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. prašymo Nr. AL17606 (toliau – ir Prašymas) (b. l. 1–3).

2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pateikė teismui skundo atsisakymą (b. l. 11–12). Pareiškėjas nurodė, kad po skundo padavimo teismui gavo Administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. liepos 28 d. raštą Nr. A51-50550/17 (2.14.2.12.-MP8) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ (toliau – ir Atsakymas). Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas geruoju tenkino skundo reikalavimus, todėl byloje išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjas prašė teismo iš Administracijos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o, tenkinus pareiškėjo prašymą dėl skundo atsisakymo, bylą nutraukti ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 20–23). Administracija taip pat prašė teismo skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Administracija paaiškino, kad pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimo užsitęsimo priežastis. Be to, pareiškėjas 2017 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, kad jo prašymas yra išnagrinėtas, priimtas neigiamas sprendimas ir yra rengiamas pareiškėjui neigiamas atsakymas. Administracija taip pat paaiškino, kad 2017 m. liepos 27 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad atsakymo į Prašymą projektas yra vizuojamas ir artimiausiu metu bus gautas. Nepaisant to, pareiškėjas tą pačią dieną (2017 m. liepos 27 d.) pateikė teismui skundą. Administracijos nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes, kreipdamasis į teismą, žinojo, kad yra parengtas atsakymas į jo Prašymą ir, kad greitu laiku jis jį gaus. Administracija pastebėjo, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio tai yra jau penktas pareiškėjo skundas teismui dėl Administracijos. Pasak Administracijos, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Administracija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, padavus skundą teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir bylą nutraukė (b. l. 55–58). Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo nuolat ir operatyviai informuojamas apie jo Prašymo nagrinėjimo eigą, todėl negalima daryti išvados, kad Administracija vengė imtis veiksmų, siekiant išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Administracija ėmėsi veiksmų tik tada, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teismas nustatė, kad Administracija Atsakymą pareiškėjui parengė dar nežinodama, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad Administracija pripažino pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą ir geruoju juos patenkino.

Teismas pažymėjo, kad skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes elgėsi nesąžiningai (padavė teismui skundą, žinodamas, kad jo Prašymas yra išnagrinėtas ir yra rengiamas atsakymas). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas T. O. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, pakeisti ir pareiškėjo prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (b. l. 61–63). Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, parengiant atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką esminė aplinkybė yra ta, kad de fakto (faktiškai, iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pasak pareiškėjo, teismas neturėjo vertinti Administracijos vidinių motyvų, kodėl buvo priimtas Atsakymas į pareiškėjo Prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kreipimosi į teismą dieną sprendimas dėl pareiškėjo Prašymo priimtas nebuvo. Atsakymas buvo priimtas po kreipimosi į teismą dienos, o tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad Administracijos bendravimas su pareiškėju buvo formalus, todėl pareiškėjas negalėjo būti tikras, kad klausimas yra sprendžiamas.

Administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį (nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų) palikti nepakeistą (b. l. 71–73).

Administracija nesutinka, kad pareiškėjo kreipimąsi į teismą lėmė Administracijos vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tik po jo kreipimosi į teismą, jo reikalavimai buvo patenkinti geruoju.

Administracija nurodo, kad, pareiškėjui kreipiantis į teismą, jam jau buvo žinoma, jog atsakymas į Prašymą yra parengtas, vizuojamas ir artimiausiu metu bus gautas. Administracijos nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad toks pareiškėjo elgesys nebuvo sąžiningas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priteisti pareiškėjui T. O. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Administracijai 2017 m. birželio 6 d. pateikė Prašymą pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas) naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų (b. l. 34). Pareiškėjas Administracijos prašė atsakymą pateikti jam elektroniniu paštu. Nesant galimybės tenkinti prašymą, pareiškėjas prašė atsisakymą argumentuoti galiojančiomis teisės normomis. Prašymas 2017 m. birželio 7 d. buvo užregistruotas Administracijoje ir tą pačią dieną perduotas Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriui (b. l. 36).

Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja pareiškėjo Prašymą 2017 m. birželio 19 d. rezoliucija paskyrė specialistei K. E., nustatė vykdymo terminą – iki 2017 m. liepos 5 d. (b. l. 35). 2017 m. liepos 11 d. pareiškėjas elektroniniu paštu K. E. pasiteiravo, kada planuojama atsiųsti atsakymą į prašymą (b. l. 27–28). 2017 m. liepos 12 d. minėta specialistė atsakė pareiškėjui, kad Prašymas nagrinėjamas, dėl priimto sprendimo informacija pareiškėjui bus pateikta artimiausiu metu (b. l. 26–27).

Maždaug po savaitės (t. y. 2017 m. liepos 19 d.) pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į minėtą specialistę, klausdamas, ar yra priimtas sprendimas (b. l. 25–26). Gavusi pareiškėjo laišką, specialistė iš karto atsakė pareiškėjui, kad komisijoje buvo priimtas neigiamas sprendimas, todėl šiuo metu yra rengiamas neigiamas atsakymas į pareiškėjo Prašymą (b. l. 25). Sekančią dieną (t. y. 2017 m. liepos 20 d.) pareiškėjas dar kartą pasiteiravo specialistės, kada planuojama pateikti atsakymą (b. l. 25). Pareiškėjas tuo pačiu nurodė, kad dėl terminų nesilaikymo svarstoma kreiptis į atitinkamas institucijas.

