ac1eba85-1817-43aa-b127-dbced6b69b68 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-284-374/2014                                                                                    Proceso Nr. 2-28-3-04686-2013-5             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.; 6.1.; 11.1.             Marijampolės rajono apylinkės teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2014 m. birželio 9 d.                                                         Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G.

D., dalyvaujant ieÅ¡kovei A. N., jos atstovui advokatui V. R., atsakovei Ž. J., jos atstovui advokato padėjėjui E. R., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. N. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. J. dėl skolos priteisimo, ir NUSTATĖ :              IeÅ¡kovė A. N. teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Ž. J. 3462 Lt patirtų iÅ¡laidų, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Atsakovė Ž.

J. su ieÅ¡kiniu nesutinka.             IeÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė kartu su savo motina R. K. įsteigė Å¡uniukų kirpyklÄ Marijampolėje. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė Ž. J. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti Å¡uniukų kirpėja. Todėl ieÅ¡kovė, pasitarusi su savo mama R. K., abi nusprendė jÄ priimti į savo kolektyvÄ , t.y. kad jai suteikė galimybę dirbti kartu su ieÅ¡kove tame pačiame Å¡uniukų kirpimo salone. Su atsakove buvo sutarta, kad ieÅ¡kovė skirs lėšas jos apmokymui, t.y. padengs jos mokymosi iÅ¡laidas, o ji dirbs ieÅ¡kovės ir jos motinos salone ne mažiau kaip tris metus, o neiÅ¡dirbus minėto termino, grÄ Å¾ins iÅ¡laidas, kurios buvo patirtos jos apmokymui.IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė apmokymams buvo pasiųsta į Maskvoje vykstančius kursus, mokykloje-salone „BONČERI".

Kursai užtruko nuo 2011-09-12 iki 2011-09-18.Kadangi, ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kovė prieÅ¡ tai pati yra buvusi apmokymo kursuose Maskvoje ir visos kainos jai buvo žinomos. IeÅ¡kovė nurodo, kad buvo maždaug paskaičiuota galimos iÅ¡laidos ir atsakovei duota 800 Eur suma (kas atitinka 2762 Lt. sumÄ ). Su atsakove buvo sutarta, kad ji privalo iÅ¡saugoti bei grįžusi ieÅ¡kovei pateikti kvitus apie patirtas iÅ¡laidas. Taip pat sutarta, kad jeigu iÅ¡leis mažiau skirtumÄ grÄ Å¾ins, jeigu iÅ¡leis daugiau ir iÅ¡laidos bus pagrįstos, jos jai bus padengtos (apmokėtos).

Taip kaip ir buvo sutarta, ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, atsakovė grįžusi pateikė savo patirtas iÅ¡laidas, t.y. kvitus apie iÅ¡leistus pinigus bei papildomai ataskaitÄ , suraÅ¡ytÄ ranka. Atsakovės iÅ¡laidas sudarė: Rusijos viza-310 Lt., medicininis draudimas - 16 Lt, autobuso bilietai į MaskvÄ ir atgal - 350 Lt, mokestis už kursus Maskvoje - 2508 Lt, kelionės iÅ¡laidos Maskvoje - 135 Lt, iÅ¡laidos telefonui - 13 Lt, registracija ir iÅ¡laidos maistui - 118 Lt, traukinio „Sputnik" iÅ¡laidos 12 Lt, viso - 3462 Lt suma.

IeÅ¡kovė teigia, kadangi atsakovė prieÅ¡ iÅ¡vykstant buvo gavusi 800 Eur sumÄ , jai grįžus bei pateikus kvitus apie patirtas iÅ¡laidas, jai papildomai buvo duota 700 Lt suma, kas bendrai sudarė 3462 Lt sumÄ (800 Eur (arba 2762 Lt) + 700 Lt = 3462 Lt). Atsakovė grįžusi iÅ¡ apmokymo pateikė kvitus, su patirtomis iÅ¡laidomis bei savo ranka darytÄ ataskaitÄ , apie iÅ¡leistas pinigines lėšas.IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė kartu su ieÅ¡kove iÅ¡dirbo nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn., t.y. 2013 m. gegužės mėn. įkÅ«rė savo Å¡uniukų kirpyklÄ .

Atsakovei nesilaikant susitarimo dirbti kartu su ieÅ¡kove ne mažiau kaip tris metus, ji pagal susitarimo sÄ lygas privalėjo grÄ Å¾inti jos mokymams patirtas (skirtas) iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovė turėjo dirbti ne trumpiau kaip iki 2014 m. spalio mėn.IeÅ¡kovė dėl iÅ¡laidų grÄ Å¾inimo buvo kreipėsi su 2013 m. gegužės 28 d. pretenzija į atsakovę, praÅ¡ant padengti visas su jos mokymais susijusias iÅ¡laidas, kurios sudaro 3462 Lt. sumÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė 2013-05-31 atsakymu iÅ¡ esmės neneigdama pretenzijoje nurodytų aplinkybių, nurodė, kad ji su abejotinais skaičiavimais nesutinka bei praÅ¡o pateikti jos darbo sutartį, kurioje pažymėta dėl darbo susitarimo 3 metus.IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė puikiai žino, kad jokia darbo sutartis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti sudaryta, kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė dirbo pagal iÅ¡sipirktus verslo liudijimus, o susitarimas dėl to, kad ji dirbs tris metus buvo sudarytas iki jos pasiuntimo į apmokymo kursus.

Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovė elgdamasi nesÄ Å¾iningai bei siekdama iÅ¡vengti savo įsipareigojimų, žinodama, kad ji dirbo ne pagal darbo sutartį, o pagal verslo liudijimÄ , nepagrįstai paprašė pateikti jai darbo sutartį. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė 2013-05-31 atsakymu į pateiktÄ pretenzijÄ nepaneigė, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl to kad atsakovė dirbs salone, kartu su ieÅ¡kove 3 metus bei kad nesilaikant tokio susitarimo, ji turės grÄ Å¾inti iÅ¡laidas patirtas jos apmokymams.

Atsakovė, ieškovės nuomone, tik suabejojo pateiktais skaičiavimais ir susitarimo įforminimo forma, t.y. laikė kad toks susitarimas turėjo būti įtvirtintas sudarytoje darbo sutartyje.Ieškovė teigia, kad susitarimas dėl atsakovės apmokymo bei dėl to turėtų išlaidų padengimo ir jos darbo kartu su ieškove viename salone ne trumpiau kaip 3 metus, buvo sudarytas žodžiu, dalyvaujant ieškovei, atsakovei ir ieškovės motinai R. K.. Taip pat tuo metu patalpose buvo ir kiti asmenys.Atsakovė Ž.

J. kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė nurodė, kad jÄ Ä¯ Å¡uniukų kirpimo salonÄ dirbti pakvietė ieÅ¡kovės motina R. K., kuri ir pasiÅ«lė susiieÅ¡koti kursus ir važiuoti mokytis Å¡io amato. Kadangi atsakovė kurį laikÄ yra gyvenusi Maskvoje ir ten turi draugų, atsakovė iÅ¡vyko į MaskvÄ ir ten baigė Å¡unų kirpimo kursus. Vyko už savo lėšas, jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gavusi. Grįžusi atidavė kvitus ir dėl savęs raÅ¡ytÄ iÅ¡laidų suvestinę ieÅ¡kovei tam, kad ji žinotų, kokios iÅ¡laidos, susiję su mokymu.

Atsakovės teigimu, ieškovė pati ketino važiuoti mokytis.Atsakovės nuomone, tarp jos ir ieškovės susiklostė darbo santykiai, nes atsakovei buvo pasiūlytas darbas, suteikta darbo vieta ir netgi aptartas darbo užmokestis. Atsakovė nurodo, kad visus tuos metus dirbo viena, nes ieškovė nemokėjo kirpti šuniukų. Ieškovė aprūpino darbo įrankiais ir priemonėmis, tačiau už tai atsakovė su ieškove atsiskaitydavo – nuo gaunamų mėnesio pajamų 60 proc. – ieškovei, 40 proc.

– atsakovei. Å iuos 40 procentų gautų pajamų atsakovė laiko darbo už mokesčiu.Atsakovė neigia susitarimÄ atidirbti tris metus arba pinigų grÄ Å¾inimÄ . Jos teigimu, jokių pinigų nei iÅ¡ ieÅ¡kovės, nei iÅ¡ motinos R. K. ji negavusi, su ieÅ¡kove ar jos motina apie 3 metų terminÄ nesitarusi.CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Ä®statymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004).Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Rungimosi principo taikymÄ bylose dėl žalos atlyginimo detaliau atskleidžia LAT, nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, "...rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia, jog:

įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ - neįrodyta" (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).Å ioje byloje ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti pinigų sumÄ , privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne.

Å is principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ . CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams.

Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. A. v.

V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos sutarties Å¡alys nebuvo sudariusios. Liudytoja R. K. yra ieÅ¡kovės motina, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jos parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Kiti liudytojai nurodė, kad byloje aptariamos aplinkybės jiems žinomos tik iÅ¡ ieÅ¡kovės arba jos motinos pasakojimų.Nors ieÅ¡kovė neigia buvus darbo santykiams tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, tačiau teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp Å¡alių susiklostė darbo santykiai.

Nustatytos visos darbo santykiams bÅ«dingos savybės: susitarimas dėl konkretaus darbo funkcijų vykdymo – Å¡uniukų kirpimas, darbo vietos – suteiktos patalpos, darbo įrankiai ir priemonės, bei raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtintas atsiskaitymas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės – gautų mėnesinių pajamų pasiskirstymas, kas atitiktų susitarimÄ dėl darbo užmokesčio: 40 proc. – atsakovei, 60 proc. - ieÅ¡kovei (b.l. 48). Pagal LR DK 99 str. 1 d., darbo sutartis yra konsensuali, t.y. laikoma sudaryta tada, kai Å¡alys susitarė dėl sutarties sÄ lygų, numatytų DK 95 str. (darbo funkcijų, darbo vietos, darbo už mokesčio ir kt.).

Pažymėtina, kad DK apskritai nenumato darbo sutarties negaliojimo, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo sudaryta raÅ¡tu (DK 99 str.).Teismas taip pat pastebi, kad faktiniam darbdaviui, t.y. ieÅ¡kovei, ir darbuotojai, t.y. atsakovei, esant geroms pažįstamoms, tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susiklostę ypatingi santykiai, todėl negali bÅ«ti vertintini taip, kaip įprastai suprantami darbdavio ir darbuotojo santykiai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esant tokiai faktinei situacijai, darbdaviui ir darbuotojui bendraujant neformaliai - darbuotojo pareigų apimtis buvo nustatyta žodine forma, nefiksuojant tai lokaliniuose teisės aktuose.

Tačiau įstatymas reikalauja, kad darbdavys tinkamai organizuotų darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ . Kaip jau minėta, nesant darbo tvarkos taisyklių kaip įmonės lokalinio teisės akto, darbuotoja negalėjo tiksliai žinoti savo funkcijų, pareigų ir tikslios darbo tvarkos. Tai, kad darbdavys nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir nesilaikė įstatymo reikalavimų, nemažina jo pareigų apimties. Laikytina, kad darbdavys yra stipresnioji darbo santykių pusė, todėl jam keliami ir didesni reikalavimai, vienas iÅ¡ kurių yra tinkamas darbo organizavimas.

Netinkamai organizuodamas darbÄ darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių rizikÄ . Ä®rodymų apie papildomas sÄ lygas, keliamas atsakovei, ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovė kategoriÅ¡kai neigia buvus susitarimÄ dėl 3 metų darbo toje pačioje įmonėje, o ieÅ¡kovė nepateikė kitų įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių šį ieÅ¡kinio motyvÄ . Todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

Kiti Å¡alių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės bylai.IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistinos iÅ¡laidos – 1000 Lt už advokato pagalbÄ (b.l.

57) bei valstybės naudai – teismo paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 93, 96, 98 str.).Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str., NUSPRENDĖ:             IeÅ¡kinį atmesti.            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės Ž. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) už advokato paslaugas.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. N., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12 Lt teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.             Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                    RÅ«ta Gustienė                                         Â