ac2db467-81be-4892-9f18-8a5f9741a2ec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1688-605/2011(Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02149-2009-5)Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė Procesinio sprendimo kategorija 121.15.; 121.18.; (S) 121.21.; 129.19.1.; 129.19.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Izoldos Nėnienės,sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovo V.

R. atstovei advokatei R. U., atsakovui J. U., trečiojo asmens AB „Turto bankas“ atstovui R. I. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-482-358/2011 pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, J. U., tretiesiems asmenims R. G., AB „Turto bankas“ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : IeÅ¡kovas V. R. (1 t., b. l. 1-5) prašė pripažinti negaliojančiu 2000 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , patvirtintÄ 2000 m. gegužės 12 d. teismo antstolių kontoros prie Kauno rajono apylinkės teismo vyr. teismo antstolės, pagal kurį J. U. buvo parduotas R. G. priklausantis mÅ«rinis gyvenamasis namas su pusrÅ«siu aA2/p, naudingas plotas 254,61 kv.m, esantis Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno rajone, už 21650 litų; taikyti restitucijÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad teismo antstolių kontoros prie Kauno rajono apylinkės teismo antstolė D.

Č., vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 5-1054/00 dėl 398999,22 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. R. įmonės „Saris“ akcinės bendrovės „Turto bankas“ naudai, 2000 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu pardavė vykdomojoje byloje Nr. 5-1054/00 R. G. priklausantį mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ su pusrÅ«siu aA2/p, naudingas plotas už 254,61 Lt, esantį Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno rajone, už 21650 litų atsakovui J. U.. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas patvirtintas 2000 m. gegužės mėn. 12 d. vyr. teismo antstolės. Teismo antstolių kontoroje prie Kauno rajono apylinkės teismo buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 1997 m. lapkričio mėn. 17 d. notarės E. R.

S. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį užraÅ¡Ä dėl 300000 litų skolos, 98999,22 Lt palÅ«kanų bei 1995 litų sumokėto notaro atlyginimo, iÅ¡ viso dėl 400994,22 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. R. įmonės „Saris“ Lietuvos žemės Å«kio banko Kauno skyriaus naudai. Minėtos skolos užtikrinimui 1994 metų lapkričio mėn. 25 d. turto įkeitimo sutartimi buvo įkeistas R. G. nuosavybės teise priklausantis mÅ«rinis gyvenamasis namas lA2/p 254,61 kv. m. naudingo ploto, kuris sutartyje buvo įvertintas Å¡alių susitarimu 600 000 litų.

Minėtas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. pagrindu, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pažeistos Lietuvos Respublikos 1964 m. CPK 411 str., 431 str. 1 d. normos, nes turtas parduotas už žemesnę negu rinkos kainÄ , pažeista imperatyvi varžytynių akto tvirtinimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 49 straipsnyje.Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu (1 t., b.l. 158-164) ieÅ¡kinį atmetė.

Ä®pareigojo V. R. įneÅ¡ti į Kauno rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 5000 litų ekspertizės iÅ¡laidoms atlyginti.Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog 2000-05-12 (b. l.

10) turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu J. U. buvo parduotas mÅ«rinis gyvenamasis namas su pusrÅ«siu 1A2/p, naudingas plotas 254,16 kv. m., esantis Ramučių km., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., priklausantis R. G., už 21650 litų. Turtas parduotas pagal 1997-11-17 iÅ¡duotÄ notaro vykdomÄ jį užraÅ¡Ä 398 999,22 litų skolai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko V. R. įmonės „Saris“ (b.l. 9). 1994-11-25 tarp Žemės Å«kio banko, įkaito davėjo R. G. ir V. R. įmonės „Saris“ savininko V.

R. buvo sudaryta įkeitimo sutartis užtikrinti 300 000 litų kreditÄ V. R. (b.l. 15). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios sutarties, nebaigtas statyti mÅ«rinis gyvenamasis namas su pusrÅ«siu, kurio inventorinė kaina 55 314 litų, Å¡alių susitarimu buvo įvertinta 600 000 litų sumai. 2000-04-17 turto banko specialistas ginčo turtÄ Ä¯vertino 20 000 litų (b.l.29). Antstolė 2000-03-29 turto areÅ¡to akte turtÄ Ä¯vertino 20 000 litų (b.l. 14). 2010-12-15 ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad fiziÅ¡kai pažeisto nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 2000-05-12 dienai buvo 29 000 litų, o priverstinio pardavimo vertė tai dienai - 19000 litų.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia aplinkybe, jog Å¡alių susitarimu turtas buvo įkainuotas 600 000 litų, todėl jo pardavimas už 21 650 litų yra neteisėtas. Å i ieÅ¡kovo aplinkybė yra neįrodyta ir nepagrįsta. Paminėtų raÅ¡ytinių įrodymų visetas apie ginčo turto vertę paneigia ieÅ¡kovo aplinkybę. Nebaigtas statyti namas buvo parduotas be žemės sklypo. Turto įkeitimo sutartyje inventorinė kaina skyrėsi nuo Å¡alių susitarimu įvertintos vertės daugiau nei 10 kartų, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių įkeitimo sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumu.

Pirkėjas J. U., įsigijęs ginčo objektÄ , jį likvidavo (b.l.72-75). Teismas vertino ir tÄ aplinkybę, kad nuo 1994 metų iki 2000 metų nebaigtas statyti gyvenamasis namas nebuvo tinkamai rezervuotas, todėl aplinkos veiksniai darė neigiamÄ Ä¯takÄ jo bÅ«klei ir nusidėvėjimui. Turto savininkas tretysis asmuo R. G. dėl turto kainos ginčo nekelia, CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka teismo antstolio veiksmų, atliktų įkainojant nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , neskundė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad areÅ¡tuotas turtas įkainotas, nepažeidžiant įvertinimo taisyklių.

Kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos, skolininkui raginimas sumokėti 300 000 litų skolÄ buvo iÅ¡siųstas, skolininkas raginimÄ gavo (vykdomoji byla b.l. 17). Teismas visiÅ¡kai sutiko su trečiojo asmens AB „Turto bankas“ argumentais, kad pagal CPK (1964 m. red.) 432 straipsnį, pirkėjui sumokėjus visÄ sumÄ , varžytynių aktÄ tvirtina vyresnysis teismo antstolis. Ä®keitimas įformintas ne hipotekos lakÅ¡tu, o įkeitimo sutartimi. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas (1 t., b.l. 166-170) praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) nepagrįsti sprendimo motyvai, kad varžytynėse turtas įkainotas, nepažeidžiant įvertinimo taisyklių. Å i sprendimo iÅ¡vada padaryta, netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o taip pat pažeidus įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. IÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo metu galiojusio civilinio proceso kodekso 411 straipsnis (1994-11-08 įst. red.) numatė, kad areÅ¡tuotÄ skolininko turtÄ teismo antstolis įkainoja kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ .

Jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja teismo antstolio atliktam įkainojimui, teismo antstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertÄ . Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas turto įkainavimo metu nustatė, kad rinkos vertė - tai apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesÄ lygojamos kitų sandorių bei interesų.

Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos ir trečiojo asmens AB „Turto bankas“ pateiktos 2000-04-17 pažymos, varžytynėse parduotas turtas buvo įkainuotas ne rinkos verte, o priverstinio pardavimo verte, kadangi minėtoje pažymoje nurodyta, kad priverstinio pardavimo vertė lygi 20 000 litų. Turto ekspertizė taip pat nurodė priverstinio pardavimo vertę – 19 000 litų, o tuo tarpu rinkos vertę nurodė 29 000 litų, tai yra ekspertė nurodė rinkos vertę daugiau kaip 50 procentų didesnę, negu priverstinio pardavimo, kas rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad turtas įkainuotas tinkamai. Teismas, nustatydamas turto kainÄ , nepagrįstai vadovavosi 2000-04-17 pažyma, kurioje priverstinio pardavimo vertė nurodyta 20 000 litų;

2) teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies bei 218 straipsnio nuostatas, kadangi sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kovo atstovės argumentų, kad teismo ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų. Ekspertizės akte (9 lapas) nurodyta, kad gyvenamasis namas stovi teisiÅ¡kai neįregistruotame 0,15 ha žemės sklype, tačiau ekspertė, vertindama gyvenamÄ jį namÄ , nenurodė ir neįvertino sklypo įtakos gyvenamojo namo vertei, nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirkėjas pirko gyvenamÄ jį namÄ , siekdamas įsigyti žemės sklypÄ , tam, kad nusipirkęs gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis nuosavybės teise galėtų įsigyti 15 arų sklypÄ .

Tai patvirtina prie ekspertizės akto pateiktas nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas J. U. 2001-04-18 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo sklypÄ nuosavybės teise. BÅ«tent gyvenamojo namo vertę ir įtakoja bÅ«sima teisė į žemės sklypÄ . Be to, iÅ¡ turto ekspertizės akto matyti, kad nustatant rinkos kainÄ , minėta kaina buvo tendencingai mažinama. Ekspertizės akte (19 lape) vertinamo objekto baigtumas nurodytas 48 procentai, kai tuo tarpu ekspertizės akto prieduose kadastro duomenyse ir registro iÅ¡raÅ¡e nurodytas baigtumas 64 procentai, dėl ko nepagrįstai buvo taikyti pataisos koeficientai, mažinantys vertinamo objekto rinkos vertę.

Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad vertinamo objekto bÅ«klė fiziÅ¡kai pažeista, nesant įrodymų, o tik vadovaujantis atsakovo J. U. paaiÅ¡kinimu turto apžiÅ«ros metu, dėl ko taip pat buvo nepagrįstai taikyti koeficientai, mažinantys vertinamo turto rinkos vertę. Visi Å¡ie neatitikimai nurodyti ekspertės ir 3 lentelėje (ekspertizės lapas 20), kas taip pat nepagrįstai sumažino ir nurodytÄ priverstinio turto pardavimo vertę. Teismas nevertino ieÅ¡kovo atstovės argumentų, kad ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms.

Teismo ekspertizės aktas neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., kuris nustato, kad lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiÅ¡kų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Be to, ekspertizės aktas neatitinka Turto vertinimo metodikos 27 punkto, kuris nustato, kad taikydamas palyginamosios vertės metodÄ , turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panaÅ¡ių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siÅ«lomus parduoti panaÅ¡ius objektus.

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, ekspertė lygino objektus ne toje pačioje vietoje, o visiÅ¡kai skirtingose vietovėse, kas taip pat neabejotinai sumažino rinkos vertę. Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , nurodydamas, kad „vertintina ir ta aplinkybė, kad nuo 1994 metų iki 2000 metų nebaigtas statyti gyvenamasis namas nebuvo tinkamai rezervuotas, todėl aplinkos veiksniai darė neigiamÄ Ä¯takÄ jo bÅ«klei ir nusidėvėjimui“, kadangi Å¡is teismo argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais;

3) nepagrįsti sprendimo argumentai, kad „kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos, skolininkui raginimas sumokėti 300 000 litų skolÄ buvo iÅ¡siųstas, skolininkas raginimÄ gavo“. Kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos 5-1054/2000, teismo antstolių kontoroje prie Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas gautas 2000 kovo mėn. 17 d., todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos (1964 m.) CPK 390 str. 1 d. raginimas turėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas prieÅ¡ pradedant vykdymÄ , tačiau jis skolininkui V. R. įmonei „Saris“ prieÅ¡ pradedant vykdymÄ iÅ¡siųstas nebuvo. Teismo motyvai, kad nebuvo pažeistos imperatyvios raginimo iÅ¡siuntimo normos, yra nepagrįsti;

4) teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „visiÅ¡kai sutinka su trečiojo asmens Turto banko argumentais, kad pagal CPK (1964 m. red.) 432 straipsnį, pirkėjui sumokėjus visÄ sumÄ , varžytynių aktÄ tvirtina vyresnysis teismo antstolis, ir kad įkeitimas įformintas ne hipotekos lakÅ¡tu, o įkeitimo sutartimi. Hipotekos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad „turtas įkeičiamas sudarant kreditoriaus ir įkeičiamo turto savininko ar asmens, turinčio į tÄ turtÄ patikėjimo teisę, sutartį arba vienaÅ¡aliu įkeičiamo turto savininko pareiÅ¡kimu ir įregistruojant įkeitimÄ hipotekos registre.

Hipotekos įstatymo 6 skirsnis nenumatė jokių iÅ¡imčių ar skirtumo, kai turtas buvo įkeistas sutartimi ar hipotekos lakÅ¡tu. BÅ«tent antstolio veiksmai parduodant įkeistÄ turtÄ reglamentuojami apart civilinio proceso kodekso ir Å¡iuo įstatymu. Tuo metu galiojusio Hipotekos įstatymo 49 straipsnio redakcija numatė, kad „jeigu hipotekos kreditoriui turto kaina, gauta varžytynėse, pasirodo per maža, tuomet jis per deÅ¡imt dienų nuo varžytynių pradžios turi teisę reikalauti antrųjų varžytynių ir pasiÅ«lyti ne mažiau kaip deÅ¡imtadaliu didesnę kainÄ už tÄ , už kuriÄ turtas buvo parduotas kreditoriams per nustatytÄ terminÄ varžytynių neužprotestavus, vyresnysis teismo antstolis patvirtina turto pardavimo varžytynėse aktÄ â€œ.

Taigi, sutinkamai su Å¡ia norma, varžytinių aktas galėjo bÅ«ti patvirtintas ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo varžytynių pradžios. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ vyr. teismo antstolė patvirtino tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo parduotas turtas iÅ¡ varžytynių. Teismas neįvertino, kad tvirtinant aktÄ buvo pažeistas imperatyviai nurodytas minėtoje normoje akto tvirtinimo terminas, kas pagal Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnį yra pagrindas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu; 5) teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti už atliktÄ ekspertizę 5000 litų.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartimi ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertei G. B. (MiÅ¡ko g. 30-25 Kaunas), ieÅ¡kovÄ V. R. įpareigojo per 4 dienas įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 5000 Lt už ekspertizės atlikimÄ . 2010 m. rugsėjo 10 d. pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas atsisakė mokėti už minėtos ekspertės ekspertizės atlikimÄ , tačiau teismas vis tiek skyrė ekspertizę nurodytai ekspertei. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 90 straipsniu, minėtos ekspertizės iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio mėn. 17 d. nutartimi nutarė įpareigoti ieÅ¡kovÄ per 10 dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 3000 litų užstatÄ ekspertizės atlikimui. IeÅ¡kovas minėtos sumos taip pat nesumokėjo, tačiau byla ekspertizei buvo iÅ¡siųsta. Laikytina, kad ekspertizės suma buvo sumažinta iki 3000 litų, ir ji turėjo bÅ«ti sumokėta iÅ¡ biudžeto lėšų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo VÄ® „Turto bankas“ (1 t., b.l. 187-188) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Ä®statymas neįpareigoja antstolio areÅ¡tuojamÄ turtÄ vertinti tik profesionalių turto vertintojų pagalba. Tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas, tiek skolininkas yra aktyvÅ«s vykdomojo proceso dalyviai. IeÅ¡kinyje nenurodoma, kokia, ieÅ¡kovo nuomone, buvo minėto namo rinkos kaina jo pardavimo metu ir kaip ji turėjo bÅ«ti pagrįsta. AB Turto banko vertintojas 2000-04-17 įvertino minėtÄ pastatÄ 20 000 Lt suma. Be to, iÅ¡ vykdymo eigos matyti, kad Å¡is pastatas buvo siÅ«lomas pirkti už 38 000 Lt, 30 000 Lt, tačiau už Å¡ias sumas jo parduoti nepavyko.

Ä®keitimo sutartyje nurodyta turto kaina neįpareigoja antstolio parduodamÄ turtÄ vertinti pagal įkeitimo sutartį, antstolis turtÄ vertina pagal pardavimo metu esančias rinkos kainas. Hipotekos įstatymo nuostatos minėto pastato pardavimui negali bÅ«ti taikomos, nes įkeitimas įformintas ne hipotekos lakÅ¡tu, o įkeitimo sutartimi, turto pardavimui pagrįstai taikytos CPK nuostatos. CPK 90 str. 1 d. numato, kad Å¡alis, kuri pateikė praÅ¡ymÄ atlikti ekspertizę, iÅ¡ anksto sumoka nustatyto dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti.

IeÅ¡kovas pateikė 2010-08-16 praÅ¡ymÄ teismui skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. IeÅ¡kovas praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo neatsiėmė. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (1 t., b.l. 190-191) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Apelianto motyvas dėl turto vertinimo ir realizavimo per maža kaina yra nepagrįstas, nes paskolos sutartyje nebuvo numatyta sÄ lyga, jog sutarties sudarymo momentu Å¡alių susitarimu nustatyta Bankui įkeičiamo turto vertė iÅ¡liks tokia ir ateityje.

Tokia sÄ lyga pažeistų kreditoriaus interesus ir neužtikrintų tinkamo bei pilno atsiskaitymo su juo, skolininkui nevykdant savo prievolės pagal minėtÄ paskolos sutartį. Kadangi turto vertė priklauso nuo daugelio kriterijų (turto nusidėvėjimo, infrastruktÅ«ros kaitos ir pan.), tai jo vertė per Å¡eÅ¡erius metus be jokios abejonės pasikeitė. Minėtas pastatas, kaip nurodyta įkeitimo sutartyje, nepriimtas eksploatacijai, pirminė teisinė registracija neatlikta, t.y. netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Ä®keistas turtas buvo realizuotas 2000 metais - praėjus beveik Å¡eÅ¡eriems metams po turto įkeitimo. Apeliantas dalyje, kurioje kalbama apie areÅ¡tuoto turto vertinimÄ , vadovaujasi 1964 m. CPK 411 straipsnio 1 dalimi, kuri numatė, kad areÅ¡tuotÄ skolininko turtÄ teismo antstolis įkainoja kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ . Jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja teismo antstolio atliktam įkainojimui, teismo antstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertÄ .

IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog antstoliui buvo pateikti prieÅ¡taravimai dėl minėto turto vertės dydžio nustatymo, nėra duomenų ir apie tai, kad antstolis susidÅ«rė su sunkumais, vertindamas minėtÄ turtÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2000-03-29 turto areÅ¡to akto matyti, kad turto savininkas (R. G.) dalyvavo areÅ¡tuojant įkeistÄ turtÄ , kurio vertė buvo nurodyta 20000 litų. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ . Nepaisant to, kad Å¡io proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus.

Å ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtÄ teismo sprendimo vykdymÄ .

Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L.

G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tam, kad bÅ«tų pripažintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi bÅ«ti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainÄ , neatitinkančiÄ to meto rinkos kainos. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir, ekspertizei nustačius realiÄ to meto ginčo objekto kainÄ , yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L.

G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007).Nagrinėjamu atveju teismui kilus abejonėms dėl turto rinkos bei turto priverstinio pardavimo kainų skirtumo, Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-03 nutartimi (1 t., b.l. 104) buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, ekspertams užduodant klausimus:

1) Kokia buvo rinkos vertė 2000 m. gegužės 12 d. 254,16 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo su pusrūsiu lA2/p, unikalus Nr. 52/992-0230-01-1, esančio Beržų g. 27, Ramučiuose, Kauno r. sav;

2) Kokia buvo priverstinio pardavimo 254,16 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo su pusrÅ«siu lA2/p, unikalus Nr. 52/992-0230-01-1, esančio Beržų g. 27, Ramučiuose, Kauno r. sav., vertė 2000-05-12? Atlikus Å¡iÄ ekspertizę, ekspertizės akte Nr. E10-11(08) konstatuota, kad minėto objekto rinkos vertė 2000-05-12 datai yra 29 000 litų, o likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė Å¡iai datai yra 19 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, vertintini 2000-02-08 teismo antstolės raÅ¡te nurodyti duomenys (1 t., b.l. 30), jog nei 1998-04-15, nei 1998-06-05 skelbtos aukščiau minėto turto varžytynės neįvyko, nes neatvyko nė vienas pirkėjas.

Be to, 1999-12-09 buvo paskelbtos antrosios šio objekto varžytynės už 38 000 litų, 2000-02-07 - dar vienerios varžytynės už 30 000 litų, tačiau pardavimai nei vienu atveju neįvyko. Iš 2000-03-29 turto arešto akto (1 t., b.l. 14), kuriame areštuoto turto vertė nurodyta 20 000 litų, matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas dalyvaujant įkeisto turto savininkui R. G.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad antstoliui buvo pateikti prieštaravimai dėl minėto turto vertės dydžio nustatymo.

Taigi pats turto savininkas sutiko su teismo antstolio turto įvertinimu ir jokių prieÅ¡taravimų dėl kainos nereiÅ¡kė. Be Å¡ių aplinkybių esminę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi ir tai, kad 2000-05-12 vykusios varžytynės buvo vieÅ¡os, jose už parduodamÄ objektÄ Â pasiÅ«lyta kaina buvo netgi didesnė už jos nustatytÄ pradinę turto vertę, nors pastatas buvo apleistas, apgriuvęs, praktiÅ¡kai sunykęs, tai yra pagal paskirtį netinkamas naudoti, o vėliau netgi ir nugriautas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju parduodamo iÅ¡ varžytynių turto kaina iÅ¡ esmės atitiko tos vietos turto rinkos vertę, dėl ko nėra pagrindo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinti negaliojančiu.

Esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog areÅ¡tuotas turtas įkainotas, nepažeidžiant įvertinimo taisyklių, laiko pagrįsta ir nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡i iÅ¡vada padaryta, netinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o taip pat pažeidus įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypus nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kaip buvo minėta, Å¡ioje byloje teismas skyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, kurios aktÄ apeliantas nepagrįstai įvardija kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo prašymu buvo paskirta ginčo objekto kainos nustatymo ekspertizė, kuri buvo atlikta, tačiau jos išvadų pagrįstumo nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 218 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog eksperto išvada teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ (CPK 331 straipsnio 4 dalis) nereiÅ¡kia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvienÄ byloje pateiktÄ argumentÄ , tačiau teismo sprendime pateikti motyvai turi pagrįsti, kad byla buvo nagrinėjama rÅ«pestingai ir atsakingai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, jog bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v.

Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, o vėliau pateikdamas savo sprendimo motyvus, turi siekti pirmiau nurodytų teisių ir pareigų pusiausvyros, kuri nekeltų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pripažinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ neteisėtu pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo teisę praÅ¡yti skirti papildomÄ ekspertizę, tačiau Å¡ia įstatymo jam suteikta teise nepasinaudojo.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, nereiÅ¡kia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas 2010-09-03 nutartimi, kuria paskyrė ginčo objekto kainos nustatymo ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti teismo ekspertei G. B. (MiÅ¡ko g. 30-25, Kaunas), įpareigojo ieÅ¡kovÄ V. R. per 4 dienas įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 5000 litų už ekspertizės atlikimÄ . 2010-09-10 pareiÅ¡kimu (1 t., b.l. 105-106) ieÅ¡kovas atsisakė mokėti už minėtos ekspertės ekspertizės atlikimÄ .

Kauno rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs šį ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , 2010 m. spalio 17 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 10 dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 3000 litų užstatÄ ekspertizės atlikimui. IeÅ¡kovas minėtos sumos taip pat nesumokėjo, tačiau byla ekspertizei buvo iÅ¡siųsta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ekspertizę atlikusi ekspertė G. B. 2010-12-16 raÅ¡tu (1 t., b.l. 127) informavo teismÄ , kad atliko ekspertizę, todėl siunčia sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ NBS Nr. 10-033 (1 t., b.l. 128) 5 000 litų sumai apmokėti.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos LR CPK 90 straipsnio nuostatos ir iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ sumokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto, atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizė byloje buvo paskirta ieÅ¡kovo 2010-08-16 praÅ¡ymu. Minėto straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodyta, kad Å¡alis, kuri pateikė praÅ¡ymÄ atlikti ekspertizę, iÅ¡ anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti.

Apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi nagrinėjamu atveju įkeitimas įformintas įkeitimo sutartimi, o ne hipotekos lakÅ¡tu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės bei materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                        Neringa Venckienė Kolegijos teisėjos                                                                                        Galina Blaževič            Izolda Nėnienė