Legislator Case Law & Legislation
ac225e1a-93b9-4627-8a2f-2daf59ff6541 AI generated

ac225e1a-93b9-4627-8a2f-2daf59ff6541 · Regionų administracinis teismas

Case Number ac225e1a-93b9-4627-8a2f-2daf59ff6541
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4717-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00713-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 17 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

ac225e1a-93b9-4627-8a2f-2daf59ff6541 · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4717-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00713-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 17 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G.M. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, jam priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-3) nurodė, jog jis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. yra laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

Teigia, jog kamerų tipo patalpose buvo laikomas neatitinkančiomis vienam asmeniui turinčio tekti ploto sÄ lygomis, kadangi kamerose nuolat bÅ«davo 4 asmenys. PaaiÅ¡kina, jog plotÄ dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius, todėl nuolat trÅ«ko privatumo. Argumentuoja, jog neturėjo jam skirtos spintelės, todėl daiktus turėjo laikyti po lova, kur kaupiasi dulkės, purvas. Kadangi kamerose bÅ«davo laikomi 4 asmenys, o spintelės tik 3, buvo pažeistos jo teisės. PaaiÅ¡kina, jog kamerose negalėdavo palaikyti Å¡varos, nes atsakovas nesuteikė tam skirtų priemonių.

Nuolat turėdavo būti aplinkoje, kurioje pilna dulkių, kvėpuoti dulkėmis. Paaiškina, jog neturėjo galimybės nuo sienų ir lubų nuvalyti dulkių, nusivalyti langų dėl ant jų esančių grotų. Teigia, jog neveikė mechaninė ventiliacija, buvo netinkamas apšvietimas, kamerų sienose elektros instaliacija tinkamai izoliuota, todėl kildavo grėsmė jo sveikatai. Nurodo, jog kamerose plytelės atskilusios, sienos nelygios, dušo patalpos taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų.

Teigia, jog dušo patalpose nuo lubų krenta lentelės, grindyse plytelės suskaldytos, sienos ir lubos padengtos pelėsiu, grybeliu, neįrengta atskira persirengimo patalpa. Skundžiasi privatumo neužtikrinimu besinaudojant dušu, teigdamas, jog dušai nėra atskirti sienele, o duryse yra langas, taigi jį galėdavo stebėti nuteistieji ir pareigūnai. Argumentuoja, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose jam trūko vietos, kiemeliai blogos būklės, tinkas nukritęs, byra plytos, padengtas pelėsiu, samanomis.

Akcentuoja, jog jam nebuvo suteikta teisė naudotis skalbykla, joje nebuvo įrengta neÅ¡varių skalbinių, lyginimo patalpos. Teigia, jog kirpimo patalpa įrengta medicinos apžiÅ«ros kabinete, kerpant nėra dezinfekuojamos kirpimo priemonės. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , kančias, baimę, pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , nepatogumus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovė, PravieniÅ¡kių PN), atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose 1-ame sektoriuje, kamerų tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Akcentuoja, jog nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Teigia, jog minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui nebuvo pažeista. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo vertinimu, jog iÅ¡ gyvenamojo ploto turi bÅ«ti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Akcentuoja, jog kamerų tipo patalpos buvo aprÅ«pintos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos). PaaiÅ¡kina, jog kameros tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, patalpos taip pat vėdinamos per atidaromus langus. Argumentuoja, jog pagal teisinį reglamentavimÄ patys nuteistieji rÅ«pinasi Å¡varos ir tvarkos palaikymu, todėl pats pareiÅ¡kėjas netinkamai atliko savo pareigas. PaaiÅ¡kina, jog uždarų kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien.

Nurodo, jog elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.7 punkto reikalavimais, ir ji kamerų tipo patalpose buvo tvarkinga. Argumentuoja, jog dušinės patalpų būklė yra gera, grindų, sienų bei lubų danga yra tvarkinga, nenusilupusi. Teigia, jog nuteistųjų privatumui užtikrinti dušinėje langai yra padengti permatoma plėvele, įrengtos pertvaros, taip pat atitverta atskira patalpa persirengimui. Akcentuoja, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal Taisyklių reikalavimus, įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 6,01 iki 7.56 kv.m.

Teigia, jog įstaigos skalbykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, kamerų tipo patalpose yra surenkami neÅ¡varÅ«s drabužiai bei patalynė ir perduodami į įstaigoje esančiÄ skalbyklÄ . Pabrėžia, jog teisės aktai nenumato atskirų patalpų neÅ¡variems rÅ«bams įrengimo. PaaiÅ¡kina, jog kirpykla yra įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, instrumentai, valomi ir tinkamai dezinfekuojami. Mano, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo bÅ«tent dėl PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų veiksmų, todėl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros tipo patalpose sÄ lygų, įvairiais laikotarpiais buvusiais nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, kančiomis, baime, pažeminimu, nepilnavertiÅ¡kumo jausmu, nepatogumais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros patalpose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , gyvenamojo ploto apskaičiavimo kartu su baldais, higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietimo, elektros instaliacijos, pasivaikščiojimo kiemelių netinkama bÅ«kle, privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u, netinkamos duÅ¡o bÅ«klės, sÄ lygų naudotis skalbykla nesudarymo, atskiros patalpos neÅ¡variems drabužiams bei lyginimo patalpos neįrengimo, kirpimo patalpos netinkamos bÅ«klės, higienos normų pažeidimo kerpant nuteistuosius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.vienam žmogui. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų: Pažymos dėl nuteistojo gyvenamųjų patalpų (b.l. 48), Pažymos apie nuteistojo laikymo sÄ lygas (b.l. 49-51) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki birželio 7 d. karantino kameroje Nr. 1, patalpų plotas – 36,73 kv.m., kameroje laikomi 3 asmenys, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 12,25 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki birželio 11 d. kameroje Nr. 15, asmenų skaičius – 2, kameros plotas - 8,58 kv., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,29 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki birželio 12 d. kameroje Nr. 4, kameros plotas – 16,38 kv. m., asmenų skaičius – 2, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 8,19 kv., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki birželio 14 d. karantino kameroje N. 2, asmenų skaičius 5, kameros plotas – 36,73 kv.m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 7,35 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki birželio 18 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,38 kv.m., asmenų skaičius – 2, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki birželio 30 d. kameroje Nr. 10, asmenų skaičius – 1, kameros plotas 15,66 kv.m., todėl pareiÅ¡kėjui atitinkamai ir atiteko visas kameros plotas – 15,66 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 2 d. karantino kameroje Nr. 2, kuri 36,73 kv.m. ploto, asmenų skaičius – 7, todėl asmeniui tenkantis plotas buvo 5,25 kv.m. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki liepos 3 d. kameroje Nr. 4, kuri 16,38 kv.m. ploto, asmenų skaičius – 1, todėl minėtas plotas ir atiteko pareiÅ¡kėjui; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki liepos 9 d. karantino kameroje Nr. 2, plotas 36,73 kv.m., asmenų skaičius – 6, vienam asmeniui tenkantis plotas – 6,13 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki liepos 16 d. kameroje Nr. 13, kuri 16,38 kv.m. asmenų skaičius – 2, asmeniui tekęs plotas – 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki liepos 19 d. karantino kameroje Nr. 2, kuri 36,73 kv.m. ploto, asmenų skaičius – 3, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 12,25 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki liepos 23 d. kameroje Nr. 10, kuri 15,66 kv.m. buvo dviese, asmeniui tenkantis plotas - 7,83 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki rugsėjo 21 d. karantino kameroje Nr. 2, penkiese, kameros plotas 36,73 kv.m., todėl vienam asmeniui tenkantis plotas – 7,35 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki gruodžio 20 d. kameroje Nr. 7, dviese, plotas 16,38 kv.m., todėl vienam asmeniui atiteko 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 21 d. karantino kameroje Nr. 2, vienas, plotas – 36,73 kv.m., todėl minėtas plotas atiteko bÅ«tent pareiÅ¡kėjui; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,38 kv.m. buvo dviese, todėl vienam asmeniui atiteko 8,19 kv.m.

Apibendrinant matyti, jog vienam asmeniui tekęs plotas svyravo nuo 4,29 kv.m. iki 36,73 kv.m. Ir nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog nuolat buvo laikomi 4 asmenys, pažymėtina, kad visose kamerose įrengtos minimaliai 4 miegamosios vietos, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 15 (įrengtos 2 miegamosios vietos), todėl net ir vertinant pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad teisės aktais numatyta minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo pažeista. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjui kyla pareiga apibÅ«dinti kalinimo sÄ lygas, o nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuolat kamerose buvo 4 asmenys, kai atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistųjų skaičius kamerose kito, todėl teismo vertinimu pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki birželio 11 d. kameroje Nr. 15 nėra patvirtinamas vien tik pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu nuteistųjų skaičiumi.

Todėl nagrinėjamu atveju remiamasi atsakovės atstovo pateiktais aukščiau nurodytais duomenimis. Pagal aukščiau nurodytus duomenis, akivaizdu, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų plotÄ nebuvo pažeista. Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018).

Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, nebuvo mechaninės ventiliacijos, buvo netinkama apÅ¡vieta, kamerų grindys bei sienos buvo nelygios, plytelės iÅ¡trupėjusios, elektros instaliacija buvo netvarkinga. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Pagal minėtos normos 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. pažymÄ Nr. 77-65 (b.l. 49-51), iÅ¡ kurios matyti, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus ir mechaninę patalpų vėdinimo sistemÄ , taip pat, jog bendroji dirbtinė apÅ¡vieta užtikrinama, o gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos iÅ¡ karto pakeičiamos, kameros grindų bÅ«klė yra gera, plytelės neatsiklijavusios.

PravieniÅ¡kių PN, įrengdamas grotas ant langų (kamerų tipo patalpose), vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Ä®rengimo taisyklės), 16.9 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai.

IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taip pat pagal Ä®rengimo taisyklių 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Atsakovės atstovo duomenimis pirmojo sektoriaus elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Ä®rengimo taisyklių 11.7 punkto reikalavimu elektros instaliacijÄ montuoti paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Teismas vertina, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu bÅ«du iÅ¡vėdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) iÅ¡vengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo.

Teismas pabrėžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, taip pat byloje nepateikta jokių paaiÅ¡kinimų, kaip pareiÅ¡kėjas apskaičiavo dirbtinę apÅ¡vietÄ , oro judėjimo greitį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo, apÅ¡vietos, elektros instaliacijos, grindų netinkamos bÅ«klės skundų atsakovui neteikė, nei atsakovės atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai (pvz. jo paaiÅ¡kinimu – netinkama elektros laidų instaliacija, nutrupėjusios plytelės, nepateikė paaiÅ¡kinimų ar dėl to jis patyrė sveikatos problemų, ar jis susižalojo, kada ir pan.).

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, taip pat dėl per trumpo 1 valandos laiko skirto pasivaikščiojimui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas norėjo pasivaikščioti, o PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nai to neleido, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamos bÅ«klės, laikytini abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimais.

Atsakovės atstovas patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ kiemelių bÅ«klę. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, nėra pagrindo spręsti, jog buvo netinkamai užtikrinama pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti. Atsakovės atstovo duomenimis pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas 6,55 kv.m., 6,01 kv.m., 6,10 kv.m., 7.56 kv.m. Pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė prielaidas, jei bÅ«tų vedami 5-6 nuteistieji, nesunku apskaičiuoti vienam asmeniui tenkantį pasivaikščiojimo kiemelių plotÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad į pasivaikščiojimo kiemelius buvo vedamas neproporcingai didelis nuteistųjų skaičius, nėra pagrindo konstatuoti neteisėto atsakovės atstovo veikimo. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės atstovo veiksmų tinkamai neaprÅ«pinus kietuoju inventoriumi. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau - ir Normos) drausmės izoliatoriai ir kamerų tipo patalpos privalo bÅ«ti metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui, sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba – 2 kabliukai 1 asmeniui ir kt.

Kadangi teisės aktai nenustato reikalavimo užtikrinti spintelėmis prie lovos, todėl pareiškėjo pretenzijos, kad jis nebuvo aprūpintas spintele, atmetamos kaip nepagrįstos. Be to, šiame kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad įrengtos 3 spintelės, nors buvo laikomi 4 asmenys, tačiau kaip jau minėta aukščiau nuteistųjų skaičius kito, todėl akivaizdu, kad būnant skirtingose kamerose negalėjo susiklostyti visada identiška situacija, jog būtent iš 4 asmenų pareiškėjui visada nebuvo užtikrinama spintelė.

Kaip jau ne kartÄ minėta, neužtenka nurodyti pažeidimÄ , tačiau bÅ«tina ir nurodyti kokias teisines pasekmes sukėlė tam tikrų veiksmų atlikimas. Å iuo atveju, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes sukėlė pareiÅ¡kėjui nesuteikta spintelė, ypač pažymint tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato spintelių įrengimo kamerų tipo patalpose. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas Å¡ioje dalyje. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi patalpų neÅ¡vara, taip pat teigia, jog nebuvo tinkamai aprÅ«pintas priemonėmis Å¡varai palaikyti.

Pagal HN 134:2015 35 punktÄ , laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 20-22). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosios patalpose. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. VV-494 (b.l. 18-19) patvirtintas Nuteistųjų areÅ¡tu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraÅ¡as, kurio 2.1 punktas nustato, jog kameros budinčiojo pareiga yra tvarkyti kamerÄ (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, jÄ vėdinti).

Taigi, Å¡is teisinis reglamentavimas nustato, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Dėl Å¡ios priežasties atsakovės atstovo atsakomybė dėl neÅ¡varos patalpose negalima. Pagal HN 134:2015 37 punkto nuostatas, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).Pagal įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d.

įsakymu V-56 patvirtintos patalpų valymo vykdymo tvarkos 9 punktÄ , valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems, o kamerų tipo patalpose priemones iÅ¡duoda Saugumo valdymo skyriaus pareigÅ«nai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas, kad jis buvo neaprÅ«pintas tinkamomis valymo priemonėmis, jis neneigia, jog jam buvo iÅ¡duotas Å¡epetys ir valymo priemonės. Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius kartu su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis iÅ¡ valymo priemonių iÅ¡davimo registracijos žurnalo (b.l. 52-87) akivaizdu, jog įstaigoje nuteistieji aprÅ«pinami tinkamomis priemonėmis Å¡varai palaikyti (pvz.

WC gelis, grindų plovyklos, universalus ploviklis, sanitarinis rÅ«gÅ¡tinis valiklis ir pan.). PareiÅ¡kėjas nurodyta aplinkybė, jog buvo iÅ¡duotas per trumpas Å¡epetys ir juo nėjo nuvalyti voratinklių nuo lubų, nepatvirtina atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kadangi nenustatyta, jog dėl to jam galėjo kilti neigiamos teisinės pasekmės. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo privalėjo informuoti atsakovės atstovÄ , jog iÅ¡duotomis priemonėmis neina palaikyti Å¡varos, bet to, kameros aprÅ«pintos kėdėmis, stalu, todėl akivaizdu, jog jais galima pasinaudoti siekiant pasiekti lubas ir palaikyti Å¡varÄ (pvz. užlipant).

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl duÅ¡inės patalpų netinkamo įrengimo, privatumo juo naudojantis neužtikrinimo. Atsakovės atstovo duomenimis duÅ¡inėje užtikrinama tinkama patalpų bÅ«klė. Nuteistųjų privatumui užtikrinti įrengtose duÅ¡inėse langai padengti nepermatoma plėvele, bendroje duÅ¡inėje privatumui užtikrinti yra įrengtos pertvaros, taip pat pirmoje sektoriaus bendroje duÅ¡inėje atitverta atskira patalpa persirengimui. Pagal į bylÄ pateiktÄ Ä¯staigos vadovo 2016 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. V-306 patvirtintÄ nuteistųjų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä ir kirptis tvarkÄ , nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas bei patalpinti karantino patalpose, į duÅ¡Ä iÅ¡vedami Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais pagal grafikÄ (2 punktas). Nuteistieji į duÅ¡Ä iÅ¡vedami po tris. LVAT taip pat vertina, jog yra užtikrinamas pakankamas privatumas, jei duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų yra įrengtos pertvaros (pvz. LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Kadangi nustatyta, jog nuteistiesiems yra tinkamos sÄ lygos persirengti, užtikrinamas jų privatumas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir skundas Å¡ioje dalyje atmetamas.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl atsakovės atstovo veiksmų netinkamai įrengus kirpyklÄ , higienos normų nesilaikymo kerpant, taip pat patalpų neÅ¡variems skalbiniams bei lyginimo patalpų neįrengimo. HN 134:2015 reglamentuoja skalbimo patalpų ir kirpyklos patalpų reikalavimus. Nenumatyta, jog laisvės atėmimo vietoje privalo bÅ«ti įrengta neÅ¡varių skalbinių laikymo ir skalbinių lyginimo patalpos, todėl Å¡ios pretenzijos atsakovės atžvilgiu atmestinos kaip nepagrįstos.

Iš atsakovės atstovo pateiktų įrodymų: 2017 m. balandžio 24 d sutarties (b.l. 33-36), paslaugų techninės specifikacijos (b.l.

37) nustatyta, jog skalbimo paslaugÄ PravieniÅ¡kių PN tiekia UAB „Kauno skalbykla“. Pagal įstaigos vadovo 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintÄ Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡Ä , nuteistasis pageidaujantis gauti skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas privalo kreiptis raÅ¡tu su praÅ¡ymu. Akivaizdu, jog sÄ lygos skalbti drabužius ir patalynę yra sudarytos. PareiÅ¡kėjas nenurodė, jog jis raÅ¡tu bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su praÅ¡ymu pasinaudoti skalbimo paslaugomis ir jam tokios paslaugos nebuvo suteiktos.

Jokių nusiskundimų, praÅ¡ymų, pretenzijų atsakovės atstovui ginčo laikotarpiu taip pat neteikė. Dėl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymi, kad atsakovės atstovo duomenimis kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne medicinos apžiÅ«ros kabinete ar koridoriuje, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas. Panaudotos priemonės ir instrumentai yra dezinfekuojami. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis. Be to, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nurodyti ir sukeltÄ Å¾alÄ bei priežastinį ryšį, tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė kokias pasekmes patyrė dėl to, kad naudojosi kirpimo paslaugomis, ar dėl to, kad priemonės buvo nedezinfekuotos tinkamai (pvz. sveikatos sutrikimai).

Pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b.l. 38-44) nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjo išvardintų neteisėtų veiksmų galėjo kilti sveikatos sutrikimai. Tai, kad pareiškėjas dėl prastos savijautos kreipėsi į psichologus 2018 m. liepos 19 d. (b.l.

45) gali bÅ«ti susiję su pačiu nuteistojo statusu, laisvės apribojimais, tačiau nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su pareiÅ¡kėjo vertinimu neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė