2025-08-06 Nr. CB-4636-2-13-3-00752-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2841

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00752-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 1 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dasatrans“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 1 d. sprendimo ir skundžiamos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl žalos priteisimo ir skolos įskaitymo, peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovei UAB „Dasatrans“ iš atsakovo priteisti 14 258,47 Eur žalos atlyginimo ir į šią sumą įskaityti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2024 m. kovo 1 d. sprendimu atsakovui iš ieškovės išieškotus 6073 Eur, priteisti iš viso ieškovei iš atsakovo 8185,47 Eur, ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl darbo užmokesčio bei jo įskaitymo, o bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą paliko nenagrinėtą. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 1 dalies, 231 straipsnio, CPK 135 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatas, pažeidė proceso teisės normas (CPK 135, 137 straipsniai, DK 231 straipsnis), nepagrįstai bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 5 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės neginčijo DGK sprendimu atsakovui iš ieškovės priteistos sumos, tačiau ieškovė teigia, kad į teismą kreipėsi būtent dėl DGK sprendimo, priimto tarp šalių kilusio ginčo, todėl traktuoti, kad ieškovė turėjo formuluoti reikalavimą ir pasisakyti dėl priteistų sumų, kai iš esmės su jomis sutiko, nebuvo būtina. Ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama papildomų sumų priteisimo, jų įskaitymo, kaip tęstinio (išvestinio) reikalavimo – žalos atlyginimo ir pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, išplaukiantį iš DGK sprendimu išnagrinėto ginčo. Būtent DGK priimtas sprendimas sąlygojo ieškovės pasirinkimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė, atleidusi atsakovą ir nereikalavusi iš jo atlyginti darbdavio patirtą žalą, tačiau DGK priėmus atsakovui palankų sprendimą, ieškovei neliko nieko kito, kaip teisme ginčyti DGK sprendimą, neginčijant priteistų sumų, tačiau papildomai išsiieškant atsakovo padarytą turtinę žalą. Ieškovės teigimu, reikalavimas priteisti žalą ir įskaityti ją į DGK priteistas sumas, yra išvestinis reikalavimas iš DGK jau išnagrinėto ginčo.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į teisės aktus bei suformuotą teismų praktiką dėl išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nepagrįstai priėmė ieškinį ir jį išnagrinėjo, netinkamai aiškino ir taikė DK 216 straipsnio 1 dalies, CPK 412 straipsnio 1 dalies, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo kilę iš šalis siejusių darbo teisinių santykių, todėl tokiam ginčui taikytina išankstinio bylos išnagrinėjimo ne teisme tvarka ir tokį ieškinį pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovės teigimu, byloje individualių darbo ginčų nagrinėjimo proceso taisyklės nebuvo tinkamai pritaikytos ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas netinkamai pritaikė proceso taisykles. Ieškovės (darbdavio) reikalavimas atlyginti žalą yra tiesiogiai susijęs su atsakovo (darbuotojo) reikalavimu, kuris buvo nagrinėtas DGK, ir todėl ieškovės reikalavimas yra laikomas išvestiniu reikalavimu, jau nagrinėtinu teisme.

3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006). Nors apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje nutartyje aptartos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nesprendžiamas klausimas dėl ieškovės prašymo sustabdyti DGK sprendimo ir skundžiamos Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė