ac1ce3a5-7c10-4f95-89b7-e83fc3c5696e · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-238/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00397-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Linai Kopštalytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam Ž.

K., jo gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai, (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui M. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo J rÅ«mų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, įpareigojant baudÄ sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 2018 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 19.20 val. iÅ¡ valstybinio miÅ¡ko, patikėjimo teise valdomo (duomenys neskelbtini) J regioninio padalinio medienos sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 4441,56 euro vertės paruoÅ¡tų 23 vnt. Ä Å¾uolo ir 9 vnt. uosio rÄ stų, kas sudaro 19,47 kubinių metrų medienos, tuo (duomenys neskelbtini) J regioniniam padaliniui padarydamas 4441,56 Eur turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis Ž. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis (nuteistasis) padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Teigia, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (LR BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Teisme iÅ¡nagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad bÅ«tent jis (nuteistasis) padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 178 straipsnio 1 dalyje. 2.2. Skunde apeliantas nurodo, kad 2018-07-26 pavakare, į darbo pabaigÄ , į girininkijÄ atvažiavo jam pažįstamas D.

V. ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti kietmedžio medienos savo įmonei UAB „D“. D. V. nurodė, kam jam reikalinga mediena ir dar malkų. Jis (Ž. K.) žinojo, kad trijose vietose, t. y. sandėliuose, turi kietmedžio, nes miÅ¡ke vyko kirtimai. Su D. V. maÅ¡ina nuvažiavo į sandėlius. Visuose sandėliuose medienos matavimus atliko jis (nuteistasis). Kadangi D. V. tiko visa sumatuota mediena, grįžo į (duomenys neskelbtini) girininkijos raÅ¡tinę, kur jis (Ž. K.) pasitikslino medienos kiekį pagal tÅ«rio lenteles ir, paskaičiavęs, iÅ¡rašė jam iÅ¡akstinę sÄ skaitÄ .

D. V. dar pasakė, kad yra galimybė įsigyti medienos pigiau aukciono metu. PaaiÅ¡kino, kad aukcione galima dalyvauti ir pigiau nusipirkti medienÄ , tačiau pirkdamas pirkėjas realiai medienos nemato. Prekę pamato tik jÄ Ä¯sigijęs. D. V. labiau tiko kÄ tik parodyta ir sumatuota mediena, nei dalyvavimas aukcione. IÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ iÅ¡rašęs tÄ patį vakarÄ , D. V. pasakė, kad kuo greičiau apmokėtų sÄ skaitÄ , tada galės pasiimti medienÄ , prieÅ¡ tai informavęs, kad atliko pavedimÄ .

Tuomet informacijÄ bÅ«tų pasitikrinęs buhalterijoje, ir, jei pinigai yra sÄ skaitoje, bÅ«tų iÅ¡rašęs D. V. medienos perdavimo aktÄ . Teisme jis (nuteistasis) paaiÅ¡kino, dėl ko buvo sustojęs Å¡alia miÅ¡ko kirtėjo D. J., kad pasiteirauti, kur paliks technikÄ . Nuvykęs į darbo vietÄ 2018-07-30 jis (Ž. K.) pamatė J rajono regioninio padalinio tarnybinį automobilį, kuriame buvo T. D. ir ekonomistė L. K., kurie paprašė pateikti visus apskaitos dokumentus, minėdami, kad reikia sutikrinti visus dokumentus, nes dingo mediena.

Nuvykęs prie lentpjÅ«vės, ten pamatė M. K., A. M., N. M., eigulį A. K. ir lentpjÅ«vės savininkÄ T. R.. M. K. turėjo ant maÅ¡inos kapoto pasidėjęs praÅ¡ymo dėl išėjimo iÅ¡ darbo savo noru blankÄ ir be jokių ceremonijų liepė raÅ¡yti jam praÅ¡ymÄ savo noru iÅ¡eiti iÅ¡ darbo atgaline data, t. y. liepos 23-25 diena, o jei jis (Ž. K.) nesutiks raÅ¡yti, tuomet M. K. iÅ¡kvies policijÄ . M. K. visaip kaip mėgino iÅ¡gauti, kad jis (nuteistasis) pasiraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ dėl išėjimo iÅ¡ darbo savo noru.

Norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, 2018-07-30 susisiekė telefonu su D. V., kuris patvirtino, kad penktadienį (2018-07-27) medienÄ jis iÅ¡sivežė į lentpjÅ«vę iÅ¡ trijų girininkijos sandėlių. D. V. pasakė ir paaiÅ¡kino, kad dėl Å¡io „nesusipratimo“, jis dabar yra apkaltintas vagyste. D. V. telefonu patvirtino ir nuramino, kad jis padarė pavedimÄ pirmadienį. Teisiamojo posėdžio metu jis (Ž. K.) nurodė, kad nežinojo, kada D. V. iÅ¡sivežė medienÄ , apie tai jo niekas neinformavo. 2.3.

M. K., Å¡io įvykio metu laikinai užimdamas vadovo pareigas, vis dar nepamiršęs nuoskaudų iÅ¡ jo (Ž. K.) pusės, ir kaip buvęs bendradarbis – girininkas, ir kaip jo (Ž. K.) kaimynas, turėdamas tikslÄ užimti girininko darbo vietÄ ir siekdamas atsikratyti juo (Ž. K.), kaip konkurento, pasinaudodamas tuometine situacija, pasinaudojo tuo, t. y. „apjuodino“ jį (apeliantÄ ), kad Å¡is netektų girininko pareigų ir bÅ«tų atleistas iÅ¡ darbo, o gal net ir nuteistas. 2.4. Vienu pagrindiniu kaltės įrodymų Å¡altiniu teismas laiko M.

K. parodymus, ir M. K. suraÅ¡ytÄ 2018-08-02 pareiÅ¡kimÄ , adresuotÄ Kauno apygardos prokuratÅ«rai pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl valstybinio miÅ¡ko vagystės, taip pat Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡tÄ Nr. 1435. Tačiau M. K. parodymai ir jo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas Å¡ioje byloje yra subjektyvÅ«s, nes M. K. buvo ir yra tiesiogiai suinteresuotas, kad jis (apeliantas) bÅ«tų pripažintas kaltu ir nuteistas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų M. K. ir jo „patikimų“ asmenų, tai jo – žmonos L.

K., N. M., A. M., D. J., A. B., T. D. iÅ¡galvotus teiginius apie neva įvykdytÄ medienos vagystę. Pažymi, kad 2018-07-30, po pietų, M. K. jau buvo žinoma, kad pinigai iÅ¡ bendrovės „D“ už medienÄ Ä¯plaukė į urėdijos sÄ skaitÄ , iki 2018-08-02 M. K. jau buvo gavęs jo (apelianto) paaiÅ¡kinimÄ , bei bendravo telefonu pats su medienos pirkėju D. V., ir galėjo suprasti, kad jokio vagystės fakto nėra, tačiau tikslingai, norėdamas apkaltinti jį (Ž. K.) nebÅ«to nusikaltimo padarymu, bei taip jam pakenkti, 2018-08-02 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2.5.

Kitas teismo nurodytas įrodymas, pagrindžiantis jo (apelianto) kaltę, tai liudytojų A. B. ir D. J. parodymai. Tačiau Å¡ie liudytojai neparodė, kad įvykio dienÄ 2018-07-27 ir įvykio vietoje, kaltinime ir nuosprendyje nurodytu laiku, t. y. nuo 18.10 val. iki 19.20 val., (duomenys neskelbtini) J regioninio padalinio medienos sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale, matė bÅ«tent jį (Ž. K.). Å ie du liudytojai taip pat neparodė, nes nematė, kaip UAB „A“ vairuotojas-traktorininkas G.

B., susitaręs su bendrovės „D“ vadovu D. V., iÅ¡ kaltinime ir nuosprendyje nurodytų sandėlių atsirinko bendrovei „D“ darbams reikalingÄ medienÄ â€“ Ä Å¾uolo ir uosio rastus, kuriuos bendrovės „A“ vairuotojas, suderinęs telefonu su bendrovės „A“ vadovu T. R. pervežė į bendrovės „A“ lentpjÅ«vę. Negana to, liudytojo A. B. parodymai nenuoseklÅ«s ir painÅ«s. Apklausiamas teisme liudytojas A. B., atsakydamas į nuteistojo gynėjo advokato A. Baužos klausimus, siekdamas nuslėpti tiesÄ , bei stengdamasis padėti M.

K., susipainiojo savo parodymuose. Teismui jis parodė, kad su liudytoju A. J. patikrinti medienos jis važiavo ir į kitus 2 sandėlius. Ä® advokato A. Baužos klausimus atsakė, kad penktadienį darbÄ baigė apie 17-17.30 val., ir kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. B. atsakė, kad „gal nepamenu, ar važiavau su D. J. po kitus sandėlius žiÅ«rėti medienos, ar jis man sakė“. 2.6. Teismas nuosprendyje nepaminėjo ir net nevertino svarbių bylos aplinkybių, nes D.

V. nurodė, kad jam tÄ pačiÄ dienÄ t. y. 2018 m. liepos 26 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinė medienos pirkimo sÄ skaita, tačiau jis pavėluotai pervedė už medienÄ pinigus. Teisme apklausiamas kaip liudytojas jis paaiÅ¡kino, jog atvažiavo pirkti (duomenys neskelbtini) girininkijos medienÄ , o ne asmeninę Ž. K. medienÄ . D. V. parodė, kad jam darbui buvo reikalingas kietmedis, t. y. Ä Å¾uolas ir uosis, ir todėl įsigijo Ä Å¾uolo ir uosio, gal apie 20 kubų. Liudytojas D. V. taip pat parodė, kad jam tÄ dienÄ , tai bÅ«tų 2018-07-26 ir buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinė medienos pirkimo-pardavimo sÄ skaita, tačiau jis iÅ¡karto neatsiskaitė, nes trÅ«ko sÄ skaitoje lėšų, kurios turėjo bÅ«ti pervestos 2018-07-27 jo įmonei „D“ iÅ¡ kitos įmonės už atliktus darbus.

Liudytojas D. V. patvirtino, kad jam girininkas sakė, kad mediena negali iÅ¡važiuoti iÅ¡ miÅ¡ko, kol nepervesti pinigai į sÄ skaitÄ . Taip pat D. V. patvirtino, kad pinigai jo įmonei turėjo bÅ«ti pervesti dar penktadienį. Kadangi tai nebuvo padaryta, todėl tiesiog nebuvo iÅ¡ ko pervesti pinigus ir į Urėdijos sÄ skaitÄ . Taip pat liudytojas D. V. parodė, kad kai jis dirba su kitomis įmonėmis, jos taip pat iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ankstines sÄ skaitas, tačiau prekes jis gali paimti dar neatsiskaitęs, pardavėjui pasitikint, todėl ir Å¡iuo atveju jis negalvojo, jog iÅ¡kils tokia problema.

Skunde nuteistasis taip pat cituoja liudytojų G. B., T. R., duotus parodymus. Liudytojų parodymai yra tik bendro pobÅ«džio, galimai pakartota vieno asmens parodymų versija, kuri visiÅ¡kai nepagrindžia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Liudytojų L. K., N. M., A. M., D. J., A. B., T. D. parodymuose nėra jokių duomenų ir jokios reikÅ¡mingos informacijos, kuria teismas galėjo remtis pripažindamas jį (Ž. K.) kaltu dėl nusikaltimo padarymo. 2.7. Nuosprendyje ypatingÄ dėmesį teismas sutelkė į jo (nuteistojo) skambučių analizę su bendrovės „D“ vadovu D.

V., įmonės „A“ vadovu T. R., tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kad dar yra bendravimas ir per „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ programas, kurios yra žymiai pigesnės. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad užfiksuoti bendrovės „D“ vadovo D. V. 2018 rugpjūčio 1 d. du bandymai prisijungti prie T. R. telefono, tačiau jis (nuteistasis Ž. K.) teisme aiÅ¡kino, jog tai neturėjo nieko bendro su jo nuteisimu dėl medienos vagystės. 2.8. Skunde teigiama, kad grindžiant jo (nuteistojo) kaltumÄ ir suraÅ¡ant apkaltinamÄ jį nuosprendį, net nebuvo konstatuota Å¡ios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Nuosprendyje tik teigiama, jog jis (nuteistasis) padarė miÅ¡ko vagystę ir siekė užvaldyti urėdijos turtÄ â€“ medienÄ (Ä Å¾uolo ir uosio rÄ stus). Mano, jog jo kaltė negali bÅ«ti grindžiama tik vieno suinteresuoto asmens, Å¡iuo atveju M. K. parodymais, nes tai prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms ir tai turi bÅ«ti laikoma tik prielaidomis. Teismas, nuteisdamas jį (Ž. K.) pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes bylos medžiaga nepatvirtina, teismo iÅ¡vadų, kad jis bÅ«tų padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas advokatas ArtÅ«ras Bauža prašė Ž. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo M. K. ir prokuroras Mindaugas Å ukys prašė Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistÄ 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį.

4. Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo Ž. K. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių reikÅ¡mę renkant ir tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta.

8. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtÄ neatlygintinÄ svetimo turto užvaldymÄ ir jo pasisavinimÄ (pagrobimÄ ). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Be to, pagal teismų praktikÄ vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ . Vagystės objektyvieji požymiai yra Å¡io nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretÅ«s materialaus pasaulio daiktai. Pagrobti galima tik svetimÄ turtÄ â€“ daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

9. Nors Ž. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – liudytojų M. K., A. M., N. M., L. K. parodymai, kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad Ž. K. pagrobė svetimÄ turtÄ , valstybinio miÅ¡ko, patikėjimo teise valdomo (duomenys neskelbtini) J regioninio padalinio medienos sandėlių paruoÅ¡tų 23 vnt. Ä Å¾uolo ir 9 vnt. uosio rÄ stų, ir tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) J regioniniam padaliniui padarė 4441,56 Eur (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro 56 centų) turtinę žalÄ .

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas visų surinktų įrodymų visetÄ , ir kiekvienus įrodymus atskirai, pagrįstai nustatė aplinkybę, kad mediena buvo iÅ¡gabenta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) J regioninio padalinio medienos sandėlių ir nuvežta į lentpjÅ«vę, kuri priklauso UAB „A“, dar neatsiskaičius, nesumokėjus pinigų už Å¡iÄ medienÄ . Mediena priklausė urėdijai ir buvo svetimas turtas Ž. K..

11. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog susiklosčiusi situacija yra tiesiog „nesusipratimas“, jog neva D. V. medienÄ iÅ¡sivežė nepranešęs jam ( nuteistajam Ž. K.). Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors ir buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita medienai, tačiau pats nuteistasis Ž. K. pripažino tÄ aplinkybę, kad medienÄ iÅ¡ sandėlių galima iÅ¡vežti tik po to, kai apmokama ar padaromas mokėjimo pavedimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad su nuteistojo žinia buvo iÅ¡vežta mediena, o po kelių dienų paaiÅ¡kėjus vagystės faktui, buvo padarytas mokėjimo pavedimas už medienÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pilnai įrodytas vagystės faktas, nes svetimo turto, t. y. medienos buvimo vieta buvo pakeista, tariamas pardavimas įformintas, nesilaikant medienos pardavimo reikalavimų.

12. Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad J padalinyje laikinai dirbo vadovu ir jis iÅ¡ N. M. 2018 m. liepos 29 d. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) galimai įvykdyta medienos vagystė, o N. M. aptiko medienÄ UAB „A“ lentpjÅ«vėje. Nurodė, kad paskambino reikiamiems ir atsakingiems asmenims ir informavo, kad pirmadienį visi susitiktų 7.00 val., be to, suorganizavo, kad iÅ¡ Ž. K. bÅ«tų paimti visi dokumentai, kad nebÅ«tų suklastoti. N. M. buvo padaręs nupjautų medžių kelmų atliejas.

Nuvykus prie lentpjÅ«vės tvoros, matėsi pavogta mediena. Buvo iÅ¡kviestas lentpjÅ«vės direktorius T. R., kuris pripažino, kad jo lentpjÅ«vėje esančios medienos ir atliejos sutampa ir patvirtino, kad mediena yra Ž. K.. Taip pat liudytojas nurodė, kad į vietÄ atvykęs Ž. K. siÅ«lėsi šį reikalÄ â€žsutvarkyti“, jis suprato, kad tai medienos pervežimas į vietÄ ir apie jokį medienos pirkėjÄ nebuvo kalbama. Ž. K. nei raÅ¡tu, nei žodžiu neaiÅ¡kino apie Å¡ios medienos atsiradimÄ lentpjÅ«vėje ir kviečiant policijÄ , pastarasis (Ž.

K.) iÅ¡vyko iÅ¡ lentpjÅ«vės. 2018 m. liepos 30 d. po 16 val. grįžus į darbovietę, sužinojo, kad į sÄ skaitÄ buvo pervesta daugiau nei 5000 Eur iÅ¡ UAB „D“, su kuria jokių ilgalaikių sutarčių neturėjo ir jis pasirašė įsakymÄ , kad pinigus grÄ Å¾intų, kaip klaidingai pervestus. Pavedimas buvo atliktas po to, kai iÅ¡ lentpjÅ«vės jau buvo iÅ¡vežta mediena, tačiau Å¡iai medienai gabenti važtaraÅ¡tis nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas, lentpjÅ«vės direktorius taip pat neturėjo jokių medienos dokumentų ir minėjo, kad Ž.

K. juos žadėjo atvežti vėliau.

13. Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 30 d. 7.00 val. susirinko J miÅ¡kų urėdijoje ir nuvyko į lentpjÅ«vę „A“, kadangi buvo įtarta, kad Å¡ioje lentpjÅ«vėje yra iÅ¡ girininkijos vogta mediena. Ž. K. siÅ«lė M. K. susitarti, kad nuslėpti faktÄ , jog mediena iÅ¡ girininkijos lentpjÅ«vėje neapskaityta.

14. Liudytojas N. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2018 m. liepos 28 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad yra dingusi mediena, paskambino A. K., kad sužinotų, ar kam nors parduota mediena. Sužinojęs, kad medienos pardavimo faktas neužfiksuotas, susisiekė su Ž. K., kuris, jo manymu, elgėsi įtartinai, nes neprisipažino dėl medienos pardavimo. KitÄ dienÄ važiavo pro lentpjÅ«vę ir pamatė medienÄ ir apie tai informavo M. K.. Nurodė, kad jis padarė kelmų popierines iÅ¡pjovas, o į lentpjÅ«vę atvykus lentpjÅ«vės savininkui, jis sakė, kad mediena yra Ž. K., jokių medienos dokumentų nebuvo. Taip pat apklausos metu nurodė, kad Ž. K. siÅ«lė viskÄ nuslėpti.

15. Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) J urėdijoje, kurioje tuo metu laikinas vadovas buvo M. K.. 2018 m. liepos 30 d. jÄ ir T. D. iÅ¡siuntė į (duomenys neskelbtini) girininkijÄ paimti griežtos atskaitomybės dokumentų, nes galimai buvo įvykdyta medienos vagystė. Girininko nerado, jis atvyko netrukus. Imant dokumentus, girininkas vis pasiÅ¡alindavo iÅ¡ patalpų kalbėti telefonu, vėliau iÅ¡vyko tarnybiniu automobiliu ir grįžo maždaug po valandos, pasirašė paėmimo aktÄ . Nurodė, kad jie paėmė medienos gabenimo važtaraščius, pirkimo – pardavimo sutartis, atliekų pardavimo aktus, tačiau tarp paimtų dokumentų, nebuvo sÄ skaitos su UAB „D“. Liudytojas T. D. taip pat pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tarp paimtų dokumentų, nebuvo jokio dokumento su UAB „D“.

16. Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų M. K., A. M., N. M., L. K. ir T. D. parodymais nustatyta, kad pastebėjus vagystės faktÄ ir aiÅ¡kinantis aplinkybes, buvo nustatyta, jog Ž. K. pavogė medienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) J regioninio padalinio medienos sandėlių, mediena buvo iÅ¡vežta už jÄ neapmokėjus, o T. R. (UAB „A“ vadovas) paaiÅ¡kino urėdijos darbuotojams, jog mediena pas jį pateko ir jos savininkas yra Ž. K.. Be to, minėti liudytojai patvirtino aplinkybes apie tai, kad aiÅ¡kinantis vagystės faktÄ , Ž.

K. siekė nuslėpti patikrinimo ir vagystės faktÄ , prašė patikrinimo neapskaityti. Be to, apie galimÄ kitÄ asmenį (D. V.) ir jo neteisėtus veiksmus, įsigyjant medienÄ , nieko neaiÅ¡kino. Å i versija dėl kito asmens atsirado tik vėliau, o D. V. apmokėjo už medienÄ vėliau, jau iÅ¡kilus ir paaiÅ¡kėjus vagystės faktui. Taip pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė faktÄ , kad nuteistasis Ž. K. galėjo laisvai disponuoti mediena, ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju, jis pripažino aplinkybę, kad medienÄ iÅ¡ sandėlių galima buvo iÅ¡vežti tik po to, kai už jÄ apmokama.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad mediena iÅ¡vežta žinant Ž. K. ir po kelių dienų, kai paaiÅ¡kėjo vagystės padarymo faktas, tik tuomet buvo padarytas mokėjimo pavedimas už dingusiÄ medienÄ . Apibendrinant, konstatuojama, jog apeliaciniame skunde nurodyta įvykių versija laikoma nepagrįsta, todėl yra atmetama.

17. Nepagrįstu apelianto skundo argumentu laikoma apelianto nurodyta aplinkybė, kad medienos vagystės fakto iškėlimas ir jo apkaltinimas medienos vagyste, yra M. K. kerštas. Kolegija konstatuoja, kad ši versija nepagrįsta, niekuo ir jokiais duomenimis nepatvirtinta, todėl atmestina. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad vagystės aplinkybių aiškinimasis pradėtas po to, kai apie vagystę sužinojo N. M.. Šis liudytojas patvirtino, kad jis atliko kai kuriuos veiksmus ir aiškinosi, ar mediena parduota, skambino A.

K., Ž. K., Å¡is elgėsi įtartinai, nepripažino medienos pardavimo. Be to, jis (N. M.) važiavo pro lentpjÅ«vę ir ten pamatė pagrobtÄ medienÄ , o lentpjÅ«vės savininkas pasakė, kad mediena pateko su Ž. K. žinia. Tik tuomet N. M. informavo M. K. apie nustatytÄ medienos vagystės faktÄ ir urėdijos darbuotojai toliau aiÅ¡kinosi medienos dingimo aplinkybes (paėmė, patikrino dokumentus, iÅ¡ kurių nustatė, kad mediena nebuvo parduota ir už jÄ nebuvo apmokėta, kvietėsi Ž. K., Å¡is prašė nuslėpti patikrinimo duomenis).

Taigi, kolegija konstatuoja, kad ne M. K. buvo vagystės fakto iÅ¡kėlimo iniciatorius, o jo veiksmai aiÅ¡kinantis vagystės aplinkybes ir praneÅ¡imas teisėsaugos institucijai apie nusikaltimÄ , buvo teisėti ir pagrįsti aiÅ¡kintis nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininkÄ .

18. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pagrįstai tikėjo liudytojų parodymais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga dėl pavogtos medienos fakto, vagystę įvykdžiusio asmens (Å¡iuo atveju Ž. K.), kadangi visetas iÅ¡tirtų parodymų yra nuoseklÅ«s ir patvirtinti kitais iÅ¡tirtais įrodymais, todėl yra pagrindas teigti, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį ir jo naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

19. Byloje neginčytinai nustačius, kad Ž. K. 2018 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 19.20 val. iÅ¡ valstybinio miÅ¡ko, patikėjimo teise valdomo (duomenys neskelbtini) J regioninio padalinio medienos sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 4441,56 euro vertės paruoÅ¡tų 23 vnt. Ä Å¾uolo ir 9 vnt. uosio rÄ stų, kas sudaro 19,47 kubinių metrų medienos, tuo (duomenys neskelbtini) J regioniniam padaliniui padarydamas 4441,56 Eur turtinę žalÄ , jo veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

20. Skirdamas nuteistajam Ž. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai Ž. K. skyrė bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudÄ , bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ jos minimaliam dydžiui. Nuteistojo Ž. K. apeliaciniame skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

21. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas Ž. K. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

22. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė