ac1cfd32-ad11-4e8b-bc7c-37f05467abe0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1018-437/2010Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00196-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas S. G. padavė teismui skundÄ (b. l. 2-4), kuriame praÅ¡o solidariai priteisti jam iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už priedus ir priemokas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 2912,65 Lt.Skunde paaiÅ¡kina, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr.

VPK) Å irvintų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigose. Pažymi, kad Vilniaus apskr. VPK nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. priemokos ir priedai yra viena iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurių suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos.Nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. yra įtvirtinti valstybės tarnautojams mokami priedai, to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ir už laipsnį arba tarnybinį rangÄ negali virÅ¡yti 55 proc. pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. nustatyti pagrindai, kuriems esant valstybės tarnautojams mokamos priemokos, šiame straipsnyje nurodytos priemokos negali viršyti 60 proc. pareiginės algos. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 d. įtvirtintos pareigūnams mokamos priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . PareigÅ«nams mokamų priemokų suma negali virÅ¡yti 60 proc. pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.). Statuto 36 str. nustatyta, kad pareigÅ«nai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį, Å¡ie priedai negali virÅ¡yti 55 proc. pareiginės algos (36 str. 6 d.).Atkreipia dėmesį, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo jam yra neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 str. 1 d. nuostatÄ .

Pabrėžia, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos , kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03/27/03, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-12-18 nutarimu, teisingo apmokėjimo už darbÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principais.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2008 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai, pagal kuriÄ kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucijos 5 straipsnis nustato, kad valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Vyriausybė.

Tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo neturi, pagal analogijÄ taikant CK 2.81 str. 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei, todėl tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Kita vertus, atsakovo Vilniaus apskr. VPK, kaip darbdavio, netinkamas jo darbo užmokesčio apskaičiavimas ir dėl to susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti visÄ darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas, todėl Vilniaus apskr. VPK taip pat gali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakovu Å¡ioje bylojeAtsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 11-13), kuriame paaiÅ¡kina, kad Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 4, 16, 23 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11 nutarimais, įstatymo teisėtumo prezumpcija (LR KT 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir 2009-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-256/2008.

Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.Nurodo, kad Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.PaaiÅ¡kina, kad atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. nuostatas 70 proc. ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ .

Svarbia laikytina aplinkybė, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Vilniaus apskr. VPK įgaliotas iÅ¡mokėti atlyginimÄ pagal iÅ¡ biudžeto skirtus asignavimus, tačiau Vilniaus apskr. VPK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris turi tam tikras įstatymų nustatytas teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų naudojimo organizavimu.

Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-01-07 Policijos departamentas raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad „tol kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų“, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, todėl susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas.Pažymi, kad S. G. praÅ¡omos priteisti sumos nurodytos skunde buvo atskaitytos 2007 m. sausio mėn. (192,27 Lt), todėl Å¡ioje dalyje jis yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Mano, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Å¡ioje byloje yra netinkamas atsakovas, atsakovu turėtų bÅ«ti tik Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 19-21), kuriame prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ .

NesutikimÄ su pareiÅ¡kėjo skundu pagrindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Papildomai nurodo, kad nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose S. G. nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (2912,65 Lt), kuri susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., kai atsakovas taikė 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu ir laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.

Vilniaus apskr. VPK pareiškėjui dėl taikyto 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo nesumokėjo 2912,65 Lt darbo užmokesčio dalies (b. l. 5-6,14-15 ).Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 – 26 straipsnių nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos be išlygų.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal to paties straipsnio 7 dalį Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (26 str. 3 d.).2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija), kuriuo buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia.Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius.Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ dalyje dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2007 m. sausio mėn., t. y. dėl 192,27 Lt priteisimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas S. G. į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-01-27, t. y. skundo dalyje dėl reikalavimo priteisti nepriemokÄ už 2007 metų sausio mėn. (192,27 Lt) praleidęs DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojamÄ praktikÄ , teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, spręs klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimÄ teismas turi diskrecijÄ pripažinti arba nepripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Nagrinėjamoje byloje, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareigÅ«nų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui bei į tai, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.).Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskr. VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ Vilniaus apskr.

VPK.PareiÅ¡kėjo S. G. praÅ¡oma priteisti nepriemokų sumÄ susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir Å¡is laikotarpis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto 3 metų apribojimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127, 129 str., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti S. G. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2912,65 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvylika litų ir 65 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Raimondas Blauzdžius