ac1f55a1-c3f8-4db6-94fb-e176487430fe · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Martinavičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-121-370/2012Teisėjas R. Dilys                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 21.4.1.2;                                                                                           21.4.2.7; 34.4.1; 34.4.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. sausio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-514-676/2011 pagal ieÅ¡kovų J.

J., S. E., J. K. (J. K.) ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. J. S., V. Å ., V. A., Z. K., T. K., Kretingos rajono 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N., UAB DK „PZU Lietuva“, bei ieÅ¡kovės J. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu Palangos miesto notaro biuro notaro R. J. S. patvirtintÄ K.

K. vardu 2005-05-30 sudarytÄ testamentÄ . Nurodo, jog atsakovas įkalbėjo K. K. paraÅ¡yti jam 2003-10-28 įgaliojimÄ , Å¡iam suteikiantį teisę veikti K. K. vardu tvarkant dokumentus ir jos vardu atkuriant nuosavybės teises į žemę, o vėliau ir sudaryti ginčijamÄ testamentÄ . Testatorė, sudarydama 2005-05-30 testamentÄ , dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimo buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu.

Be to, testamentas buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės, neteisėtų veiksmų bei dėl piktavališko susitarimo su notaru R. J. S. bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Š., t. y. testamentas prieštarauja ir viešai tvarkai, ir gerai moralei, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.81 str. 1 d. bei 1.91 str. pagrindais. Testamentas prieštarauja taip pat CK 1.5 str., 1.64 str. 1 d., 1.70 str. 1 d., 1.74 str. 1 d. 3 p., 1.76 str. 1 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str., 5.18 str. 1 d., 5.20 str., 5.28 str. 1 d., 3 d., 5.29 str., Notariato įstatymo 30–32 str., 40 str., 47 str., 48 str., todėl turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.

Testatorės fizinė ir psichinė sveikata pradėjo blogėti nuo 2002 metų, ji buvo irzli, viskuo nepatenkinta, su ja nebesusiÅ¡nekėdavo, jos mÄ stymas buvo nenuoseklus, primityvus, ji prastai matė, o nuo 2004 metų ji jau nebesuprato realybės, nebepažindavo žmonių, 2005-08-23 ji buvo iÅ¡vežta į Padvarių slaugos skyrių. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovų nurodyti testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindai visiÅ¡kai nepagrįsti. K. K. testamento sudarymo metu iki galo suprato savo veiksmų esmę, juos valdė, tik dėl ligos negalėjo pati pasiraÅ¡yti, todėl už jÄ pasirašė pas notarÄ liudytojas.

Jokių piktavaliÅ¡kų susitarimų su kitais asmenimis nebuvo. 2003 metais K. K. ir Z. K. prašė padėti atgauti K. K. nuosavybę, susitarė atgautÄ nuosavybę dalytis per pusę, surašė sutartį, ieÅ¡kovė J. J. dėl to sakė, kad jai tas nerÅ«pi ir ji į tai nesikiÅ¡, tačiau kai nuosavybė į žemes buvo atkurta, turtas parÅ«po visiems. K. K. pati pasiÅ«lė suraÅ¡yti įgaliojimÄ jo vardu, kad nereikėtų pačiai kiekvienÄ kartÄ važinėti pasiraÅ¡inėti, šį įgaliojimÄ ji pasirašė 2005 metais.

K. K. testamentÄ sudaryti nusprendė tada, kai giminaičiai pradėjo aktyviai domėtis atgauta nuosavybe. PrieÅ¡ sudarant testamentÄ notaras R. J. S. paprašė pasikviesti liudytojus, nes K. K. negalėjo pati pasiraÅ¡yti, jai drebėjo rankos ir blogai matė. Jis surado du liudytojus. Testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo metu K. K. bÅ«sena buvo kaip aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmetės moters, ji viskÄ suprato, buvo normalios psichinės bÅ«senos, buvo sÄ moninga. Sudarant testamentÄ jokio sukčiavimo, apgaulės ar neteisėto susitarimo tarp jo ir notaro R.

J. S. nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, byloje skirtos ekspertizės aktÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad testatorė suprato testamento reikÅ¡mę ir jo turinį. Testamentas buvo pasiraÅ¡ytas dviejų liudytojų akivaizdoje kito asmens esant testatorės valiai dėl tokio veiksmo, testamentas neprieÅ¡tarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms. Ä®prastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jam palankų testamentÄ nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o ir ieÅ¡kovai neįrodinėjo, kad testatorė testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo metu ar po Å¡ių veiksmų atlikimo bÅ«tų prieÅ¡taravusi dėl testamento sudarymo bei pasiraÅ¡ymo fakto arba dėl jo turinio, formos, dėl to, kad už jÄ pasiraÅ¡o kitas asmuo, ar kad Å¡ioje procedÅ«roje dalyvauja testamentinis įpėdinis bei liudytojai. Aplinkybė, kad testatorė savo turtÄ paliko visiÅ¡kai svetimam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, įpėdinių pagal įstatymÄ teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį neturi įtakos testamento galiojimui.

IeÅ¡kovai neįrodė atsakovo ir sandorį tvirtinusio notaro R. J. S. piktavaliÅ¡ko susitarimo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamame sprendime iÅ¡dėstyti motyvai ir iÅ¡vados neatitinka faktų bei įrodymų, teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Teismas vilkino sprendimo priėmimÄ ir buvo neobjektyvus. Sprendime vadovaujamasi įrodymais, kurie nepatvirtina iÅ¡vadų, be to, liko neaptarti faktai, turintys esminę reikÅ¡mę teisiniams santykiams įvertinti. K. K. blogÄ sveikatos bÅ«klę patvirtino byloje apklausti liudytojai, pats testamentÄ tvirtinęs notaras, teismui pateikta daktaro A. A. G. ir psichoterapeuto R. A. konsultacinė iÅ¡vada, byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados. Teismas ignoravo Å¡iuos įrodymus, neteisingai įvertino ekspertizės iÅ¡vadas.

Teismo iÅ¡vados prieÅ¡taringos – tuo pat metu teismas nurodo, jog K. K. aktyviai dalyvavo visuomeniniuose santykiuose, tačiau nesuteikia deramos reikÅ¡mės aplinkybei, kad testamentÄ pasirašė ne pati K. K.. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į aplinkybes, kad 2005-04-05 įgaliojimÄ su teise parduoti K. K. turtÄ pasirašė Z. K., jis kartu su atsakovo žmonos broliu V. A. paliudijo ir testamento pasiraÅ¡ymÄ , o patį testamentÄ pasirašė atsakovo pažįstama V. Å .. Tokie veiksmai patvirtina, kad atsakovas ir su juos susiję asmenys veikė nesÄ Å¾iningai.

Teismas argumentuodamas apgaulės nebuvimÄ prieÅ¡tarauja pats sau, nes vertina kritiÅ¡kai Z. K. paaiÅ¡kinimus dėl testamento patvirtinimo aplinkybių tuo pagrindu, kad jis Å¡iuo metu yra suinteresuotas paveldėti visÄ K. K. turtÄ , tačiau teismas nenurodo jokių argumentų ar motyvų, kodėl Z. K. bÅ«tų nenorėjęs, jei nebÅ«tų girdytas alkoholiu ir atsakovo apgautas, paveldėti dalį turto pagal testamentÄ . Anot apeliantės, apgaulė pasireiÅ¡kė tyčiniu K. K. bei girtuoklio ir invalido apeliantės dėdės Z.

K. suklaidinimu, galbÅ«t pažadais, melagingos važiavimo pas notarÄ priežasties nurodymu prieÅ¡ tai davus Z. K. gerti alkoholinių gėrimų. IeÅ¡kovė apgaulę įrodinėjo Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis:

1) atsakovas apie K. K. paveldėjimÄ sužinojo todėl, kad anksčiau girtavo su Z. K., 2) atsakovas K. K. pažadėjo nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus sutvarkyti už savo lėšas, tačiau nėra pateikęs jokių įrodymų, kad panaudojo bent kiek savo lėšų, 3) K. K. įgaliojimÄ sutvarkyti nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus atsakovui davė be teisės parduoti žemę – tai parodė jos pozicijÄ , jog ji nesiruoÅ¡ia atsakovui palikti viso savo turto, 4) atsakovo apgaulė matyti iÅ¡ kitų jo veiksmų – melavo teisme, neteikė jokių duomenų nei K.

K., nei apeliantei, Z. K. nuolat atveždavo alkoholio, 5) liudytojai patvirtino, kad Z. K. buvo ir yra girtuoklis, nesirÅ«pino K. K., kuri globos namuose buvo apgyvendinta apeliantės iniciatyva. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ bei aplinkybę, kad prokuratÅ«ra kreipėsi į teismÄ dėl 2005-04-05 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, tuo pagrindu, kad K. K. nesuvokė savo veiksmų. IÅ¡tyrusi byloje įrodymus ir įvertinusi liudytojų parodymus, Globos ir rÅ«pybos skyriaus dokumentus, apeliantė gali pagrįstai teigti, kad testatorė ne tik dėl psichinės, bet pirmiausia, dėl fizinės bÅ«klės negalėjo nuvykti pas notarÄ sudaryti įgaliojimo, nes gulėjo lovoje, sunkiai orientavosi, buvo silpnos bÅ«klės. Atsakovas turėjo 2003-10-28 įgaliojimÄ tvarkyti žemės dokumentus, tam jam nereikėjo 2005-05-04 įgaliojimo.

Pastarojo įgaliojimo sudarymas yra atsakovo apgaulės dėl testamento negaliojimo įrodymų dalis. Atsakovas, norėdamas kuo labiau apsidrausti nuo galimo pavojaus prarasti siekiamÄ K. K. turtÄ , matydamas jos bÅ«klę sugalvojo, kad dar papildomai reikia sudaryti testamentÄ . Testamento turėjimÄ jis slėpė nuo visų ir Z. K. apie tai nežinojo. Atsakovas davęs jam iÅ¡gerti alkoholio ir turėdamas K. K. dokumentus pasakė, kad reikia pas notarÄ pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus. taip atsakovas apgavo Z.

K., o K. K. buvo vis tiek, nes ji dėl progresuojančios dimensijos nesuprato atsakovo tikslų ir siekių, testamento esmės. R. J. S. patvirtina, kad prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto atsakovui pasakė, jog Å¡is susirastų liudytojus, kurie pasiraÅ¡ytų už testatorę. Å is atsakovo pasiruoÅ¡imas taip pat parodo apgaulę. Teismas net neanalizavo aplinkybių, kad atsakovas melavo, jog yra pažįstamas su V. A. ir V. Å ., darė Å¡iam poveikį. Be to, atsakovo apgaulę patvirtina ir jo nesÄ Å¾iningi veiksmai parduodant žemės sklypus 2006 metais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai sudarant testamentÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo testamentas nebuvo asmeninio pobÅ«džio valios aktu, tai nesuderinama su testamento samprata (civilinė byla Nr. 3K-3-389/2002). Taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad suklydimas yra esminis, jei suklystama dėl sandorio esmės (civilinė byla Nr. 3K-3-745/2001). Å iuo atveju tai taikytina Z. K., nes jis dėl atsakovo veiksmų suklydo raÅ¡ydamas už motinÄ paraÅ¡Ä 2005-04-05 įgaliojime bei liudijant testamentÄ , kuriuo atimamas iÅ¡ jo palikimas ir teisės į jį.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ne pati testatorė pakvietė kitus asmenis pasiraÅ¡yti testamentÄ , ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-05 civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007 iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes bylų aplinkybės esmingai skiriasi. Apeliantės nuomone, notaro iÅ¡ankstinis susitikimas (notaras konsultuoja) su atsakovu ir iÅ¡ankstinis nurodymas susirasti liudininkus visiÅ¡kai nesusijęs su tuo, kad K. K. blogai matė ar jai drebėjo rankos, o su tuo, kad jau 2005-05-30 buvo aiÅ¡ku, jog dėl K.

K. bÅ«senos ji negalės iÅ¡reikÅ¡ti savo valios. Notaro nurodymas susirasti liudininkus prieÅ¡tarauja imperatyviam CK 5.29 str. reikalavimui. Notaras neiÅ¡aiÅ¡kino sandorio sudarymo pasekmių, nors jei ir bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinęs, tai nei K. K., nei Z. K. nebÅ«tų supratę pasekmių – K. K. dėl ligos, o Z. K. dėl girtumo. Testamente nėra paraÅ¡yta, kad K. K. nemato ar kad jai dreba rankos. Testamente nurodyta, jog ji nevaldo rankos, kas yra netiesa. Testamente melagingai nurodyta, kad testamentas K. K. suprastas ir, kaip atitinkantis jos valiÄ , priimtas ir pasiraÅ¡ytas, nes K.

K. testamento nepasirašė ir neprašė V. Å . jos pasiraÅ¡yti. NelogiÅ¡ka ir neįtikėtina, kad einant gatve, V. Å . papraÅ¡yta paliudyti ir pasiraÅ¡yti testamentÄ už kitÄ asmenį, ima ir Å¡iaip sau padaro tokiÄ paslaugÄ . Testamente taip pat neteisingai nurodyta, kad pasiraÅ¡ant testamentÄ dalyvavo testatorės kviesti du liudytojai. Pirmosios instancijos teismas nevertinęs testamento turinio ir jo netinkamai įvertinęs jo sudarymo aplinkybes, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamus principus – civilinėje byloje Nr. 3K-3-814/2002 nurodyta prieÅ¡ingai, nei nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000, nurodyta, kad dėl testatorės valios bÅ«tina abejoti ir todėl, kad už testatorę pasirašė įpėdinės pažįstama kaimynė, o liudytojas – kaimynės sutuoktinis. Å ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatos taikytinos ir K. K. testamento sudarymo atvejui, nes liudytojai buvo su atsakovu susiję asmenys. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Atsakovo atstovas 2012-01-03 teismui pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus:

Palangos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011-04-22 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 60-1-401-06, Palangos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės 2011-06-08 nutarimÄ atmesti J. J. skundÄ dėl nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-09-16 nutartį, kuriuo buvo atmestas J. J. skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-05 nutarties dėl Palangos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės nutarimo.Apeliantė 2011-12-29 teismui pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti jos apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas netenkintinas.Atsakovo atstovo teismui 2012-01-03 pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus atsisakytina priimti, kadangi liudytojų parodymai ir apklausos protokolai, kuriais remiamasi 2011-04-22 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , civilinėje byloje yra, pats nutarimas priimtas dar iki Å¡ioje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o kituose dokumentuose iÅ¡spręsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo procedÅ«riniai klausimai, kurie nesisiję su įrodinėjimo dalyku Å¡ioje civilinėje byloje, todėl neturi įrodomosios vertės ir nėra bÅ«tinybės jų priimti (CPK 176, 180, 314 str.).Apeliantės praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėtas ir atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-03 nutartimi.Byloje nustatyta, kad Palangos miesto notarų kontoros notaras R.

J. S. 2005-05-30 patvirtino testamentÄ , reg. Nr. 1973, kuriuo K. K., mirusi 2008-01-22, visÄ jai priklausantį turtÄ paliko atsakovui A. L. (t. 2, b. l. 81). Testamentas pasiraÅ¡ytas už negalinčiÄ dėl ligos pasiraÅ¡yti testatorę (nevaldo rankos), pasirašė V. Å . ir liudytojai Z. K. bei V. A.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1033-666/2006 K. K. pripažinta neveiksnia, jai įsteigta institucinė globa paskiriant ieÅ¡kovę J. J. K. K. turto administratore (t. 1, b. l. 63, 64).

Nustatyta, jog K. K., mirusi 2008-01-22, buvo ieÅ¡kovų J. J., S. E., trečiojo asmens T. K. močiutė bei ieÅ¡kovo J. K. ir trečiojo asmens Z. K. motina (t. 1, b. l. 15–28, t. 2, b. l. 106–139).IeÅ¡kovė reikalavo pripažinti negaliojančiu K. K. testamentÄ keliais pagrindais:

1) testatorė dėl savo fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimo buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (CK 1.89 str. 1 d.), 2) testamentas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), 3) testamentas sudarytas dėl atsakovo apgaulės, neteisėtų veiksmų bei dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo su notaru R. J. S. bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Å . (CK 1.91 str. 1 d.), 4) testamentas yra negaliojantis dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 str. 1 d.).Dėl pirmojo pagrindo.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl testatorės sveikatos bÅ«klės testamento sudarymo dienÄ ir todėl padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl jos sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Anot apeliantės, byloje apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir net byloje paskirtos ekspertizės išvados neginčijamai įrodo, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Byloje apklausti liudytojai nurodė skirtingas aplinkybes testatorės veiksnumo klausimu. Pavyzdžiui, byloje liudiję testatorės gydytojai N. M., V. B. nurodė, kad K. K. buvo ligota, tačiau nebuvo tokios nuolatinės būklės, kad nesuprastų savo veiksmų ir negalėtų jų valdyti (t. 3, b. l. 37, t. 4, b. l. 146–147, 171–172).

Socialinė darbuotoja L. F. paliudijo, kad ji su savo kolege 2005-04-05 kalbėjosi su K. K. jos namuose dėl apgyvendinimo Padvarių pensionate jos praÅ¡ymu, K. K. pasakojo apie savo vaikus, jog yra neprižiÅ«rima, alkana, niekas nesirÅ«pina jos buitimi ir ja pačia, blogai mato, K. K. viskÄ suprato, kas vyksta, pasirašė pati praÅ¡ymÄ dėl apgyvendinimo pensionate (t. 4, b. l. 126–127). Liudytojas A. N. paliudijo, kad kalbėjosi su K. K. 2004 m. rudenį ir 2005 m. gegužės mėnesį rimtais reikalais – dėl jos žemių, K.

K. sunkiai vaikščiojo, buvo akla, bet pažino liudytojÄ iÅ¡ balso, jam nekilo jokių abejonių dėl jos psichinės sveikatos, ji viskÄ suprasdavo, pasakojo apie save, Å¡eimÄ ir turėtas žemes, nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (t. 4, b. l. 130–131). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad K. K. per savo atstovus dalyvavo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. K. K. dalyvavo Palangos miesto apylinkės teismo posėdyje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nuosavybės teisės atkÅ«rimo tikslu nustatymo ir teikė paaiÅ¡kinimus (t. 1, b. l. 78–83).

Nėra jokių įrodymų, kad pastarieji veiksmai buvo atliekami be jos ar prieÅ¡ jos valiÄ . K. K. 2005-04-05 praÅ¡ymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rÅ«pybos skyrių, praÅ¡ydama jai skirti stacionarias socialines paslaugas apgyvendinant jÄ nuolat Padvarių pensionate dėl sveikatos bÅ«klės, pati pasirašė praÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 68). K. K. iki 2005-11-22 savarankiÅ¡kai gyveno savo namuose. Byloje paskirtos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2010-08-13 Nr. 85TPK-163/2010 iÅ¡vadose (t. 5, b. l. 37–38) nurodyta, kad negrįžtami ir progresuojantys pažintinių funkcijų sutrikimai yra objektyviai fiksuojami nuo 2005-08-23 ir K.

K. bÅ«sena atitinka demencijos kriterijus, iki to laikotarpio nėra objektyvių duomenų medicininėje dokumentacijoje, kurie liudytų, kad K. K. nebÅ«tų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir nebÅ«tų galėjusi jų valdyti; medicininėje dokumentacijoje taip pat nėra duomenų, liudijančių apie Å«mų galvos smegenų pakenkimÄ , dėl ko iÅ¡sivystė silpnaprotystės reiÅ¡kiniai objektyviai fiksuojami 2005-08-11. Tačiau taip pat nurodyta, jog didelė tikimybė, kad pažintinių funkcijų sutrikimai galėjo turėti įtakos, įgyjant civilines teises ir pareigas, sudarant testamentÄ 2005-05-30; trÅ«kstant objektyvių duomenų galima pateikti tik tikimybinę iÅ¡vadÄ ; neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų, ekspertas negali atsakyti į teismo pateiktus klausimus.Taigi įvertinus visus byloje surinktus įrodymus matyti, kad K.

K. nors ir turėjo sveikatos sutrikimų, kurie galėjo turėjo įtakos jos psichinei bÅ«klei, tačiau Å¡ie įrodymai neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad K. K. bÅ«klė buvo nuolat bloga iki testamento sudarymo, ir svarbiausia – testamento sudarymo metu. Ekspertų tikimybę dėl testatorės bÅ«klės konkrečiu testamento sudarymo metu paneigia testamento sudarymo procese dalyvavusių asmenų: testamentÄ tvirtinusio notaro R. J. S., testamentÄ už testatorę pasiraÅ¡iusios V. Å . ir testamentÄ pasiraÅ¡iusio liudytojo V.

A. parodymai. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir tinkamai įvertino byloje surinktus testatorės sveikatos bÅ«klę patvirtinančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ .Dėl antrojo pagrindo.Apeliantė nurodo, kad ginčijamas testamentas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, nes testamentu visas turtas buvo paliktas svetimam asmeniui ir atimta paveldėjimo teisė iÅ¡ testatorės įpėdinių pagal įstatymÄ , netgi iÅ¡ tų, kurie galėtų pretenduoti į privalomÄ jÄ palikimo dalį.Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Testatoriaus teisė palikti savo turtÄ asmenims, kurie nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ , taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, taip pat teisė palikti savo turtÄ juridiniams asmenims, kurie turės bÅ«ti įsteigti vykdant testamentÄ , taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims, teisė testamentu atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ vieno, kelių ar visų įpėdinių yra įtvirtinta įstatyme (CK 5.19 str. 1–3 d.), testatoriaus pasinaudojimas įstatyme nustatytomis teisėmis pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip vieÅ¡osios tvarkos ar geros moralės nuostatų pažeidimas.

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad tarp atsakovo ir testatorės nuo 2003 metų buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, atsakovui tvarkant testatorės nuosavybės teisių atkÅ«rimo reikalus, taigi testatorė atsakovÄ pažinojo ir juo pasitikėjo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas ir į pačios apeliantės patvirtinamas aplinkybes, kad su testatore kartu gyvenęs Z. K. tuo metu turėjo rimtų problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, testatorės kiti giminaičiai su ja glaudžių ryÅ¡ių nepalaikė, testatorės pasirinkimas palikti savo turtÄ atsakovui yra protingai paaiÅ¡kinamas.

Dėl trečiojo pagrindo.Apeliantė nurodo, kad testamentas sudarytas dėl atsakovo apgaulės, neteisėtų veiksmų bei dėl piktavaliÅ¡ko susitarimo su notaru R. J. S. bei testamente nurodytais liudytojais V. A., V. Å .. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės apeliantė įrodinėjo Z. K. paaiÅ¡kinimais, jog prieÅ¡ sudarant testamentÄ atsakovas jį girdė alkoholiu, notaras nieko neaiÅ¡kino K. K., testamento neperskaitė (t. 1, b. l. 53–56, t. 3, b. l. 47, 102–103, t. 4, b. l. 117, 171), taip pat įvairiais, apeliantės nuomone, nesÄ Å¾iningais ir niekiniais atsakovo sandoriais iki ir po testamento sudarymo.Teisėjų kolegija atmesdama apeliantės argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada Å¡iais klausimais.

Z. K. paaiÅ¡kinimai apie sandorio sudarymo aplinkybes, kur jis teigia, jog nesupratęs sandorio esmės, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau prisimena, kad notaras neperskaitė testamento, yra neįtikinantys, ir nenurungia notaro – nepriekaiÅ¡tingos reputacijos valstybės įgalioto asmens, atliekančio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 d. 4 p.) – ir kitų sudarant testamentÄ dalyvavusių asmenų liudijimų.

Apeliantės kvestionuojami atsakovo sandoriai iki testamento sudarymo, ar juo labiau – po, niekaip nepatvirtina atsakovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su notaru, testamentÄ pasiraÅ¡iusiu asmeniu ir kitu liudytoju. Plačiai apeliaciniame skunde analizuojamas 2005-04-05 įgaliojimo teisėtumo klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad atsakovas daugelį sandorių tvirtindavo pas tÄ patį notarÄ â€“ taip pat, nes tai yra įprasta praktika, kadangi pas notarÄ iÅ¡lieka sandorio Å¡alių ir sandorių objektus identifikuojantys duomenys.

Greičiau įtarimus galėtų sukelti prieÅ¡ingas elgesys. Apeliantės argumentas, kad nelogiÅ¡ka ir neįtikėtina, kad einant gatve, V. Å ., papraÅ¡yta paliudyti ir pasiraÅ¡yti testamentÄ už kitÄ asmenį, ima ir Å¡iaip sau padaro tokiÄ paslaugÄ , grįstas vien apeliantės konkrečios situacijos subjektyviu tikimybės vertinimu. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas siekė užvaldyti testatorės turtÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nes nedraudžiama siekti turto teisėtais bÅ«dais.

Apeliantės argumentas, kad testamentÄ pasirašė ir liudijo atsakovui pažįstami asmenys, nereiÅ¡kia, kad jie buvo nesÄ Å¾iningi, nes įstatymas nenumato reikalavimų, kad testamentas bÅ«tų pasiraÅ¡ytas ir paliudytas testamentiniam įpėdiniam nepažįstamų asmenų ar apskritai dalyvaujant Å¡iam įpėdiniui (CK 5.29 str.), testatorės valia notarui ir kitiems dalyvavusiems asmenims buvo aiÅ¡ki. Taigi iÅ¡ esmės be nepatikimų Z. K. parodymų ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti notaro ir kitų testamento sudaryme dalyvavusių asmenų piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ ar apgaulę, galėjusiÄ turėti įstatymo draudžiamos įtakos testatorės valiai (CK 5.18 str. 1 d.).

Dėl ketvirtojo pagrindo.Apeliantė nurodo, kad testamento sudarymo metu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, konkrečiai:

1) notaras iÅ¡ anksto susitiko su atsakovu ir Å¡iam nurodė susirasti liudytojus ir asmenį, kuris pasiraÅ¡ytų už testatorę, 2) notaras neiÅ¡aiÅ¡kino sandorio sudarymo pasekmių, tačiau, jei ir bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinęs, jų nei testatorė, nei Z. K. nebÅ«tų supratę, 3) testamente nėra paraÅ¡yta, kad testatorė nemato ar kad jai dreba rankos, o neteisingai nurodyta, jog ji nevaldo rankos, 4) testamente melagingai nurodyta, kad testamentas testatorės suprastas ir, kaip atitinkantis jos valiÄ , priimtas ir pasiraÅ¡ytas, nes K.

K. testamento nepasirašė ir neprašė V. Å . jo pasiraÅ¡yti.Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pripažinus nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl testatorės nesugebėjimo suvokti savo veiksmų reikmės ir juos valdyti ir sandorio sudaryme dalyvavusių asmenų nesÄ Å¾iningumo bei apgaulės, atmestini apeliantės argumentai, kad notaras neperskaitė testamento, neiÅ¡aiÅ¡kino sandorio sudarymo pasekmių, o testatorė ir kiti dalyvavę asmenys jų nesuprato.

Notaras gali nemokamai ar už atlygį teikti konsultacijas, rengti sandorių projektus (Notariato 19 str. 1 d., 37 str. 4 p.). IÅ¡ anksto konsultuotis su advokatu prieÅ¡ sandorį yra protinga, taip taupomas laikas ir tinkamai sandoriui pasiruoÅ¡iama. Ä®pėdinių dalyvavimo sudarant testamentÄ faktas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Ä®statyme nenustatyta, kada, kaip ir kokia forma turi bÅ«ti pareikÅ¡tas testatoriaus praÅ¡ymas dėl įpėdinių dalyvavimo. Nesant įstatyminio reguliavimo, yra leidžiamos įvairios faktinės situacijos, praÅ¡ymas žodžiu, raÅ¡tu ar kitokia asmens valiÄ leidžiančia nustatyti forma gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tiek prieÅ¡ testamento pasiraÅ¡ymÄ , tiek jį sudarant.

Ä®pėdinio dalyvavimas sudarant testamentÄ paprastai rodo, kad įpėdinis yra informuotas apie testamento suraÅ¡ymÄ , ir tai yra su testatoriumi suderinti veiksmai. Jeigu nenustatyta, kad įpėdinio dalyvavimas įvyko prieÅ¡ testatoriaus valiÄ , nėra pagrindo teigti, jog Notariato įstatymo 48 str. 2 dalis buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas su notaru tarėsi be ar prieÅ¡ testatorės valiÄ .

Atmetus apeliantės argumentus dėl testatorės valios trÅ«kumų sudarant testamentÄ , atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad aplinkybė, jog atsakovas su notaru konsultavosi dėl sandorio sudarymo tvarkos, reiÅ¡kia imperatyvių įstatymo normų pažeidimÄ . Testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas neturi reikÅ¡mės, jeigu iÅ¡ testamento turinio testatoriaus valia aiÅ¡ki (CK 5.18 str.). Testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamÄ testatoriaus teisės palikti testamentu turtÄ savo nuožiÅ«ra įgyvendinimÄ .

Gero elgesio (moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valiÄ . Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įtvirtinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytÄ teismo pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 str. 4 d.). Byloje nėra ginčo, kad K.

K. labai blogai matė, t. y. buvo beveik akla, todėl yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kad testamente minėta aplinkybė nebuvo įraÅ¡yta. Byloje nėra ginčo, kad K. K. nuo 2003 metų sirgo lėtinėmis ligomis – ateroskleroze ir hipertonine demencija, jai tino galÅ«nės, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad jos sveikatos bÅ«klė nebuvo visÄ laikÄ vienoda, todėl protingai paaiÅ¡kinama aplinkybė, kad testamento pas notarÄ sudarymo dienÄ jai dėl rankos drebėjimo buvo sunku ar neįmanoma pačiai įskaitomai pasiraÅ¡yti testamento.

Aplinkybė, kad testamente įraÅ¡yta, jog testatorė nevaldo rankos, o ne kad jai dreba ranka, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga nustačius, kad ji objektyviai negalėjo pati pasiraÅ¡yti savo ranka. Aplinkybė, kad ne pati testatorė susirado asmenį, galintį už jÄ pasiraÅ¡yti testamente, ir jo asmeniÅ¡kai neprašė pasiraÅ¡yti, taip pat yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kai notaras pagarsina testamento turinį ir testatorius su juo sutinka bei neprieÅ¡tarauja dėl už jį pasiraÅ¡ančio asmens kandidatÅ«ros.

TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kaip Å¡is procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai papraÅ¡ius liudytojų ir pasiraÅ¡ančio asmens, ar tai padarius per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kad testamentas buvo pasiraÅ¡omas liudytojų bei jį pasiraÅ¡ančio asmens testatoriui dalyvaujant. Nenustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo aplinkybes, nenukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti testamentÄ negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo atmetė.Dėl teismų praktikos.Teismų praktikos klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti atsižvelgta į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai:

į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino testamento sudarymo aplinkybes ir jo turinį bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007, kurios aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-814/2002 iÅ¡aiÅ¡kinta prieÅ¡ingai.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliantės argumentus, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007 padarytus teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus testamento sudarymo ir turinio klausimais atitinka ir iÅ¡aiÅ¡kinimai, padaryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010. Pastarojoje nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta bÅ«tent dėl CK 5.29 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo bei dėl įpėdinio dalyvavimo sudarant testamentÄ , nutartis publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011 m.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str., n u t a r i a :             grÄ Å¾inti atsakovui A.

L. 2012-01-03 pateiktus dokumentus.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjos                                                                                           Rimvida Zubernienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė