ac254954-863d-4191-b6ed-e64f8d512097 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1735-365/2010(Proceso Nr. 3-61-3-000898-2010-1)Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.3.1; 9.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Violetos Balčytienės ir A. D., sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., jo atstovui advokatui Egidijui MorkÅ«nui, atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

P. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos 2010 03 10 sprendimÄ Nr. S-80(7-13/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 12 02 sprendimÄ Nr. 68-362, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 08 28 sprendimÄ Nr. 14.4-75-60, iÅ¡skyrus sprendimo dalį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 1-12).

Skunde nurodė, kad Å aulių valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) ,atlikusi jo gyventojų pajamų mokesčio (toliau –GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau –VSD) įmokų, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetÄ bei fondus teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2008 12 31, 2009 08 28 sprendimu Nr. 14.4-75-60 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ jam papildomai apskaičiavo 89 421 Lt GPM, 3 162 Lt GPM delspinigių, 8 942 Lt GPM baudÄ , 38 136 Lt PVM, 5 534 Lt PVM delspinigių, 3 814 Lt PVM baudÄ , 3 122 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1 561 Lt Å¡ių įmokų baudÄ , 1 440 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai ir 720 Lt Å¡ių įmokų baudÄ .

Nurodo, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai nurodyta, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas ne asmeniniams poreikiams, o siekiant ekonominės naudos, kad veikla turi tęstinumo, savarankiÅ¡kumo požymių ir todėl pripažinta individualia veikla, o iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo 2005-2008 metais gautos pajamos – pajamomis iÅ¡ individualios veiklos (iÅ¡skyrus butÄ (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atkreipti dėmesį , kad mokesčių administratorius analizuoja laikotarpį nuo 1986 metų, kai jis vykdė sandorius ir turėjo mokestinių prievolių kitoje valstybėje (Sovietų SÄ jungoje) pagal tos kitos valstybės norminius aktus.LR Civilinio kodekso 6.394 str. nustato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ pardavėjas perduoda ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Todėl :

1) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pirkdamas butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalėjo atsisakyti įsigyti ir žemės sklypo dalį, priskirtÄ po daugiabučiu gyvenamuoju namu. Parduodant žemės sklypo dalį po daugiabučiu namu, buvo tokia pat teisinė situacija.

2) pagal 2004-09-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise su R. R. įsigijo žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ 3,1040 ha su pastatais (duomenys neskelbtini) k., Å iaulių r. iÅ¡ J. V.. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės Å«kio paskirties žemės sklypas ir pastatai suformuoti kaip 2 atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl nei pirkimo, nei pardavimo metu neturėjo galimybės pasirinkti, ar pirkti tik pastatus, ar pastatus kartu su žeme. Pasirinkus įsigyti vien pastatus, sandorio bÅ«tų netvirtinęs notaras, todėl žemės sklypo įsigijimo, o vėliau ir pardavimo, sandoris buvo priverstinis ir nuo jo valios nepriklausė.

3) pagal 2004-02-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1/3 dalį žemės sklypo 0,1434 ha kitos paskirties su pastatais Palangos m. (duomenys neskelbtini). Parduodamas butÄ (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo priverstas parduoti ir dalį žemės sklypo po namu (duomenys neskelbtini), Palangoje.Mano, kad paminėti Å¡eÅ¡i nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandoriai mokestine prasme vertintini kaip trys nekilnojamojo turto objektų sandoriai, todėl per 5 metus sudaryti 4 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai (su 4 metų pertrauka) mokestine prasme niekaip negali bÅ«ti vertinami kaip individuali veikla, pasireiÅ¡kianti prekyba nekilnojamuoju turtu, nes nėra jokių tokios veiklos tęstinumo požymių.

Pastatų , po jais esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Å iaulių r. dalies, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Å iaulių r. dalies bei buto su jam priskirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) - 1, Palangoje, dalies pardavimÄ lėmė ne savarankiÅ¡kas apsisprendimas ir jo valia, bet susitarimai su kitais asmenimis ir susiklosčiusios aplinkybės, kurių numatyti įsigydamas turtÄ negalėjo. Kadangi minėtoje veikloje nėra vieno iÅ¡ bÅ«tinų jos požymių - veiklos savarankiÅ¡kumo, mokesčių administratoriai nepagrįstai minėtus sandorius priskyrė individualiai veiklai. 2005 metais parduoti pastatai su po jais esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) k., Å iaulių r., ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Å iaulių r., buvo įsigyti vieninteliu tikslu - juos ateityje panaudoti TŪB „Vilkrėja” veiklai vystyti.

Minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti lygiomis dalimis su TŪB „Vilkrėja” dalininku - R. R.. Jei bÅ«tų siekęs asmeninės ekonominės naudos ar pajamų ateityje sau, Å¡iuos objektus bÅ«tų įsigijęs vienas pats, kad turėtų visiÅ¡kÄ sprendimų priėmimo laisvę ir gautų naudÄ tik pats. Kartu su dviem kitais asmenimis įsigydamas žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), Palangoje, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sklype bus suprojektuoti ne 3 (kiekvienam savininkui po vienÄ ) butai, bet keturi.

Ä®sigyjant minėtÄ Å¾emės sklypo dalį, norėjo pasistatyti sau bÅ«stÄ atostogoms. Tik po to, kai buvo pradėti projektavimo darbai ir architektas pasiÅ«lė variantÄ su keturiais butais, su kitais bendrasavininkiais teko spręsti, kÄ daryti su ketvirtuoju neplanuotai atsiradusiu butu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad jis, įsigydamas nekilnojamÄ jį turtÄ , nesiekė pajamų ir ekonominės naudos. Mokesčių administratorius savo iÅ¡vadas grindė tik prielaidomis. Nei viena faktinė aplinkybė, pagrindžianti nuostatÄ apie veiklos priskyrimÄ individualiai veiklai nei patikrinimo akte, nei sprendime nepateikta.

Pažymi, kad centrinis mokesčių administratorius savo sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė tais pačiais argumentais. Mano, kad nepagrįstai į jo veiklÄ , vykdytÄ laikotarpiu nuo 1986 m. esant kitoje valstybėje (Sovietų SÄ jungoje), atsižvelgta kaip į bylai įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintį faktÄ .Atsakovė - Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 48-50) nurodė, kad, Vietos mokesčių administratorius individualiai veiklai priskyrė tris sandorius, t. y. 2005 11 23, 2008 04 18 ir 2008 06 06.

Aplinkybė, kad vietos mokesčių administratorius pagal kai kuriuos iÅ¡ aukščiau paminėtų sandorių iÅ¡skyrė kelis objektus, t.y. atskirai žemės sklypÄ ir statinį (kadangi nekilnojamojo turto registre jie įregistruoti kaip atskiri objektai) neturi jokios įtakos nustatant pareiÅ¡kėjo mokestinės prievolės dydį bei sprendžiant klausimÄ ar pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ , kadangi minėti sandoriai buvo vertinami kaip visuma. Padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo 2004-2008 m. vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiÅ¡ka.

Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių. Nors nekilnojamÄ jį turtÄ pagal 2004-11-09, 2004-09-24 ir 2004-02-06 pirkimo-pardavimo sutartis pareiÅ¡kėjas įsigijo dalinės nuosavybės teise su turto bendrasavininkiais, įgytas nekilnojamasis turtas dalinės nuosavybės teise, nevaržo tÄ turtÄ Ä¯sigijusių asmenų savarankiÅ¡kumo. Individuali veikla, pasireiÅ¡kianti dalinės nuosavybės turto pirkimu - pardavimu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme taip pat laikytina savarankiÅ¡ka veikla turto bendrasavininkių atžvilgiu.

PareiÅ¡kėjas su partneriais savarankiÅ¡kai sprendė su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla susijusius klausimus, dengė patirtas iÅ¡laidas, todėl pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas veiklÄ vykdė savarankiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas savarankiÅ¡kai galėjo nuspręsti kaip disponuoti jam priklausančia turto dalimi, t. y. jÄ parduoti, iÅ¡nuomoti ar vadovaujantis LR CK 4.80 straipsniu atidalyti savo dalį iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės. Tam, kad atitinkama veikla bÅ«tų pripažinta individualia, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ios veiklos tęstinumas.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006-10-20 sprendimas adm. byloje Nr. A14-916/2006, 2006-06-16 sprendimas adm. byloje Nr. A5-902/2006, 2009-05-21 nutartis adm. byloje Nr. A442-660/2006). Taip pat yra pripažįstama, jog nekilnojamojo turto sandorių sudarymas iki tikrinamojo laikotarpio ar po jo, yra vertinamas kaip papildoma aplinkybė, apibÅ«dinanti mokesčių mokėtojo vykdytos veiklos pobÅ«dį, į kuriÄ atsižvelgiama, sprendžiant dėl tikrinamuoju laikotarpiu sudarytų nekilnojamojo turto sandorių atsitiktinumo ar veiklos tęstinumo (LVAT 2008-10-06 nutartis Nr. A63-1687/2008; 2009-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-206/2009; 2009-11-05 nutartis Nr. A -II15/2009).

PareiÅ¡kėjas tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2004-2008 m. įsigijo 10 nekilnojamojo turto objektų, dar iki tikrinamojo laikotarpio pirko ir pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ . BÅ«tent toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su nekilnojamojo turto objektais buvo atsitiktiniai ir leidžia konstatuoti tęstinumo požymio buvimÄ pareiÅ¡kėjo veikloje. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę Å¡iÄ veiklÄ vykdyti ir ateityje, nes turi nuosavybėje dar neparduotų sklypų.

Taip pat byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo įsigytas pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl vykdyta veikla turi versliškumo požymių. Visų mokestinio ginčo byloje nagrinėjamų sandorių sudarymo aplinkybės panašios - turtas įsigyjamas, o vėliau parduodamas. Žemės ūkio paskirties sklypai nuo įsigijimo iki pardavimo nenaudojami. Pareiškėjas nei vienu atveju neneigė, jog individualiai veiklai priskirtas turtas nebuvo įsigyjamas asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti.

PareiÅ¡kėjo vykdyta veikla atitiko GPMÄ® 2 str. 7 d. individualiÄ veiklÄ apibÅ«dinančius požymius, todėl pajamos gautos pagal 2005 11 23, 2008 04 18 ir 2008 06 06 pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai priskirtos pareiÅ¡kėjo vykdytos individualios prekybos nekilnojamuoju turtu veiklos pajamoms. Patikrinimo akte ,aptariant atskirus sandorius, vietos mokesčių administratorius nurodė ,kokia buvo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė remiantis registrų centro duomenimis, bei kokia vidutinė vertė nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Atsižvelgiant į verčių skirtumus, patikrinimo akte nurodė, kad kai kurie žemės sklypų pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti pagal įprastus verslo papročius, siekiant maksimalios ekonominės naudos. Apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui mokesčius ir su jais susijusias sumas buvo imamos bÅ«tent tos vertės, kurios nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyse, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į efektyviÄ jo interesų gynybÄ apribotos nebuvo. Ekonominės veiklos požymiai iÅ¡ esmės atitinka individualios veiklos požymius GPMÄ® prasme, todėl pareiÅ¡kėjas, kuris vykdė individualiÄ veiklÄ , taip pat vykdė ekonominę veiklÄ ir PVMÄ® prasme.

PareiÅ¡kėjo PVM apmokestinamosios pajamos virÅ¡ijo 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) 2008 metų birželio mėnesį, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nuo turto pardavimo pajamų gautų pagal 2008 06 06 pirkimo-pardavimo sutartį (atėmus 100000 Lt, kurie, remiantis PVMÄ® 71 str. 1 dalimi, PVM neapmokestinami) apskaičiavo pareiÅ¡kėjui 38 136 Lt PVM ir 5 534 Lt PVM delspinigių, bei, skyrė 10 proc. 3 814 Lt nesumokėto PVM baudÄ . Pripažinus, jog pareiÅ¡kėjas vykdo individualiÄ nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ , vadovaujantis 2004 11 04 VSD įstatymo Nr. 1-1336 (toliau - VSDÄ®) 4 str. 3 d. nuostatomis, pareiÅ¡kėjui teisėtai buvo apskaičiuota 3 122 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bei 1 440 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, o vadovaujantis VSDÄ® 16 str. 2 dalimi pagrįstai buvo paskirta 1 561 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bauda bei 720 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.Tretysis asmuo - Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 53-54) nurodė, kad priimdama sprendimÄ atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktas raÅ¡ytines pastabas, tinkamai vadovavosi teisės aktais ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinas į valstybės biudžetÄ sumas.

Mano, kad vertinant turimus duomenis, atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos ginčijami sprendimai yra priimti pagrįstai ir teisėtai.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors praneÅ¡imas laiku ir tinkamai iÅ¡siųstas. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas  nesutiko su jiems reiÅ¡kiamomis pretenzijomis. Prašė remtis tik informacija, kuri susijusi su tikrinamu laikotarpiu, t.y. nuo 2003 01 01 iki 2008 12 31 metų imtinai. Per Å¡iuos metus buvo sudaryti keturi nekilnojamojo turto sandoriai.

Mokesčių inspekcija reiÅ¡kia pretenzijas dėl trijų sandorių., mano, kad VMI nepagrįstai skaido žemės ir ant parduodamos žemės esančio turto sandorius ir vertina juos kaip atskirus faktus. Mokestinio patikrinimo prasme žemės ir ant tos žemės esančio statinio pardavimas laikytinas kaip vienu sandoriu.Tokiu bÅ«du jis per tikrinamÄ jį penkerių metų laikotarpį sudarė viso tris nekilnojamojo turto sandorius. Sandorių skaičius neleidžia pareiÅ¡kėjo elgesio vertinti kaip ekonominės veiklos ir kaip versliÅ¡kumo.

Vienu atveju žemės sklypas ir ant jo esantis statinys buvo parduoti TŪB „Vilkrėja“, kuri lygiomis dalimis priklauso pareiškėjui ir kitam sklypų bendrasavininkiui. Šiuo atveju neįvyko turto perleidimo kitam asmeniui, ieškant realios ekonominės naudos, maksimaliai gautinos rinkoje. Pradžioje turtas buvo valdomas betarpiškai savininkų, o po pardavimo jis tapo valdomas tų pačių asmenų per TŪB. Pareiškėjas nuo pirmos apklausos momento aiškino, kad įsigytas turtas buvo skirtas TŪB-jai. Nuo sklypo įgijimo iki jo perleidimo TŪB-jai dienos praėjo ketveri metai.

Mano, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kurio negali prognozuoti nė vienas verslininkas, t.y. Å¡is faktas paneigia versliÅ¡kumo kriterijų. Norėdamas įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ Palangoje, pareiÅ¡kėjas kartu su kitais dviem bendrasavininkiais įsigijo žemės sklypÄ ir pasistatė lygiomis dalimis namÄ . Architektui patarus, buvo suprojektuotas ir pastatytas ne trijų, o keturių butų statinys. Visi tie butai iki Å¡iol naudojami asmeninėms savininkų reikmėms. Ketvirtas butas, kuris buvo parduotas, priklausė visiems bendrasavininkiams lygiomis dalimis.

Minėta aplinkybė,neva, Å¡alina ar paneigia versliÅ¡kumo požymį. Mokesčių inspekcija savo iÅ¡vadas grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjas buvo labai aktyvus rinkoje tarybiniais metais ir Å¡iuo metu turi 11 nekilnojamojo turto objektų. Mokesčiai turi bÅ«ti skaičiuojami už gautas pajamas ar gautÄ naudÄ , o ne už tai, kÄ asmuo gali padaryti ateityje.. Mokesčių administravimo įstatyme nedviprasmiÅ¡kai kalbama apie tai, kad sprendimai turi bÅ«ti grindžiami ne prielaidomis, o realiais faktais.

Mokesčių administratoriaus argumentu, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę ateityje vykdyti analogiÅ¡kÄ veiklÄ , praÅ¡o nesivadovauti. Daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatyti ekonominės veiklos, versliÅ¡kumo, ekonominės naudos požymiai, o VMI peržengė jiems suteiktų teisių ribas ir priėmė nepagrįstus sprendimus.Pripažįsta, kad mokestine prasme įnaÅ¡o perdavimas Å«kio subjektui yra vertinamas kaip pardavimas, nors nagrinėjamu atveju perdavė TŪB, kuri dalinai ir priklauso pareiÅ¡kėjui.VMI atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime iÅ¡sakytÄ pozicijÄ ir prašė netenkinti skundo.

PareiÅ¡kėjas nuo pat pradžių tvirtino, kad sklypai, kuriuos jis perleido TŪB-jai, buvo įsigyti ne asmeninių poreikių tenkinimui . Pagal GPM įstatymÄ yra nustatyta skirtinga apmokestinimo tvarka, kai įsigyjamas ir parduodamas asmeninėms reikmėms skirtas turtas ir kai turtas įsigyjamas kaip prekė, kas ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju dėl sklypų perleidimo TŪB-jai. Patikrinimo metu buvo iÅ¡skirti tik trys sandoriai. Savo sprendimuose neskaidė sandorių į dvi dalis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad žemės ir ant žemės esančio turto pardavimas vertinamas kaip atskiri sandoriai, yra nepagrįsti; sprendimuose apie tai nekalbama, o apraÅ¡omojoje dalyje buvo tik apraÅ¡ytos faktinės aplinkybės. PareiÅ¡kėjas vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir iki tikrinamojo laikotarpio, todėl tęstinumo požymis yra nustatytas teisingai. Nustatant individualios veiklos požymį, atsižvelgiama ne tik į tai, kas buvo parduota, bet ir į tai, kas buvo įsigyta, t.y. kreipiamas dėmesys ir į tai, ar yra ketinimai tęsti savo veiklÄ . Nuo 2006 pradžios įsigyti 6 nekilnojamojo turto objektai.

PareiÅ¡kėjas nuolatos - dar nuo tarybinių laikų - perka ir parduoda nekilnojamojo turto objektus, kurie skirti neasmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl jo veikla įvertinta kaip individuali.Teismui pateikta medžiaga liudija, kad ,vykdydama 2008 10 31 pavedimÄ Nr. 3S-209, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II patikrinimų skyrius patikrino pareiÅ¡kėjo FAPM, GPM, VSDÄ® už laikotarpį nuo 2003 01 01 iki 2008 12 31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumÄ ir nustatytas aplinkybes įformino 2009 06 30 patikrinimo aktu Nr. 35-209.

Buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo veikla atitinka individualios veiklos požymius ir papildomai priskaičiuota 88 196 Lt GPM, 2 121,60 Lt GPM delspinigių, 38 136 Lt PVM, 5 533,50 Lt PVM delspinigių, 3 122 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1 440 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai (MGK byla, I t., b. l. 39-52, 53-58). Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 08 28 sprendimu Nr. 14.4-75-60 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pakeisti patikrinimo aktÄ ir nurodė sumokėti: 89 421 Lt GPM, 3 162 Lt GPM delspinigių, 8 942 Lt GPM baudÄ , 38 136 Lt PVM, 5 534 Lt PVM delspinigių, 3 814 Lt PVM baudÄ , 3 122 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 1 561 Lt Å¡ių įmokų baudÄ , 1 440 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai ir 720 Lt Å¡ių įmokų baudÄ (MGK byla, I t., b. l. 27-38).PareiÅ¡kėjas 2009-09-25 pateikė skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai (MGK byla, I t., b. l. 14-24).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2009 12 02 sprendimu Nr. 68-362 patvirtino Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2009 08 28 sprendimÄ Nr. 14.4-75-60 (MGK byla, It., b. l. 10-13). Tuomet pareiÅ¡kėjas 2010 01 07 pateikė skundÄ Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, I t., b. l. 1-6). Mokestinių ginčų komisija 2010 03 10 sprendimu Nr. S-80 (7-13/208) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 12 02 sprendimÄ Â Nr. 68-362 dėl nurodymų sumokėti pareiÅ¡kėjui į biudžetÄ nurodytas sumas (MGK byla, II t., b. l. 74-82).

PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010 03 10 sprendimÄ Nr. S-80(7-13/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 12 02 sprendimÄ Nr. 68-362, Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 08 28 sprendimÄ Nr. 14.4-75-60, iÅ¡skyrus sprendimo dalį dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Å ioje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo 2004-2008 metais iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų pripažinimo pajamomis, gautomis iÅ¡ individualios veiklos bei jų apmokestinimo GPM, PVM bei VSDÄ®.

Aritmetinio įmokų apskaičiavimo pareiškėjas neginčija.Pateikta medžiaga liudija, kad pareiškėjas 2004 - 2008 metais vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiksmus.

1) Pagal 2005 05 30 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 22/1000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje už 270 000 Lt. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas pagal 2004 12 24 pirkimo-pardavimo sutartis už 255 000 Lt. Kadangi, 2005-05-30 sandoris patikrinimo metu priskirtas atsitiktiniam sandoriui, ginčo dėl pajamų, gautų pagal šį sandorį, apmokestinimo nėra (MGK byla, I t., b. l. 144-148, 149-153, 154-160).2) Pagal 2005 11 23 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k..

Å iaulių r. už 6000 Lt. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas pagal 2004 11 09 sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo kartu su R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis už 12000 Lt, t. y. pareiÅ¡kėjas 1/2 dalį įsigijo už 6000 Lt ir R. R. 1/2 dalį įsigijo už 6 000 Lt. (MGK byla, I t., b. l. 166-167, 168-169).3) Pagal 2008 04 18 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k..

Å iaulių r. už 525 000 Lt. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas pagal 2004 09 24 pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise už 35 000 Lt/1/2 dalis 17500 lt/.Gauta nauda 507500 lt. (MGK byla, I t., b. l. 130-136, 137-141, 142-143).4) Pagal 2008 06 06 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė jam priklausančiÄ dalį buto ir žemės sklypo su statiniais už 350 000 Lt. PareiÅ¡kėjas jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį Palangoje,(duomenys neskelbtini) g. 24 įsigijo pagal 2004 02 06 pirkimo-pardavimo sutartį už 16 667 Lt.

IÅ¡ 2004 02 06 sutarties turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas minėtÄ Å¾emės sklypo dalį įsigijo kartu su kitais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis. Bendra suma sumokėta pardavėjams už žemės sklypÄ pagal 2004 02 06 pirkimo-pardavimo sutartį 50 000 Lt. Parduotas butas pastatytas (2004-10-14 statybos rangos darbų sutartis Nr.(duomenys neskelbtini)) (MGK byla, I t., b. l. 170-171, 172-179, 187-190).Pagal GPM įstatymÄ yra nustatyta skirtinga gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo tvarka.

Pagal šį įstatymÄ viena tvarka apmokestinamos gyventojų gaunamos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos (tais atvejais, kai gyventojas dėl kokių nors priežasčių parduoda asmeninį turtÄ ), o kita tvarka - individualios veiklos turto pardavimo pajamos (kai turtas yra prekė). Ne individualios veiklos turtu laikomas turtas, kuris nėra naudojamas gyventojo vykdomoje individualioje veikloje arba kurio perleidimas neatitinka individualios veiklos vykdymo požymių (tęstinumo, savarankiÅ¡kumo, ekonominės naudos siekimo).

Individualios veiklos sÄ voka yra apibrėžta GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Tai savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobÅ«džio komercinė ar gamybinė veikla, savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ar kita savarankiÅ¡ka veikla. Individuali veikla turi keletÄ pagrindinių požymių - savarankiÅ¡kumÄ , ekonominės naudos siekimÄ ir tęstinumÄ , kuris suprantamas kaip atsikartojamumas.

Atsitiktiniai sandoriai (kaip asmeninio bÅ«sto, asmeninės transporto priemonės pardavimas) nelaikomi veiklos vykdymo požymiu, todėl tokie atsitiktiniai sandoriai nereiÅ¡kia individualios veiklos vykdymo. Atskirais atvejais ir ne vienÄ analogiÅ¡kÄ sandorį per trumpÄ laikÄ sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualiÄ veiklÄ , jeigu jis per trumpÄ laiko tarpÄ parduoda keletÄ tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad Å¡is turto pardavimas susijęs su jo negalėjimu tuo turtu naudotis (pvz., iÅ¡vykimu nuolat gyventi į užsienį ir pan.).

Sprendžiant klausimÄ , ar gyventojas verčiasi individualia veikla, yra svarbios ir kitos aplinkybės, kaip naudos dydis ir tai, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro Å¡i nauda. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes galima konstatuoti, jog individualiai veiklai yra priskiriama komercinė veikla (įskaitant ir nekilnojamojo turto pirkimÄ -pardavimÄ ) arba gamybinė veikla, iÅ¡skyrus tas komercinės arba gamybinės veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimÄ Ä¯steigti juridinius asmenis.

Kaip jau buvo minėta, , mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo veikloje yra visi individualiai veiklai bÅ«dingi požymiai.PareiÅ¡kėjas prašė nesiremti nustatytais duomenimis, tačiau neneigė, kad reguliariai pirko ir pardavinėjo nekilnojamÄ jį turtÄ dar nuo tarybinių laikų. Neneigė ir tų aplinkybių, kad perkamas –parduodamas turtas nebuvo skirtas asmeninių poreikių tenkinimui. PareiÅ¡kėjas  teigė, kad dalį sandorių sudarė veikdamas bendrai su kitais bendrasavininkiais, tačiau teismas Å¡io fakto nevertina kaip aplinkybės, paneigiančios mokesčių administratoriaus iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo veiklos savarankiÅ¡kumo.

PareiÅ¡kėjas priimdavo sprendimus pirkti ar parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ vienasmeniÅ¡kai, savarankiÅ¡kai sprendė, kam ir už kokiÄ kainÄ parduoti ar kitaip perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ , dengė patirtas iÅ¡laidas, t.y. veikė nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiÅ¡kėjui. Darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nebuvo atskaitingas kitiems asmenims, nebuvo niekieno samdomas ir pan.

Todėl išvada dėl veiklos savarankiškumo yra pagrįsta. Laikotarpyje nuo 2004 iki 2008 metų pareiškėjas įgijo 10 nekilnojamojo turto objektų. Patikrinimo metu buvo nustatyta ir, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas to neneigė, kad nuo 1986 iki 2008 metų įsigijo 74 , o pardavė 63 nekilnojamojo turto objektus. Todėl pagrįsta išvada, jog nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas) rodo tokios pareiškėjo veiklos tęstinumo požymį.Įsigyti nekilnojamojo turto objektai – žemė, nuo pirkimo iki pardavimo nebuvo naudojami.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad parduoti minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslÄ , nei gauti pajamų iÅ¡ jų vėlesnio pardavimo. Todėl mokesčių administratorius, atsižvelgdamas ir į nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį visose pareiÅ¡kėjo per 2004-2005 metus gautose pajamose, pagrįstai konstatavo Å¡io nekilnojamojo turto pardavimo veiklos versliÅ¡kumo požymį ir jos tikslÄ - ekonominės naudos siekimÄ .

Jau buvo minėta pareiÅ¡kėjas neginčijo mokesčių administratoriaus atliktų privalomų mokėti mokesčių paskaičiavimo, t.y. ginčo Å¡ioje dalyje nėra. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, gavęs pajamų iÅ¡ individualios veiklos, jų nedeklaravo, nemokėjo įstatymais nustatytų mokesčių, todėl pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Gintaras Dzedulionis                                                                                            Violeta Balčytienė                                                                                            ArÅ«nas Dirvonas