2024-12-04 Nr. AB-17696-4-45-3-00448-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2688-415/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00448-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. ir jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. A., T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. S. (toliau – ir Užsienietis) trijų mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Užsienietis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio atstovė prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo suvaržymų, įskaityti terminą nuo 2024 m. spalio 19 d., kai ribojama užsieniečio judėjimo laisvė neteisėtai.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu patenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 19 d. Kėdainių r., kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, Pelėdnagių km. prieigose, policijos pareigūnams patikrinus automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad juo vyko Užsienietis kartu su kitais keturiais trečiųjų šalių piliečiais. Užsienietis su savimi turėjo galiojantį pasą, tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, todėl buvo perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2639, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 4 dalimi, Užsienietis apgyvendintas Vilniaus pasienio rinktinės Padvarėlių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2024 m. lapkričio 7 d.

5. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Užsieniečio judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu, o Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalis numato galimybę šį aktą priėmusiai institucijai priimti sprendimus dėl užsieniečių apgyvendinimo, jų judėjimo laisvės suvaržymo, nėra teisinio pagrindo šio judėjimo laisvės suvaržymo vertinti kaip neteisėto, pažeidžiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį.

6. Įvertinęs tai, kad teismo posėdžiu metu Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį teismas konstatavo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4, 12 punktuose, nes Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (automobilio vairuotojas teigė, kad pakeleivius vežė į Varšuvą).

8. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis turi galiojantį pasą teismas darė išvadą, kad jo tapatybė nustatyta. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė pasą), kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl sprendė, kad 3 (trijų) mėnesių terminui Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslo, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą prieglobsčio byloje, negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, ši priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, priešingu atveju Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietis pažymi, kad teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė de facto yra sulaikymas. Užsienietis nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kadangi prieglobsčio prašytojams ši teisės norma netaikoma. Teismas nenustatė nei vienos iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikymo būtinumą. Kaip matyti iš teismo sprendimo, Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta, asmuo turi galiojantį pasą, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų, kad keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra duomenų apie jo padarytus laikino išvykimo iš VSAT pažeidimus, teismo sprendimu paskirtos priemonės nevykdymą ar bandymą išvykti iš Lietuvos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, todėl Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikoma Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4,12 punktai kartu su Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu netaikomi, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi nepagrįstai.

11. Užsieniečio teigimu, sulaikymo taikymo laikotarpis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo laikotarpio.

12. Užsienietis pažymi, kad nuo pat jo sulaikymo VSAT, jis aiškiai išreiškė, kad pabėgo iš savo kilmės valstybės, nes vyksta karas. Šias aplinkybes patvirtina VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024 m. spalio 19 d. Tarnybinis pranešimas Nr. 13VR-16571. Tai parodo, kad Užsienietis nuo pat pradžių išreiškė savo poziciją, kad negali grįžti į kilmės valstybę dėl to, jog ten jam nėra saugu, kas reiškia, kad turėjo būti pradėta prieglobsčio prašymo registravimo procedūra, bet dėl neaiškių priežasčių tai nebuvo padaryta, o priešingai asmuo buvo laikomas de facto sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. be jokio teismo sprendimo. Šias aplinkybes patvirtina VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos 2024 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. MD 2639.

13. Kaip matyti iš nurodytų dokumentų, Užsienietis nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. VSAT sprendimu buvo apgyvendintas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Įstatymo 114 straipsnio 1 dalis, 14020 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad asmuo ilgiau nei 48 valandoms gali būti sulaikytas tik teismo sprendimu, tokią nuostatą dėl asmens sulaikymo teisminės priežiūros įtvirtina ir Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalis ir jokios išimtys šiai konstitucinei normai nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, Užsienietis laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d., kai jam buvo taikomas de facto sulaikymas be teismo sprendimo, buvo sulaikytas neteisėtai.

14. Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Centras taip pat prašo įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

15. Centro vertinimu, Užsieniečio veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra ir prieglobsčio prašytojams taikomomis garantijomis, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik po sulaikymo teismo posėdžio metu, kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apgyvendinimo klausimą. Yra didelė tikimybė, kad neribojant Užsieniečio judėjimo laisvės jis pasislėps, todėl darytina išvada, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnyje 2 dalyje, todėl taikyta teisinė priemonė šiuo individualiu atveju yra būtina ir proporcinga Įstatymo siekiamam tikslui (išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį priimti ir sprendimą). Užsieniečiui taikoma teisinė priemonė nėra pernelyg varžanti jo teises ar neužtikrinanti jo poreikių. Užsienietis gali teikti prašymus ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš apgyvendinimo vietos, tačiau tokių prašymų neteikė.

16. Centro teigimu, tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir Užsieniečiui taikant kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos (įgyvendins savo tikslą vykti į Lenkijos Respubliką ar kitas Europos Sąjungos valstybes nares) ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nebus sudarytos prielaidos išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvų bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino Centro teikimą ir taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (tris) mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Centras su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Centras taip pat prašo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Migracijos departamentą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis teismo posėdžio metu paprašė prieglobsčio, vertino, kad jis yra prieglobsčio prašytojas. Bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu priėmė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį. Taigi, konstatuotina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

21. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

23. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

25. Byloje nustatyta, kad Užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas; neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai); prašymą suteikti prieglobstį pateikė teismo posėdžio metu, sprendžiant dėl sulaikymo jam taikymo; prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti; VSAT kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pagalbos dėl readmisijos paraiškos perdavimo atsakingai Rusijos Federacijos institucijai. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) ir išspręsti klausimą dėl readmisijos taikymo yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje arba įvykdyti readmisijos susitarimą.

27. Teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, kad Užsienietis apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi ir 14020 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančiomis Užsieniečio sulaikymą, kadangi nagrinėjamu atveju Užsienietis VSAT sprendimu nebuvo sulaikytas, o Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo laikinai apgyvendintas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalį šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 5 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Taigi, Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai dėl neteisėto sulaikymo atmestini kaip nepagrįsti. Užsieniečio argumentai dėl prieglobsčio prašytojo statuso nesuteikimo nuo jo apgyvendinimo Centre momento nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylos duomenimis, prieglobsčio prašytojo statusą Užsienietis įgijo 2024 m. lapkričio 7 d. nagrinėjant jo sulaikymo klausimą pirmosios instancijos teisme, priešingų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad priimant sprendimą dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo statusą byloje nėra, todėl laikinai apgyvendinant Užsienietį buvo pagrįstai vadovaujamasi Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalimi.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas šioje byloje nedaro įtakos Migracijos departamento teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įtraukti šią instituciją į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis