Legislator Case Law & Legislation
ac1a5cee-06f4-4f4d-9eae-12d6832e633d AI generated

ac1a5cee-06f4-4f4d-9eae-12d6832e633d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ac1a5cee-06f4-4f4d-9eae-12d6832e633d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2149-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 16.8, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. R., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Irinai Urbonei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovui Mindaugui Liaugaudui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atstovui Audriui BareiÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. R. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

ac1a5cee-06f4-4f4d-9eae-12d6832e633d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vidaus tarnybos statuto 59 str. 1 d. nustatyta, kad teismui grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , taigi darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ klausimÄ pirmiausiai sprendžia darbdavys, o ne teismas. Be to, pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 10 p. į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaitomas priverstinės pravaikÅ¡tos dėl neteisėto atleidimo laikas, todėl teismui pripažinus atleidimÄ neteisėtu, darbdavys priimtų sprendimÄ ir dėl vidaus tarnybos stažo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2149-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00341-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 16.8, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. R., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Irinai Urbonei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovui Mindaugui Liaugaudui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atstovui Audriui BareiÅ¡iui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. R. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 115–116), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:panaikinti 2012 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – ir Vidaus reikalų ministras) įsakymo Nr. 1V-8 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1V-8) 1 p.;panaikinti 2012 m. sausio 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos sprendimÄ (protokolo Nr. (21/23)-8RN-1) neteikti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadui siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui suteikti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (21/23)-8RN-1);panaikinti 2012 m. sausio 5 d.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado įsakymÄ Nr. TE-3 „Dėl E. R. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – ir įsakymas Nr. TE-3);įpareigoti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinę grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų bÅ«rio vyresniojo pasieniečio pareigas;priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2011 m. sausio 5 d. bei delspinigius nuo neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;įskaičiuoti į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir staÅ¾Ä vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių valstybinei pensijai gauti už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2012 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjo nuomone, nors Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (toliau – ir VTPÄ®) nenustatytas terminas, per kiek laiko paslapčių subjektas privalo priimti sprendimÄ dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, tačiau tai turėtų bÅ«ti atlikta analogiÅ¡kais terminais kaip ir suteikiant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, t. y. per 20 dienų.

Taigi, pasak pareiÅ¡kėjo, sprendimas Nr. 1V-8 buvo priimtas pažeidžiant nustatytas procedÅ«ras, nes Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2011 m. rugpjūčio 22 d. teikimÄ Nr. (63)-18-964-1589 (toliau – ir Teikimas), kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti pareiÅ¡kėjo turimÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir VRM) iÅ¡siuntė ir taip jÄ informavo 2011 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tu, tačiau VRM Centrinė specialioji ekspertų komisija susirinko ir sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priėmė tik 2011 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus 73 dienoms po VSD Teikimo iÅ¡siuntimo, o įsakymas Nr. 1V-8 buvo priimtas praėjus dar beveik dviem mėnesiams.

Atkreipė dėmesį, jog apie VSD TeikimÄ nebuvo informuotas ir gavo jį tik 2012 sausio 10 d. iÅ¡ Pakrančių apsaugos rinktinės.PareiÅ¡kėjo teigimu, Teikimas, VRM Centrinės specialiosios ekspertų komisijos protokolas Nr. 1-8RN-5(RN), įsakymas Nr. 1V-8, sprendimas Nr. (21/23)-8RN-l bei įsakymas Nr. TE-3 galimai buvo nulemti tos aplinkybės, jog 2011 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 05-1-2057-10 ir atleido pareiÅ¡kėjÄ pagal laidavimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 str. 1 d.

PareiÅ¡kėjo nuomone, teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo asmenines ir kitas savybes, valstybės vardu iÅ¡reiÅ¡kė pasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.Pažymėjo, kad VSD Teikime ir VRM įsakyme Nr. 1V-8, panaikindami pareiÅ¡kėjo leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, vadovavosi VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 p., kuris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. liepos 7 d. nutarimu byloje Nr. 22/2008-31/2008-9/2010-35/2010 buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).Nurodė, kad apie 2011 m. kovo 31 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Pakrančių apsaugos rinktinei buvo žinoma jau seniai, kaip buvo žinomos ir visos bylos aplinkybės, tačiau tiek VSAT, tiek ir Pakrančių apsaugos rinktinės vadovybė, nesiimdama jokių veiksmų parodė savo pasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju. Anot pareiÅ¡kėjo, nurodytas aplinkybes patvirtina ir tas faktas, jog 2011 m. birželio 30 d. Pakrančių apsaugos rinktinės pareigÅ«nų kvalifikavimo komisijos posėdyje pareiÅ¡kėjui buvo patvirtinta pirma kvalifikacinė kategorija ir buvo atsižvelgta į 2011 m. birželio 22 d.

Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos vado pareiÅ¡kėjo profesionalumo vertinimo iÅ¡vadÄ , kurioje buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra pareigingas, sÄ Å¾iningas bei turintis įvairių kitų gerų savybių. Pabrėžė, jog ir 2011 m. rugsėjo 1 d. charakteristikoje jis taip pat apibÅ«dintas gerai, be to, nebuvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jam nebuvo atimta teisė dirbti teisėsaugos institucijose, taip pat nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Nors pradėjus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ 2011 m. vasario 4 d. jis buvo pažemintas pareigose, tačiau nebuvo inicijuota leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo procedÅ«ra, o tai, pasak pareiÅ¡kėjo, reiÅ¡kia, kad jo veiksmai patys savaime didelės žalos nesukėlė, nes nebuvo ir nėra duomenų, kad dėl tokios situacijos atsiradimo ar buvimo, t. y. teisės dirbti ar susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija turėjimo, per visÄ tÄ laikotarpį jis bÅ«tų padaręs kitas nusikalstamas veikas, susijusias su valstybės paslapties atskleidimu ar praradimu.PareiÅ¡kėjo nuomone, VSD konstatavimas, kad pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas ir netinka darbui su įslaptinta informacija, prieÅ¡tarauja minėtam Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, jog įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamÄ veikÄ , o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryÅ¡iai ar kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbÅ«t padaryta nusikalstama veika, todėl tiek Teikimas, tiek po jo sekę sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat abejoja Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje dalyvavusių pareigÅ«nų tinkamumu dalyvauti tokioje komisijoje, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, remiantis VTPÄ® 13 str. 3 d. komisijos nariai turėjo turėti teisę susipažinti su informacija su žyma „VisiÅ¡kai slaptai“.

Taip pat teigia, kad nėra teisinių pagrindų, numatytų VTPÄ® 16 str. 1 d. 4 p., 2 d. 17 p., o pareiÅ¡kėjo nubaudimas yra neproporcingas jokiam visuomenei svarbiam tikslui, be to, pareiÅ¡kėjui inkriminuotos veikos subjektyvusis elementas – neatidumas – nekelia grėsmės dėl paslapties atskleidimo, todėl teisės bÅ«tų suvaržytos labiau nei siekiamas teisėtas ir visuomenei svarbus tikslas.Atsakovė VRM atsiliepime (b. l. 61, 123) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. VRM nuomone, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja leidimo panaikinimui pagal analogijÄ taikyti 20 darbo dienų terminÄ , nes teisės spragos Å¡iuo atveju jos nėra – įstatymo leidėjas VTPÄ® sÄ moningai nenustatė termino leidimo panaikinimui.

Be to, terminas, su kuriuo pareiÅ¡kėjas reikalauja daryti analogijÄ , nėra naikinamasis, o pareiÅ¡kėjas reikalauja taikyti jį kaip naikinamÄ jį terminÄ . Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas nėra tinkamas argumentas Å¡iame ginče, nes minėto nutarimo dalykas buvo VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 p. norma, kurios hipotezė yra VTPÄ® 16 str. 2 d. 13 p., o pareiÅ¡kėjui pritaikyta įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. norma, kurios hipotezė yra VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p. VRM teigimu, VTPÄ® 18 str. 2 d. yra imperatyvi, taigi Vidaus reikalų ministras privalėjo panaikinti leidimÄ , jei VSD teikimu konstatuoti faktai, numatyti VTPÄ® 16 str. 1 d. 4 p., 18 str. 1 d. 4 p. Pažymėjo, kad skunde nurodytos kitos pareiÅ¡kėjo asmeninės savybės, gebėjimai, tarnybos nuopelnai nėra pagrindas skundui tenkinti, nes dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo tos savybės ir gebėjimai gali bÅ«ti panaudoti ir tarnybai prieÅ¡ingiems interesams.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , delspinigius bei įskaičiuoti į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir staÅ¾Ä vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių valstybinei pensijai gauti už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį VRM pažymėjo, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini teismo, nes nėra jokių darbdavio sprendimų ir egzistuojančių ginčų dėl Å¡ių reikalavimų.

Vidaus tarnybos statuto 59 str. 1 d. nustatyta, kad teismui grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , taigi darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ klausimÄ pirmiausiai sprendžia darbdavys, o ne teismas. Be to, pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 10 p. į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaitomas priverstinės pravaikÅ¡tos dėl neteisėto atleidimo laikas, todėl teismui pripažinus atleidimÄ neteisėtu, darbdavys priimtų sprendimÄ ir dėl vidaus tarnybos stažo.

Atkreipė dėmesį, jog dėl tarnybos laiko pensijai skirti taip pat nėra jokio nei sprendimo, nei ginčo, nes pensijos skyrimo santykiai dar neatsiradę.Atsakovė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepime (b. l. 92–95, 111–113, 130–131) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad įsakymas Nr. TE-3 priimtas remiantis įsakymu Nr. 1V-8, kuriame konstatuojama, kad E. R. veiksmai, nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, duoda pakankamÄ pagrindÄ abejoti jo patikimumu (VTPÄ® 16 str. 1 d. 4 p.) ir kad E. R. dėl savo asmeninių savybių (nesÄ Å¾iningas) netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p.).

Taip pat vadovavosi sprendimu Nr. (21/23)-8RN-l, kuriuo komisijos nariai nutarė neteikti Pakrančių apsaugos rinktinės vadui siÅ«lymo pareiÅ¡kėjui suteikti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Abejonės dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei kilo dėl pareiÅ¡kėjui nustatyto kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ . Tai konstatuota 2011 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 05-12057-10, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje E. R.

įtariamas tuo, kad panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ , t. y., siekdamas patvirtinti juridinius faktus, VSAT Personalo skyriui pateikė studijų kokybės vertinimo centro priimto 2007 m. kovo 13 d. sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo pagrindimo kopijÄ , kuri neatitiko originalo, nes antro lapo paskutinėje pastraipoje yra įraÅ¡Ä s apie tai, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas su sÄ lyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ (01S1-UP) centre, o analogiÅ¡ko dokumento kopijoje, paimtoje iÅ¡ asmens bylos, kuriÄ pateikė E. R., Å¡is įraÅ¡as yra nepilnas – nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas.

Pažymėjo, kad apklaustas įtariamuoju E. R. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Pažymėjo, kad sÄ Å¾iningumas yra bendrasis teisės principas, tai vertybinis žmogaus elgesio matas. PareiÅ¡kėjo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei kyla ne tik dėl padaryto nusikaltimo, bet ir dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-2057-10 metu nustatytų kitų aplinkybių: pareiÅ¡kėjas parodė, kad pažįstamas, kuris patarė važiuoti į apeliacinę komisijÄ , jam padavė sprendimÄ dėl kvalifikacijos vertinimo pagrindimo.

PareiÅ¡kėjas suprato, kad Å¡is dokumentas gali bÅ«ti suklastotas, bet į tai nesigilino ir tokiais veiksmais, tuo metu bÅ«damas statutiniu valstybės pareigÅ«nu, galimai nusižengė nuolatiniam bendrųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo principui, pagal kurį gavęs duomenų apie padarytÄ teisės pažeidimÄ , nedelsdamas turi praneÅ¡ti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo ne pažemintas pareigose, o perkeltas į pareigas pagal tuo metu turėtÄ iÅ¡silavinimÄ , tačiau E. R. pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad Å¡ias pareigas užimantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Kadangi pareiÅ¡kėjui minėtas leidimas buvo panaikintas, jis nebeatitiko pareigybės reikalavimų, todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 17 p., jis teisėtai buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.Pažymėjo, kad VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje balsavę komisijos nariai turi aukščiausiÄ slaptumo žymÄ â€žVisiÅ¡kai slaptai“, be to, komisija turi teisę kviesti į posėdžius VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės struktÅ«rinių padalinių vadovus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tam, kad bÅ«tų gauta reikalinga informacija, iÅ¡vados, paaiÅ¡kinimai, sprendimai ar kiti dokumentai, kurie reikalingi minėtos komisijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime (b. l. 101–103, 109–110, 124–125) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . VSD paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas dėl veiksmų, kurie buvo nustatyti jo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu, bei dėl asmeninių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija. PareiÅ¡kėjo veiksmai bei asmeninės savybės dėl kurių, pareiÅ¡kėjas nėra tinkamas darbui su įslaptinta informacija, buvo nustatyti VTPÄ® nustatyta tvarka atlikto pakartotinio E. R. patikrinimo metu.

Nurodė, jog pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. R. panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ , t. y. VSAT Personalo skyriui pateikė Studijų kokybės vertinimo centro 2007 m. kovo 13 d. priimto sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo pagrindimo kopijÄ , kuri neatitiko originalo. Tokie E. R. veiksmai, anot VSD, yra pakankamas pagrindas abejoti jo patikimumu pagal VTPÄ® 16 str. 1 d. 4 p., be to, Å¡ie veiksmai atskleidžia ir E. R. asmeninę savybę – nesÄ Å¾iningumÄ , dėl kurios pagal VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p., jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Pažymėjo, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi bÅ«ti atimama.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas E. R. ir jo atstovė advokatė Danguolė Žilinskienė prašė skundÄ tenkinti, remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundÄ atmesti, remdamasis atsiliepimuose iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas atmestinas.Ginčas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilęs dėl 2012 m. sausio 3 d.

Vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-8, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 2012 m. sausio 4 d. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos sprendimo neteikti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadui siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui suteikti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ bei pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-2057-140 (b. l. 74–78) nutraukė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarymo BK 40 str. pagrindais pagal laidavimÄ , nustatant 1 metų terminÄ .

Å ioje įsiteisėjusioje nutartyje Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas prisipažino, jog, siekdamas patvirtinti juridinius faktus, panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ ir VSAT Personalo skyriui pateikė studijų kokybės vertinimo centro priimto sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo pagrindimo kopijÄ , kuri neatitiko originalo, nes joje pareiÅ¡kėjo kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, nors iÅ¡ tikrųjų pareiÅ¡kėjo kvalifikacija galėjo bÅ«ti prilyginama universitetinei tik su sÄ lyga, jeigu pareiÅ¡kėjas iÅ¡laikys teisės kvalifikacinį egzaminÄ pagal Å¡io egzamino programÄ (01S1-UP) centre.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas užėmė pareigas, kurias užimančiam asmeniui nustatytas reikalavimas turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .VSD 2011 m. rugpjūčio 22 d. teikimu Nr. (63)-18-964-158 (b. l. 7–8, 64–65) kreipėsi į MinisterijÄ , nurodydamas, kad atlikus pareiÅ¡kėjo pakartotinį kandidatÅ«ros patikrinimÄ konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo veiksmai, kurie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, duoda pakankamÄ pagrindÄ abejoti jo patikimumu (VTPÄ® 16 str. 1 d. 4 p.) ir E. R. dėl savo asmeninių savybių (yra nesÄ Å¾iningas) netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p.), todėl prašė Ministerijos panaikinti pareiÅ¡kėjo turimÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Su siÅ«lymu pareiÅ¡kėjui panaikinti minėtÄ leidimÄ Ä¯ MinisterijÄ taip pat kreipėsi ir VSAT (b. l. 66). 2011 m. lapkričio 5 d. vykusiame Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdyje, atsižvelgus į minėtÄ VSD pateiktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , nutarta siÅ«lyti Vidaus reikalų ministrui, vadovaujantis VTPÄ® 18 str. 2 d., panaikinti E. R. iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija (b. l. 10–11, 87–88).Vidaus reikalų ministras 2012 m. sausio 3 d.

įsakymu Nr. 1V-8 (b. l. 18–19, 89–90, 97), vadovaudamasis VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p., 18 str. 1 d. 4 p., 18 str. 2 d., atsižvelgdamas į Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos sprendimÄ ir VSD teikimÄ , panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Apie tai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas 2012 m. sausio 5 d. Ministerijos raÅ¡tu Nr. 1D-136 (b. l. 20, 91).2012 m. sausio 4 d. vykusiame VSAT Pakrančių sienos apsaugos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo pareiÅ¡kėjui, kadangi pareiÅ¡kėjo užimamos pareigos reikalauja tokį leidimÄ turėti, tačiau komisija vienbalsiai balsavo neteikti Pakrančių apsaugos rinktinės vadui siÅ«lymo suteikti pareiÅ¡kėjui minėtÄ leidimÄ (b. l. 22–23, 98–99).2012 m. sausio 5 d.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado įsakymu Nr. TE-3 (b. l. 24, 96) pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p., buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. Pagal VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 p. leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neiÅ¡duodamas (o pagal Å¡io įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali bÅ«ti neiÅ¡duotas arba iÅ¡duotas leidimas gali bÅ«ti panaikintas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pagal Å¡ios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobÅ«dį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju reikia spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiÅ¡kusias asmens savybes asmuo yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu iÅ¡aiÅ¡kinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad faktinė situacija, dėl kurios pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas patikimu ir toliau dirbti su įslaptinta informacija, buvo nustatyta pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėjas prisipažino, jog VSAT Personalo skyriui pateikė suklastotÄ studijų kokybės vertinimo centro priimto sprendimo dėl kvalifikacijos įvertinimo pagrindimo kopijÄ ir tokiu bÅ«du užėmė pareigas, kurių pagal savo turimÄ iÅ¡silavinimÄ negalėjo užimti.

Be to, kaip teisingai nurodo VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė, pareiÅ¡kėjas Å¡iais veiksmais taip pat pažeidė nuolatinių pareigÅ«no pareigų vykdymo principÄ , pagal kurį pareiÅ¡kėjas, gavęs žinių apie padarytÄ teisės pažeidimÄ (Å¡iuo atveju dokumento suklastojimÄ ) nedelsdamas apie tai turi praneÅ¡ti policijai ar kitai kompetentingai institucijai. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės Å¡ių faktinių aplinkybių neneigia, tačiau teigia, kad jos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis netinka darbui su įslaptinta informacija.

Teismo vertinimu, minėtas pareiÅ¡kėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesÄ Å¾iningumÄ ir nepatikimumÄ . Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi bÅ«ti atimama. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pagrindiniai arba minimalÅ«s kriterijai vertinant asmens lojalumÄ ir patikimumÄ nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ ; jie apima ir informacijÄ apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklÄ bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesÄ Å¾iningumÄ , nelojalumÄ , nepatikimumÄ ar neapdairumÄ , taip pat jo pažeidžiamumÄ per su juo susijusius artimus asmenis.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog, pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo ir nepatikimumo fakto nustatymo pakanka pripažinti pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ Vidaus reikalų ministro 2012 m. sausio 3 d. įsakymÄ Nr. 1V-8 teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo naikinti ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos protokolinio sprendimo Nr. (21/23)-8RN-1, kuriuo nuspręsta neteikti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadui siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui suteikti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nes esant nustatytoms aplinkybėms, remiantis VTPÄ® 16 str. 2 d. 17 str. bei 16 str. 1 d. 4 p., toks leidimas pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas.Teismas atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pripažino, kad VTPÄ® 18 str. 1 d. 4 p. prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 1 d. nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ â€œ, 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui tik tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiÅ¡kėjus Å¡io įstatymo 16 str. 2 d. 13 p. nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieÅ¡ sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi bÅ«ti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas ne dėl to, kad jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kurios apibÅ«dina pareiÅ¡kėjo asmenybę, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis VTPÄ® nuostatomis, teismo vertinamas kritiÅ¡kai.

Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nesudaro pagrindo pareiÅ¡kėjÄ vertinti kaip patikimÄ ir sÄ Å¾iningÄ asmenį ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių kontekste.PareiÅ¡kėjo nuomone, įsakymo Nr. 1V-8 1 p. bei sprendimas Nr. (21/23)-8RN-1 naikintini dar ir todėl, kad priimti pažeidžiant nustatytas procedÅ«ras. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, įsakymas Nr. 1V-8 turėjo bÅ«ti priimtas per 20 dienų nuo VSD Teikimo.

Teismas pažymi, kad VTPÄ® 18 str. 2 d. įtvirtinta, kad paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie priimtÄ sprendimÄ panaikinti asmeniui iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija paslapčių subjektas per 10 darbo dienų raÅ¡tu praneÅ¡a Valstybės saugumo departamentui. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos, joks terminas sprendimui dėl leidimo panaikinimo nėra nustatytas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl 20 d. termino tokiam sprendimui priimti vertinami kritiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad įsakymas Nr. 1V-8 priimtas įgalioto asmens, yra tinkamai motyvuotas.Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tai, jog VTPĮ nenustato jokių konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atimama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kada konkrečiai turi būti pradedamas tikrinti asmuo, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado VTPĮ 16 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, terminai, per kuriuos turi būti išsprendžiamas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-520-2232-12.

Taigi ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog tiek VSAT, tiek ir Pakrančių apsaugos rinktinės vadovybė, žinodama apie 2011 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei visos bylos aplinkybes, tačiau nesiimdama jokių veiksmų, parodė savo pasitikėjimÄ pareiÅ¡kėju, vertintini kritiÅ¡kai.Be kita ko, pareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad sprendimas Nr. (21/23)-8RN-1 buvo priimtas neteisėtos sudėties komisijos.Pagal VTPÄ® 13 str. 1 d. 2 p. paslapčių subjekto vadovui siÅ«lymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iÅ¡davimo asmenims arba iÅ¡duotų leidimų panaikinimo teikia Specialioji ekspertų komisija.

Å io straipsnio 3 d. nustatyta, kad Specialiosios ekspertų komisijos nariais gali bÅ«ti tik asmenys, kurie Å¡io įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba, jei paslapčių subjektas naudoja užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų parengtÄ Ä¯slaptintÄ informacijÄ , asmens patikimumo pažymėjimÄ . Specialiosios ekspertų komisijos narių leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimai turi atitikti įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, aukščiausiÄ slaptumo žymÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjo, nagrinėjamu atveju ne visi komisijoje dalyvavę asmenys turėjo teisę susipažinti su informacija su žyma „VisiÅ¡kai slaptai“. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės paaiÅ¡kinimuose nurodyta, jog 2012 m. sausio 4 d. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje dalyvavo ir dėl sprendimo neteikti VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadui siÅ«lymo suteikti E. R. leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ balsavo VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado pavaduotojas pagal priskirtÄ veiklos administravimo sritį S. R., Imuniteto poskyrio virÅ¡ininkas D.

B., Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkas S. B. ir Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas V. P. (V. P.), kurie turi teisę susipažinti su informacija žymima aukščiausia slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Taip pat nurodyta, kad komisija turi teisę kviesti į posėdžius VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės struktūrinių padalinių vadovus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tam, kad būtų gauta reikalinga informacija, išvados, paaiškinimai, sprendimai ar kiti dokumentai, kurie reikalingi Specialiosios ekspertų komisijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, todėl nagrinėjamu atveju Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. sausio 4 d. posėdyje kviestiniais nariais buvo Personalo skyriaus viršininkas V.

D., Teisės poskyrio viršininkė D. A., Štabo sienos apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas A. S. (A. S.).Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad visi Specialiosios ekspertų komisijos nariai, kurie balsavo dėl sprendimo Nr. (21/23)-8RN-1) priėmimo, turėjo teisę susipažinti su informacija su žyma „Visiškai slaptai“, o kiti komisijoje kaip kviestiniai nariai dalyvavę asmenys, neturėjo balsavimo teisės, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti sprendimo Nr. (21/23)-8RN-1) teisėtumu ir pagrįstumu.Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 17 p. nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Pagal to paties statuto 56 str. 1 d., esant Å¡io statuto 53 str. 1 d. 2–10, 13, 14 ir 17 p. iÅ¡vardytiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos. Esant Å¡iems pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.Ginčo Å¡alys nekvestionuoja to fakto, kad pareiÅ¡kėjo užimtoms pareigoms buvo bÅ«tina turėti specialiÄ jÄ teisę (leidimÄ ) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl darytina iÅ¡vada, kad panaikinus pareiÅ¡kėjo leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir nesuteikus jam naujo leidimo pareiÅ¡kėjas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iÅ¡ VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų bÅ«rio vyresniojo pasieniečio pareigų bei tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į užimtas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , delspinigius bei įskaičiuoti į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir staÅ¾Ä vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos, prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių valstybinei pensijai gauti nėra pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjo E. R. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                     Milda Vainienė Mefodija Povilaitienė Gintaras Dzedulionis