ac225e1a-93b9-4627-8a2f-2daf59ff6541 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?vvvvAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-4717-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00713-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 17 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G.M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedac225e1a-93b9-4627-8a2f-2daf59ff6541 · Regionų administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
Full text
?vvvvAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-4717-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00713-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 17 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo G.M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas G.M. praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, jam priteisti 3000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-3) nurodÄ, jog jis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. kovo 20 d. yra laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose â atvirojoje kolonijoje uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstanÄiomis žmogaus kankinimui.
Teigia, jog kamerų tipo patalpose buvo laikomas neatitinkanÄiomis vienam asmeniui turinÄio tekti ploto sÄ lygomis, kadangi kamerose nuolat bÅ«davo 4 asmenys. PaaiÅ¡kina, jog plotÄ dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius, todÄl nuolat trÅ«ko privatumo. Argumentuoja, jog neturÄjo jam skirtos spintelÄs, todÄl daiktus turÄjo laikyti po lova, kur kaupiasi dulkÄs, purvas. Kadangi kamerose bÅ«davo laikomi 4 asmenys, o spintelÄs tik 3, buvo pažeistos jo teisÄs. PaaiÅ¡kina, jog kamerose negalÄdavo palaikyti Å¡varos, nes atsakovas nesuteikÄ tam skirtų priemonių.
Nuolat turÄdavo bÅ«ti aplinkoje, kurioje pilna dulkių, kvÄpuoti dulkÄmis. PaaiÅ¡kina, jog neturÄjo galimybÄs nuo sienų ir lubų nuvalyti dulkių, nusivalyti langų dÄl ant jų esanÄių grotų. Teigia, jog neveikÄ mechaninÄ ventiliacija, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, kamerų sienose elektros instaliacija tinkamai izoliuota, todÄl kildavo grÄsmÄ jo sveikatai. Nurodo, jog kamerose plytelÄs atskilusios, sienos nelygios, duÅ¡o patalpos taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų.
Teigia, jog duÅ¡o patalpose nuo lubų krenta lentelÄs, grindyse plytelÄs suskaldytos, sienos ir lubos padengtos pelÄsiu, grybeliu, neįrengta atskira persirengimo patalpa. Skundžiasi privatumo neužtikrinimu besinaudojant duÅ¡u, teigdamas, jog duÅ¡ai nÄra atskirti sienele, o duryse yra langas, taigi jį galÄdavo stebÄti nuteistieji ir pareigÅ«nai. Argumentuoja, jog pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose jam trÅ«ko vietos, kiemeliai blogos bÅ«klÄs, tinkas nukritÄs, byra plytos, padengtas pelÄsiu, samanomis.
Akcentuoja, jog jam nebuvo suteikta teisÄ naudotis skalbykla, joje nebuvo įrengta neÅ¡varių skalbinių, lyginimo patalpos. Teigia, jog kirpimo patalpa įrengta medicinos apžiÅ«ros kabinete, kerpant nÄra dezinfekuojamos kirpimo priemonÄs. DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų neteisÄtų veiksmų jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ , kanÄias, baimÄ, pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , nepatogumus. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau â ir atsakovÄ, PravieniÅ¡kių PN), atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose 1-ame sektoriuje, kamerų tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Akcentuoja, jog nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lÄmÄ nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Teigia, jog minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui nebuvo pažeista. Nesutinka su pareiÅ¡kÄjo vertinimu, jog iÅ¡ gyvenamojo ploto turi bÅ«ti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Akcentuoja, jog kamerų tipo patalpos buvo aprÅ«pintos inventoriumi vadovaujantis KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau â ir Normos). PaaiÅ¡kina, jog kameros tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, buvo įrengta mechaninÄ vÄdinimo sistema, patalpos taip pat vÄdinamos per atidaromus langus. Argumentuoja, jog pagal teisinį reglamentavimÄ patys nuteistieji rÅ«pinasi Å¡varos ir tvarkos palaikymu, todÄl pats pareiÅ¡kÄjas netinkamai atliko savo pareigas. PaaiÅ¡kina, jog uždarų kamerų techninÄ apžiÅ«ra atliekama kasdien.
Nurodo, jog elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) 11.7 punkto reikalavimais, ir ji kamerų tipo patalpose buvo tvarkinga. Argumentuoja, jog duÅ¡inÄs patalpų bÅ«klÄ yra gera, grindų, sienų bei lubų danga yra tvarkinga, nenusilupusi. Teigia, jog nuteistųjų privatumui užtikrinti duÅ¡inÄje langai yra padengti permatoma plÄvele, įrengtos pertvaros, taip pat atitverta atskira patalpa persirengimui. Akcentuoja, jog pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai įrengti pagal Taisyklių reikalavimus, įrengti 4 pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, kurių plotas svyruoja nuo 6,01 iki 7.56 kv.m.
Teigia, jog įstaigos skalbykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, kamerų tipo patalpose yra surenkami neÅ¡varÅ«s drabužiai bei patalynÄ ir perduodami į įstaigoje esanÄiÄ skalbyklÄ . PabrÄžia, jog teisÄs aktai nenumato atskirų patalpų neÅ¡variems rÅ«bams įrengimo. PaaiÅ¡kina, jog kirpykla yra įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, instrumentai, valomi ir tinkamai dezinfekuojami. Mano, jog pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodÄ, jog patirta žala kilo bÅ«tent dÄl PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų veiksmų, todÄl praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kÄjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .
Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ dÄl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros tipo patalpose sÄ lygų, įvairiais laikotarpiais buvusiais nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. kovo 20 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis), atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kÄjo teigimu, patirta neturtinÄ Å¾ala pasireiÅ¡kÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrÄtimu, kanÄiomis, baime, pažeminimu, nepilnavertiÅ¡kumo jausmu, nepatogumais.
DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužÄs 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. âNeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
NeturtinÄs žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmÄs, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtis, padarytos turtinÄs žalos dydis bei kitos turinÄios reikÅ¡mÄ bylai aplinkybÄs, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinÄių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nÄ vienas kriterijus atskirai.
Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinÄiais didesnÄ reikÅ¡mÄ nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. PažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. âReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galbÅ«t neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsianÄias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasmeâ (LVAT 2013 m. rugsÄjo 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinÄs žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinÄs žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudÄtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinÄs žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros tipo patalpose sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybÄs nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turÄti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kt.
Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
NeturtinÄs žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kÄjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmÄs pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kÄjas;
į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengÄsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kÄjui; į bendrÄ valstybÄs ekonominÄ situacijÄ bei jos pilieÄių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinÄse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinÄse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrÄžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-756-2072/2013).
PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo PravieniÅ¡kių PN kameros patalpose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti plotÄ , gyvenamojo ploto apskaiÄiavimo kartu su baldais, higienos normų pažeidimo - netinkamos ventiliacijos, apÅ¡vietimo, elektros instaliacijos, pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių netinkama bÅ«kle, privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u, netinkamos duÅ¡o bÅ«klÄs, sÄ lygų naudotis skalbykla nesudarymo, atskiros patalpos neÅ¡variems drabužiams bei lyginimo patalpos neįrengimo, kirpimo patalpos netinkamos bÅ«klÄs, higienos normų pažeidimo kerpant nuteistuosius.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.vienam žmogui. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų: Pažymos dÄl nuteistojo gyvenamųjų patalpų (b.l. 48), Pažymos apie nuteistojo laikymo sÄ lygas (b.l. 49-51) nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki birželio 7 d. karantino kameroje Nr. 1, patalpų plotas â 36,73 kv.m., kameroje laikomi 3 asmenys, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 12,25 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki birželio 11 d. kameroje Nr. 15, asmenų skaiÄius â 2, kameros plotas - 8,58 kv., todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 4,29 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki birželio 12 d. kameroje Nr. 4, kameros plotas â 16,38 kv. m., asmenų skaiÄius â 2, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 8,19 kv., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki birželio 14 d. karantino kameroje N. 2, asmenų skaiÄius 5, kameros plotas â 36,73 kv.m., todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas buvo 7,35 kv.m., laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki birželio 18 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,38 kv.m., asmenų skaiÄius â 2, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas â 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 28 d. iki birželio 30 d. kameroje Nr. 10, asmenų skaiÄius â 1, kameros plotas 15,66 kv.m., todÄl pareiÅ¡kÄjui atitinkamai ir atiteko visas kameros plotas â 15,66 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 2 d. karantino kameroje Nr. 2, kuri 36,73 kv.m. ploto, asmenų skaiÄius â 7, todÄl asmeniui tenkantis plotas buvo 5,25 kv.m. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki liepos 3 d. kameroje Nr. 4, kuri 16,38 kv.m. ploto, asmenų skaiÄius â 1, todÄl minÄtas plotas ir atiteko pareiÅ¡kÄjui; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki liepos 9 d. karantino kameroje Nr. 2, plotas 36,73 kv.m., asmenų skaiÄius â 6, vienam asmeniui tenkantis plotas â 6,13 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 9 d. iki liepos 16 d. kameroje Nr. 13, kuri 16,38 kv.m. asmenų skaiÄius â 2, asmeniui tekÄs plotas â 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki liepos 19 d. karantino kameroje Nr. 2, kuri 36,73 kv.m. ploto, asmenų skaiÄius â 3, todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas â 12,25 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki liepos 23 d. kameroje Nr. 10, kuri 15,66 kv.m. buvo dviese, asmeniui tenkantis plotas - 7,83 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsÄjo 20 d. iki rugsÄjo 21 d. karantino kameroje Nr. 2, penkiese, kameros plotas 36,73 kv.m., todÄl vienam asmeniui tenkantis plotas â 7,35 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsÄjo 21 d. iki gruodžio 20 d. kameroje Nr. 7, dviese, plotas 16,38 kv.m., todÄl vienam asmeniui atiteko 8,19 kv.m.; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 21 d. karantino kameroje Nr. 2, vienas, plotas â 36,73 kv.m., todÄl minÄtas plotas atiteko bÅ«tent pareiÅ¡kÄjui; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,38 kv.m. buvo dviese, todÄl vienam asmeniui atiteko 8,19 kv.m.
Apibendrinant matyti, jog vienam asmeniui tekÄs plotas svyravo nuo 4,29 kv.m. iki 36,73 kv.m. Ir nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, jog nuolat buvo laikomi 4 asmenys, pažymÄtina, kad visose kamerose įrengtos minimaliai 4 miegamosios vietos, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 15 (įrengtos 2 miegamosios vietos), todÄl net ir vertinant pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad teisÄs aktais numatyta minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo pažeista. Kaip jau minÄta, pareiÅ¡kÄjui kyla pareiga apibÅ«dinti kalinimo sÄ lygas, o nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nuolat kamerose buvo 4 asmenys, kai atsakovÄs atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistųjų skaiÄius kamerose kito, todÄl teismo vertinimu pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki birželio 11 d. kameroje Nr. 15 nÄra patvirtinamas vien tik pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytu nuteistųjų skaiÄiumi.
TodÄl nagrinÄjamu atveju remiamasi atsakovÄs atstovo pateiktais aukÅ¡Äiau nurodytais duomenimis. Pagal aukÅ¡Äiau nurodytus duomenis, akivaizdu, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimus, todÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų plotÄ nebuvo pažeista. Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaiÄiuoti kameroje esanÄio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, taÄiau nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3913-858/2018).
NagrinÄjamu atveju nenustatyti nacionalinÄs teisÄs pažeidimai dÄl ploto normos, todÄl, apskaiÄiuojant vienam asmeniui tenkanÄiÄ ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas. PareiÅ¡kÄjas reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ grindžia aplinkybÄmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vÄdinimo, nebuvo mechaninÄs ventiliacijos, buvo netinkama apÅ¡vieta, kamerų grindys bei sienos buvo nelygios, plytelÄs iÅ¡trupÄjusios, elektros instaliacija buvo netvarkinga. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 LaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Higienos norma) 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. MinÄtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Pagal minÄtos normos 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikÄ PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. pažymÄ Nr. 77-65 (b.l. 49-51), iÅ¡ kurios matyti, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, vÄdinamos per langus ir mechaninÄ patalpų vÄdinimo sistemÄ , taip pat, jog bendroji dirbtinÄ apÅ¡vieta užtikrinama, o gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos iÅ¡ karto pakeiÄiamos, kameros grindų bÅ«klÄ yra gera, plytelÄs neatsiklijavusios.
PravieniÅ¡kių PN, įrengdamas grotas ant langų (kamerų tipo patalpose), vykdÄ teisÄs aktų reikalavimus, todÄl nÄra pagrindo atsakovÄs atsakomybei kilti. PažymÄtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau â ir Ä®rengimo taisyklÄs), 16.9 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nÄra galimybÄs įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai.
IÅ¡ lauko ir vidinÄs pusÄs ant langų įrengiamos apsauginÄs grotos. Taip pat pagal Ä®rengimo taisyklių 16.7 punktÄ kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. AtsakovÄs atstovo duomenimis pirmojo sektoriaus elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Ä®rengimo taisyklių 11.7 punkto reikalavimu elektros instaliacijÄ montuoti paslÄptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Teismas vertina, jog byloje nÄra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas negalÄjo atsidaryti lango, tokiu bÅ«du iÅ¡vÄdindamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) iÅ¡vengiant patalpoje drÄgmÄs, pelÄsių ir grybelio atsiradimo.
Teismas pabrÄžia, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginÄo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui ar kitam asmeniui dÄl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A2446-624/2015). Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai.
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas tik konstatavo savo nuomonÄ apie kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ ir nedetalizavo Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis, o teisÄs ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidÄjas jam nesuteikÄ, taip pat byloje nepateikta jokių paaiÅ¡kinimų, kaip pareiÅ¡kÄjas apskaiÄiavo dirbtinÄ apÅ¡vietÄ , oro judÄjimo greitį. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl vÄdinimo, apÅ¡vietos, elektros instaliacijos, grindų netinkamos bÅ«klÄs skundų atsakovui neteikÄ, nei atsakovÄs atstovui nei teismui nenurodÄ, kokias pasekmes ir kada jam sukÄlÄ jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai (pvz. jo paaiÅ¡kinimu â netinkama elektros laidų instaliacija, nutrupÄjusios plytelÄs, nepateikÄ paaiÅ¡kinimų ar dÄl to jis patyrÄ sveikatos problemų, ar jis susižalojo, kada ir pan.).
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl Å¡ių aplinkybių yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todÄl atmetami. PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kia pretenzijas dÄl netinkamos pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių bÅ«klÄs, taip pat dÄl per trumpo 1 valandos laiko skirto pasivaikÅ¡Äiojimui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 ir 2 dalis nuteistieji Å¡io Kodekso numatytais atvejais turi teisÄ kasdien pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pasivaikÅ¡Äiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io Kodekso 70 straipsnio reikalavimų.
SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti dÄl Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas norÄjo pasivaikÅ¡Äioti, o PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nai to neleido, byloje nÄra. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, jog pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai netinkamos bÅ«klÄs, laikytini abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimais.
AtsakovÄs atstovas patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ kiemelių bÅ«klÄ. Kadangi teisÄs aktai nereglamentuoja pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių dydžio, nÄra pagrindo sprÄsti, jog buvo netinkamai užtikrinama pareiÅ¡kÄjo teisÄ pasivaikÅ¡Äioti. AtsakovÄs atstovo duomenimis pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai, kurių plotas 6,55 kv.m., 6,01 kv.m., 6,10 kv.m., 7.56 kv.m. Pats pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ prielaidas, jei bÅ«tų vedami 5-6 nuteistieji, nesunku apskaiÄiuoti vienam asmeniui tenkantį pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių plotÄ .
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nÄra objektyvių duomenų, kad į pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelius buvo vedamas neproporcingai didelis nuteistųjų skaiÄius, nÄra pagrindo konstatuoti neteisÄto atsakovÄs atstovo veikimo. PareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ atsakovÄs atstovo veiksmų tinkamai neaprÅ«pinus kietuoju inventoriumi. Pagal KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (toliau - ir Normos) drausmÄs izoliatoriai ir kamerų tipo patalpos privalo bÅ«ti metalinÄ lova â 1 vnt. 1 asmeniui, sieninÄ virÅ¡utinių drabužių pakaba â 2 kabliukai 1 asmeniui ir kt.
Kadangi teisÄs aktai nenustato reikalavimo užtikrinti spintelÄmis prie lovos, todÄl pareiÅ¡kÄjo pretenzijos, kad jis nebuvo aprÅ«pintas spintele, atmetamos kaip nepagrįstos. Be to, Å¡iame kontekste teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad įrengtos 3 spintelÄs, nors buvo laikomi 4 asmenys, taÄiau kaip jau minÄta aukÅ¡Äiau nuteistųjų skaiÄius kito, todÄl akivaizdu, kad bÅ«nant skirtingose kamerose negalÄjo susiklostyti visada identiÅ¡ka situacija, jog bÅ«tent iÅ¡ 4 asmenų pareiÅ¡kÄjui visada nebuvo užtikrinama spintelÄ.
Kaip jau ne kartÄ minÄta, neužtenka nurodyti pažeidimÄ , taÄiau bÅ«tina ir nurodyti kokias teisines pasekmes sukÄlÄ tam tikrų veiksmų atlikimas. Å iuo atveju, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui nesuteikta spintelÄ, ypaÄ pažymint tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato spintelių įrengimo kamerų tipo patalpose. DÄl Å¡ių priežasÄių pareiÅ¡kÄjo skundas atmetamas Å¡ioje dalyje. PareiÅ¡kÄjas taip pat skundžiasi patalpų neÅ¡vara, taip pat teigia, jog nebuvo tinkamai aprÅ«pintas priemonÄmis Å¡varai palaikyti.
Pagal HN 134:2015 35 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvÄs atÄmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 20-22). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalį laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantis nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilÄs tvarka budÄti gyvenamosios patalpose. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2015 m. lapkriÄio 18 d. įsakymu Nr. VV-494 (b.l. 18-19) patvirtintas Nuteistųjų areÅ¡tu bei nuteistųjų atliekanÄių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinÄiaisiais tvarkos ir pareigų apraÅ¡as, kurio 2.1 punktas nustato, jog kameros budinÄiojo pareiga yra tvarkyti kamerÄ (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, jÄ vÄdinti).
Taigi, Å¡is teisinis reglamentavimas nustato, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. DÄl Å¡ios priežasties atsakovÄs atstovo atsakomybÄ dÄl neÅ¡varos patalpose negalima. Pagal HN 134:2015 37 punkto nuostatas, patalpoms, kurias pagal laisvÄs atÄmimo vietos, policijos areÅ¡tinÄs vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvÄs atÄmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonÄs (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvÄlis, kibiras, valikliai).Pagal įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d.
įsakymu V-56 patvirtintos patalpų valymo vykdymo tvarkos 9 punktÄ , valymo komplektus ir valymo priemones iÅ¡ sandÄlio paima Resocializacijos skyriaus specialistai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems, o kamerų tipo patalpose priemones iÅ¡duoda Saugumo valdymo skyriaus pareigÅ«nai. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo motyvų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kia pretenzijas, kad jis buvo neaprÅ«pintas tinkamomis valymo priemonÄmis, jis neneigia, jog jam buvo iÅ¡duotas Å¡epetys ir valymo priemonÄs. Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo teiginius kartu su atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis iÅ¡ valymo priemonių iÅ¡davimo registracijos žurnalo (b.l. 52-87) akivaizdu, jog įstaigoje nuteistieji aprÅ«pinami tinkamomis priemonÄmis Å¡varai palaikyti (pvz.
WC gelis, grindų plovyklos, universalus ploviklis, sanitarinis rÅ«gÅ¡tinis valiklis ir pan.). PareiÅ¡kÄjas nurodyta aplinkybÄ, jog buvo iÅ¡duotas per trumpas Å¡epetys ir juo nÄjo nuvalyti voratinklių nuo lubų, nepatvirtina atsakovo atstovo neteisÄtų veiksmų, kadangi nenustatyta, jog dÄl to jam galÄjo kilti neigiamos teisinÄs pasekmÄs. PareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo privalÄjo informuoti atsakovÄs atstovÄ , jog iÅ¡duotomis priemonÄmis neina palaikyti Å¡varos, bet to, kameros aprÅ«pintos kÄdÄmis, stalu, todÄl akivaizdu, jog jais galima pasinaudoti siekiant pasiekti lubas ir palaikyti Å¡varÄ (pvz. užlipant).
PareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kia pretenzijas dÄl duÅ¡inÄs patalpų netinkamo įrengimo, privatumo juo naudojantis neužtikrinimo. AtsakovÄs atstovo duomenimis duÅ¡inÄje užtikrinama tinkama patalpų bÅ«klÄ. Nuteistųjų privatumui užtikrinti įrengtose duÅ¡inÄse langai padengti nepermatoma plÄvele, bendroje duÅ¡inÄje privatumui užtikrinti yra įrengtos pertvaros, taip pat pirmoje sektoriaus bendroje duÅ¡inÄje atitverta atskira patalpa persirengimui. Pagal į bylÄ pateiktÄ Ä¯staigos vadovo 2016 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V-306 patvirtintÄ nuteistųjų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä ir kirptis tvarkÄ , nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas bei patalpinti karantino patalpose, į duÅ¡Ä iÅ¡vedami Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais pagal grafikÄ (2 punktas). Nuteistieji į duÅ¡Ä iÅ¡vedami po tris. LVAT taip pat vertina, jog yra užtikrinamas pakankamas privatumas, jei duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų yra įrengtos pertvaros (pvz. LVAT 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1001-552/2019). Kadangi nustatyta, jog nuteistiesiems yra tinkamos sÄ lygos persirengti, užtikrinamas jų privatumas, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir skundas Å¡ioje dalyje atmetamas.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina dÄl atsakovÄs atstovo veiksmų netinkamai įrengus kirpyklÄ , higienos normų nesilaikymo kerpant, taip pat patalpų neÅ¡variems skalbiniams bei lyginimo patalpų neįrengimo. HN 134:2015 reglamentuoja skalbimo patalpų ir kirpyklos patalpų reikalavimus. Nenumatyta, jog laisvÄs atÄmimo vietoje privalo bÅ«ti įrengta neÅ¡varių skalbinių laikymo ir skalbinių lyginimo patalpos, todÄl Å¡ios pretenzijos atsakovÄs atžvilgiu atmestinos kaip nepagrįstos.
IÅ¡ atsakovÄs atstovo pateiktų įrodymų: 2017 m. balandžio 24 d sutarties (b.l. 33-36), paslaugų techninÄs specifikacijos (b.l.
37) nustatyta, jog skalbimo paslaugÄ PravieniÅ¡kių PN tiekia UAB âKauno skalbyklaâ. Pagal įstaigos vadovo 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintÄ PatalynÄs ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡Ä , nuteistasis pageidaujantis gauti skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas privalo kreiptis raÅ¡tu su praÅ¡ymu. Akivaizdu, jog sÄ lygos skalbti drabužius ir patalynÄ yra sudarytos. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, jog jis raÅ¡tu bÅ«tų kreipÄsis į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su praÅ¡ymu pasinaudoti skalbimo paslaugomis ir jam tokios paslaugos nebuvo suteiktos.
Jokių nusiskundimų, praÅ¡ymų, pretenzijų atsakovÄs atstovui ginÄo laikotarpiu taip pat neteikÄ. DÄl kirpyklos netinkamo įrengimo teismas pažymi, kad atsakovÄs atstovo duomenimis kirpykla įrengta atskiroje kirpyklos patalpoje, o ne medicinos apžiÅ«ros kabinete ar koridoriuje, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas. Panaudotos priemonÄs ir instrumentai yra dezinfekuojami. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo duomenimis. Be to, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nurodyti ir sukeltÄ Å¾alÄ bei priežastinį ryšį, taÄiau nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ kokias pasekmes patyrÄ dÄl to, kad naudojosi kirpimo paslaugomis, ar dÄl to, kad priemonÄs buvo nedezinfekuotos tinkamai (pvz. sveikatos sutrikimai).
Pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (b.l. 38-44) nÄra jokių duomenų, kad dÄl pareiÅ¡kÄjo iÅ¡vardintų neteisÄtų veiksmų galÄjo kilti sveikatos sutrikimai. Tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl prastos savijautos kreipÄsi į psichologus 2018 m. liepos 19 d. (b.l.
45) gali bÅ«ti susijÄ su paÄiu nuteistojo statusu, laisvÄs apribojimais, taÄiau nagrinÄjamu atveju negali bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su pareiÅ¡kÄjo vertinimu neteisÄtais atsakovÄs atstovo veiksmais. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â valstybinÄs valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisÄtos veikos (neveikimo). NenustaÄius atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nÄra, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mus. TeisÄja EglÄ KiaurakytÄ