ac296dfa-a090-4a69-8604-e1d670d6fb29 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L                                                        Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-458/2018                                                         Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00051-2018-4                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. birželio 6 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, n u s t a t ė : Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiasis patrulis 2018 m. sausio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame nurodė, kad V.

A. 2018 m. sausio 27 d. 16 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,55 promilės) girtumo laipsnis, tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2018 m. vasario 7 d. nutarimu V.

A. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ 375 Eur baudÄ ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimÄ 15 mėnesių.V. A. skundu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mams prašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko Kęstučio LukoÅ¡iaus 2018 m. vasario 7 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi, paskirta 375 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 15 mėnesių, panaikinti ir palikti galioti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 11 Eur baudÄ .Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi V.

A. skundas netenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2018 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-335-2018 paliktas nepakeistas.Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, visų pirma, V.

A. nebuvo sustabdytas vairuojantis automobilį, prie jo privažiavo pareigÅ«nai, kai jis rengėsi iÅ¡ automobilio iÅ¡krauti paÅ¡arÄ gyvuliams, esantiems fermoje. V. A. neneigia, kad prieÅ¡ tai vairavo automobilį, bet neigia, jog buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau buvo kÄ tik surÅ«kęs cigaretę. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ tiesų bandė nustatyti V. A. neblaivumÄ alkoholio matuokliu, bet po pÅ«timo alkoholio matuoklis ilgai nieko nerodė, o galiausiai parodė 0 promilių. Po Å¡io pÅ«timo policijos pareigÅ«nai liepė į alkoholio matuoklį pÅ«sti dar kartÄ , po to alkoholio matuoklis parodė 0,55 promilės neblaivumÄ .Liudytojas G.

B. parodė, kad V. A. buvo tikrintas alkotesteriu ir buvo nustatytas 0,55 promilės girtumas, prieš tai 0 promilių girtumas (16.29 val.) buvo nustatytas kitam tikrintam žmogui. 2018 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 85-ANR-N-335-2018 buvo nurodyta, kad V. A. 2018 m. sausio 27 d. 16.27 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės). 0,55 promilės girtumas nustatytas 16.42 val. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kokio žmogaus 0 promilių girtumas buvo nustatytas 16.29 val.Apeliaciniame skunde pažymima, jog V.

A. alkoholio nebuvo vartojęs, o buvo tik surÅ«kęs cigaretę, alkoholio matuoklis per du kartus parodė skirtingus rodmenis, todėl jis, nesutikdamas su nustatytu 0,55 promilės neblaivumo laipsniu, vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . 2018 m. sausio 27 d. iÅ¡ karto po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo per valandÄ nuvyko į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 17.35 val. jam buvo paimtas kraujo mėginys, siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje.Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų nutartyje nurodyta, kad neatlikta medicininė apžiÅ«ra girtumui nustatyti, aktas nebuvo pildomas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kadangi V. A. pirmÄ kartÄ teko kreiptis į ligoninę, jog duotų kraujo girtumui nustatyti, jis nežinojo, kad ligoninės darbuotojai turėjo suraÅ¡yti aktÄ . V. A. manė, jog užtenka priduoti kraujÄ per 1 valandÄ nuo protokolo suraÅ¡ymo, tÄ ir padarė. Ligoninės darbuotojai V. A. neinformavo, kad turi bÅ«ti suraÅ¡ytas aktas, o kai buvo paimtas kraujas, iÅ¡leido jį namo.Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors teisės aktuose policijos pareigÅ«nams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimÄ alkotesteriu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog bÅ«tent policijos įstaigai (pareigÅ«nams) Å¡iuo atveju tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius neblaivumÄ .

Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos akte, nurodant, jog iÅ¡ vienÄ kartÄ atlikto iÅ¡kvepiamo oro testo nereikia daryti galutinės iÅ¡vados; tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatÄ , galima spręsti apie vairuotojo bÅ«klę.Apibendrinant nurodoma, jog 2018 m. sausio 27 d. 16.42 val. V. A. nustatytas 0,55 promilės girtumas, o pakartotinio girtumo nustatymo metu, kai 2018 m. sausio 27 d. 17.35 val. buvo paimtas kraujo mėginys, etilo alkoholio nerasta.

Tai, anot V. A., yra prieÅ¡taringos ir abejotinos aplinkybės. Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, jog kadangi priimant nutarimÄ neiÅ¡naudotos visos galimybės abejonėms paÅ¡alinti, laikantis administracinių nusižengimų teisenos nuostatos, kad visos abejonės tokiu atveju vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, padarytai veikai neturint administracinio nusižengimo požymių, yra tikslinga administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas Kęstutis LukoÅ¡ius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o V.

A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti priimtus sprendimus.V. A. teigia, kad alkoholio kiekio matuoklis parodė skirtingus duomenis. Tai yra vienÄ kartÄ nieko neparodė, o kitÄ kartÄ alkoholio kiekio matuoklis parodė 0,55 promilės neblaivumÄ . Atsiliepime nurodoma, jog iÅ¡ pradžių alkoholio kiekio matuoklis neparodė girtumo, nes V. A. pÅ«tė ne pagal taisykles, nepakankamai oro buvo pÅ«sta. Daroma iÅ¡vada, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų (administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510 AREA-0073“ duomenys ir kt.) dėl V.

A. padaryto nusižengimo, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliacinis skundas netenkintinas.Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko 2018 m. vasario 7 d. nutarimu V. A. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį. Tiek iÅ¡ skundo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mams, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo yra matyti, jog V. A. ginčija savo kaltę tik dėl vairavimo esant neblaiviam, taigi darytina iÅ¡vada, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo jis neginčija.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų iÅ¡vada, kad V. A. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. Už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, bylos duomenys patvirtina, jog V. A. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“ buvo sustabdytas 2018 m. sausio 27 d., apie 16.27 val. Patikrinus V. A. blaivumÄ alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. AREA-0073, kurio tinkamumÄ naudoti iki 2018 m. birželio 4 d. patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0712780 (b. l. 24), 16.42 val. V. A. buvo nustatytas 0,55 promilės girtumas (b. l. 28–29). Tai, jog tikrinant automobilio dokumentus nuo V. A. sklido alkoholio kvapas, užfiksuota policijos pareigÅ«no K.

N. tarnybiniame praneÅ¡ime, tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas policijos pareigÅ«nas K. N. SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , V. A. nedavė jokių paaiÅ¡kinimų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. A. aiÅ¡kino, kad jis dvi paras buvo visiÅ¡kai nevartojęs alkoholinių gėrimų, prieÅ¡ pÅ«sdamas į alkotesterį pirmÄ kartÄ buvo neseniai parÅ«kęs, o pÅ«sdamas antrÄ kartÄ rÅ«kė cigaretę. V. A. savo kaltę dėl to, kad vairavo neblaivus, neigia, remdamasis specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nesutikdamas su alkotesterio užfiksuotais rodmenimis, V. A. kreipėsi į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kad jam bÅ«tų paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 1163/2018 (01) nurodyta, jog 2018 m. sausio 27 d. 17.35 val. paimtame V. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 7). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad, nustatant asmens neblaivumo laipsnį vairavimo momentu, vertinant pirminius alkotesterio rodmenis ir lyginant juos su laboratorinio kraujo tyrimo, atlikto tikrinant asmens blaivumÄ , metu gautais duomenimis, ypatingÄ reikÅ¡mę turi tinkamas medicininės apžiÅ«ros atlikimas sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje ir biologinės terpės bandinio paėmimas, preciziÅ¡kai laikantis visų nustatytų taisyklių.

Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (toliau – Metodika), 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiÅ«rÄ sudaro keturi etapai: asmens bÅ«klės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas ir iÅ¡vados formulavimas. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrÄ asmens bÅ«klę (iÅ¡vaizdÄ , odÄ , gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobÅ«dį, Å¡irdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospÅ«dį, eisenÄ , stovėsenÄ , judesių tikslumÄ , vokų, liežuvio ir pirÅ¡tų virpėjimÄ , vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintÄ formÄ Nr. 155-1/a „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiÅ«ros aktas).

Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „IÅ¡vada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ .Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės raÅ¡tu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad V. A. medicininė apžiÅ«ra nebuvo atlikta ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas nebuvo pildomas, kadangi V. A. praÅ¡yme nurodoma tik paimti kraujÄ alkoholio kiekiui kraujyje iÅ¡tirti (b. l. 80).

Apygardos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, jog, nustatyta tvarka neatlikus medicininės apžiÅ«ros ir nesant Medicininės apžiÅ«ros akto, nėra galimybės nustatyti nei to, kada prasidėjo asmens patikrinimas, nei to, kada ir kokios bÅ«klės V. A. atvyko į medicinos įstaigÄ , taip pat ir to, koks gydytojas jį apžiÅ«rėjo (ir ar apskritai apžiÅ«rėjo), be to, nėra galimybės nustatyti, kaip vyko tiriamųjų medžiagų paėmimas, ar buvo paimtas reikiamas kiekis kraujo, ar buvo naudojamos tinkamos priemonės, ar mėginys buvo apsaugotas, koks laborantas atliko mėginio paėmimÄ ir pan. Pažymėtina, kad Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiÅ«rÄ sudaro keturi etapai, todėl visi anksčiau iÅ¡vardyti duomenys yra bÅ«tini norint konstatuoti, jog buvo nenukrypta nuo nustatytų taisyklių, asmuo buvo tinkamai apžiÅ«rėtas ir laikantis taisyklių buvo paimtas mėginys, ir tik tada trečiojo asmens medicininės apžiÅ«ros etapo (tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas) metu gauti duomenys gali bÅ«ti laikomi patikimais.

Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad iÅ¡ pačios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 1163/2018(01) (toliau – Specialisto iÅ¡vada) matyti, jog atliekant V. A. medicininę apžiÅ«rÄ nebuvo laikomasi Metodikos. Pirmosios instancijos teismo nutartyje detaliai yra aptarti visi nustatyti Metodikos pažeidimai, su jais sutikdamas, apygardos teismas konstatuotų Metodikos nesilaikymo atvejų nebekartoja. Atsikirsdamas į apelianto argumentÄ , jog V.

A. nežinojo, kad ligoninės darbuotojai turėjo suraÅ¡yti Medicininės apžiÅ«ros aktÄ , ir manė, jog užtenka priduoti kraujÄ per 1 valandÄ nuo protokolo suraÅ¡ymo, apygardos teismas pažymi, jog tiek pagrindinis Å¡alies įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 2 straipsnio 2 dalis) įtvirtina bendrÄ jį principÄ , jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Galų gale, V. A., bÅ«damas pilnametis, protingas, atidus ir rÅ«pestingas asmuo, nuvykęs į gydymo įstaigÄ , galėjo pasidomėti, kokia yra procedÅ«ra ir kaip ji turi bÅ«ti įforminta, kai medicininė apžiÅ«ra yra skirta neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 1163/2018(01) matyti, kad V. A. kraujyje, paimtame 2018 m. sausio 27 d. 17.35 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 7). Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , laikas, kada atliekama medicininė apžiÅ«ra, yra reikÅ¡mingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu.

Tačiau jis reikÅ¡mingas iÅ¡ esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrÄ laiko tarpÄ iki medicininės apžiÅ«ros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimÄ , ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

Nors specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog V. A. kraujyje, praėjus mažiau nei valandai nuo patikrinimo alkotesteriu, alkoholio nerasta, Å¡iuos byloje esančius duomenis bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai.Visų pirma, patikrinimo alkoholio matuokliu metu V. A. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,55 promilės, jis nedaug virÅ¡ijo girtumo ribÄ , kuriai esant asmenys apskritai netraukiami administracinėn atsakomybėn. Antra, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja.

Suaugusio žmogaus kraujyje jam esant ramybės būsenos per 1 val. vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės alkoholio. Taigi darytina išvada, jog kol V. A. nuvažiavo iki medicinos įstaigos, alkoholio kiekis jo kraujyje galėjo dar labiau sumažėti. Galiausiai, kaip jau minėta anksčiau, kadangi V. A. medicininė apžiūra atlikta nesilaikant Metodikos, vien specialisto išvados neužtenka, kad ji patvirtintų, jog asmens veiksmuose nesama administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju byloje pateikta specialisto išvada yra tik tarpinis medicininės apžiūros etapas.

Byloje esant pateiktai vien Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadai, kuri turėtų būti tik dalis bendro asmens tyrimo, tačiau nesant Medicininės apžiūros akto, jame nurodytos bendros tiriamo asmens būklės ir atskleistų tiriamųjų medžiagų paėmimo aplinkybių, taip pat ir juo suformuluotos galutinės išvados dėl asmens blaivumo, atskira specialisto išvada, kuria ištirtas neaiškiomis aplinkybėmis paimtas ir tirti pristatytas kraujo mėginys, negali būti laikoma patikimu ir tinkamu įrodymu, paneigiančiu alkotesteriu V.

A. nustatytÄ 0,55 promilės girtumo laipsnį ar keliančiu dėl jo abejonių. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje nesama pagrindo abejoti alkoholio matuokliu V. A. nustatytu neblaivumo laipsniu. Byloje esantys duomenys patvirtina V. A. nustatytÄ girtumÄ â€“ iÅ¡ prietaiso atliktų matavimų rodmenų iÅ¡klotinės matyti, kad 2018 m. sausio 27 d. 16.42 val. užfiksuotas 0,55 promilės girtumas (b. l. 20–23), iÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 27 d. 16.42 val. 0,55 promilės girtumas nustatytas V.

A. (b. l. 28–30). Šiuos duomenis dėl V. A. nustatyto girtumo patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad pamatė (duomenys neskelbtini) kaime atbuline eiga važiuojantį automobilį „Volkswagen Passat“, prie vairo sėdėjo V. A. Iš pat pradžių, prieš duodamas pūsti į alkotesterį, paklausė V. A., ar vartojęs alkoholio, sakė ne. Paneigė, kad V. A. patikrinimo metu įpūtė nulius, tokio fakto nėra užfiksuota.

Jis žaidė su alkotesteriu, „nedapÅ«tinėjo“. NebÅ«tų antrÄ kartÄ prašę pÅ«sti, jei alkotesteris bÅ«tų parodęs nulius. Liudytojas taip pat atkreipė dėmesį, jog jautė stiprų alkoholio kvapÄ , sklindantį nuo V. A. Jis, kai įpÅ«tė, lyg minėjo, kad vakar buvo vartojęs alkoholio (b. l. 33–34). Liudytojas K. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime pastebėjo keliu važiuojantį „Volkswagen Passat“, kuris privažiavęs fermas bandė prisiparkuoti atbuline eiga.

V. A. pats priėjo prie jų tarnybinio automobilio. Užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ . V. A. į alkotesterį pÅ«tė žaisdamas. Jei pučia nestipriai, alkotesteris parodo, kad neužtenka oro. Alkotesteris neparodė nulių, todėl davė antrÄ kartÄ pÅ«sti. PirmÄ kartÄ po pÅ«timo alkotesteris parodė, kad neužtenka oro. Tikrai alkotesteris nerodė nulių. Kiekvienam pÅ«timui suteikiamas atskiras numeriukas ir viskas fiksuojama. Kai parodė 0,55 promilės, V. A. sakė, kad vakar buvo vartojęs alkoholio (b. l. 35–36).

AnalogiÅ¡kos aplinkybės yra nurodytos ir K. N. tarnybiniame praneÅ¡ime. Apklausti policijos pareigÅ«nai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinktÄ medžiagÄ . PareigÅ«nai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvÅ«s, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, todėl netikėti pareigÅ«nų parodymais teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas yra aptarta, bÅ«tina pažymėti, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti, jog asmuo vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiÅ«ra, yra reikÅ¡mingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, kaip jau minėta anksčiau, asmuo iki medicininės apžiÅ«ros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nagrinėjamu atveju tik atlikto kraujo tyrimo metu, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ .

IÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, kad policijos pareigÅ«nams nekilo abejonių dėl alkotesterio rodmenų, todėl net ir esant V. A. praÅ¡ymui, policijos pareigÅ«nai neprivalėjo V. A. pakartotinai patikrinti alkotesteriu, be to, jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga policijos pareigÅ«nams leisti asmeniui bÅ«ti pakartotinai patikrintam alkotesteriu.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tvirtinimas, kad, pirmÄ kartÄ jį patikrinus alkotesteriu, matuoklis parodė nulius, t. y. jog iÅ¡kvėptame ore nesama alkoholio, laikytinas nepagrįstu ir teismo vertinamas kaip V.

A. gynybinė versija. Abu policijos pareigÅ«nai, liudytojai G. B. ir K. N., duodami parodymus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, jog V. A., tikrinamas alkotesteriu, iÅ¡ pradžių orÄ pÅ«tė netinkamai, todėl iÅ¡pÅ«sto oro nepakako blaivumui ar neblaivumui nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens girtumas buvo nustatytas tik tada, kai V. A. į alkoholio matuoklį pÅ«tė teisingai ir jo iÅ¡pÅ«sto oro kiekis buvo pakankamas. Tokios aplinkybės yra nurodytos ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kuriame pažymėta, jog V.

A. pÅ«tė ne pagal taisykles, buvo pÅ«sta nepakankamai oro. Apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria ir pagrįstai kritiÅ¡kam pirmosios instancijos teismo V. A. nurodytos aplinkybės, kad prieÅ¡ tikrinimÄ alkotesteriu jis buvo surÅ«kęs cigaretę, kas galėjo turėti įtakos tikrinimo rezultatui, vertinimui. Prie bylos medžiagos pridėtoje alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ instrukcijoje (b. l. 40–71) nėra jokių apribojimų tikrinti asmenį, rÅ«kiusį tabako gaminius prieÅ¡ tikrinimÄ alkotesteriu.

FaktÄ , jog tabako gaminių rÅ«kymas negalėjo iÅ¡kreipti alkotesterio rodmenų, patvirtino ir policijos pareigÅ«nai.Apeliaciniame skunde yra atkreiptas dėmesys, jog dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos akte. Pažymėtina, kad bÅ«tent tokia iÅ¡vada buvo padaryta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-173-462/2012. Taigi negalima tvirtinti, kad kiekvienu atveju yra bÅ«tinas pakartotinis patikrinimas alkoholio matuokliu.

IÅ¡vada, jog iÅ¡ vienÄ kartÄ atlikto iÅ¡kvepiamo oro testo nereikėjo daryti iÅ¡vados, tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatÄ galima buvo spręsti apie vairuotojo bÅ«klę, buvo padaryta vertinant konkrečios bylos aplinkybes ir susiklosčiusiÄ situacijÄ , tačiau nustatyti duomenys automatiÅ¡kai negali bÅ«ti taikomi ir nagrinėjamu atveju. Be to, papildomai pažymėtina, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos aktas yra ne norminis dokumentas, aktualus ir taikomas bendrai visiems atvejams, o priimtas konkrečios bylos kontekste, įvertinus vieno konkretaus atvejo aplinkybes.Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus jÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                          Arvydas Daugėla