ac1feecd-e680-4791-b11c-2805723b4c78 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-642-811/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03499-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.3; 20.2.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“ ir V.

V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi (b. l. 15–17) priimtas nagrinėti pareiÅ¡kėjo V. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundas dalyje, kurioje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), 935,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad jis ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. K. 2014 m. spalio 27 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT003851 dėl kelionės į FuerteventÅ«rÄ . Kelionės iÅ¡vykimo data buvo numatyta 2015 m. sausio 3 d. PareiÅ¡kėjas už kelionę sumokėjo, tačiau kelionė neįvyko, nes UAB „Freshtravel“ tapo nemokia. Dėl neįvykusios kelionės pinigai nebuvo grÄ Å¾inti, todėl pareiÅ¡kėjas teigia patyręs turtinę žalÄ .

Nurodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Valstybinį turizmo departamentÄ prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) dėl sumokėtų pinigų kompensavimo procedÅ«ros inicijavimo, kur jam buvo grÄ Å¾inta 48,78 Eur. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) yra nurodyta, jog 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva Nr. 90/314/EE B „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, teigė, kad Å¡io straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, buvo nepakankamos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. PareiÅ¡kėjo teigimu, valstybė narė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai rodo, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje nagrinėjamam ginčui byloje 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 priteisė pareiÅ¡kėjui patirtÄ turtinę žalÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 63–70). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymÄ , politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas.

Be to, teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal Europos SÄ jungos teisę. Byloje nėra kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad valstybė bÅ«tų padariusi Europos SÄ jungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiÅ¡kėjų atžvilgiu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.

Akcentavo, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Komisija arba Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad Komisija arba ESTT bÅ«tų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamÄ jÄ institucijÄ â€“ SeimÄ , yra atlikusi neteisėtus veiksmus.

Ministerija atkreipė dėmesį, kad, Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra numatytos minimalios prievolių užtikrinimo sumos, tačiau Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi kelionių organizatoriui yra nustatyta bendra pareiga turėti visiÅ¡kÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytiems atvejams ir minimalios prievolių užtikrinimo sumos negali interpretuojamos kaip kelionių organizatoriaus atleidimas nuo pareigos turėti visiÅ¡kÄ prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , todėl, Ūkio ministerijos teigimu, Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymÄ buvo perkelta tinkamai.

Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iÅ¡ esmės pažodžiui. Ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas žalÄ galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ bei sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, todėl neegzistuoja joks priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės veiksmų perkeliant DirektyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę bei pareiÅ¡kėjų patirtos žalos.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, kuri konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieštarauja. Ministerija taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas bei Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ginčui aktualiu momentu galiojo ir Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl konstatuoti, jog ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo buvo neteisėtos, nėra pagrindo.

Pažymėjo, kad į bylÄ pateikti pareiÅ¡kėjo įrodymai nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalÄ . Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjo pateikta paslaugų sutartis nėra pasiraÅ¡yta nei vienos iÅ¡ sutartyje nurodytų Å¡alių, taip pat neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas pervedė 984,13 Eur (3 398 Lt) į Cherry Media LT, UAB banko sÄ skaitÄ , kadangi Å¡is juridinis asmuo pagal paslaugų sutartį nėra Å¡ios sutarties Å¡alis. Be to, neaiÅ¡kÅ«s ir kiti pinigų pervedimo aptariamam juridiniam asmeniui pagrindai.

Mokėjimas buvo atliktas anksčiau, nei Paslaugų sutartyje nurodyta Paslaugų sutarties sudarymo data. Ūkio ministerija nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti padarytos žalos iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų, t. y. pareiÅ¡kėjas pirmiausia turi reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje, o ne reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016 yra įtrauktas į UAB „Freshtravel“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje su 984,13 Eur finansiniu reikalavimu, todėl patenkinus skundÄ , pareiÅ¡kėjas įgytų teisę iÅ¡ UAB „Freshtravel“ ir valstybės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 25–29). Nurodė faktines aplinkybes dėl kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ iÅ¡duotų kelionės organizatoriaus pažymėjimų, pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir vėlesnio panaikinimo. Taip pat pateikė duomenis apie UAB „Freshtravel“ turėtÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimÄ . Pažymėjo, jog Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl galimai neteisėtos UAB „Freshtravel“ veiklos.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba 2017 m. birželio 1 d. iÅ¡platino praneÅ¡imÄ , kad tuometiniam UAB „Freshtravel“ vadovui yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesÄ Å¾iningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo ir paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Pabrėžė, jog ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus.

Pažymėjo, kad Turizmo įstatymas, į kurį perkeltos Direktyvos nuostatos, primygtinai nurodo, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi bÅ«ti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, bÅ«damas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimÄ veiklos rizikÄ ir turistų turtinius interesus užtikrinti, pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumÄ . Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų reikalavimai, tarp jų ir mokėjimÄ atlikusios pareiÅ¡kėjo reikalavimas 984,13 Eur sumai.

Mano, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti siekiama, reiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų. Be to, Turizmo departamento duomenimis, teismo nutartimi laikinai apribotos nuosavybės teisės į UAB „Cherry Media LT“ sÄ skaitÄ bendrai 167 464 Eur (577 752, 18 Lt) sumai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. K., BUAB ,,Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Valdsita“, atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a: IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Turizmo departamentas 2014 m. kovo 24 d. iÅ¡davė UAB „Freshtravel“ pažymėjimÄ Nr. 13769, kuriame nurodė, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas.

Pažymėjime nurodyta kelionių organizatoriaus veiklos forma: iÅ¡vykstamasis turizmas (b. l. 55). 2014 m. balandžio 14 d. iÅ¡duotas kelionės organizatoriaus turizmo paslaugų sutarties prievolių įvykdymo civilinės atsakomybės laidavimo draudimo polisas Nr. 19040/8000029, kuriuo draudikas Compensa TU S.A. V. Insuranse Group Lietuvos filialas 350 000 Lt draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymÄ (b. l. 56).

ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , 2014 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡davė laidavimo draudimo liudijimÄ dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo Nr. 741-100663, kuriuo ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , 101 367,01 Eur draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymÄ (b. l. 57). PareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 134 į Cherry Media LT, UAB pervedė 3 398 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Beta.lt order #(4143898923)“.

PareiÅ¡kėjas (užsakovas) su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ 2014 m. spalio 27 d. sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT003851 (toliau – ir Paslaugų sutartis), pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas ir V. V. K. įsigijo 6 parų kelionę į FuerteventÅ«rÄ (b. l. 5–10). Turizmo departamento direktorius 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė 2014 m. kovo 24 d. pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ , kelionių organizatoriui raÅ¡tu praneÅ¡us Turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Minėtu įsakymu buvo nustatytas 10 darbo dienų terminas nuo Å¡io įsakymo gavimo dienos pažeidimams paÅ¡alinti (b. l. 58). Turizmo departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas UAB „Freshtravel“ iÅ¡duoto 2014 m. kovo 24 d. pažymėjimo Nr. 13769 galiojimas, nes kelionių organizatorius per nustatytÄ 10 darbo dienų terminÄ nepaÅ¡alino pažeidimo (b. l. 59). Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02502-2014-1) UAB „Freshtravel“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valdsita“.

PareiÅ¡kėjas 2015 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Turizmo departamentÄ dėl UAB „Freshtravel“, praÅ¡ydamas inicijuoti sumokėtų pinigų kompensavimo procedÅ«rÄ dėl neįvykusios turistinės kelionės (b. l. 11). Turizmo departamentas 2015 m. liepos 27 d. raÅ¡tu Nr. SD-856, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, jog draudimo bendrovė į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ perves 48,78 Eur, o dėl likusios už kelionę sumokėtos dalies pareiÅ¡kėjas turi teisę naudotis kitais gynimo bÅ«dais (b. l. 12).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pervedė pareiÅ¡kėjui 48,78 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ prievolių nevykdymo (b. l. 14). Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytos 935,35 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjas, atsižvelgdamas į tai, kad, UAB „Freshtravel“ tapus nemokia ir nesuorganizavus suplanuotos kelionės, jam liko negrÄ Å¾inta 935,35 Eur už kelionę sumokėta suma, teigia, jog jis patyrė nuostolius, kuriuos skundu teismui ir praÅ¡o priteisti.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , teismui kyla pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Å¾alÄ , ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi bÅ«ti atlyginta pareiÅ¡kėjui. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtÄ Å¾alÄ PareiÅ¡kėjo skundo teismui pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) teisių apsaugos. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos valstybė Å¡iuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį.“.

Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui: 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017. Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017, 2017 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3617-189/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3902-643/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas.

Taigi, netinkamas Direktyvos 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę – į Turizmo įstatymo 8 straipsnį, jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panaÅ¡ias arba analogiÅ¡kas bylas privalo spręsti panaÅ¡iai (lot. a similibus procedere ad similia). Todėl Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kėjas pagrįstai grindžia skunde reiÅ¡kiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti bÅ«tinas sÄ lygas pagal CK 6.271 straipsnį.

Taigi nors de jure tokio pobÅ«džio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTÄ® 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali bÅ«ti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos kiekvienoje tokio pobÅ«džio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2017 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobÅ«džio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyviÄ bÅ«tinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiÅ¡kose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjui jo patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento argumentus, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje, atmeta kaip nepagrįstus. Vadovaujantis ESTT praktika, bÅ«tent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp A. F. ir Italijos Respublikos ir tarp D.

B. ir kt. ir Italijos Respublikos; ESTT 1996 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie). Å iuo atveju pripažinta, kad tokiÄ pareigÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo. Pastebėtina, jog nagrinėjamu aspektu kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus, nėra svarbÅ«s (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C-140/97 tarp Rechberger ir kt.).

Dėl priteistino turtinės žalos dydžio Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi pagrindu priteisti jos praÅ¡omo priteisti dydžio turtinę žalÄ . Atsakovės atstovės vertinimu, 2014 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 134 nepagrindžia, kad Å¡iuo nurodymu pervestos piniginės lėšos buvo skirtos apmokėti už kelionę pagal Paslaugų sutartį. Pasisakant dėl Paslaugų sutarties galiojimo, pažymėtina, jog raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Paslaugų sutarties sudarymo veiksmus atliko elektroninėje erdvėje, iÅ¡ Paslaugų sutarties teksto matyti, jog sandorio Å¡alys gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojamos, kas savaime neleidžia teigti, jog Paslaugų sutartis laikytina nesudaryta (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 2 dalis).

Be to, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog Ergo Insurance SE Lietuvos filialui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokas dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, buvo pripažinta, kad Paslaugų sutartis tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudarytos, o draudimo iÅ¡mokos pervestos į paslaugų užsakovo (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjo) sÄ skaitÄ . Taip pat nepagrįsti argumentai, jog pareiÅ¡kėjo atliktas mokėjimas į Cherry Media LT, UAB banko sÄ skaitÄ nepatvirtina mokėjimo pagal Paslaugų sutartį ir nelaikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog Paslaugų sutarties kaina buvo sumokėta UAB „Freshtravel“ naudai, kadangi Cherry Media LT, UAB nėra Paslaugų sutarties Å¡alis.

Minėta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 134 į Cherry Media LT, UAB pervedė 3 398 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Beta.lt order #(4143898923)“. Ši pareiškėjo pervesta suma sutampa su Paslaugų sutarties kaina ir dėl to ginčo byloje nėra. Iš viešai prieinamų valstybės įmonės Registrų centras teikiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog juridinis asmuo Beta Media, UAB (kuriam priklauso portalas „www.grupinis.lt“) (juridinio asmens kodas 302527342) Beta.lt, UAB pavadinimu buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d.

Beta.lt, UAB pavadinimas pakeistas į Cherry Media LT, UAB. Cherry Media LT, UAB pavadinimas 2015 m. rugsėjo 23 d. pakeistas į Beta Media, UAB. Taigi Beta.lt, UAB ir Cherry Media LT, UAB istoriÅ¡kai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. BÅ«tent todėl minėtame 2014 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodyme Nr. 134 piniginių lėšų gavėju nurodyta Cherry Media LT, UAB, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „Beta.lt # (414389892)“. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sÄ lygomis.

Taigi Paslaugų sutartis galėjo bÅ«ti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentÄ , atitinkamai ir mokėjimai už pareiÅ¡kėjų turistinę kelionę galėjo bÅ«ti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebÅ«damas Paslaugų sutarties Å¡alimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiÅ¡kėjas 2014 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodyme Nr. 134 pervedė 3 398 Lt sumÄ Ä¯ Cherry Media LT, UAB banko sÄ skaitÄ kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale „www.beta.lt“ užsakytÄ kelionę į FuerteventÅ«rÄ .

Teismui konstatavus faktÄ , kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas atlyginti pareiÅ¡kėjui patirtÄ turtinę žalÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 935,35 Eur sumÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų priteisti procesinių palÅ«kanų PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, jos naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

 CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis.). Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas priimtas 2017 m. spalio 24 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V.

M. skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 935,35 Eur (devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus ir trisdeÅ¡imt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Violeta Petkevičienė