ac19c7f5-7114-49c2-85ca-df4d2e2be30f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-920-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03513-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 43.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Martai Prokopovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovui R.

Å . ir advokatui Kristijonui Paliučiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms A. M. ir V. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovams A. R. ir D. K., atsakovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovui V. L. ir advokatui Andriui NorkÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos asociacijos „Kiemas“ skundo atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įsakymų panaikinimo priėmimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja asociacija „Kiemas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau – skundas) (el. b. 1 t., b. l. 1–4; 56–59) praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017-05-29 įsakymÄ Nr. A30-1565 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” (toliau – ir Ä®sakymas);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2017-10-16 sprendimÄ Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) (toliau – ir Sprendimas);

3) pripažinti negaliojančia 2017-12-21 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49ŽSN-462-(14.49.57.) (toliau – ir Sutartis), sudarytÄ tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad asociacija ,,Kiemas“ buvo įsteigta atstovauti ir ginti bendrus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus, po to kai daugiabučio namo gyventojų visÄ laikÄ naudotoje teritorijoje 2018 m. vasarÄ buvo pastatyti ženklai ,,Privati teritorija“, su įspėjamais kelio ženklais apie transporto priemonių nutempimÄ .

Pradėjus domėtis tokio ženklinimo pagrindu, gretimo daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), gyventojai nurodė, kad aplink jų namÄ yra suformuotas žemės sklypas, į kurio ribas patenka ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. PareiÅ¡kėjos interesus atstovaujanti Å edbaro advokatų profesinė bendrija (toliau – Å edbaro APB) patikrino nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas 2017 metais.

Tuomet Å edbaro APB 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi dėl informacijos pateikimo į AdministracijÄ ir NŽT Vilniaus miesto skyrių. NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė Ä®sakymÄ , taip pat Sutartį. Tuo tarpu Administracija, nepaisant jos darbuotojų daugkartinių pažadų, iki kreipimosi į teismÄ dienos nepateikė atsakymo į dar 2018-08-31 atsakovui pateiktÄ praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti žemės sklypo formavimo dokumentÄ ir su tuo susijusius dokumentus. PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kina, kad iÅ¡ ortofoto medžiagos matyti, kad visa automobilių stovėjimo aikÅ¡telės teritorija, esanti greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, patenka į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo eksploatacijai suformuoto žemės sklypo ribas.

Paminėtame sklype skubama faktiÅ¡kai įtvirtinti neteisėtai suformuoto žemės sklypo ribas (įrengiami stulpai ginčo teritorijoje).Tokia situacija pažeidžia (duomenys neskelbtini) namo gyventojų teises ir interesus. PareiÅ¡kėjos manymu, nėra aiÅ¡ku kokiais kriterijais ir pagrindais rėmėsi žemėtvarkos projekto rengėjas ir jį tvirtinęs Administracijos direktorius, kuris visÄ bendro kiemo teritorijÄ priskyrė (duomenys neskelbtini) daugiabučiam namu ir tokiu bÅ«du kito Å¡ioje teritorijoje esančio daugiabučio namo gyventojus paliko be namo kiemo ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Teigia, kad minėtas žemėtvarkos projektas parengtas be jokio teisinio pagrindo (nesiremiant jokiu teritorijų planavimo dokumentu), o formuojamo sklypo ribos nustatytos iÅ¡imtinai (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų interesais, ignoruojant kitų Å¡ios teritorijos naudotojų, kurių interesus gina pareiÅ¡kėjas, teises ir interesus.

Atsakovė Administracija pateiktu atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, teismo praÅ¡o bylÄ nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 103 straipsnio pagrindu, o jeigu byla nebÅ«tų nutraukiama – atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (1. t., b. l. 94–102). Administracija atsiliepime pažymi, kad pirmiausia turi bÅ«ti spręstini klausimai, ar pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi laikydamasi procesinių reikalavimų, t. y. asociacija pirmiausia turėtų įrodyti, kad asociacijos nariai pagal pavedimÄ Ä¯galiojo teisme atstovauti jų visų teises ir interesus, taip pat kada asociacijos nariai sužinojo apie jų teisių ir interesų galimÄ pažeidimÄ .

PaaiÅ¡kina, kad 2017-06-23 Administracijoje gautas (duomenys neskelbtini) gyventojų pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas, pasirašė R. Å . ir kiti namo gyventojai. Administracijos Miesto plėtros departamento 2017-08-10 raÅ¡tu Nr. A51-53688/17(2.14.2.12-MP8) pateiktas atsakymas (duomenys neskelbtini) gyventojams, raÅ¡tÄ adresuojant R. Å .. Minėtu raÅ¡tu (duomenys neskelbtini) gyventojai per R. Å . informuoti, kad 2017-05-29 Ä®sakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo planas, taip pat kad žemės sklypas suprojektuotas vadovaujantis Vilniaus miesto specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, t. y.

Administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200 „Dėl pritarimo Lazdynų seniÅ«nijos 192 ha teritorijos, Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos dalies 121 ha teritorijos, ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 34 ha teritorijos ir ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“ patvirtintu specialiuoju planu. Todėl vieno mėnesio terminas ginčijant 2017-05-29 Ä®sakymÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo Administracijos Miesto plėtros departamento 2017-08-10 raÅ¡to gavimo dienos.

Be to, Administracijoje 2018-08-30 buvo gautas (duomenys neskelbtini) gyventojų pasiraÅ¡ytas skundas dėl 2017-05-29 Ä®sakymo, todėl net ir skaičiuojant skundo padavimo terminÄ nuo 2018-08-30, ABTÄ® nustatytas terminas skundui paduoti taip pat neabejotinai praleistas. Administracija taip pat pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 30-200 buvo pritarta Lazdynų seniÅ«nijos 192 ha teritorijos, Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos dalies 121 ha teritorijos, ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 34 ha teritorijos tarp Kareivių ir ŽirmÅ«nų gatvių bei Neries upės ir ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 224 ha teritorijos tarp Kareivių gatvės, Neries upės, ŽirmÅ«nų, Å eimyniÅ¡kių, Rinktinės, Tuskulėnų, Kalvarijų ir S. Žukausko gatvių schemoms.

Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kÄ patvirtina Teritorijų planavimo registro iÅ¡raÅ¡as, todėl Administracija privalėjo vadovautis specialiojo plano sprendiniais, t. y. brėžinyje pažymėtomis sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis. Administracija taip pat pažymi, kad minėtame specialiojo plano brėžinyje aiÅ¡kiai nurodytos ne tik gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti projektuotinos ribos, bet ir (duomenys neskelbtini) gyvenamajam namui eksploatuoti projektuotinos ribos, tačiau pastarojo namo gyventojai nėra kreipęsi dėl žemės sklypo gyvenamajam namui eksploatuoti suformavimo.

Å io namo gyventojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti jų pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedÅ«rÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos argumentas, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai palikti be kiemo ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės yra nepagrįstas, be to, pareiÅ¡kėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad apskritai turi teisę naudotis automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, esančia prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), todėl neįrodyta, kokia pareiÅ¡kėjos narių teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius pateiktu atsiliepimu pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (2. t., b. l. 1–8) . NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime pažymi, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik vienas pastatas – gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jokių kitų statinių ar priklausinių jame nėra.

Atsižvelgdama į tai, kad minėtame žemės sklype yra tik vienas gyvenamasis namas, kuriam eksploatuoti reikalavimas valstybinės žemės sklypas ir kuris buvo suformuotas Administracijos direktoriaus 2017-05-29 Įsakymo pagrindu bei tai, kad Bendrija 2017-11-06 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydama sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, NŽT Vilniaus miesto skyrius su Bendrija sudarė Sutartį. Pažymi, kad teritorijų planavimas yra savarankiška atsakovės funkcija.

NŽT, nevirÅ¡ydama savo kompetencijos ribų, vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedÅ«ros ir nenustačiusi trÅ«kumų, 2017-05-11 iÅ¡davė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. FPA-2587-(8.30), kurio 8 punkte nurodė, kad „<...> pritariama teikimui tvirtinti su sÄ lyga: tvirtinti gavus dokumentÄ apie informacijÄ paskelbtÄ namo gyventojams <...>“. Apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį specialiajam teritorijų planavimo dokumentui sprendė Administracijos direktorius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir tvirtinimo procedÅ«rų metu.

Taip pat pažymi, kad praÅ¡omi panaikinti Sprendimas ir Sutartis yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedÅ«rų ir priimti kompetentingos institucijos, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Atsakovas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – Bendrija) pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, palaiko atsakovų pozicijÄ (1. t., b. l. 82). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Kristijonas Paliutis pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymo Nr. 30-200 „Dėl pritarimo Lazdynų seniÅ«nijos 192 ha teritorijos, Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos dalies 121 ha teritorijos, ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 34 ha teritorijos ir ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“ teisėtumÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovės Administracijos atstovės palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Teismo posėdžio metu atsakovo NŽT Vilniaus miesto skyriaus atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovės Bendrijos atstovas ir advokatas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilęs dėl Administracijos direktoriaus 2017-05-29 įsakymo Nr. A30-1565 NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-16 sprendimo Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) teisėtumo ir pagrįstumo ir 2017-12-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49ŽSN-462-(14.49.57.), sudarytos tarp NŽT ir Bendrijos pripažinimo negaliojančia.

Nustatyta, kad Administracijoje 2016-11-16 gautas Bendrijos praÅ¡ymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , esamam pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti (1 t., b. l. 143). Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-12-07 įsakymo Nr. A30-3593 pagrindu pradėtas rengti apie 2517 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti naudojamÄ kitos paskirties žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (toliau – Projektas) (1 t. b. l. 147). 2016-12-20 Administracija parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-661/16(2.14.2.12-MP8) (toliau – Reikalavimai), o 2017-05-11 NŽT surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. FPA-2587-(8.30), kurio 8 punkte nurodoma patikrinimo iÅ¡vada:

„pritariama teikimui tvirtinti su sÄ lyga: tvirtinti gavus dokumentÄ apie informacijÄ paskelbtÄ namo gyventojams“ (1 t. b. l. 150–151, 127–128). Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017-05-29 Ä®sakymu patvirtintas Projektas bei sprendiniai pagal pridedamÄ brėžinį (1 t., b. l. 115). Ä® AdministracijÄ su 2017-06-23 praÅ¡ymu stabdyti žemės sklypo formavimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijai procedÅ«rÄ kreipėsi 9 (duomenys neskelbtini) gyventojai (įskaitant R. Å .). PraÅ¡yme gyventojai nurodė, kad netikėtai pastebėjo „kad toje vietoje, kur (duomenys neskelbtini) gyventojai parkuoja maÅ¡inas (viso labo telpa 5), atsirado riboženkliai.

Supratome, jog neinformavus kt. namų gyventojų bandomas suformuoti sklypas (duomenys neskelbtini) namo maÅ¡inų parkavimui <...>“ (1 t. b. l. 122–123). Administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į (duomenys neskelbtini) gyventojų 2017-06-23 praÅ¡ymÄ , 2019-08-10 raÅ¡tu Nr. A51-53688/17(2.14.2.12-MP8) informavo, kad 2017-05-29 Ä®sakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo planas, nurodė, Å¡io Ä®sakymo priėmimo teisinį pagrindÄ ir pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) projektuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200 „Dėl pritarimo Lazdynų seniÅ«nijos 192 ha teritorijos, Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos dalies 121 ha teritorijos, ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 34 ha teritorijos ir ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“ patvirtintu specialiuoju planu (1 t., b. l. 125–126).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-16 Sprendimu Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) suformuotas 2509 kv. m ploto žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys, nustatyti pagal MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. 2017-06-05 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , nustatė minėtam žemės sklypui 294 kv. m ploto servitutÄ (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtÄ indeksu S2 (2 t. b. l. 18–19).

Bendrija NŽT Vilniaus miesto skyriui 2017-11-06 pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡nuomoti naudojamÄ kitos paskirties valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 16–17). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2017-12-21 įsakymu Nr. 49VÄ®-2267-(14.49.2.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos ir atsižvelgdamas į minėtÄ Bendrijos praÅ¡ymÄ , iÅ¡nuomojo Bendrijai 2509 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektÄ .

Valstybinės žemės nuomos sutartis su Bendrija sudaryta 2017-12-21, žemės sklypas iÅ¡nuomotas 58 metams (2 t., b. l. 15, 13–14). Administracijoje 2018-05-30 gautas 2018-05-22 (duomenys neskelbtini) gyventojų pasiraÅ¡ytas skundas „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriame 7 (duomenys neskelbtini) gyventojai (1 t. b. l. 149). 2018-09-03 Administracijoje gautas Å edbaro APB 2018-08-31 raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad kreipiamasi atstovaujant ir ginant kolektyvinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) interesus ir praÅ¡oma pateikti informacijÄ apie gretimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentus.

PraÅ¡yme paaiÅ¡kinama, kad Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, 2018 m. vasarÄ jų daugiabučio namo kiemo teritorijoje buvo pastatyti ženklai „Privati teritorija“, su įspėjamaisiais kelio ženklais apie transporto priemonių nutempimÄ . Pradėjus domėtis tokio ženklinimo pagrindu, gretimo namo (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nurodė, kad aplink jų namÄ yra suformuotas žemės sklypas, į kurio ribas patenka ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ( 1 t. b. l. 131).

Ä® šį Å edbaro APB praÅ¡ymÄ atsakyta Administracijos Miesto plėtros departamento 2018-10-16 raÅ¡tu Nr. A51-89051/18(2.14.2.12-MP8) iÅ¡ esmės pakartojant tai, kas buvo iÅ¡dėstyta atsakant į (duomenys neskelbtini) gyventojų 2017-06-23 praÅ¡ymÄ , taip pat advokatui pateiktos dokumentų, susijusių su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimu kopijos (b. l. 1 t. b. l. 134–135). 2018-10-16 pareiÅ¡kėja asociacija „Kiemas“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kurio pagrindu pradėta Å¡i administracinė byla.

Dėl asociacijos „Kiemas“ suinteresuotumo pateikti skundÄ Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kėlė klausimÄ dėl asociacijos „Kiemas“ suinteresuotumo ABTÄ® 5 ir 23 straipsnių prasme, pirmiausia Å¡ioje byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėja – asociacija „Kiemas“ – turi teisę kreiptis į teismÄ su tokio pobÅ«džio skundu, t. y. ginant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalį skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigÅ«nus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.

Nenustatęs Å¡ių aplinkybių, teismas turi atmesti skundÄ (praÅ¡ymÄ ) ABTÄ® 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4740-502/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-525/2019). Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiÅ¡kiai identifikuojamÄ siekį apginti materialinės teisės normų saugomÄ teisę ar interesÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-922/2013).

Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad asociacija „Kiemas“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2018-08-01. Asociacijos tikslai: teikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų pastangas užtirtinant tinkamÄ , darnų jų sambÅ«vį, kokybiÅ¡kas ir nežalingas gyvenimo sÄ lygas, minėto gyvenamojo namo, jo aplinkos, greta esančio žemės sklypo tvarkymÄ , geranoriÅ¡kÄ galimų konfliktų sprendimÄ , atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus valstybės, teisėsaugos, teisėtvarkos ir kitose institucijose, teikti pasiÅ«lymus valstybės institucijoms dėl naujai rengiamų ar jau veikiančių aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų, dalyvauti kuriant atsakingÄ požiÅ«rį į gyvenamosios aplinkos iÅ¡saugojimÄ , racionalų gamtos turtų naudojimÄ , skatinant darnų vystymÄ si, skleisti aktualiÄ informacijÄ apie pasiekimus, naujoves gyvenamosios aplinkos apsaugos srityse, prisidėti prie netolerancijos gyvenamosios aplinkos pažeidimams stiprinimo (1 t. b. l. 17–20; 2 t. b. l. 55–56).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja asociacija „Kiemas“ savo skunde teismui nurodė, kad kreipiasi atstovaudama ir gindama kolektyvinius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) interesus. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio suprantama, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų manymu, jų teisės yra pažeidžiamos, nes į skundžiamais Administracijos Ä®sakymu ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimu gretimam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suformuotÄ Å¾emės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai patenka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų naudojama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki Å¡iol žemės sklypas bÅ«tent gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti nėra suformuotas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT, o remiantis 3 dalimi, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės) 2.1 papunktis nustato, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus.

Namų valdų žemės sklypai juose esančių statinių ir įrenginių savininkams parduodami neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų. Å ie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). Taisyklių 27 punktas nustato, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali iÅ¡sinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos.

Taisyklių 28 punkte įtvirtinta, kad vdovaujantis Taisyklėmis iÅ¡nuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti Å¡iuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.Valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiam namui eksploatuoti, nuomos sutartį gali sudaryti daugiabučio namo savininkų bendrija, jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija susirinkime priima sprendimÄ pavesti bendrijai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Jeigu toks sprendimas kartu su praÅ¡ymu iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ nepateikiamas, valstybinės žemės sklypas prie daugiabučio namo iÅ¡nuomojamas daugiabučio namo savininkams (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkams). IÅ¡ apraÅ¡yto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , formuojant žemės sklypų esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, o taip pat sudaryti Å¡iuo tikslu suformuotų valstybinės žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis turi tik minėtose teisės normose aiÅ¡kiai įvardinti subjektai.

Å iuo konkrečiu atveju, tokiÄ teisę turėtų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai (butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai) arba Å¡io daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, jeigu tokia bÅ«tų įsteigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asociacija neturi teisės nei inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju, nei sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties.

Asociacija nagrinėjamu atveju į teismÄ kreipėsi ne dėl savo kaip juridinio asmens teisių ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo, kadangi asociacija, kaip jau minėta, nėra tas subjektas, kuris laikytinas teisėtu valstybinės žemės naudotoju ar valdytoju, su kuriuo, laikantis teisės aktų reikalavimų, galėtų bÅ«ti sudaroma valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis dėl valstybinės žemės, reikalingos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, o dėl kitų fizinių asmenų, kurie yra minėto gyvenamojo namo savininkai, galimų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad vieÅ¡Ä interesÄ gali ginti tik įstatymuose numatyti subjektai ir tik įstatymų nustatytais atvejais. ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, vieÅ¡ojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. VieÅ¡uoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai, tačiau vieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

BylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismÄ , turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Jeigu tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismÄ besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimÄ apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-580/2013 yra nurodžiusi, jog vien pareiÅ¡kėjo teisinė forma, suponuojanti tikslÄ ginti į asociacijÄ susibÅ«rusių asmenų daugeto interesus, jam teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nesuteikia. Vien tai, jog Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies normoje, kuri savo pobÅ«džiu yra definicinė (apibrėžiančioji), yra nurodoma, jog asociacija, kaip tokia, turi tikslÄ (ir yra sutelkta) tenkinti vieÅ¡uosius interesus, negali bÅ«ti prilyginama įstatymo numatytiems vieÅ¡ojo intereso gynimo atvejams.

Be to, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-597/2013, definicinėmis teisės normomis nėra siekiama suformuluoti konkrečių elgesio taisyklių (taigi, ir įgalinimų), adresuotų atitinkamo teisinio santykio subjektams. Pažymėtina, kad Asociacijų įstatymas suteikia teisę asociacijoms įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos jo narių pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomi interesai, tačiau teisė kreiptis į teismÄ vien tik dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).

Kaip jau minėta, vieÅ¡asis interesas gali bÅ«ti ginamas tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kitų įstatymų nuostatų, eksplicitiÅ¡kai suteikiančių jam teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nenurodė, jų nenustatė ir teismas. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. nesant įstatyme nustatyto atvejo, leidžiančio ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nagrinėjamoje byloje.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimÄ , byloje esančius įrodymus, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja asociacija „Kiemas“ turi konkretų materialinį interesÄ dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, kitaip tariant, pareiÅ¡kėja Å¡ioje administracinėje byloje neturi subjektinės teisės, atitinkamai nėra pagrindo vertinti, ar ji buvo pažeista. PareiÅ¡kėjos skundžiami Ä®sakymas, Sprendimas ir Sutartis, neturi jokios įtakos jos teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams.

Taigi byloje nenustatytas pareiÅ¡kėjos materialinis teisinis interesas dėl nagrinėjamo administracinio ginčo, todėl jos reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus kaip nepagrįstÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo atveju neturi subjektinės teisės ginčyti teismui skundžiamų Ä®sakymo, Sprendimo ir Sutarties, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymo Nr. 30-200 „Dėl pritarimo Lazdynų seniÅ«nijos 192 ha teritorijos, Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos dalies 121 ha teritorijos, ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 34 ha teritorijos ir ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“ teisėtumo iÅ¡tyrimo Å¡ioje administracinėje byloje nėra pagrindo nagrinėti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å ioje byloje praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pateikė pareiÅ¡kėjos asociacijos „Kiemas“ atstovas advokatas Kristijonas Paliutis (3 t. , b. l. 154–160) ir atsakovės Bendrijos atstovas advokatas Algis NorkÅ«nas (3 t. b. l. 161–164). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad asociacija „Kiemas“ neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , prieÅ¡ingai negu atsakovė Bendrija, todėl toliau nagrinėjamas Bendrijos praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrįstumas.  CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovės bendrijos atstovas 2019-08-08 t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 353,93 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimui 2019-08-08 teismo posėdyje, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parengimÄ , trukusius 3,25 valandos (sÄ skaitoje nurodomas valandos įkainis – 90 Eur). Remiantis Å¡ios administracinės bylos duomenimis advokatas Andrius NorkÅ«nas dalyvavo 2019-08-08 vykusiame teismo posėdyje.

Pagal Å¡io teismo posėdžio informacinės pažymos duomenis, teismo posėdis prasidėjo 9.44 val. ir tęsėsi iki 10.51 val. (3 t., b. l. 176 - 178), 1 valandÄ ir 6 minutes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vienÄ valandÄ atstovavimo teisme ar pasirengimo teismo posėdžiui skirtÄ valandÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 0,1, o pagal 8.16 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas yra 0,4.

Kadangi praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų konkrečiau nėra detalizuota, kiek užtruko praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parengimas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais laiko, kad praÅ¡ymui parengti advokatas galėjo skirti pusę valandos, o 1,5 valandos skyrė pasirengimui dalyvauti teismo posėdyje ir 1 valandÄ atstovavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamÄ užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2019 m.

I ketvirtį sudarė 1262,70 Eur, rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už 2,5 valandų trukmės pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ teismo posėdyje yra 315,66 Eur (1262,70 Eur x 0,1 x2,5). Rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parengimÄ (trukusį 0,5 valandos) yra 252,54 Eur (1262,70 Eur x 0,4 x 0,5). PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų parengimo ir pasirengimÄ teismo posėdžiui bei atstovavimÄ jame sumos nevirÅ¡ija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių. Už advokato suteiktas teisines paslaugas advokatui atsakovė Bendrija sumokėjo, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas visa apimtimi, jam iÅ¡ pareiÅ¡kėjos asociacijos „Kiemas“ priteistini 353,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos asociacijos „Kiemas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos asociacijos „Kiemas“ (juridinio asmens kodas 304886447) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 353,93 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 93 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jolanta Malijauskienė Beata MartiÅ¡ienė Iveta Pelienė