Negavęs atsakymo, pareiškėjas po 5 dienų (2017 m. liepos 25 d.) vėl kreipėsi į minėtą specialistę, prašydamas informuoti, kada planuojama pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą (b. l. 25). Negavęs atsakymo, pareiškėjas sekančią dieną (2017 m. liepos 26 d.) sudarė su advokatu Artūru Sebeika atstovavimo sutartį, kuria pavedė advokatui pareiškėjo vardu parengti ir pasirašyti skundą Administracijai dėl vilkinimo priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo pakeisti Sklypo naudojimo būdą (b. l. 4). Pareiškėjo atstovas tą pačią dieną (2017 m. liepos 26 d.) parengė skundą teismui, jį pasirašė elektroniniu parašu ir pateikė teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2017 m. liepos 27 d. 11 val. 12 min.

Administracijos specialistė K. E. elektroniniu paštu 2017 m. liepos 27 d. 10 val. 28 min. išsiuntė pareiškėjui elektroninį laišką, informuodama, kad yra parengtas atsakymo į Prašymą projektas ir kad artimiausiu metu jis bus išsiųstas pareiškėjui paštu (b. l. 25). Teisėjų kolegija pastebi, kad Administracijos specialistės 2017 m. liepos 27 d. 10 val. 28 min. išsiųstas pareiškėjui elektroninis laiškas savaime nereiškia, kad pareiškėjas šią informaciją iš karto gavo ir perskaitė. Be to, kaip minėta, pareiškėjas dėl atstovavimo paslaugų su advokatu susitarė dar 2017 m. liepos 26 d., t. y. negavęs iš Administracijos atsakymo į paskutiniuosius du savo elektroninius laiškus (2017 m. liepos 20 d. ir 2017 m. liepos 25 d.), nepaisant to, kad viename iš laiškų buvo nurodęs, kad dėl vilkinimo svarsto kreiptis į atitinkamas institucijas. Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis pagalbos į profesionalų teisininką (advokatą), aktyviai domėjosi savo pateikto Prašymo nagrinėjimu, keletą kartų teiravosi, kada bus pateiktas atsakymas. Negavęs konkretaus atsakymo pareiškėjas nusprendė savo teises ginti teismine tvarka, pasinaudodamas profesionalaus teisininko pagalba. Pareiškėjo aktyvumas, siekiant ginti savo galimai pažeistas teises, jokiu būdu negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama tai, ar Administracija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Administracija geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimus. Tokią savo išvadą teismas grindė tuo, kad Administracija Atsakymą pareiškėjui parengė, nežinodama, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vertinant teismo išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą tais atvejais, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui, būtina pažymėti, jog šiais klausimais yra suformuota atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, savo praktikoje yra nurodęs, kad pareiškėjui gali būti priteistos išlaidos tik tuo atveju, kai byloje yra nustatoma, jog atsakovas neatliko kokių nors jo kompetencijai priskirtų veiksmų ar atliko juos ne taip, kaip turėjo atlikti vykdydamas įstatymus, tuo pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus ir dėl to jis turėjo kreiptis teisminės gynybos, o skundo padavimas teismui nulėmė atsakovo elgesį taip, kad jis patenkino geruoju pareiškėjo reikalavimus (LVAT 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS23-621/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl minėtos ABTĮ nuostatos (tuo metu – ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies) taip pat yra nurodęs, kad šios nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (LVAT 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-519/2009).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertini ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Administracija ėmėsi veiksmų tik tada, kaip pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Atsakymas pareiškėjui buvo parengtas dar 2017 m. liepos 27 d. (t. y. pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną) (b. l. 51), o užregistruotas 2017 m. liepos 28 d. (b. l. 13–14). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Administracijai pareiškėjo skundas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas 2017 m. liepos 31 d. Teisėjų kolegija iš nurodytų faktinių aplinkybių daro išvadą, kad ne pareiškėjo skundo padavimas teismui nulėmė Administracijos elgesį taip, kad ji patenkino pareiškėjo reikalavimus. Administracija, priimdama sprendimą (Atsakymą) dėl pareiškėjo Prašymo, de fakto patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą, tačiau ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme tai nėra pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimas geruoju, pareiškėjui padavus skundą teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytose bylose faktinės aplinkybės buvo kitokios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje nurodytų bylų pažymėjo, jog atsakovas aktyvių veiksmų dėl neteisėtos situacijos išsprendimo ėmėsi tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Kitoje pareiškėjo nurodytoje byloje teisme ginčijamus sprendimus atsakovas panaikino maždaug praėjus metams nuo administracinės bylos pradėjimo teisme (LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011). Nagrinėjamu atveju, situacija iš esmės skiriasi, nes Atsakymas į pareiškėjo Prašymą buvo parengtas ne pareiškėjui kreipusis į teismą. Analizuojamoje situacijoje, Atsakymo parengimas ir pareiškėjo kreipimasis į teismą laiko aspektu sutapo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Administracija ėmėsi veiksmų, sutampančių su pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimu, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Nesant šios sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundo atsisakęs pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria buvo nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atskirojo skundo parengimo, priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė