Legislator Case Law & Legislation
ac22c7a8-cebb-4152-bbc0-1027dae1d5cb AI generated

ac22c7a8-cebb-4152-bbc0-1027dae1d5cb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ac22c7a8-cebb-4152-bbc0-1027dae1d5cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismo nutartimi leista disponuoti darbo užmokesčio suma – 1 000 Lt – neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, nėra pakankama atsakovo bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti. VidutiniÅ¡kai kas mėnesį nuo Å¡ių metų sausio 1 d. iki gegužės 1 d. atsakovas patyrė bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų po 1 867,81 Lt, kitų iÅ¡laidų – po 1 768 Lt. Tad bendra iÅ¡laidų suma vidutiniÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį sudarė po 3 635,81 Lt. Atsakovo sÄ skaitų bankuose iÅ¡raÅ¡ai per šį laikotarpį įrodo, kad bÅ«sto iÅ¡laikymui bei maisto ir kitoms iÅ¡laidoms vidutiniÅ¡kai kas mėnesį tiesiogiai apmokėta po 2 348,63 Lt, likusias iÅ¡laidas sudaro mokėjimai grynais.

Legislator headnote

AI generated

ac22c7a8-cebb-4152-bbc0-1027dae1d5cb · Lietuvos apeliacinis teismas: Net ir tuo atveju, kai ginčas tarp Å¡alių bÅ«na iÅ¡spręstas ir ieÅ¡kinys patenkintas, CPK 736 straipsnyje yra numatyti tam tikri iÅ¡skaitų iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio apribojimai, kurie turi užtikrinti bent minimalius skolininko poreikius. Todėl, esant neiÅ¡spręstam ginčui ir vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovo padėtis negali bÅ«ti blogesnė nei bÅ«tų vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jo darbo užmokesčio, ir dėl to negali bÅ«ti visiÅ¡kai apribota atsakovo galimybė turėti pajamų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-50/2013Proceso Nr. 2-55-3-00823-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos:110.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas atsakovo R.

Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank Finkand Plc, atstovaujamo Nordea Bank Finkand Plc Lietuvos skyriaus, ieškinį solidariems atsakovams S. J., V. J., L. Ž., R. Ž. ir D. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ieškovas pareiškė ieškinį solidariems atsakovams, kuriuo prašė priteisti solidariai iš S. J., V.

J. ir R. Ž. 502 954,54 EUR skolÄ ; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutartį Nr. DP-1112 ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra; tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (visÄ ar iÅ¡ dalies), ieÅ¡kovo patenkintiems reikalavimams užtikrinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovams priklausančiam turtui; pripažinti, kad dovanojimo sutarties pagrindu atsakovų R. Ž. bei D. Ž. naudai nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota uzufrukto teisė yra pasibaigusi; priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ S. J., V.

J. ir R. Ž. 16 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ nuo 480 369,42 EUR sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovams S. J., V. J. ir R. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , o Å¡io turto esant nepakankamai, areÅ¡tavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 502 954,54 EUR (ekvivalentas 1 736 601,44 Lt) sumai.

Taip pat areÅ¡tavo atsakovui L. Ž. priklausantį ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .Atsakovas R. Ž. pateikė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visam jo turtui. Ä® banko sÄ skaitas, esančias AB DNB banke bei AB SEB banke, yra pervedamas jo darbo užmokestis. AreÅ¡tavus Å¡iose sÄ skaitose esančias pinigines lėšas, atsakovas negali jomis naudotis. Tokiu atveju jis ir jo Å¡eima lieka be lėšų pragyvenimui.

Toks areÅ¡to taikymas prieÅ¡tarauja CPK normose įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams ir paskirčiai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, leisdamas atsakovui R. Ž. iÅ¡ atsiskaitomųjų banko sÄ skaitų kas mėnesį disponuoti ne didesne kaip 1 000 Lt suma, gaunama iÅ¡ darbo teisinių santykių ar iÅ¡ valstybės (savivaldybių) gaunamų socialinių iÅ¡mokų.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokia pinigų suma yra būtina atsakovo elementariausiems ir būtiniausiems poreikiams patenkinti. Atsižvelgdamas į Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo dydį ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį bei galimus būtinus atsakovo bei jo šeimos poreikius, leido atsakovui kas mėnesį disponuoti ne didesne, kaip 1 000 Lt suma, jo gaunama iš darbo užmokesčių ar iš valstybės (savivaldybių) gaunamų socialinių išmokų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas R. Ž. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį pakeisti, nustatyti, kad areÅ¡tas netaikomas R. Ž. darbo užmokesčio lėšoms, tarp jų ir pervedamoms bei esančioms sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo nutartimi leista disponuoti darbo užmokesčio suma – 1 000 Lt – neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, nėra pakankama atsakovo bÅ«tiniausiems poreikiams tenkinti. VidutiniÅ¡kai kas mėnesį nuo Å¡ių metų sausio 1 d. iki gegužės 1 d. atsakovas patyrė bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų po 1 867,81 Lt, kitų iÅ¡laidų – po 1 768 Lt. Tad bendra iÅ¡laidų suma vidutiniÅ¡kai kiekvienÄ mėnesį sudarė po 3 635,81 Lt. Atsakovo sÄ skaitų bankuose iÅ¡raÅ¡ai per šį laikotarpį įrodo, kad bÅ«sto iÅ¡laikymui bei maisto ir kitoms iÅ¡laidoms vidutiniÅ¡kai kas mėnesį tiesiogiai apmokėta po 2 348,63 Lt, likusias iÅ¡laidas sudaro mokėjimai grynais.

IÅ¡laidų sumos kiekvienÄ mėnesį svyruoja, todėl bet kokios darbo užmokesčio dalies areÅ¡tas apsunkintų ir apribotų galimybes atsakovui apmokėti bÅ«tinas jo pragyvenimo iÅ¡laidas.2. IÅ¡ leistinos disponuoti sumos atsakovas negalės iÅ¡laikyti bÅ«sto, negalės įsigyti maisto, vaistų ir kitų bÅ«tiniausių dalykų. Tokiu bÅ«du yra grubiai pažeidžiamas atsakovo orumas, nes, negalėdamas disponuoti savo sÄ Å¾iningu darbu uždirbtais pinigais, atsakovas turės skolintis pinigų pragyvenimui iÅ¡ artimųjų, draugų ir pažįstamų.

Taigi siekiant apsaugoti ieškovo interesus yra šiurkščiai suvaržomos atsakovo teisės.3. Atsakovo darbinių lėšų areštas nepadeda užtikrinti pareikšto ieškinio įvykdymo, kadangi iš darbo santykių gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro apie 5 260 Lt, tuo tarpu ieškinio suma yra      1 736 601,44 Lt.

4. Net ir tuo atveju, kai ginčas tarp Å¡alių bÅ«na iÅ¡spręstas ir ieÅ¡kinys patenkintas, CPK 736 straipsnyje yra numatyti tam tikri iÅ¡skaitų iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio apribojimai, kurie turi užtikrinti bent minimalius skolininko poreikius. Todėl, esant neiÅ¡spręstam ginčui ir vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovo padėtis negali bÅ«ti blogesnė nei bÅ«tų vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jo darbo užmokesčio, ir dėl to negali bÅ«ti visiÅ¡kai apribota atsakovo galimybė turėti pajamų.

Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-455/2009; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1393/2010).5. Teismas, apribodamas atsakovui teisę naudotis didesne dalimi jo darbo ar socialinių pajamų, pažeidė ir CPK normas, todėl nutartis yra neteisėta. IeÅ¡kovas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo:1.

Pagal teismų praktikÄ ir teisinį reguliavimÄ atsakovas turi įrodyti, kokia pinigų suma yra bÅ«tina jo elementariausiems ir bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti. Apeliantas nei kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jis neturi kitų pajamų ir turto pragyvenimui, įskaitant ir jo sutuoktinės gaunamÄ darbo užmokestį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų apie jo tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimÄ kitÄ turtÄ , t. y. apeliantas neįrodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis.

2. CPK 739 straipsnyje yra nustatyta, iÅ¡ kokių sumų iÅ¡ieÅ¡koti negalima. Minėtoje CPK nuostatoje nėra numatyta, kad iÅ¡ darbo užmokesčio nebÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti ar kitaip riboti tokių iÅ¡mokų naudojimÄ . Tokiu bÅ«du R. Ž. darbo užmokestis yra areÅ¡tuotas pagrįstai.3. Mažai tikėtina, kad atsakovas, bÅ«damas 62 metų ir dirbantis dvejose darbovietėse - VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir Vilniaus universitete, bei neturintis iÅ¡laikytinių, nėra sukaupęs pakankamai turto ar lėšų, galinčių užtikrinti jam ir jo Å¡eimai pragyvenimÄ .

Neįrodžius, kad atsakovas neturi jokių kitų pajamų, jo atskirasis skundas yra nepagrįstas.4. Kartu su atskiruoju skundu pateikta iÅ¡laidų suvestinė, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai ir kvitai apie tariamas atsakovo patiriamas iÅ¡laidas nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo. IÅ¡laidų suvestinė ir patirtos iÅ¡laidos už 2012 m. sausio – balandžio mėnesius yra didžiÄ ja dalimi nepagrįstos, kadangi suvestinėje nėra iÅ¡laidų pagrindimo ir didžioji dalis iÅ¡laidų nėra pirmojo bÅ«tinumo.

IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ banko sÄ skaitos ir mokėjimų pavedimai kelia abejones dėl jų patikimumo, kadangi nėra patvirtinti; apeliantas nepateikė įrodymų dėl bankų sÄ skaitose nurodytų iÅ¡laidų pagrįstumo ir bÅ«tinumo, t. y. nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu (pavyzdžiui, sutartis, sÄ skaitÄ ir pan.), už kokį laikotarpį ir už kÄ (už kokį asmenį) atsakovas patyrė nurodytas iÅ¡laidas. IÅ¡laidų suvestinė yra klaidinga, kadangi R. Ž. subendrina tos pačios rūšies iÅ¡laidas už tÄ patį laikotarpį du kartus, pavyzdžiui, už tÄ patį laikotarpį du kartus sumuoja (i) banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose nurodytas iÅ¡laidas maistui (iÅ¡laidų suvestinėje nurodyta kaip „Kitos iÅ¡laidos per DNB ir SEB bankus maistui“) ir (ii) iÅ¡laidas maistui, mokamas grynaisiais pinigais (iÅ¡laidų suvestinėje nurodyta kaip „pietÅ«s darbo metu“ ir „kitas maistas“).

Tokiu bÅ«du gaunama nepagrįstai didelė iÅ¡laidų suma; nurodytos iÅ¡laidos bÅ«stui iÅ¡laikyti yra patirtos už praėjusį laikotarpį žiemos sezono metu, kai Å¡iuo metu Å¡ildymas nėra tiekiamas. Nėra jokių įrodymų dėl bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų bÅ«tinumo ir pagrįstumo (pavyzdžiui, nėra pateikta paslaugų teikėjų sÄ skaitų). Pateiktuose DNB ir SEB bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose bei pridėtuose kvituose nurodytos iÅ¡laidos (pavyzdžiui, iÅ¡laidos apsilankymams SPA centre, 1000 vienetų fasavimo maiÅ¡elių įsigijimui ir pan.) nėra bÅ«tinos iÅ¡laidos asmens esminiams poreikiams patenkinti;

R. Ž. nurodytos iÅ¡laidos yra patirtos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. NatÅ«ralu, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones asmuo neturi galimybės naudotis tokia gyvenimo kokybe, kokia buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų laikinųjų apsaugos priemonių tikslus ir kreditoriaus interesus.

5. BÅ«tina įvertinti tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas fiziniams asmenims dėl labai didelės sumos (502 954,54 EUR skolos (ekvivalentas litais 1 736 601,44 Lt)). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovo praÅ¡oma apimtimi iÅ¡ esmės apsunkins galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita.

Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkcijÄ : jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieÅ¡kovas gali praÅ¡yti jas pakeisti kitomis, ir prieÅ¡ingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti praÅ¡ymÄ taikyti kitas jo siÅ«lomas laikinÄ sias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastÄ .Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant – piniginės lėšos.

Antstolis, vykdydamas minėtÄ teismo nutartį, aprašė atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jo nepakakus – taip pat areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas. Atsakovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas leisti naudotis jo gaunamu darbo užmokesčiu, o teismui šį praÅ¡ymÄ patenkinus iÅ¡ dalies, leidus atsakovui naudotis kas mėnesį 1 000 Lt, atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ . Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nutartį, nustatant, kad areÅ¡tas netaikomas atsakovo darbo užmokesčiui.Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ , taikant laikinÄ sias apsaugos priemones yra atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ bendrųjų teisės principų – proporcingumÄ .

Å io principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Teismas turi parinkti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymÄ , kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

Apelianto manymu, siekiant apsaugoti ieÅ¡kovo interesus yra Å¡iurkščiai suvaržomos jo teisės. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovo argumentais nesutinka. Å iuo atveju atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslÄ â€“ ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimÄ . IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovams turtinio pobÅ«džio reikalavimus, todėl pagrįstai prašė taikyti turtinio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones. Kadangi reikalavimas yra dėl skolos priteisimo, todėl tokio sprendimo įvykdymo užtikrinimÄ gali garantuoti atsakovų turimas turtas ar piniginės lėšos.Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja, kad teismo leista naudotis pinigų suma nėra pakankama jo bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto atskirojo skundo įrodinėjimo dalykÄ sudaro: pirma, aplinkybė, kad atsakovas neturi lėšų pragyvenimui, antra, kad teismo skirtų lėšų nepakanka jo poreikių tenkinimui. Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka bÅ«tent apeliantui (CPK 178 str.), tačiau Å¡ių aplinkybių jis neįrodė.Apeliantas teismui nepateikė savo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, nepateikė informacijos apie turimas santaupas, indėlius ar pan.

Taigi apeliantas neįrodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra vedęs, jo sutuoktinė Å¡ioje byloje įtraukta atsakove, tačiau piniginiai reikalavimai jai nėra pareikÅ¡ti, taip pat jos turtui nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovas, įrodinėdamas aplinkybę, jog neturi lėšų pragyvenimui, turėjo pateikti teismui informacijÄ ir apie sutuoktinės turimÄ turtÄ , gaunamÄ darbo užmokestį, ar kitas piniginės lėšas, ar duomenis, kad jų nepakanka bÅ«tiniausiems Å¡eimos poreikiams patenkinti.

Atsakovas neįrodė, kad teismo paskirtos sumos jam nepakanka jo bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovo pateikti ir priimti duomenys, kurie liudija, kad atsakovas, turėdamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytÄ leidimÄ naudotis ne didesne kaip 1 000 Lt suma per mėnesį, Å¡iuo leidimu nesinaudoja. Atsakovas nurodo, kad jo mėnesio pajamos iÅ¡ darbo užmokesčio sudaro 5 260 Lt, tačiau Å¡ios lėšos į atsakovo nurodytas sÄ skaitas bankuose nepatenka.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turi kitų pragyvenimo Å¡altinių.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, apribodamas jam teisę naudotis didesne dalimi jo darbo užmokesčio ar socialinių pajamų suma, pažeidė CPK normas. CPK nenumato draudimo, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, areÅ¡tuoti iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamas lėšas. CPK 739 straipsnyje yra nustatyta, iÅ¡ kokių sumų iÅ¡ieÅ¡koti negalima. Minėtoje normoje nenumatytas draudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbo užmokesčio ar kitaip riboti tokių iÅ¡mokų naudojimÄ .

Atsakovas įrodinėja, kad jo bÅ«tinoms reikmėms reikalingos iÅ¡laidos sudaro bent po 3 635,81 Lt kas mėnesį, tačiau kolegija su tokiais skaičiavimais nesutinka. IÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad dalis iÅ¡ jo priskaičiuojamų iÅ¡laidų nėra pirmo bÅ«tinumo, daugelio sumų paskirties negalima nustatyti, be to, taikant atsakovo piniginių lėšų areÅ¡tÄ , yra suprantama, kad jis negali jomis naudotis tokia pačia apimtimi, kaip iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Kolegija sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi paneigti Å¡alių interesų pusiausvyros principo, tačiau apelianto praÅ¡ymas leisti naudotis visomis iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamomis pajamomis, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo.

Apelianto piniginės lėšos buvo areÅ¡tuotos nepakakus jo kilnojamojo ir nekilnojamojoje turto, todėl teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgė į proporcingumo principÄ .Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad esant tokiai didelei ieÅ¡kinio sumai, jo gaunamas darbo užmokestis nesudaro ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo prielaidų. Vadovaujantis tokia apelianto logika, esant didelei ieÅ¡kinio sumai, nebÅ«tų pagrindo areÅ¡tuoti iÅ¡ darbo užmokesčio gaunamų lėšų, kadangi jos nepadengtų didelės sumos įsiskolinimo.

Tačiau pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės ir taikomas tam, kad bÅ«tų užtikrintas viso ar bent dalies teismo sprendimo įvykdymas. Taigi negalima remtis tuo, kad gaunamo darbo užmokesčio suma yra nedidelė, palyginus su įsiskolinimo suma. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                 Danutė GasiÅ«nienė            Egidijus Žironas  Â