Legislator Case Law & Legislation
2019-11-20 Nr. AB-21831-3-61-3-03270-2017-5 AI generated

2019-11-20 Nr. AB-21831-3-61-3-03270-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-11-20 Nr. AB-21831-3-61-3-03270-2017-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-11-20 Nr. AB-21831-3-61-3-03270-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 9-270/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1235-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03270-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019m. lapkričio 20d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 9-270/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, jog Sprendimas neteisėtas, nes ji Komisijai negalėjo laiku apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. A51-44937/17(2.11.2.12-SR2) (toliau – ir Raštas), kadangi Lietuvos pašto filialo Nr. 57 laiškanešiai pavėluotai įteikė pranešimą. Dėl šios priežasties pareiškėja į paštą atsiimti laiškų buvo nuvykusi tik 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėja skundą dėl Rašto neteisėtumo Komisijai padavė tik 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. praleidusi Įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir neprašė termino atnaujinti, todėl Sprendimu pareiškėjos skundą buvo atsisakyta nagrinėti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisiją spręsti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. A51-44937/17(2.11.2.12-SR2) (į pareiškėjos 2017 m. birželio 12 d. skundą) pareiškėja buvo informuota apie jos dukters A. M. atžvilgiu 2017 m. gegužės 29 d. atliktą gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą. Rašte taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka – šis raštas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka per vienerius metus nuo atsakymo parengimo dienos.

7. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, tuo pagrindu, kad pareiškėja į Komisiją su 2017 m. rugsėjo 1 d. skundu kreipėsi praleidusi Įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą ir nebuvo pateikusi prašymo atnaujinti terminą.

8. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 10 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pareiškėjai į Komisiją kreipiantis su 2017 m. rugsėjo 1 d. skundu, kartu su skundu turėjo būti pateikti ir įrodymai, patvirtinantys šio rašto gavimą/įteikimą (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pareiškėja su 2017 m. rugsėjo 1 d. skundu įrodymo apie 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. A51-44937/17(2.11.2.12-SR2) gavimą nepateikė, todėl Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turėjo priimti sprendimą nustatyti pareiškėjai 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, išaiškinant pateikti įrodymus, patvirtinančius 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. A51-44937/17(2.11.2.12-SR2) gavimą/įteikimą. Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, Komisija taip pat neturėjo jokių įrodymų apie pareiškėjos skundžiamo rašto jai įteikimą, todėl, sprendžiant 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo priėmimo klausimą, Komisija turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Šią nuostatą Komisija galėtų taikyti tuo atveju, jei pareiškėja su 2017 m. rugsėjo 1 d. skundu Komisijai būtų pateikusi įrodymus apie 2017 m. liepos 10 d. rašto jai įteikimo datą, ar pati Komisija būtų turėjusi tokius duomenis ir tik nustačiusi, kad skundas buvo paduotas praleidus terminą, o pareiškėja neprašo terminą atnaujinti. Esamoje faktinėje situacijoje, t. y. Komisijai neturint duomenų apie Rašto įteikimą pareiškėjai, Komisija neturėjo teisinio pagrindo Sprendimui priimti.

9. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja skundu teismui prašė panaikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą, tačiau neprašė, panaikinus sprendimą, įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo. Teismui vien tik panaikinus skundžiamą 2017 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą pareiškėjos teisės nebūtų apgintos, todėl teismas taip pat įpareigojo Komisiją išspręsti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo.

III. 10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.

11. Atsakovas teigia, kad pareiškėja skunde Komisijai nenurodė, kada gavo skundžiamą raštą, dėl kokių priežasčių nesilaikė skundo Komisijai padavimo termino, neprašė Komisijos terminą atnaujinti. Dėl šių priežasčių Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, suėjus jo padavimo senaties terminui. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu, būtų nustačiusi pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams ištaisyti tuo atveju, jei pareiškėja būtų prašiusi atnaujinti terminą, bet nepridėtų reikiamų dokumentų ar nepateiktų termino atnaujinimo motyvų. Pareiškėja to nepadarė, todėl Komisija Sprendimą priėmė griežtai laikydamasi Įstatymo nuostatų.

12. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymas tapo neįmanomas, kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. neliko savivaldybių tarybų sudarytų visuomeninių ginčų komisijų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 9-270/17(1.1.43-PD3) pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisiją spręsti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo.

15. Dėl pirmosios instancijos teismo apeliacinį skundą pateikė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri teigia, kad pareiškėja skunde Komisijai nenurodė, kada gavo skundžiamą raštą, dėl kokių priežasčių nesilaikė skundo Komisijai padavimo termino, neprašė Komisijos terminą atnaujinti. Be to, teismo sprendimo vykdymas tapo neįmanomas, kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. neliko savivaldybių tarybų sudarytų visuomeninių ginčų komisijų.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Komisija neprivalėjo nustatyti termino pareiškėjai skundo trūkumams pašalinti ir pagrįstai skundo nepriėmė. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl pareiškėjos skundo priėmimo klausimo, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kokią apskundimo tvarka buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2017 m. liepos 10 d. Rašte, adresuotame pareiškėjai. Atsakovo Rašto dalyje dėl apskundimo tvarkos buvo nurodyta: Raštas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka per vienerius metus nuo atsakymo parengimo dienos. Įvertinusi Rašte nurodytą apskundimo tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Rašto apskundimo terminas Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai yra skaičiuojamas nuo Rašto gavimo dienos. Taigi, Komisija, vertindama, ar pareiškėja nepraleido vieno mėnesio apskundimo termino, nepagrįstai terminą skaičiavo nuo Rašto priėmimo dienos, kadangi pagal Rašte nurodytą apskundimo tvarką Komisija Rašto apskundimo terminą turėjo skaičiuoti nuo Rašto gavimo dienos. Šiuo atveju pareiškėja kartu su skundu nebuvo pateikusi dokumentų, patvirtinančių Rašto gavimo datą, todėl, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turėjo priimti sprendimą nustatyti pareiškėjai 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, išaiškinant pateikti įrodymus, patvirtinančius 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. A51-44937/17(2.11.2.12-SR2) gavimą/įteikimą.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, jog teismui įpareigojus Komisiją iš naujo vertinti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, toks įpareigojimas negali būti įgyvendinamas, kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeliko Komisijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2400) nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, neliko Komisijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2400), nei kiti teisės aktai nenustatė, kas nuo 2018 m. sausio 1 d. perima savivaldybių tarybų sudarytų visuomeninių ginčų komisijų teises ir pareigas.

19. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria suformuluotas įpareigojimas Komisijai, pagrįstumą, atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendimą paskelbė 2018 m. sausio 4 d., t. y. tuo metu, kai savivaldybių tarybų sudarytos visuomeninės ginčų komisijos jau buvo panaikintos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suformulavo sprendime Komisijai įpareigojimą iš naujo spręsti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, kadangi teismo sprendimo paskelbimo metu Komisijos jau nebeliko ir tokio teismo suformuluoto įpareigojimo nėra galimybės įgyvendinti. Atsižvelgusi į tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su administracinių ginčų komisijų tvarkos pasikeitimu nuo 2018 m. sausio 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

21. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius