2023-06-28 Nr. AB-12785-3-61-3-09707-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-376-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09707-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. DIE-814 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2022 m. balandžio 12 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-13“ (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3875-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01292-2022-3) (toliau – ir Teismo sprendimas).

Pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Tarnybai iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti 2021 m. liepos 1 d. Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) redakcijos 10 straipsnio 19 dalį, t. y. surašyti tyrimo/patikrinimo išvadas, grindžiamas 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalimi ir (arba, alternatyviai) uždrausti priimti Tarnybos direktoriaus įsakymus dėl atsakomybės už 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.

II. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą Tarnybai dėl Įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino, išsprendęs pareiškėjo prašymą, sustabdė administracinę bylą Nr. eI2-2381-561/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09707-2022-2) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Tarnybai dėl Įsakymo panaikinimo iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3875-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01292-2022-3).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad po Teismo sprendimo Tarnyba ir toliau priima įsakymus, kuriais skiria pareiškėjui baudas už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies tariamus pažeidimus (pavyzdžiui, skundžiamą Įsakymą), todėl byloje turi būti pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pareiškėjas prašo uždrausti Tarnybai iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalį, t. y. surašyti tyrimo/patikrinimo išvadas.

Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ateityje vyksiantiems atsakovo veiksmams. Teismas akcentavo, jog atsakovui atliekant tyrimus, priimant išvadas ir sprendimus, susijusius su pareiškėjo vykdoma veikla, tokie atsakovo sprendimai gali būti skundžiami teismui bendra tvarka paduodant skundą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, prašymas uždrausti Tarnybai iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalį, t. y. surašyti tyrimo/patikrinimo išvadas, peržengia nagrinėjamos bylos ribas, todėl negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria byla buvo sustabdyta, nes negalima nagrinėti šios administracinės bylos, iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-3875-1064/2022, buvo apribota jo teisė į operatyvų bylos išnagrinėjimą.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad jei teismas negali spręsti dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo, tai ir atsakovas taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies negali. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu. Pareiškėjo reikalavimas yra pripažinti, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija yra nenotifikuota Europos Komisijai, todėl negali būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nutarė, kad šio klausimo išsprendimas kitoje byloje ir laukiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Esminis pareiškėjo argumentas, kodėl turi būti panaikintas Įsakymas yra tas, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis pareiškėjo atžvilgiu (ir apskritai privačių asmenų atžvilgiu) negali būti taikoma. Be to, teismas, priimdamas 2023 m. balandžio 20 d. nutartį dėl bylos stabdymo nutarė, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo klausimas yra susijęs su pareiškėjo reikalavimu. Atsakovas šios nutarties neskundė, todėl sutiko, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis yra reikšminga ir klausimų, susijusių su ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymu nagrinėjimas yra negalimas tol, kol nebus išnagrinėta kita byla.

Pareiškėjas nurodo, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo skundas būtų tenkintas, Tarnyba neturėtų teisės taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pareiškėjo atžvilgiu apskritai ir naujiems, dar netirtiems pareiškėjo veiksmams. Priešingas aiškinimas pažeistų teismo sprendimo privalomumo principą. Sustabdžius bylą dėl to, kad turi paaiškėti, ar gali būti taikoma ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, jos taikymas turi būti laikinai uždraustas iki paaiškės, kad draudimas tampa ne laikinas, o nuolatinis.

Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad Tarnyba taiko ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, reiškia, kad Tarnyba pažeidžia Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisę (kaip tai konstatuota administracinėje byloje Nr. eI2-3875-1064/2022). Lietuvai, kaip valstybei narei, už ES teisės pažeidimą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo gali būti paskirta vienkartinė arba periodinė bauda. Maža to, Lietuva patirtų reputacinę žalą. Didelė, sunkiai atitaisoma žala gali būti padaryta ir pareiškėjui. Nesustabdžius Tarnybos baudimo ir sankcijų taikymo veiksmų, tačiau byloje priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, kiltų būtinybė inicijuoti eilę papildomų teisminių procesų (pvz. proceso atnaujinimo) tikslu panaikinti baudas ir sankcijas, kurias Tarnyba iki šiol yra pritaikiusi ir ketina pritaikyti artimiausiu metu. Visi Tarnybos įsakymai ir nutarimai dėl baudų (sankcijų) taikymo pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį yra ginčijami. Administraciniai teismai nėra linkę priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. dėl savo teisių ginimo pareiškėjas patiria išlaidas, kurių ES teisės pažeidėja – Tarnyba – neatlygina.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus paneigtas teismo sprendimo privalomumo ir teisinės valstybės principas.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas vien tik prielaidomis dėl to, kad ateityje gali būti atliekami patikrinimai Bendrovės atžvilgiu ir, kad nustačius ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimus, būtų taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Tarnyba nesutinka su Bendrovės atskirojo skundo prielaida, jog Tarnyba, neskųsdama 2023 m. balandžio 20 d. teismo nutarties, sutinka su tuo, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis netaikoma pareiškėjui ir potencialiai turės privalomą galią ir klausimų, susijusių su ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymu nagrinėjimas yra negalimas tol, kol nebus išnagrinėta kita byla.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog vertinti Lietuvos Respublikos Seimo priimto ALĮ 10 straipsnio 19 dalies Pakeitimo įstatymo ir šio įstatymo priėmimo procedūros teisėtumą yra priskirtina ne administracinių teismų kompetencijai, o išimtinai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Kadangi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos yra galiojančios, Lietuvos Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs, jog priimant šį įstatymą, būtų pažeistos šio įstatymo priėmimo procedūros, todėl Tarnyba jomis vadovavosi ir vadovaujasi toliau, vertindama, ar atitinkama informacija skatina lošti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Galiojančios ALĮ nuostatos netaikymas Bendrovės atžvilgiu būtų laikomas nesąžiningu ir nepagrįstu kitų lošimus organizuojančių bendrovių, t. y. Bendrovės konkurentų, atžvilgiu, taip pažeidžiant lygiateisiškumo principą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kad dėl Tarnybos priimtų įsakymų vykdymo Bendrovės patirta finansinė žala būtų itin didelė ir jos nebūtų įmanoma kompensuoti. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, jog atsakovui atliekant tyrimus, priimant išvadas ir sprendimus, susijusius su pareiškėjo vykdoma veikla, tokie atsakovo sprendimai gali būti skundžiami teismui bendra tvarka paduodant skundą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pareiškėjas ginčija Tarnybos Įsakymą Nr. DIE-814 (skundo dalykas), vienu iš skundo teisiniu argumentu (skundo pagrindas) nurodydamas, kad Įsakymas yra nepagrįstas, nes ALĮ 10 straipsnio 19 dalis, kuria grindžiamas skundžiamas Įsakymas, netaikoma pareiškėjui.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Tarnybai iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalį, t. y. surašyti tyrimo/patikrinimo išvadas, grindžiamas 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalimi ir (arba, alternatyviai) uždrausti priimti Tarnybos direktoriaus įsakymus dėl atsakomybės už 2021 m. liepos 1 d. ALĮ redakcijos 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės dėsto skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, tačiau pastebėtina, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-233/2012).

Prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių turinys patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų, tačiau skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimų teismui nesuteikia (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Be to, aktualu tai, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-968/2022).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju patirta žala ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme yra siejama su pareiškėjo patiriamais neatitaisomais arba sunkiai atitaisomais materialiniais nuostoliais, atsiradusiais dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo.

Konkrečiu atveju pareiškėjo teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo siekiant išvengti galimų naujų teisminių procesų, kurie sukels jam finansinių nuostolių, negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-438/2016; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-502/2018).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje negali būti taikomos, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria, pareiškėjo teigimu, jo teisė į operatyvų bylos išnagrinėjimą ir teisinio aiškumo greitą pasiekimą buvo apribota, nepatenka į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta šios nutarties apskundimo per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo dienos teisė, tačiau šia teise per nustatytą terminą pareiškėjas nepasinaudojo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis